958fa765-dff5-446b-9f3e-4498fa2d9db3 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-8506-406/2020 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01894-2020-92 Procesinio sprendimo kategorija 14.6; 51.1.1; 51.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 21 d. Šiauliai Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius, sekretoriaujant Jolantai Miežienei, dalyvaujant pareiškėjos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovams Evaldui Gudui ir Gražinai Gumbakienei, atsakovui K.

Å . ir jo atstovei advokatei Daivai Rusakienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Å iaulių rajono savivaldybės administracijos praÅ¡ymÄ K. Å . dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja Å iaulių rajono savivaldybės administracija su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo K. Å . 6451,33 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

PareiÅ¡kėjos teismui pateiktame praÅ¡yme nurodoma, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad vietinė rinkliava, – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 str. 1d. 8 p. – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybes teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ ; 3 str. – kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, o rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas jiems nustatytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d.

„teršėjas moka“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto plano 204 p. Å iaulių rajono savivaldybės taryba 2007-06-13 sprendimu Nr. T-183 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. įvedė privalomÄ vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , 2007-05-08 sprendimu Nr. T-99 pavedė VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centrui rinkliavos administravimÄ . Å iaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu T-290, Å iaulių rajono savivaldybės taryba pavedė Å iaulių rajono savivaldybės administracijai vykdyti Å iaulių rajono savivaldybės teritorijoje vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ administravimÄ nuo 2014 m. sausio 1 d.

Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatai, patvirtinti Å iaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-163 (toliau – Nuostatai). Nuostatai buvo dėstyti nauja redakcija Å iaulių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T-30. Rinkliava atsakovui (-ei) skaičiuojama Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatų, patvirtintų Å iaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T202 (toliau – Nuostatų) 7 p., 12 p., 14 p., 15 p., 16 p., Å iaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo metodika, Nekilnojamojo turto objektų grupių vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ dydžiais, patvirtintais Å iaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202 (toliau – Sprendimas).

Nuostatų: 7 p. Rinkliavos administratorius sudaro ir administruoja Savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų duomenų bazę (toliau – duomenų bazė), kuriai sukurti gali naudotis VÄ® Registrų centro, Mokesčių mokėtojų registro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, rajono sodininkų ir garažų bendrijų, daugiabučių namų administratorių ir namų bendrijų pirmininkų, nekilnojamojo turto objektų savininkų, Savivaldybės administracijos seniÅ«nijų bei kitų subjektų turimais duomenimis. 12 p. Taikoma dvinarė Vietinė rinkliava, susidedanti iÅ¡ pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios. 14 p. PastoviÄ jÄ dedamÄ jÄ moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys arba Savivaldybės bÅ«stų nuomininkai. 15 p. Pastovioji dedamoji už mokestinį laikotarpį apskaičiuojama patvirtintÄ Vietinės rinkliavos dydį padauginus iÅ¡ nekilnojamojo turto objekto rÅ«Å¡iai taikomo parametro.

Tais atvejais, kai nekilnojamojo turto objekto rÅ«Å¡iai taikomas gyventojų parametras, mokėtina pastovioji dedamoji apskaičiuojama taikant ne mažesnį parametrÄ negu 1. 16 p. KintamÄ jÄ rinkliavos dedamÄ jÄ moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iÅ¡ kurių nekilnojamojo turto objekto paimamos komunalinės atliekos. Rinkliavos mokėjimas yra atsakovo (-ės) prievolė (LR CK 6.1 str.), kuri turi bÅ«ti vykdoma tinkamai (LR CK 6.38 str.) ir kuriÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.).

Skolininkas (-ė) K. Å . yra skolingas (–a) Å iaulių rajono savivaldybės administracijai 6451,33 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , suskaičiuotos nuo 2017-10-01 iki 2019-12-31. Skolininkas (-ė) yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Å iaulių r. buvęs savininkas ir (duomenys neskelbtini) savininkas. Adresu (duomenys neskelbtini), Å iaulių r. Sprendimu patvirtintoje Nekilnojamojo turto objektų grupių vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ dydžių lentelėje, poilsio paskirties, gamybos, pramonės paskirties, administracinės paskirties, maitinimo paskirties, paslaugų paskirties, kultÅ«ros paskirties, gydymo paskirties, sandėliavimo paskirties ir kitos paskirties nekilnojamojo turto objektų grupėms vietinės rinkliavos pastovus bei kintamas apmokestinimo parametras yra nustatytas pagal objekto plotÄ .

