2018-05-03 Nr. AB-8783-3-61-3-04200-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-387-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04200-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. A. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl žalos atlyginimo ir sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gruodžio 15 d. teismui pateikė skundą, prašydamas iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) priteisti 120 000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, jeigu nebebus galimybės paduoti kasacinį skundą, kuriam paduoti prašyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, arba 7 500 Eur, jeigu dar bus galimybė paduoti kasacinį skundą, taip pat panaikinti sprendimus dėl advokato neskyrimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsakovu turėtų nurodyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Tarnybos, o prašydamas panaikinti priimtus sprendimus – atsakovu papildomai nurodyti Tarnybą, kaip instituciją, kurios priimtus sprendimus skundė. Iš skunde išdėstyto reikalavimo nebuvo aišku, kiek pareiškėjas prašė priteisti turtinės žalos, kiek – neturtinės žalos. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Tarnybos sprendimus dėl advokato neskyrimo, tačiau nenurodė, kokius sprendimus prašė panaikinti. Pažymėta, kad, praleidęs terminą skundui paduoti, pareiškėjas kartu su skundu turėtų pateikti duomenis, patvirtinančius skundžiamų sprendimų gavimo datą, ir motyvuotą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Teismui turi būti pateiktas mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalas arba motyvuotas ir įrodymais pagrįstas prašymas atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, turi pateikti duomenis apie gaunamas pajamas. Pareiškėjas papildomai turėtų pateikti nuomonę, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Skundo ir jo priedo egzempliorių turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar vienas egzempliorius liktų teisme. Pareiškėjui nustatytas terminas iki 2018 m. sausio 8 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas 2018 m. sausio 8 d. pateikė raštą „2017 m. gruodžio 15 d. paduoto skundo trūkumų šalinimas“, kuriame atsakovais nagrinėjamoje byloje nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Tarnybos, ir Tarnybą. Dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos paaiškino, kad, jei jis būtų paliktas teistu, negalėtų gauti geresnio darbo, galbūt kandidatuoti į valdžios institucijas ir kt. Nurodė prašantis panaikinti Tarnybos 2017 m. rugsėjo 18 d., 2017 m. spalio 11 d., 2017 m. lapkričio 7 d. ir 22 d. atsakymus, sprendimus. 2017 m. lapkričio 7 d. raštas gautas 2017 m. lapkričio 16 d. (gali patvirtinti liudytojai), todėl dėl šio rašto terminas skundui paduoti nepraleistas. Kiti minėti raštai yra atsakymai į pradinį pareiškėjo 2017 m. gegužės 31 d. prašymą, kuriuo siekta gauti kitą advokatą. Visi šie raštai yra to paties dalyko tąsa. Pareiškėjas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio, nes yra bedarbis (pridėjo pažymą), be to, jam pagal turtinę padėtį priklausė antrinė teisinė pagalba. Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kartu su šiuo raštu pateikė 2017 m. gruodžio 15 d. skundo ir jo priedų kopijas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas iš dalies pašalino skundo trūkumus. Tačiau pareiškėjas turėtų patikslinti, ar jis prašė panaikinti būtent šiuos teismui pateiktus Tarnybos sprendimus: 2017 m. rugsėjo 18 d. Nr. 2.2-(NTP-2)-17-N-4038-18027, 2017 m. spalio 11 d. Nr. (2.2)NO-2-7461, 2017 m. lapkričio 7 d. Nr. (2.2)NO-2-8080 bei 2017 m. lapkričio 22 d. Nr. (2.2)NO-2-8492. Pareiškėjui prašant panaikinti šiuos sprendimus, teismas pažymėjo, kad vieno mėnesio terminas skundui paduoti buvo praleistas šiems sprendimams apskųsti: 2017 m. rugsėjo 18 d., 2017 m. spalio 11 d. ir 2017 m. lapkričio 7 d. Pareiškėjas kartu su skundu turėjo teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius skundžiamų sprendimų gavimą (pašto voką ar kt.), ir, praleidus teisės aktų nustatytą terminą, – prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, kuriame būtų nurodytos termino praleidimo priežastys. