958df735-ee60-4c0a-a8cf-2ef9f5b92d3b · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-2141-644/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01146-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: 18.1.;18.2.; 55.1.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei E. N. Z.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. S. pareiÅ¡kimÄ trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymu (pareiÅ¡kimu) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku įrodantiems dokumentams pateikti. PareiÅ¡kime R. S. nurodė, kad jis yra paveldėtojas į savo tėvų, J. (S.) S. (duomenys neskelbtini), tėvas J. ir E. (T.) (S.) S. (duomenys neskelbtini), tėvas S., iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemę ir miÅ¡kÄ â€“ 36 ha 46 arai), esantį (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad tėvai laiku padavė praÅ¡ymÄ atgauti nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡siųsdami 2000 m. gegužės 3 d. praÅ¡ymÄ Kėdainių rajono Žemėtvarkos skyriui. Po tėvų mirties pareiÅ¡kėjas siekė atgauti pilietybę ir Å¡eimos nekilnojamÄ turtÄ , bet pritrÅ«ko dokumentų. PareiÅ¡kėjas, suradęs reikalingus dokumentus, 2016 m. rugsėjo 12 d. atgavo Lietuvos Respublikos pilietybę, o pasas buvo iÅ¡duotas 2016 m. gruodžio 14 d. Atgavęs pilietybę ir gavęs pasÄ , jis kreipėsi dėl nekilnojamojo turto atgavimo. Taip pat pareiÅ¡kėjas atsiųstuose atsakymuose nurodė, kad jo tėvai 1944 metais turėjo palikti LietuvÄ dėl represijų ir tarybinės santvarkos, dėl ko tėvai visada buvo Lietuvos piliečiais, kaip ir pats pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjo tėvai netikėjo, kad tėvynė atims iÅ¡ jų pilietybę ir jie turės jÄ atkurti, nors jos nebuvo atsisakę.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau - ir NŽT) atstovė su pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė jį atmesti. Atstovė atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje pateiktas pareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos piliečio paso nuoraÅ¡as patvirtina, jog pasas pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas 2016 m. gruodžio 14 d., tai yra pasibaigus nustatytam praÅ¡ymų ir dokumentų nuosavybės teisių atkÅ«rimui pateikimo terminui. PareiÅ¡kėjas iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo įgyvendinęs savo teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl negalėjo bÅ«ti nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ subjektu, nes Lietuvos Respublikos pilietybė pagal AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas yra bÅ«tina prielaida asmens subjektinei teisei į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ atsirasti. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjui neįgijus iki 2001 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos pilietybės, jis netapo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu reglamentuojamo teisinio santykio subjektu, dėl ko jam negali bÅ«ti atnaujinti terminai atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse. Taip pat atstovė paaiÅ¡kino, kad NŽT neturi duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjo tėvai laiku bÅ«tų kreipęsi dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Be to, net jei tėvai ir bÅ«tų laiku kreipęsi dėl nuosavybės teisų atkÅ«rimo, jie taip pat negalėtų bÅ«ti laikomi tinkamais nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ subjektais, nes jiems Lietuvos Respublikos pilietybė pagal AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas taip pat nebuvo atkurta iki 2001 m. gruodžio 31 d..

Pareiškėjo pareiškimas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas termino, paduoti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams, atnaujinimo klausimas. Å iuos ginčo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau - ir AtkÅ«rimo tvarka) 5 punktas. Pagal šį punktÄ piliečiai, praleidę nustatytuosius praÅ¡ymų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ pagal šį įstatymÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. AtkÅ«rimo tvarkos 5 punkto 1 dalimi nustatyta, kad terminas praÅ¡ymams teikti dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo baigėsi 2001 m. gruodžio 31 d. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad šį terminÄ praleido ir siekia jį atnaujinti.

Pabrėžtina, kad pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, viena iÅ¡ bÅ«tinų prielaidų atsirasti asmens subjektinei teisei – atkurti nuosavybę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ yra asmens buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 23 d. nutartyje konstatavo (adm. byla Nr. A8-1403/2006), kad subjektinei teisei – atkurti nuosavybę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ atsirasti yra bÅ«tina įstatyme numatytų prielaidų egzistavimo bei atitinkamų sÄ lygų įvykdymo sistema. Prielaidos, kurios yra bÅ«tinos pradėti patį nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ , turi egzistuoti arba atsirasti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Å ioje nutartyje teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos pilietybė yra viena iÅ¡ tų įstatyme nustatytų prielaidų, kurios požymius turi atitikti asmuo, kad jis galėtų bÅ«ti pripažintas tinkamu nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ teisinių santykių subjektu. Tokiu bÅ«du, Lietuvos Respublikos pilietybę asmuo turi įgyti, o tuo pačiu tapti ir tinkamu subjektu iki 2001 m. gruodžio 31 d.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis, kaip ir jo tėvai visada buvo Lietuvos Respublikos piliečiais, nors jis gimė ne Lietuvoje, o tėvai 1944 metais paliko LietuvÄ .

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas (1997 m. liepos 16 d. redakcija) numatė, kad teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai iÅ¡saugoma asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams ir vaikaičiams (jeigu Å¡ie asmenys, jų vaikai ar vaikaičiai nerepatrijavo iÅ¡ Lietuvos), gyvenantiems kitose valstybėse. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime (byla Nr. 45/03-36/04) iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnyje (1991 m. gruodžio 5 d. redakcija) nurodyti asmenys - tai asmenys, gyvenantys užsienyje; jie, turėdami teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės iÅ¡saugojimÄ , savaime nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ex lege - kad taptų Lietuvos Respublikos piliečiais, jie turi pareikÅ¡ti atitinkamÄ valiÄ ir įvykdyti Pilietybės įstatyme (1991 m. gruodžio 5 d. redakcija su papildymu, padarytu Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 10 d. priimto įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų galiojimo ir Pilietybės įstatymo papildymo“ 2 straipsniu) nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad siekdamas įgyvendinti Å¡iÄ savo subjektinę teisę, pareiÅ¡kėjas turėjo pateikti atitinkamai Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios institucijai praÅ¡ymÄ , kuriuo iÅ¡reikÅ¡tų savo valiÄ dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, o Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras dėl Å¡io praÅ¡ymo turėjo priimti atitinkamÄ sprendimÄ .

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta tik 2016 m. rugsėjo 12 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-636, o Lietuvos Respublikos pasas iÅ¡duotas tik 2016 m. gruodžio 14 d. Tai įrodo, kad pareiÅ¡kėjas iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo įgyvendinęs savo teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl negalėjo bÅ«ti nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ subjektu, nes Lietuvos Respublikos pilietybė pagal AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas yra bÅ«tina prielaida asmens subjektinei teisei į nuosavybės atkÅ«rimÄ atsirasti. Å ios iÅ¡vados atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (bylos Nr. A8-1403/2006; A63-494/2009; A261-171/2013).

Teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjo tėvams iki pat jų mirties nebuvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, todėl net ir įrodžius faktÄ , jog jie AtkÅ«rimo įstatymo numatytais terminais 2000 m. gegužės 3 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Kėdainių rajono Žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, pareiÅ¡kėjo tėvai negalėtų bÅ«ti nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ subjektais.

Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos – 2001 m. gruodžio 31 d. – nebuvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybės, o tuo pačiu, kaip subjektas, neatitiko Å¡io įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo dėl pilietybės, kuri yra bÅ«tina prielaida atsirasti asmens subjektinei teisei į nuosavybės atkÅ«rimÄ . Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti atnaujinti terminai atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse.

Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo nurodytos Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo aplinkybės, dėl kurių jis aukščiau paminėtÄ terminÄ praleido, ir argumentai dėl Å¡ių aplinkybių vertinimo svarbiomis ir objektyviomis kliÅ«timis, sutrukdžiusiomis pareiÅ¡kėjui įstatymo nustatytu laiku paduoti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, nagrinėjamu atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos ir teismo nevertinamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. S. pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai

Audrius Grauželis

Jolanta Medvedevienė

Asta Urbonienė