9584de73-e585-4c63-9e6e-d910a694fbe5 · Alytaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-110-292/2017Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.; 2.6.10.5.2.17. (S) ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 24 d.Alytus           Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė, sekretoriaujant A. Č., dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui R. M.,atsakovui M. A.,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovui M.

A. dėl žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo ir n u s t a t ė: ieškovas LR aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo priteisti iš atsakovo jų naudai 316,98 Eur žuvų ištekliams padarytai žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Nurodė, kad atsakovas 2015-12-07 apie 15 val. 30 min. žvejojo Alytaus rajono teritorijoje esančiame privačiame S. ežere, neturėdamas šio vandens telkinio savininko išduoto rašytinio leidimo, suteikiančio teisę žvejoti šiame ežere, ir sugavo 2 lydekas.

Už teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjiÅ¡kos žūklės tvarkÄ (Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14 „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo 11.1 p., ATPK 87 straipsnio 1 d.) atsakovas 2015-12-17 nubaustas administracine bauda. Savo prieÅ¡ingais veiksmais atsakovas padarė žalÄ aplinkai- žuvų iÅ¡tekliams, kuri pagal Padarytos žalos žuvų iÅ¡tekliams apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡Ä ir Padarytos žalos žuvų iÅ¡tekliams apskaičiavimo bazinius įkainius yra 316,98 Eur.

Atsakovas M. A. su ieÅ¡kiniu nesutinka, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, o teismo posėdžio metu nurodė, jog pripažįsta, kad nurodytu laiku jis žvejojo nurodytame ežere ir sugavo 2 lydekas. Tačiau bÅ«damas žveju- profesionalu ir Pasaulio sportinės poledinės žūklės vicečempionu, o taip pat dalyvaudamas įvairiuose žūklės čempionatuose, manydamas, kad žino mėgėjiÅ¡kos žūklės taisykles, prieÅ¡ vykdamas į žvejybÄ , pasitikrino Aplinkos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS) duomenis apie šį ežerÄ , ir neradęs jokių duomenų nei ALIS sistemoje, nei Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento tinklalapyje, į žvejybÄ vyko turėdamas žvejo mėgėjo bilietÄ , kurį ir pateikė departamento pareigÅ«nams.

Jam nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma, kad ežeras, kuriame jis žvejojo, yra privatus, nes apie šį ežerÄ nerado jokių duomenų nei specialiuose informaciniuose tinklalapiuose, nei vietoje nerado jokios informacijos apie ežero savininkÄ , t. y. nebuvo pažymėta, kad ežeras privatus, kokiu telefonu susisiekti, kad bÅ«tų galima gauti jo sutikimÄ . Tokio privataus ežero savininko raÅ¡ytinio sutikimo ir pareikalavo pareigÅ«nai. Su administracinio teisės pažeidimo protokolu sutiko, nes pareigÅ«nų paklausus, kas gresia už pažeidimÄ , jie atsakė, kad jeigu baudžiamas pirmÄ kartÄ gresia tik įspėjimas.

Tačiau 2015-12-07 administracinio teisės pažeidimo byloje jam buvo paskirta 32 Eur bauda, kuriÄ jis 2016-01-19 sumokėjo, manydamas, kad tuo viskas ir baigsis.Žvejojo, neturėdamas savininko leidimo tik su žvejo mėgėjo bilietu, ne piktybiÅ¡kai, o tiesiog neturėdamas ir vieÅ¡oje erdvėje negalėdamas gauti informacijos, kam priklauso ežeras. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytas limituotas žvejybos reguliavimo priemones ir sÄ lygas, žvejybos ploto naudotojas per mėnesį nuo limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sÄ lygų įsigaliojimo vandens telkinio pakrantėje, privalo pastatyti informacines lenteles su informacija apie limituotos žvejybos reguliavimo priemones ir sÄ lygas, kortelių kainas ir jų platinimo vietÄ .

Tačiau ežero pakrantėje nebuvo ir dabar nėra informacijos kad tai limituotos žvejybos tvenkinys- privatus ežeras, sÄ lygų ir kortelių kainų bei jų platinimo vietų nėra nurodyta. Tik dėl informacijos stygiaus apie privačius ežerus, jo savininkus, jis neturėjo ežero savininko sutikimo. IeÅ¡kinys atmestinas. Bylos esmė. Byloje kilo ginčas dėl privataus ežero žuvų iÅ¡teklių naudojimo pagal mėgėjiÅ¡kÄ Å¾Å«klę reguliuojančius teisės aktus ir žuvų iÅ¡tekliams padarytos žalos atlyginimo.

Nustatytos bylos aplinkybės. Byloje esančia Administracinio teisės pažeidimo medžiaga nustatyta, kad atsakovui 2015-12-07 dėl LR ATPK 87 str. 1 d. numatyto pažeidimo, surašytas administracinio teisės protokolas, jog jis žvejojo Alytaus rajone esančiame S. ežere, neturėdamas reikiamo leidimo (ežero savininko rašytinio sutikimo) mėgėjų žvejybai ir tuo pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.1 punkto reikalavimus. Administraciniu teisės pažeidimo protokolu užfiksuota, kad neturėdamas reikiamo leidimo, atsakovas sugavo dvi lydekas.