Poilsio paskirties objektų grupei nustatytas pastovus rinkliavos dydis – 0,72 Eur/m2, kintamasis rinkliavos dydis – 0,31 Eur/m2. Gamybos pramonės paskirties objektų grupei nustatytas pastovus rinkliavos dydis – 0,03 Eur/m2, kintamasis rinkliavos dydis – 0,01 Eur/m2. Administracinės paskirties objektų grupei nustatytas pastovus rinkliavos dydis – 0,13 Eur/m2, kintamasis rinkliavos dydis – 0,06 Eur/m2. Maitinimo paskirties objektų grupei nustatytas pastovus rinkliavos dydis – 1,08 Eur/m2, kintamasis rinkliavos dydis – 0,46 Eur/m2.

Paslaugų paskirties objektų grupei nustatytas pastovus rinkliavos dydis – 0,26 Eur/m2, kintamasis rinkliavos dydis – 0,11 Eur/m2. Kultūros paskirties objektų grupei nustatytas pastovus rinkliavos dydis – 0,04 Eur/m2, kintamasis rinkliavos dydis – 0,02 Eur/m2. Gydymo objektų grupei nustatytas pastovus rinkliavos dydis – 0,11 Eur/m2, kintamasis rinkliavos dydis – 0,05 Eur/m2. Sandėliavimo paskirties objektų grupei nustatytas pastovus rinkliavos dydis – 0,13 Eur/m2, kintamasis rinkliavos dydis – 0,05 Eur/m2.

Kitos paskirties objektų grupei nustatytas pastovus rinkliavos dydis – 0,03 Eur/m2, kintamasis rinkliavos dydis – 0,01 Eur/m2. Adresu (duomenys neskelbtini) Sprendime nustatytais vietinės rinkliavos dydžių apmokestintais parametrais, sodų paskirties objektams, kiekvienam turto vienetui taikomas 6,34 Eur per metus (šį rinkliavos dydį sudaro pastovus rinkliavos dydis 4,44 Eur/metus ir kintamas rinkliavos dydis 1,90 Eur/metus). Nuo 2018 m. lapkričio mėn. 5 d. adresu (duomenys neskelbtini) esant deklaruotam gyventojui vietinė rinkliava skaičiuojasi kaip gyvenamosios paskirties objektui.

Individualių namų gyventojams yra nustatyta pastovioji dedamoji – 18,23 Eur/metus (1,52 Eur/mėn.) gyventojui, kuri apskaičiuojama pagal gyventojų deklaravusių savo gyvenamÄ jÄ vietÄ skaičių, kintamoji dedamoji pagal turimo konteinerio tÅ«rį, konteinerio skaičių ir iÅ¡tuÅ¡tinimo (iÅ¡vežimo) dažnumÄ . Minimalus miÅ¡rių komunalinių atliekų konteinerių iÅ¡tuÅ¡tinimo skaičius yra nustatytas 12 kartų per metus, įmoka už juos privaloma. Atsakovas (-ė) gera valia skolos nemoka, todėl ji yra priteistina.

PraÅ¡yme iÅ¡dėstytas aplinkybes įrodo pridedami dokumentai. PraÅ¡oma priteisti iÅ¡ skolininko 6451,33 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2019-12-31. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai papildomai nurodė, kad pastoviÄ jÄ dalį moka visi nekilnojamojo turto savininkai. Nuo kintamosios dalies galima atleisti pateikus praÅ¡ymÄ , kad nesinaudoja pastatais: gali bÅ«ti pažyma apie sunaudotÄ elektros kiekį, vandenį, dujas. Administracija negavo jokio praÅ¡ymo, kad galėtų spręsti, ar rinkliava skaičiuojama pagrįstai; negavo jokių dokumentų pagrindžiančių, kad nekilnojamo turto objektuose nesusikuriamos komunalinės atliekos.

Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ savo praktikoje yra nurodęs, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnyje įtvirtinta komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“.

Solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo principai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaroje suprantami taip:

1) solidarumo.