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą bei nurodė dvi skirtingas sumas ir sąlygas šių sumų priteisimui – toks reikalavimas buvo nekonkretus. Pareiškėjas turėtų nurodyti vieną konkrečią sumą, kurią prašė priteisti iš atsakovo, arba nurodyti, kokia turtinės žalos ir kokia neturtinės žalos suma turėtų būti priteista. Pareiškėjui pakartotinai nustatytas terminas iki 2018 m. sausio 24 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas 2018 m. sausio 26 d. paaiškinime nurodė manantis, kad pirmuoju skundo taisymu viską ištaisė tinkamai. Jei teismas galvojo kitaip, jis nutartimi turėjo Tarnybą ar kitą įstaigą įpareigoti pareiškėjui skirti nemokamą advokatą. Jo nuomone, nėra nieko bloga kelti ne abu iškart prašymus įvykdyti reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo. Pareiškėjas voko, kuriame gavo Tarnybos 2017 m. lapkričio 7 d. raštą, nepridėjo, nes jis siųstas neregistruotu laišku, pareiškėjas galėjo jį rasti savaite vėliau (tai galėjo patvirtinti liudytojai). Jis teigė manęs, kad kitas advokatas nebuvo paskirtas Tarnybos darbuotojams suklydus. Pareiškėjas paaiškino, kad, jei jis prašė panaikinti minėtus Tarnybos sprendimus praėjus terminui skundui paduoti, vadinasi, tuo pačiu jis prašė atnaujinti šį terminą. Pareiškėjui nežinoma forma, kuria toks prašymas turi būti parašytas. Pareiškėjas liudytojų parodymus galėjo ne tik atsiųsti, bet ir pateikti posėdžio metu, jis neturėjo lėšų mokėti už paslaugas notarui. Jo vertinimu, antroji teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nebuvo tinkama. Net jei ši teismo nutartis trūkumams pašalinti būtų tinkama, tokie trumpi terminai trūkumams pašalinti nesuprantami. Pareiškėjas nutartį pašte atsiėmė tik 2018 m. sausio 18 d. (voką pridėjo). Jei jam būtų buvęs skirtas advokatas, pareiškėjas net nebūtų spėjęs gauti jo pagalbos. Pareiškėjas, nežinodamas, ką daugiau parašyti, patyrė stresą, gėrė daug raminamųjų vaistų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi nusprendė pareiškėjo P. A. skundą ir patikslintą skundą laikyti nepaduotais.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2018 m. sausio 10 d. nutartimi buvo įpareigotas iki 2018 m. sausio 24 d. pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog visi skundo trūkumai pašalinti patikslintu skundu. Teismas su tokiais teiginiais nesutiko ir pažymėjo, kad 2018 m. sausio 10 d. nutartyje konstatuota, jog patikslintas skundo reikalavimas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio nuostatų ir buvo nekonkretus. Patikslintu skundu pareiškėjas pridėjo papildomus dokumentus ir nurodė datas sprendimų, kuriuos skundė, tačiau nenurodė skundžiamų sprendimų numerių, todėl teismas negalėjo identifikuoti, ar pridėti papildomi dokumentai buvo tie patys, kuriuos jis siekė apskųsti. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas skundžiamų sprendimų datas, taip pat akcentavo, kad buvo praleistas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas vieno mėnesio terminas skundui paduoti, todėl įpareigojo pareiškėją pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius sprendimų gavimo datą, ir, praleidus terminą skundui paduoti, pateikti motyvuotą prašymą dėl termino atnaujinimo.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2018 sausio 26 d. paaiškinimą, padarė išvadą, kad jis nepašalino skundo trūkumų, t. y. nepatikslino skundo reikalavimo bei nepateikė dokumentų, patvirtinančių skundžiamų sprendimų gavimo datas, todėl jo 2017 m. gruodžio 15 d. skundas ir 2018 m. sausio 8 d. patikslintas skundas laikyti nepaduotais.