Atsakovui paskirta 32 Eur bauda, kuriÄ jis sumokėjo, o 2015-12-08 paskaičiuota 316,98 Eur žala aplinkai, kurios atsakovas neatlygino. Dėl žalos aplinkai. LR aplinkos apsaugos įstatymas žalÄ aplinkai nurodo, kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamÄ aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraÅ¡tovaizdį, biologinę įvairovę) pokytį arba jos funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimÄ . To paties įstatymo 32 str. numato, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai iÅ¡laikyti rÅ«Å¡ių ar buveinių tinkamai apsaugos bÅ«klei, taip pat biologinės įvairovės, miÅ¡kų, kraÅ¡tovaizdžio, saugomų teritorijų bÅ«klei, kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai.Tokiu bÅ«du, žala aplinkai yra atitinkamų objektų sunaikinimas, jų vertės sumažėjimas, savybių pablogėjimas.

Dėl žalos padarytos aplinkai bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų ir įrodinėjimo naÅ¡tos. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ taikyti bÅ«tina nustatyti bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas- neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).Ä®rodinėjimo naÅ¡ta dėl bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų tenka ieÅ¡kovui, pareiÅ¡kusiam ieÅ¡kinį.Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkai padarytos žalos atlyginimas yra specifinis, nes įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs griežtosios atsakomybės principÄ , kai žalÄ padariusio asmens kaltė yra preziumuojama.

Asmens veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kia kaip įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ yra nurodyta, kad sprendžiant klausimÄ ar yra padaryta žala aplinkai, bÅ«tina nustatyti, o ieÅ¡kovas turi įrodyti tik vienÄ iÅ¡ elementų:

1) neigiamÄ gamtos elementų pokytį arba 2) Å¡ių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimÄ . Dėl atsakomybės sÄ lygos- neteisėtų veiksmų. Kaip jau minėta, neteisėti veiksmai, pasireiÅ¡kiantys teisės aktų pažeidimu, yra preziumuojami, tačiau prezumpcija gali bÅ«ti paneigiama.Santykius, susijusius su mėgėjų žvejyba, žuvų iÅ¡teklių apsauga ir racionaliu jų naudojimu reguliuoja Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymas, kurio 3 straipsnio 1 dalis ir 3 d. 1 punktas numato, kad mėgėjų žvejyba leidžiama visuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose Å¡i žvejyba nėra ribojama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Aplinkos ministerija, siekdama optimizuoti mėgėjų žvejybos plėtrÄ , reguliuoja mėgėjų žvejybÄ visuose vidaus vandenyse. Å io įstatymo 11 str. taip pat numato, kad teisę į mėgėjų žvejybÄ suteikia mėgėjų žvejybos leidimas, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis asmenims, kurie turi teisę žvejoti be žvejybos leidimo, o mėgėjų žvejybos leidimas yra įmokos, skirtos žuvų iÅ¡tekliams atkurti ir iÅ¡saugoti, sumokėjimo Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka patvirtinimas, suteikiantis teisę mėgėjų žvejybai.Ä®statymÄ detalizuoja Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės patvirtintos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14.

Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės nustato mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, bÅ«dus, režimÄ , mėgėjų žvejybos organizavimo tvarkÄ ir reglamentuoja kitÄ su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusiÄ veiklÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas pažeidė minėtų taisyklių 11.1. (Å¡is punktas buvo nurodytas ir Administracinio teisės pažeidimo protokole). Å iame punkte numatyta, kad draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje.

Atsakovas žvejodamas S. ežere turėjo žvejo mėgėjo bilietÄ - leidimÄ , kuriuo fiziniam asmeniui suteikiam teisė žvejoti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kurie nenaudojami kaip žvejybos plotai ir kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama pagal mėgėjų žvejybÄ reglamentuojančius teisės aktus. Tokiu bÅ«du, atsakovas turėdamas žvejo mėgėjo bilietÄ , turėjo teisę žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose. Tačiau ieÅ¡kovo teigimu, atsakovas žvejojo privačiame ežere, todėl turėjo turėti ežero savininko leidimÄ .Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkÄ nurodomo pažeidimo momentu reguliavo Aplinkos ministro 2015-06-25 įsakymu Nr. D1-502 patvirtinta Žvejybos privačiuose bendrÄ ja daline valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiuose vidaus vandens telkiniuose tvarkos apraÅ¡as, kuris numatė, kad mėgėjų žvejybos leidimus nuosavybės teise priklausančiame vandens telkinyje iÅ¡duoda vandens telkinio savininkas.

Nurodyta tvarka neteko galios 2016-10-27 ir žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos Å¡iuo metu nereguliuoja joks poįstatyminis aktas. Pagal buvusį ir esamÄ teisinį reguliavimÄ nei vandens telkinio savininkas privalo teikti informacijÄ apie vandens telkinius, nei tokie duomenys apie privačius ežerus yra Lietuvos respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre (UETK) (Aplinkos apsaugos įstatymo 131 str.). TÄ pripažįsta ir ieÅ¡kovas. Ir tai yra spraga. Pagal Aplinkos įstatymÄ gamtos iÅ¡tekliai yra gyvosios ar negyvosios gamtos elementai augalija, gyvÅ«nija, įskaitant ir buveines, vanduo, žemė, kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti savo reikmėms, o gamtos iÅ¡teklių naudojimo objektas yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos iÅ¡tekliai (Aplinkos įstatymo 11 straipsnis), kurių apskaitÄ vykdo valstybė (Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre registruojami ežerai ir tvenkiniai, kurių vandens pavirÅ¡iaus plotas ne mažesnis kaip 0,5 ha, įstatymo 131 str. 3 d. 2 p.).

Kad S. ežeras yra privatus rodo tik ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti duomenys iÅ¡ internetinio tinklalapio „Enciklopedija Lietuvai“. Kokiais duomenimis apie vandens telkinio nuosavybę remiantis iÅ¡ atsakovo buvo reikalaujama vandens telkinio savininko iÅ¡duoto leidimo, byloje duomenų nėra. Aplinkos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS) ežeras nebuvo įtrauktas, nėra jo ir Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre, nors pagal ieÅ¡kovės pateiktus duomenis jo plotas yra 3,5 ha, ežeras natÅ«roje taip pat nebuvo pažymėtas kaip privatus, nenurodyti duomenys, kur turėtų kreiptis žvejas dėl savininko raÅ¡ytinio sutikimo.

Aplinkos apsaugos įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad asmenys turi teisę gauti nustatyta tvarka informacijÄ apie aplinkÄ . Dėl valstybės netinkamos gamtos iÅ¡teklių apskaitos pagal Aplinkos įstatymo 13 straipsnį (nesant S. ežero UETK), taip pat nesant teisinio reguliavimo dėl privačių ežerų įtraukimo į ALIS (Aplinkos leidimų informacinę sistemÄ ), o taip pat teisinio reglamentavimo dėl privačių ežerų savininkų pareigos skelbti informacijÄ apie leidimų žvejoti privačiuose ežeruose įsigijimo tvarkÄ , privačių ežerų pažymėjimÄ vietoje ir kt., atsakovas žvejodamas privačiame ežere be savininko raÅ¡tiÅ¡ko leidimo, tačiau neradęs informacijos apie ežerÄ ALIS, bet turėdamas įprastÄ Å¾vejo mėgėjo bilietÄ Ä¯ neiÅ¡nuomotus telkinius, įstatymų bei poįstatyminių aktų dėl gamtos iÅ¡teklių naudojimo ir žūklės tvarkos nepažeidė.

Gamtos iÅ¡tekliai yra valstybės nuosavybė. Ežerai sukurti gamtos ir jie nėra tik savininko nuosavybė. Todėl nesant savininko sutikimo, bet atsakovui sumokėjus už mėgėjų žvejybos leidimÄ Ä¯mokas skirtas žuvų iÅ¡tekliams atkurti ir iÅ¡saugoti, žalos žuvų iÅ¡tekliams nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu vandens telkinys, kaip Å¡iuo atveju, priklauso fiziniam asmeniui, tai pinigai už leidimÄ pasiekė ne telkinio savininko sÄ skaitÄ , o atiteko valstybei žuvų iÅ¡tekliams atkurti ir iÅ¡saugoti.

Dėl kitų žalos padarytos žuvų iÅ¡tekliams atsakomybės sÄ lygų. Atsakovo teigimu, lydekos dar buvo gyvybingos, nes jos buvo laikomos vandenyje, todėl jas paleidus į vandens telkinį, žala nebÅ«tų buvusi padaryta. Ginčo, kad buvo sugautos dvi lydekos ir kad jas paėmė pareigÅ«nai, nėra, tačiau asmenys, surašę Administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , apklausti teisme kaip liudytojai- A. Ž. ir S. K., nurodė, kad žuvys buvo jau negyvos. Aplinkos apsaugos įstatymo 40 straipsnis numato, kad asmens apžiÅ«ros ar daiktų patikrinimo meru rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra pažeidimo įrankis ar tiesioginis objektas gali paimti tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas.

Daiktų poėmio atveju suraÅ¡omas jų paėmimo protokolas arba įraÅ¡oma asmens padaryto pažeidimo protokole. Apie lydekų paėmimÄ nesuraÅ¡ytas nei jų paėmimo protokolas, nei apie tai įraÅ¡yta padaryto pažeidimo protokole. Jei lydekos buvo negyvybingos, tai pagal teisės aktų reikalavimus turėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas daiktų, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę paėmimo protokolas. Nesant Å¡ių duomenų, tikėtina ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais ir kad žalos (net jei ir žala bÅ«tų buvusi nustatyta) buvo galima iÅ¡vengti.

             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.              IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos nevirÅ¡ija 3 Eur (CPK 96 str. 6 d.).                          Vadovaudamasis CPK 268-270 str., teismas n u s p r e n d ė :              ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                  Dalia Kvederavičienė                                                                                              Â