958a23e8-a153-430c-a984-b2d26cdebdbc · Å iaulių apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-11753-1004/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05538-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2; 3.2.3.8; 3.2.6.1 Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 3 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Vaidotas Narvidas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiÅ¡kėjos E. B., atstovaujamos advokatės I. K., pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems P. B., valstybės įmonei Turto bankas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini),, po sutuoktinio A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį A. B. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti.

2. Nurodė, jog uoÅ¡viai (duomenys neskelbtini) įgijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir iki mirties jame gyveno. A. B. mirė (duomenys neskelbtini), o V. B. mirė (duomenys neskelbtini). V. B. ir A. B. buvo susituokę (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie įgijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) mirusio A. B. palikimo priėmimo į notarÄ niekas iÅ¡ įpėdinių nesikreipė. PaaiÅ¡kino, jog anyta V. B. į notarÄ dėl sutuoktinio palikimo nesikreipė, nesikreipė ir į teismÄ dėl palikimo po sutuoktinio mirties priėmimo, todėl iki Å¡ios dienos A.

B. turto dalis yra nepaveldėta. Nurodė, jog anyta priėmė po sutuoktinio mirties jo palikimÄ , jos vardu buvo registruotas butas, po sutuoktinio mirties ji liko gyventi Å¡iame bute, jį prižiÅ«rėjo iki mirties. Po A. B. mirties (duomenys neskelbtini), V. B. kaip pirmos eilės įpėdinė faktiniu valdymu priėmė palikimÄ ir liko bute gyventi. Pažymėjo, jog suinteresuotas asmuo P. B. pretenzijų dėl tėvų turto nebuvo pareiÅ¡kęs. Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. 3. 2019-10-01 pateikė papildomus dokumentus, kuriuose nurodė, kad anytai, neturėjusiai jokių teisinių žinių, neatėjo į galvÄ , kad jos vardu registruotas turtas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir bÅ«tina kreiptis į notarÄ dėl sutuoktinio palikimo.

V. B. jokio kito nekilnojamojo turto per savo gyvenimÄ neturėjo, buto parduoti neketino, laikė jį savo asmenine nuosavybe, mokėjo visus mokesčius, draudimo įmokas, dalyvavo bendrijos susirinkimuose, kaip buto savininkė. Pažymėjo, jog pateikė į bylÄ komunalinių paslaugų tiekėjų pažymas, jog įsiskolinimų nėra, ir kitus mokėjimo dokumentus. Papildomai teikia bute rastus dokumentus komunalinių paslaugų tiekėjams, kurie įrodo mokėjimų tęstinumÄ (AB „Lietuvos dujos“, LESTO ir pan.).

V. B. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo butas, kuri įsigijo santuokoje su A. B. ir gyveno jame iki mirties.

4. Suinteresuotas asmuo P. B. pateikė atsiliepimÄ (b. l. 31), kuriame nurodė, kad su E. B. pareiÅ¡kimu sutinka ir praÅ¡o tenkinti. Patvirtina, kad jo motina V. B. priėmė visÄ mirusio tėvo palikimÄ , faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ pradėjusi valdyti. Jo motina rÅ«pinosi viso santuokoje įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymu, mokėjo visus mokesčius už butÄ , tvarkėsi visame bute viena pati ir gyvento ten iki mirties. Å is butas buvo vienintelis tėvų nekilnojamasis turtas. Buvusi sutuoktinė E. B. puikiai sutarė su jo tėvais, ji padėjo motinai po tėvo mirties, motina butÄ jai buvo palikusi testamentu po mirties. Apie motinos valiÄ ir testamentÄ Å¾inojo, neprieÅ¡taravo ir neprieÅ¡tarauja dėl palikimo, į notarÄ dėl palikimo nesikreipė, nes žinojo, kad E. B. yra testamentinė įpėdinė ir viso motinos turto paveldėtoja. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

5. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ (b. l. 26-28). Mano, jog pareiÅ¡kėja turėtų pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti mirusio A. B. faktinio turto užvaldymo pradžios momentÄ , taip pat konkretizuoti, kokius aktyvius veiksmus pareiÅ¡kėjos anyta atliko minėto paveldimo turto atžvilgiu, po sutuoktinio mirties per 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ . Pažymi, jog prie pareiÅ¡kimo pridėti įrodymai nėra pakankami pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo tenkinimui.

Juridinis faktas neturės įtakos E. B. teisėms, nes ji nėra V. B. įstatyminė įpėdinė. Ä®monė nėra gavusi parneÅ¡imų apie galimÄ palikėjo palikimo perėjimÄ valstybei ir neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių apie faktinį jo paveldimo turto priėmimÄ valdyti, kadangi valstybę atstovauja tik nuo 2015-03-20. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. PareiÅ¡kimas tenkintinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, palikimas gali bÅ«ti priimtas faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavus pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ notarui. Å ie veiksmai turi bÅ«ti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priėmė palikimÄ , kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Priimdamas palikimÄ Å¡iuo bÅ«du, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami įpėdinio veiksmai prižiÅ«rint, valdant palikimo dalyku esantį turtÄ , naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-152/2006).

7. Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001-07-01 nagrinėjamoje byloje praÅ¡omo nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) priėmimo faktÄ , taikytinos 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius (palikimas turėjo bÅ«ti priimamas per 6 mėnesius nuo palikėjo mirties).

8. Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsniu, įpėdinis savo valiÄ turėjo iÅ¡reikÅ¡ti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem bÅ«dais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priima palikimÄ , faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Ä®pėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrÄ ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimÄ ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktÄ ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiÅ«rį ir vertinimÄ dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiÅ¡kia ir palikimo priėmimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).