III. Pareiškėjas P. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį.

Pareiškėjas paaiškina, kad teismui netiko jo atsakymai. Pareiškėjas prašė kokiu nors būdu jam skirti advokatą, bet to nesulaukė. Tai turėtų būti privaloma, nes ginčas vyko su įstaiga, kuri skiria advokato pagalbą. Pareiškėjas teigia teismui suprantamai, argumentuotai paaiškinęs, kad nė vienam Tarnybos sprendimui apskųsti terminas nėra praleistas. Tam, kad įrodyti Tarnybos 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo gavimo datą, buvo prašoma leisti posėdžio metu iškviesti liudytoją – teismas į šį prašymą nereagavo. Teismo nutartyje nepaminėta, kad Tarnybos 2017 m. lapkričio 22 d. d. sprendimui apskųsti terminas nebuvo praleistas, todėl dėl jo buvo galima priimti skundą. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog Tarnyba kartais siunčia neregistruotus laiškus, dėl ko gali kilti problemų. Be to, teismas turėjo suvokti, kad skundžiami pridedami Tarnybos sprendimai, atsakymai. Visi jie buvo pateikti kartu su pirminiu skundu, kuriame taip pat buvo paminėti šių sprendimų, atsakymų numeriai. Pareiškėjas aiškiai nurodė pasirenkantis prisiteisti anksčiau minėtą sumą, tačiau teismas to nesuprato arba nenorėjo suprasti. Tai, kad skundo reikalavimas yra kiek netikslus, nereiškia, kad jo negalima patikslinti teismo posėdžio metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė gauti turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktos antrinės teisinės pagalbos, atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, ir panaikinti Tarnybos sprendimus, atsakymus dėl prašymų jam skirti kitą advokatą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. įskaitant) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-818-492/2017, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-662/2018). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 15 d. skunde (b. l. 1-5) suformulavo du reikalavimus: 1) priteisti iš Tarnybos 120 000 Eur patirtai turtinei („materialinei“) ir neturtinei („moralinei“) žalai atlyginti, jei nebus galimybės pateikti kasacinį skundą, arba 7 500 Eur, jei tokia galimybė bus; 2) panaikinti sprendimus dėl advokato neskyrimo.

Dėl pirmojo skundo reikalavimo pirmosios instancijos teismas tiek 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje (b. l. 26-27), tiek 2018 m. sausio 10 d. nutartyje (b. l. 58-59) nurodė, kad iš skundo, taip pat patikslinto skundo (2018 m. sausio 8 d. rašto „2017 m. gruodžio 15 d. paduoto skundo trūkumų šalinimas“, b. l. 31) nėra aišku, kiek pareiškėjas prašo priteisti turtinės žalos, kiek – neturtinės žalos. 2018 m. sausio 10 d. nutartyje papildomai pastebėta, kad pareiškėjas nurodė dvi skirtingas sumas, taip pat sąlygas šių sumų priteisimui – toks reikalavimas neatitinka ABTĮ 88 straipsnio nuostatų ir yra nekonkretus. Pareiškėjas nei patikslintame skunde, nei 2018 m. sausio 26 d. paaiškinime, kuriuo atsakė į 2018 m. sausio 10 d. nutartimi pakartotinai nustatytą terminą trūkumams pašalinti (b. l. 61), šių pirmosios instancijos teismo aiškiai įvardytų skundo trūkumų nepašalino, t. y. nepašalino su tam tikromis sąlygomis susietų atlygintinos žalos dydžio alternatyvų, neišskyrė, kokios konkrečiai sumos reikalauja turtinei žalai atlyginti, kokios – neturtinei žalai. Pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad, jo supratimu, tikrai nieko bloga kelti ne abu iškart prašomus įvykdyti reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau teisėjų kolegija tokią poziciją vertina kaip subjektyvią nuomonę, kuri nėra teisiškai reikšminga.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad turtinė ir neturtinė žala yra skirtingos žalos rūšys, kurių turinys skirtingas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, turtinė žala suprantama kaip negautos pajamos (netiesioginė turtinė žala), turto netekimas ar jo vertės sumažėjimas ir turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Tuo tarpu reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas teisių gynimo būdas, ji atlyginama nepriklausomai nuo to, ar buvo padaryta turtinė žala, ir, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Vadinasi, pareiškėjas, formuluodamas skundo pagrindą ir dalyką, turi atskirai nurodyti, kaip pasireiškė turtinės žalos padarymo faktas, kas konkrečiai (turto netekimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos) sudaro patirtą turtinę žalą, kaip jis ją apskaičiavo, nurodyti bendrą prašomos priteisti turtinės žalos sumą. Atitinkamai pareiškėjas turi atskirai nurodyti, kaip pasireiškė jam padaryta neturtinė žala, kokia konkrečia suma jis vertina šią žalą. Prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos formuluojant skundo reikalavimą turi būti nurodytos atskirai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-138-822/2017). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas nepateikė teismui minimalios reikalavimui dėl žalos atlyginimo nagrinėti teisme būtinos informacijos, t. y. konkrečių (atskirų, nesusietų su papildomomis sąlygomis) prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių, todėl toks reikalavimas negali būti priimtas nagrinėti.