2) proporcingumo. Å io principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydis nevirÅ¡ytų to, kiek yra bÅ«tina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos finansavimo tikslui pasiekti. Å is principas reikalauja, kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ bÅ«tų proporcinga galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos;

3) nediskriminavimo. Å is principas komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje reiÅ¡kia, kad, nustatant rinkliavÄ ar kitÄ Ä¯mokÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ tos pačios kategorijos komunalinių atliekų turėtojams, turi bÅ«ti taikomi vienodi rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nustatymo ir apskaičiavimo metodai, tvarka ir dydžiai;

4) sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo. Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldos teisę įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba. Administraciniai teismai savo praktikoje ne kartÄ pažymėjo, kad savivaldybės taryba, bÅ«dama savivaldybės atstovaujamÄ ja institucija, veikti bei leisti poįstatyminius teisės aktus gali tik pagal jai suteiktÄ , aiÅ¡kiai apibrėžtÄ , kompetencijÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiÅ¡kumas yra saistomi Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos.

Tai nepaneigia Tarybos pareigos nustatyti tik tokį teisinį reguliavimÄ , kuris neprieÅ¡tarautų aukÅ¡tesnės galios teisei. Esant abejonei dėl Tarybos nustatyto teisinio reguliavimo teisėtumo (in primis konstitucingumo), kompetentingoms ir įgaliotoms valstybės institucijoms kyla tokio teisinio reguliavimo teisėtumo priežiÅ«ros pareiga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsitiktinai Konstitucijoje savivaldybės sÄ voka yra vartojama ne tik administracinio vieneto teritorinės bendruomenės, bet ir savivaldos institucijų ir (arba) joms atskaitingų institucijų prasme (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (4 straipsnio 6 punktas). Taigi savivaldybių savarankiškumo ir veiklos principas nėra absoliutus ir jis neatleidžia viešojo administravimo teises ir pareigas turinčio subjekto (savivaldybės tarybos) nuo pareigos laikytis visų kitų viešosios teisės principų, tarp jų teisėtumo principo.

Taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja įgyvendindama jam pavestas funkcijas neturi diskrecijos teisės nustatyti aukÅ¡tesnės galios teisės aktų nuostatų neatitinkantį teisinį reguliavimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-737-552/2015). Å iuo atveju nėra ginčo dėl to, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymÄ ir surinkimÄ iÅ¡ komunalinių atliekų turėtojų nustatymas yra iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtÄ kompetencijÄ veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai. Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Pagal KonstitucijÄ negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bÅ«tų paneigiama galimybė savivaldybėms realizuoti jų kompetencijÄ , tiesiogiai įtvirtintÄ Konstitucijoje.

Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtÄ kompetencijÄ veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai, reiÅ¡kia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo Å¡ias funkcijas ta apimtimi, kuria Å¡ios yra joms priskirtos. Tai reiÅ¡kia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi bÅ«ti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiant jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi bÅ«ti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigÅ«nų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.).

Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso iÅ¡imtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iÅ¡ Å¡ių funkcijų nereiÅ¡kia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiÅ¡kos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimÄ , 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimÄ ). Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punkte numatyta, kad atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.

To paties straipsnio 8 punktas numato, kad atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimÄ , maiÅ¡ymÄ ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobÅ«dis arba sudėtis. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatų, patvirtintų Å iaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202 nuostatų 4.14. punkte numatyta, kad Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, pagal Å¡iuos Nuostatus turintys pareigÄ mokėti vietinę rinkliavÄ .

Nuostatuose numatyta, kad taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iÅ¡ pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios. PastoviÄ jÄ dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai ar jų įgalioti asmenys. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepaÅ¡alinta statinio avarija arba statinių naudojimÄ sustabdė statinio naudojimo priežiÅ«rÄ atliekantis vieÅ¡ojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis, o KintamÄ jÄ Â rinkliavos dedamÄ jÄ moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iÅ¡ kurių nekilnojamojo turto objekto paimamos komunalinės atliekos.