9. Bylos raÅ¡ytine medžiaga nustatyta, jog V. B. (b. l. 4-5) ir (ikisantuokinė pavardė K.) ir A. B. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos biure, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina sutuoktuvių liudijimo kopija (b. l. 21). Santuokoje sutuoktiniams (duomenys neskelbtini), gimė sÅ«nus P. B.. Mirties liudijimo kopijoje pažymėta, jog A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), m. amžiaus (b. l. 9-10). IÅ¡ medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o kopijos nustatyta, kad santuokos metu (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 įstatymÄ Nr. I-1374 Nr. 7-4182, butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas V. B. nuosavybe (b.l. 11).

10. Ä®vertinus Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog nors V. B. nuosavybe buvo registruotas minimas nekilnojamasis turtas, tačiau jis buvo įgytas santuokos metu ir yra laikytinas bendrÄ jÄ jungtine sutuoktiniu nuosavybe.

11. Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Taip pat bÅ«tinos sÄ lygos yra tos, kad praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti teisinę reikÅ¡mę, pareiÅ¡kėja neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

12. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad vienintelis palikėjo A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), turtas, kurį galima buvo faktiÅ¡kai pradėti valdyti, juo rÅ«pintis kaip savu, buvo butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas V. B. nuosavybe ir, be abejonės, jo asmeniniai daiktai. Todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, turi bÅ«ti vertinamos aplinkybės susijusios su Å¡io palikėjo turto perėmimu, valdymu ir rÅ«pinimusi. 14. (duomenys neskelbtini) -1-jame notaro biure E. B. yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusios anytos – testatorės V.

B., kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) palikimÄ (b. l. 12). Nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) 1-ajame notaro biure yra užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į (duomenys neskelbtini) mirusio A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ (b. l. 22). Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja įrodė, kad po A. B. mirties dėl palikimo priėmimo galimi paveldėtojai į notaro biurÄ nesikreipė, tačiau palikimÄ priėmė sutuoktinė V.

B., nes bute gyveno, naudojosi jame esančiais namų apyvokos daiktais ir mokėjo mokesčius buto paslaugų tiekėjams ir priėmė mirusio sutuoktinio daiktus. Pateikti duomenys, jog laikotarpiu nuo 2012-04-28 iki 2018-08-30 už buto, adresu (duomenys neskelbtini), suvartotÄ elektros energijÄ , dujas, komunalinių atliekų tvarkymÄ , UAB „Šiaulių vandenys“ paslaugas, AB „Šiaulių energija“ paslaugas, buvo atsiskaitoma paslaugų tiekėjams (b. l. 13-20, papildomi raÅ¡ytiniai įrodymai).

15. Teismas, spręsdamas šį klausimÄ , atkreipia dėmesį ir į tai, kad po A. B. mirties į jai tenkančiÄ turto dalį turėjo teisę pretenduoti ne tik sutuoktinė, bet ir sÅ«nus P. B., tačiau jis taip pat nesikreipė į notaro biurÄ dėl tėvo palikimo. Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai - buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinių paslaugų mokėjimo kvitai, pagal kuriuos nustatyta, jog nekilnojamojo turto paskutinė savininkė buvo V. B. (b. l. 44-47).

16. Teismas, įvertinęs byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ dėl praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, suinteresuoto asmens P. B. sutikimÄ su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas yra pagrįstas ir jį tenkina, nes Å¡is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiÅ¡kėja galėtų įgyvendinti savo kaip testamentinės įpėdinės teises į paveldimÄ turtÄ . Nustačius juridinį faktÄ , kad V. B. po sutuoktinio A. B. mirties faktiÅ¡kai priėmė ir valdė turtÄ , pareiÅ¡kėjai kiltų teisinės pasekmės, t. y. pareiÅ¡kėja E. B. galėtų kreiptis dėl minėto nekilnojamojo palikimo priėmimo po V. B. mirties, nes pareiÅ¡kėja negali kitokiu bÅ«du gauti šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis).

17. Suinteresuotas asmuo P. B. raÅ¡tu patvirtino, kad sutinka su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu. PareiÅ¡kėjai nėra žinomi kiti suinteresuoti asmenys, galintys pretenduoti į A. B. turtÄ ir prieÅ¡ingų Å¡iems argumentams teismas nenustatė. Po sutuoktinio A. B. mirties V. B. pradėjus kaip savo valdyti nekilnojamÄ jį turtÄ ir A. B. asmeninius ir likusius namų apyvokos daiktus, pripažintina, kad ji priėmė visÄ sutuoktinio palikimÄ . Todėl teismas sprendžia, kad yra įrodyta, jog V. B. po sutuoktinio A.

B. mirties pradėjo faktiÅ¡kai valdyti turtÄ ir Å¡i aplinkybė yra pagrindas nustatyti faktÄ , kad V. B. Å¡iais veiksmais priėmė sutuoktinio palikimÄ . Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, pareiÅ¡kėjai pateikus ir papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, suinteresuoto asmens VÄ® Turto bankas nuomonė dėl to, jog pareiÅ¡kėja nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti mirusio A. B. faktinio turto užvaldymo pradžios momentÄ , taip pat, jog pareiÅ¡kėja nekonkretizavo, kokius aktyvius veiksmus jos anyta V.

B. atliko minėto paveldimo turto atžvilgiu po sutuoktinio mirties, atmestina kaip nepagrįsta.

18. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

19. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos 1,79 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos(CPK 92, 96 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A.

B., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį A. B. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Nepriteisti valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Apie palikimo priėmimÄ praneÅ¡ti Centrinei hipotekos įstaigai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjas Vaidotas Narvidas