Dėl antrojo skundo reikalavimo pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo prašė nurodyti, kokius konkrečius Tarnybos sprendimus jis siekė panaikinti, o, pareiškėjui patikslintame skunde nurodžius skundžiamų Tarnybos sprendimų, atsakymų datas, 2018 m. sausio 10 d. nutartimi prašė patvirtinti, ar jis siekė panaikinti būtent šiuos nutartyje įvardytus (su numeriais) raštus. Pareiškėjas į pastarąjį reikalavimą nieko neatsakė, bet atskirajame skunde nurodė, kad teismas turėjo suvokti, jog skundžiami pridedami Tarnybos sprendimai, atsakymai, pirminiame skunde paminėti šių sprendimų, atsakymų numeriai.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas kartu su pirminiu skundu pateikė įvarius dokumentus, be kita ko, Tarnybos 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-17-N-4038-18027, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos jam teikimas (b. l. 6), Tarnybos 2017 m. spalio 11 d. raštą Nr. (2.2)NO-2-7461, kuriuo atsakyta į jo prašymą dėl advokato pakeitimo (b. l. 7), Tarnybos 2017 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. (2.2)NO-2-8080, kuriuo atsakyta į jo skundą dėl kito advokato neskyrimo nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą (b. l. 8), Tarnybos 2017 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. (2.2)NO-2-8492, kuriuo atsakyta į jo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Tarnybos 2017 m. lapkričio 7 d. raštui Nr. (2.2)NO-2-8080 apskųsti (b. l. 9-10), Tarnybos 2017 m. liepos 11 d. raštą Nr. (2.2)NO-2-5225, kuriuo atsakyta į jo prašymą pakeisti advokatą arba priversti skirtą advokatą tęsti bylą (b. l. 21-22), Tarnybos 2017 m. vasario 14 d. raštą Nr. (2.2)NO-2-1415, kuriuo atsakyta į jo prašymą pakeisti advokatą (b. l. 24).

Skunde pateiktas pridedamų dokumentų sąrašas, nurodant dokumento tipą (prašymas, skundas, Tarnybos raštas ir kt.) bei datą, numeriai nenurodyti. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė prašantis panaikinti Tarnybos 2017 m. rugsėjo 18 d., 2017 m. spalio 11 d., 2017 m. lapkričio 7 d. ir 22 d. sprendimus, atsakymus. Taigi, nors pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą panaikinti sprendimus dėl advokato neskyrimo, jis siekė panaikinti ne visus teismui pateiktus Tarnybos raštus, be to, ne visi nurodyti Tarnybos raštai buvo susiję su advokato skyrimu, pavyzdžiui, 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17-N-4038-18027 Tarnyba nusprendė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui pagal jam jau paskirtos advokatės prašymą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartyje pareiškėjo pagrįstai prašė patvirtinti, ar jis skundė būtent šiuos nutartyje įvardytus (su numeriais) aktus, o, šio reikalavimo neįvykdžius, pagrįstai pripažino, kad šis skundo trūkumas nebuvo pašalintas.

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartyje pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 18 d., 2017 m. spalio 11 d. ir 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimams apskųsti buvo praleistas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas, todėl pareiškėjui nurodė pateikti dokumentus, patvirtinančius skundžiamų dokumentų gavimą (pašto voką ar kt.), o, praleidus teisės aktų nustatytą skundo padavimo terminą, prašymą šį terminą atnaujinti, kuriame būtų nurodytos termino praleidimo priežastys. Pareiškėjas paaiškinimuose teigė, kad voko, kuriame buvo siųstas Tarnybos 2017 m. lapkričio 7 d. atsakymas, nepridėjo, nes jis buvo siųstas neregistruotu laišku, jis jį galėjo rasti savaite vėliau (liudytojai gali patvirtinti, kada gavo).