Taigi Å¡iuo atveju Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatai, patvirtinti Å iaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202 prieÅ¡tarauja Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatoms, kad atliekų turėtoju laikomas tik tas asmuo, kuris turi atliekų arba atliekų darytojas. Akcentuotina tai, kad nors atsakovui K. Å . nuosavybės teise nuo 2017 m. birželio d. iki 2019 m. spalio 18 d. nuosavybės teise ir priklausė nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) tačiau minėtos patalpos (buvusi (duomenys neskelbtini) visÄ atsakovui priklausantį laikotarpį buvo apleistos, jose nebuvo vykdoma jokia veikla, nei atsakovai nei kiti asmenys minėtose patalpose negyveno, patalpomis nesinaudojo, tad komunalinės atliekos Å¡iame objekte nesusidarė.

Atsakovas K. Å . nebuvo sudaręs sutarties dėl komunalinių atliekų iÅ¡vežimo minėtu adresu, Å¡iuo adresu net nebuvo komunalinių atliekų konteinerio, atliekos per minėtÄ laikotarpį faktiÅ¡kai nei karto nebuvo iÅ¡vežtos, nes pasikartojant pažymime, kad objekte jų nebuvo, jos nesusidarė, nes nekilnojamo turto objektais nei atsakovas, nei kiti asmenys nesinaudojo. Nurodytame nekilnojamajame turte nėra nei vandens, nei Å¡ildymo, jokia Å«kinė komercinė veikla nebuvo vykdoma. Svarbu tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktikÄ , 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja Å¡io asmens pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavÄ .

Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ vykdymo jis gali bÅ«ti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad jei objektyvÅ«s duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiÄ ja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali bÅ«ti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama minėtose Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Administraciniai teismai taip pat formuoja nuosekliÄ praktikÄ , kad vietinės rinkliavos priteisimo, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo negali bÅ«ti reikalaujama įrodyti, jog atliekos iÅ¡ tiesų susidarė, atsakovui valdant, naudojant ar disponuojant jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Kaip jau buvo aptarta, vien pats nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektÄ faktas sudaro prielaidas apskaičiuoti mokėtinÄ vietinę rinkliavÄ . Tačiau atsakovui pateikus duomenis, įrodymus, kad jis negali bÅ«ti laikomas „atliekų turėtoju”, vadovaudamasis bendromis Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, bÅ«tent pareiÅ¡kėjas turi teisę Å¡iuos atsakovo pateiktus įrodymus paneigti.

Atsakovas K. Å . pateikia įrodymus, t. y. nuotraukas, kurios patvirtina, kad ginčo patalpos yra apleistos, jomis nei atsakovas, nei kiti asmenys nesinaudojo dėl jų bÅ«klės. Atsakovas taip pat kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl pažymų, kuriuos patvirtintų, kad objekte nebuvo tiekiamas nei Å¡ildymas, nei vanduo, gavimo, tačiau Å¡iai dienai pažymos dar nėra gautos. Todėl atsakovas praÅ¡ys teismo paskirti žodinį bylos nagrinėjimÄ , sudarant galimybę atsakovui pateikti iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus bei įrodymus, kad jis nekilnojamu turtu faktiÅ¡kai nesinaudojo, kad atliekos nesusidarė ir niekuomet negalėjo susidaryti, kad atliekos niekuomet nebuvo iÅ¡vežtos iÅ¡ objekto, nes jos neegzistavo.

TokiÄ praktikÄ , kad atsakovui pateikus įrodymus, kad jis objektu nesinaudojo, komunalinės atliekos nesusidarė ir jis nelaikytas “atliekų turėtoju” formuoja administraciniai teismai. Teismai tokius asmenis atleidžia nuo pareigos mokėti rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , pvz. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. sausio 8 d. priėmė sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-1093-406/2018, kurioje nurodė, kad „Nekilnojamo turto objektas (jo ½ dalis), už kurį atsakovui paskaičiuota praÅ¡oma priteisti vietinė rinkliava, ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, atsakovas objektyviai negalėjo naudotis (nesinaudojo) Å¡iuo turtu, sukaupti ir turėti komunalinių atliekų, todėl jos ir negalėjo bÅ«ti surenkamos bei tvarkomos Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, nes atsakovas nebuvo „atliekų turėtojas“.

Atitinkamai atsakovui, kaip nesančiam vietinės rinkliavos mokėtojui Nuostatų prasme, ginčo laikotarpiu nekilo pareiga mokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymÄ ir tai paneigia vietinės rinkliavos priteisimÄ už ginčo laikotarpį. Akcentuotina, kad tokios nuoseklios pozicijos, vertinant individualaus gyvenamojo namo įrengimo lygį, siekiant Å¡io turto savininkus apmokestinti vietine rinkliava, laikosi ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas analogiÅ¡kose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimÄ administracinėje byloje A556-640/2013; 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015; 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-224-602/2016; 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4105-442/2016;

LVAT 2016 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1161-602/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 5 d. priėmė nutartį administracinėje byloje eA-3325-438/2017, kurioje buvo sprendžiamas iÅ¡ esmės tapatus savo teisine problematika ginčas, nes pareiÅ¡kėjas atsakovo pareigÄ mokėti ginčo rinkliavÄ kildino iÅ¡ TelÅ¡ių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 patvirtintų TelÅ¡ių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatų.

Pagal Nuostatų 6 punktÄ , vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (iÅ¡skyrus žemės sklypus) TelÅ¡ių rajono savivaldybės teritorijoje, iÅ¡skyrus įmones, turinčias TIPK leidimus. Pagal Nuostatų 32 punktÄ , vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (iÅ¡skyrus žemės sklypus) TelÅ¡ių rajono savivaldybės teritorijoje.

Å iuo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti, ar ginčui aktualiu laikotarpiu buvo tenkinama minėta sÄ lyga dėl ginčo nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir (ar) disponavimo, kad atsakovas galėtų bÅ«ti pripažintas Nuostatuose nurodyta aptariamos vietinės rinkliavos mokėtoju. Minėtoje byloje teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Å¡ias teisines nuostatas bei aptartÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu:

“byloje surinkti duomenys sudaro pagrindÄ spręsti, jog atsakovas nelaikytinas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme. Atsakovo pateikta informacija apie jo sveikatos bÅ«klę, gyvenamosios vietos nustatymÄ kartu su motina, duomenys iÅ¡ TryÅ¡kių seniÅ«nijos apie atsakovo gyvenimÄ kartu su jo motina nuo 2008 metų, avarinę aktualaus nekilnojamojo turto bÅ«klę, dalinį apgriuvimÄ , elektros atjungimÄ , patogumų nebuvimÄ bei faktÄ , jog kiti asmenys atsakovui priklausančiame bute negyvena, patvirtina, kad atsakovas, turėdamas nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ , apmokestinamÄ vietine rinkliava, Å¡iuo turtu nesinaudoja tokiu bÅ«du, jog jame susidarytų atliekų”.

Dar vienoje byloje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1729-520/2020 atsakovas taip pat dėl analogiÅ¡kų priežasčių buvo atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ už atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , nes jis objektu nesinaudojo, atliekos nesusidarė. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ , vien tik ta aplinkybė, jog atsakovas laiku nepateikė praÅ¡ymo taikyti jo atžvilgiu lengvatÄ ir neskaičiuoti jam vietinės rinkliavos, laikytina teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, nes ji nepaneigia fakto, jog atliekos, nesinaudojant atsakovui priklausančiu gyvenamuoju namu, nebuvo sukurtos (žr. pvz.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimÄ , Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3325-438/2017). Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas papildomai nurodė, kad praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad pareiÅ¡kėjas yra fizinis asmuo ir, kad suma labai didelė, pagal faktÄ paslauga neteikta. PareiÅ¡kėjo atstovė nurodė, kad vien tai, kad atsakovas nuosavybės teise turėjo objektus, kurias nesinaudojo, jie tik buvo įregistruoti Registrų centre, kad skola, siekianti netoli 7000 Eur neatitinka nurodytų principų.

Atsakovas negali bÅ«ti laikomas atliekų turėtoju pagal įstatymÄ . Atsakovas pateikė pažymas iÅ¡ UAB „Kuršėnų vandenys“, UAB „Ignitis“, fotonuotraukas, kurios patvirtina, kad objektais, kurių paskirtis nurodyta Registrų centre, nebuvo naudojamasi. Tauro stovykla žinoma kaip vaiduoklis. Atsakovas praÅ¡o vadovautis LVAT suformuota praktika, kur nurodyta, kad fizinio ir juridinio asmens veikloje disponuojant turtu, kai jokios komunalinės atliekos nesusidaro, toks asmuo negali bÅ«ti pripažintas atliekų turėtoju.

Atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, kad objektyviai nesinaudoja, atliekos nesusidarė. Pareiškėjas nesvarsto savo prašymo atleisti nuo kintamosios dalies. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime byloje Nr. eA-1088-492/2018, nurodoma, kad vien tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių prašymų, nepaneigia to fakto, kad asmuo gali būti atleistas nuo mokesčio už atliekų surinkimo. Atsakovas pastatais nesinaudojo. Teiginys, kad laiku nebuvo pasikreipta atleisti nuo pareigos, nepaneigia atsakovo teiginių, kad jis nėra atliekų turėtojas ir jam nekyla pareiga.

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos mokėti Å iaulių rajono savivaldybės tarybos nustatytÄ ir Å¡ios savivaldybės teritorijoje galiojančiÄ vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir Å¡ių atliekų tvarkymÄ . Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.).

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ .

Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Å iaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu T-290, Å iaulių rajono savivaldybės taryba pavedė Å iaulių rajono savivaldybės administracijai vykdyti Å iaulių rajono savivaldybės teritorijoje vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ administravimÄ nuo 2014 m. sausio 1 d. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatai, patvirtinti Å iaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-163 (toliau – Nuostatai).

Nuostatai buvo dėstyti nauja redakcija Å iaulių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T-30. Rinkliava atsakovui (-ei) skaičiuojama Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatų, patvirtintų Å iaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T202 (toliau – Nuostatų) 7 p., 12 p., 14 p., 15 p., 16 p., Å iaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo metodika, Nekilnojamojo turto objektų grupių vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ dydžiais, patvirtintais Å iaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202 (toliau – Sprendimas).

Nuostatų: 7 p. Rinkliavos administratorius sudaro ir administruoja Savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų duomenų bazę (toliau – duomenų bazė), kuriai sukurti gali naudotis VÄ® Registrų centro, Mokesčių mokėtojų registro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, rajono sodininkų ir garažų bendrijų, daugiabučių namų administratorių ir namų bendrijų pirmininkų, nekilnojamojo turto objektų savininkų, Savivaldybės administracijos seniÅ«nijų bei kitų subjektų turimais duomenimis. 12 p. Taikoma dvinarė Vietinė rinkliava, susidedanti iÅ¡ pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios. 14 p. PastoviÄ jÄ dedamÄ jÄ moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys arba Savivaldybės bÅ«stų nuomininkai. 15 p. Pastovioji dedamoji už mokestinį laikotarpį apskaičiuojama patvirtintÄ Vietinės rinkliavos dydį padauginus iÅ¡ nekilnojamojo turto objekto rÅ«Å¡iai taikomo parametro.

Tais atvejais, kai nekilnojamojo turto objekto rÅ«Å¡iai taikomas gyventojų parametras, mokėtina pastovioji dedamoji apskaičiuojama taikant ne mažesnį parametrÄ negu 1. 16 p. KintamÄ jÄ rinkliavos dedamÄ jÄ moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iÅ¡ kurių nekilnojamojo turto objekto paimamos komunalinės atliekos. Byloje esantys duomenys (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. liepos 17 d. iÅ¡raÅ¡ai) patvirtina, kad atsakovas K. Å . yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Å iaulių r., buvęs savininkas ir turto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas.

Atsakovui rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ suskaičiuota už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2019-12-31. Atsakovo atsiliepime ir jo bei atstovės pasisakymuose akcentuojama, kad atsakovas nesinaudoja nekilnojamojo turto objektais, taigi iÅ¡ esmės jis siekia įrodyti, jog nėra „atliekų turėtojas“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Tai savo ruožtu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis, nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) bei paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunalinė paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Toks vietinės rinkliavos aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir formuojamÄ praktikÄ kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A575-3542/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs ir tai, kad nėra draudžiama nustatyti tokiÄ vietinę rinkliavÄ , kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiÅ¡kai susidariusį ir perduotÄ tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55–91; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 135–146; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 274–283 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktikÄ analogiÅ¡kos kategorijos bylose, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 akcentavo, jog vietinių rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis Å¡iÄ rinkliavÄ apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje ir dar kartÄ pabrėžė, kad aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali bÅ«ti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugÄ privatinės teisės prasme (pvz., žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytÄ ir jos teritorijoje galiojančiÄ vietinę rinkliavÄ , kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems Å¡iuose Nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42). Paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat buvo pasisakyta, kad „<...> vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja Å¡io asmens pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavÄ .

Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ vykdymo jis gali bÅ«ti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka“. Atsakovas nustatyta tvarka nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ neatleistas. Vietinės rinkliavos surinkėjas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimÄ , turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtinÄ sumÄ tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose.

Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotÄ mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimÄ ar jo nemokėjimÄ . Toks įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas iÅ¡ esmės atitiktų mokestinio pobÅ«džio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobÅ«džiu artimos Å¡ios bylos kategorijai, formuojamÄ praktikÄ dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo ir iÅ¡ to kylančių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2013 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1199/2013).

Pagal bendrÄ taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavÄ siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 yra pabrėžusi, kad jei objektyvÅ«s duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiÄ ja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali bÅ«ti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

Nagrinėjamu atveju mokesčio dydis už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., teismo vertinimu, nėra pagrįstas, nes atsakovo, siekiančio paneigti paskaičiuotÄ mokestį, papildomai pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia jo pareigÄ mokėti vietinę rinkliavÄ (tuo pačiu ir apskaičiuotÄ rinkliavos mokestį), ir patvirtina, kad jis (atsakovas) nepagrįstai laikomas „atliekų turėtoju“ bei pripažįstamas vietinės rinkliavos mokėtoju. Regionų apygardos administraciniam teismui 2020 m. lapkričio 23 d. atsakovas pateikė papildomus įrodymus.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodoma, kad pateikiami papildomi įrodymai, kurie pagrindžia tokius atsakovo teiginius. Atsakovas pateikė fotonuotraukas, kurios buvo padarytos tuo laikotarpiu, kuomet nekilnojamas turtas priklausė atsakovui K. Å .. IÅ¡ nuotraukų matyti, kad objekto bÅ«klė yra avarinė, pastatai nenaudojami. Taip pat pateiktas užklausimas UAB „Ignitis“ bei jų atsakymas, kad gamtinės dujos į objektÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iaulių r. nebuvo teikiamos bei užklausimÄ UAB „Kuršėnų vandenys“ bei jų atsakymas, kad į K.

Š. minėtu adresu nebuvo teikiamos vandens teikimo paslaugos bei nuotekos nebuvo išvežamos. Taip pat pateikiama straipsnio, publikuoto „Šiaulių naujienose“ kopija, http://www.snaujienos.lt/miesto-gyvenimas/33952-tauro-stovykla-tures-nauja-seimininka.html, kurioje atsispindi objekto, t. y. buvusios Tauro stovyklos, būklė. Taip pat atsakovas pateikė teismui notarinių pirkimo – pardavimo sutarčių kopijas, iš kurių matyti, kad objektas, esantis (duomenys neskelbtini), K. Š. priklausė nuo 2017-06-02 iki 2019-10-18.

Atsakovas pateikė įrodymus, kad K. Å . yra sumokėjęs vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ už kitÄ jam priklausantį objektÄ , kuriame jis yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo pozicijÄ ir kurių pagrindu, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas, bÅ«tų galima objektyviai bei patikimai pagrįsti naudojimosi nekilnojamojo turto objektais faktÄ . PareiÅ¡kėjo atstovai teismo posėdyje akcentavo, jog atsakovas turėjo pateikti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1955-756/2019 nurodoma, kad teisę – mokėti minimaliÄ rinkliavÄ ar bÅ«ti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019). Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvÅ«s duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiÄ ja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali bÅ«ti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4227-968/2019 nurodoma, kad byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad atsakovė buvo kreipusis į pareiÅ¡kėjÄ su praÅ¡ymu jai suteikti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ lengvatÄ . Kita vertus, LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 yra pasisakiusi, kad jei objektyvÅ«s duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiÄ ja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali bÅ«ti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

LVAT taip pat laikosi pozicijos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016). Taigi prašymo dėl atleidimo nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo pateikimas sietinas tik su tokia situacija, kuomet asmuo gali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis turi ir (ar) daro (gamina) atliekas, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo reikalavimas dėl 6451,33 Eur vietinės rinkliavos priteisimo iÅ¡ atsakovo K. Å . yra nepagrįstas ir atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos Å iaulių rajono savivaldybės administracijos praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus. Teisėjas Virginijus Stankevičius