Pareiškėjas nenurodė datos, kada jis pašto dėžutėje rado Tarnybos 2017 m. lapkričio 7 d. atsakymą, neįvardijo, kokie liudytojai ir kokias aplinkybes galėjo patvirtinti, voko teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis minėtą atsakymą gavo mažiau nei vienas mėnuo iki skundo teismui padavimo dienos (2017 m. lapkričio 15 d. ar vėliau). Pareiškėjas šias aplinkybes buvo nurodęs ir patikslintame skunde, kuriame kartu akcentavo, jog kiti atsakymai buvo į jo pradinį 2017 m. gegužės 31 d. prašymą pakeisti advokatą, todėl visi šie Tarnybos veiksmai yra to paties dalyko tąsa.

Pareiškėjas paaiškinimuose tvirtino, jog parašė argumentus dėl siekio panaikinti kitus Tarnybos raštus, praėjus vieno mėnesio apskundimo terminui, o prašymas panaikinti tokius raštus savaime turėtų būti laikomas prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti. Tačiau atskirajame skunde pabrėžė, jog jis pakankamai suprantamai teismui išaiškino, kad terminas nė vienam Tarnybos sprendimui, atsakymui apskųsti nėra praleistas. Pareiškėjas nė viename iš teismui pateiktų dokumentų nesuformulavo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos 2017 m. rugsėjo 18 d., 2017 m. spalio 11 d. ir 2017 m. lapkričio 7 d. raštų paduoti.

Aplinkybė, jog jis šiuos aktus apskundė jau praleidęs terminą skundui paduoti, savaime (be konkrečių papildomų prašymų, tokių prašymų forma nėra nustatyta) nereiškia, kad kartu jis prašo atnaujinti šį terminą, juolab kad pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas apie praleistą terminą skundui paduoti. Taigi, pareiškėjo reikalavimas panaikinti šiuos raštus neatitinka ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatų. Nors terminas Tarnybos 2017 m. lapkričio 22 d. raštui apskųsti 2017 m. gruodžio 15 d. skundo padavimo metu dar nebuvo suėjęs, pareiškėjas tiksliai nenurodė, kad jo prašomas panaikinti raštas buvo būtent Tarnybos 2017 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. (2.2)NO-2-8492, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė skundo dalies dėl reikalavimo panaikinti šį raštą.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad skundo reikalavimų netikslumus galima ištaisyti teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pasiruošimas nagrinėti administracinę bylą teisme, be kita ko, teismo posėdžio skyrimas, vyksta tik jau priėmus skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 67 str.), todėl teismo posėdžio metu skundas jau turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, šis atskirojo skundo argumentas atmetamas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 5 straipsnį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo institucijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, savivaldybių institucijos ir Tarnyba. Būtent Tarnybai yra numatytas uždavinys užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal šį įstatymą, be kita ko, organizuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str. 2 d., 3 d.). Teismams nenumatyta teisė priimti sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo nutartimi įpareigoti Tarnybą ar kitą įstaigą pareiškėjui skirti advokatą. Taigi pareiškėjas, pageidaudamas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje, turėtų kreiptis būtent į Tarnybą.

Teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ nėra numatytas joks konkretus terminas, kuris turėtų būti nustatomas skundo trūkumams pašalinti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2018 m. sausio 8 d. skundo trūkumams pašalinti (20 dienų), 2018 m. sausio 10 d. nutartimi, nustatęs, kad ne visi 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatyti trūkumai buvo ištaisyti, – iki 2018 m. sausio 24 d. (14 dienų). Pareiškėjas neteigė, kad jis dėl laiko stokos nespėjo parengti kokių nors paaiškinimų ar patikslinimų, gauti ir pateikti kokius nors reikalaujamus dokumentus. Pareiškėjas iki termino trūkumams pašalinti pabaigos taip pat nepateikė motyvuoto prašymo šį terminą pratęsti. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nustatyti terminai trūkumams pašalinti šiuo atveju atitiko protingumo kriterijų ir neproporcingai neapsunkino pareiškėjo galimybių pasinaudoti teismine gynyba.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė