957aade7-eec9-48bf-b0ae-9fc55b099540 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

                                       Administracinio nusižengimo byla Nr. II-7-1072/2018                                       Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00357-2017-5                                       Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. liepos 20 d.Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R.

V. L.,admintracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotai atstovei advokatei V. K.,nukentėjusiajam R. Č.,institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK – (toliau – Institucijos) atstovams M. V., Vladui Butkui, veikiantiems pagal įgaliojimus,ekspertui L. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. L. skundÄ dėl 2017 m. lapkričio 21 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 88ANP-130368035-17 ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 88ANN-130368667-17 (toliau – Nutarimas).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 88ANN-130368667-17 R. V. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 3 dalį paskirta 75 Eur bauda dėl to, kad 2017 m. lapkričio 11 d., 10 val. 43 min., (duomenys neskelbtini) , ties 4-uoju numeriu pažymėtu namu, R. V. L., vairuodamas automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdamas į deÅ¡inę iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies kraÅ¡to, skirto važiuoti ta kryptimi, užkirto keliÄ iÅ¡ paskos ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R.

Č., ir su juo susidÅ«rė. Ä®vykio metu apgadinti abu automobiliai.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. V. L., nesutikdamas su Institucijos 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimu, teismui pateikė skundÄ (b. l. 1-7), kuriuo praÅ¡o pripažinti 2017 m. lapkričio 11 d. eismo įvykio vietos schemÄ , kuriÄ sudarė pareigÅ«nas S. K., neatitinkančiÄ 2017 m. lapkričio 11 d. autoįvykio tarp automobilio Audi A4, valstybinis numeris KVC 556, ir automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių bei neatspindinčiÄ autoįvykio mechanizmo; pripažinti 2017 m. lapkričio 21 d.

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. policijos komisariato administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 88ANP-130368035-17 neteisėtu; panaikinti 2017-11-21 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. policijos komisariato nutarimÄ Nr. 88ANN-130368667-17; administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Skunde R. V. L. nurodo, kad jis su 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 88ANN-130368667-17 nesutinka, nes dėl autoįvykio nėra kaltas, Kelių eismo taisyklių 101,106,107 punktų nepažeidė.

Autoįvykis įvyko dėl R. Č. Kelių eismo taisyklių pažeidimo – jis virÅ¡ijo leistinÄ ir saugų greitį minėtame kelio ruože bei nesilaikė saugaus atstumo tarp važiuojančių transporto priemonių, ko pasekoje nestabdė ir atsitrenkė į R. V. L. vairuojamÄ automobilį. Be to, R. V. L. duomenimis, R. Č. atliko paÅ¡alinius veiksmus, kurie trukdė vairuotojui saugiai valdyti transporto priemonę. R. V. L. skunde nurodo, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Reagavimo skyriaus Vyriausias patrulis, 2017 m. lapkričio 11 d. atvykęs į autoįvykio vietÄ , neteisingai sudarė eismo įvykio vietos schemÄ .

Minėtoje schemoje nurodyta, jog vairuotojas R. V. L. važiavo kaire kelio puse (prieÅ¡ eismÄ ) ir darė deÅ¡inį posÅ«kį, o iÅ¡ tikrųjų R. V. L. važiavo deÅ¡ine kelio puse, darė posÅ«kį iÅ¡ deÅ¡inės kelio pusės į deÅ¡inę, rodydamas deÅ¡inės pusės posÅ«kį. Be to, autoįvykio schemoje nėra pažymėtas automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stabdymo kelias. Autoįvykio schemoje nurodyta, jog kelio danga yra Å¡lapia, todėl sudarytoje schemoje privalėjo bÅ«ti iÅ¡matuotas automobilio Opel Vectra stabdymo kelias.

Eismo įvykio vietos schemoje taip pat neteisingai nurodyta R. V. L. vairuojamo automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir R. Č. vairuojamo automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susidūrimo vieta, kuri paženklinta tik vienu rodmeniu – „2,40 metrų iš dešinės“, neaišku, nuo kurio taško schemoje buvo skaičiuotas atstumas. Tai, kad autoįvykis įvyko kitoje vietoje patvirtina automobilių išsidėstymas po autoįvykio, kuris yra užfiksuotas fotonuotraukose bei automobilių sužalojimai.

Automobilių iÅ¡dėstymas po smÅ«gių, mechaniÅ¡kai automobiliams pasislinkus vienas nuo kito autoįvykio pasekoje, patvirtina, kad Å¡ie automobiliai susidÅ«rė ne eismo įvykio vietos schemoje nurodytoje vietoje. R. V. L. nurodo, kad automobiliai susidÅ«rė ne ties kiosku „Kebabai“, o ties įvažiavimu į vidinį kiemÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad eismo įvykio vietos schemos dalyje „Papildomi duomenys apie eismo įvykį“ nepagrįstai nurodyta, kad automobilio Opel Vectra eismo įvykio metu buvo apgadintas visas priekinis bamperis, variklio dangtis bei priekinis kairės pusės žibintas.

IÅ¡ fotonuotraukų matyti, kad minėto automobilio buvo apgadinta tik priekinio bamperio kairės pusės dalis. Autoįvykio metu nebuvo sužalotas automobilio Opel Vectra variklio dangtis bei priekinis kairys žibintas. Administracinio nusižengimo protokole nepagrįstai nenurodyti įvykį matę liudytojai, nenurodytos visos nusižengimui fiksuoti naudotos techninės priemonės. Administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar automobilis Opel Vectra stabdė prie susidÅ«rimÄ . 2017-11-21 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje priėmė tas pats pareigÅ«nas, surašęs administracinio nusižengimo protokolÄ â€“ S. K., taigi byla nebuvo objektyviai nagrinėta, nes pareigÅ«nas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę.

IÅ¡ faktinių duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo byla iÅ¡ viso nebuvo nagrinėjama, pareigÅ«nas S. K. pasikvietė R. V. L. ir pasiraÅ¡ytinai įteikė protokolÄ bei nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje. Protokolas suraÅ¡ytas 2017-11-21 17.00 val., jame nurodyta, kad byla bus nagrinėjama 2017-11-21 17.05 val. Nutarimas priimtas 2017-11-21 17.05 val., taigi žodinis bylos nagrinėjimas nevyko, S. K. neįvykdė pareigos supažindinti traukiamÄ administracinėn atsakomybėn asmenį su jo teisėmis susipažinti su bylos medžiaga, reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ pareigÅ«nui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylÄ , duoti paaiÅ¡kinimus, teikti praÅ¡ymus bei naudotis advokato pagalba.

Tokiu bÅ«du, administracinio nusižengimo tyrimas, pažeidžiant ANK 593 str 1 d., ANK 567 str., ANK 609 str., 615 str. 3 d., 617 str., sÄ lygoja viso administracinio nusižengimo tyrimo bei administracinio bylos nagrinėjimo neteisėtumÄ . Jokio administracinio nusižengimo 2017 m. lapkričio 11 d. R. V. L. neįvykdė, dėl autoįvykio R. V. L. nėra kaltas, Kelių eismo taisyklių jis nepažeidė, todėl administracinio nusižengimo protokolas jo atžvilgiu bei 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra neteisėti ir naikintini.Institucijos atstovas Vladas Butkus prašė teismo skundo R.

V. L. skundo netenkinti, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ , argumentuodamas, jog administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta įvertinus visas objektyvias įvykio aplinkybes ir priimtas nutarimas yra pagrįstas, byloje iÅ¡tirtų įrodymų, atliktos ekspertizės pagrindu matyti, kad nutarimas buvo teisingas, o R. V. L. iÅ¡dėstyti motyvai yra jo pasirinktos gynybos bÅ«das, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ pažeidimÄ , atsižvelgiant į tai, teismo praÅ¡oma Administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo R.

V. L. teismo posėdžio metu skundÄ palaikė ir parodė, kad jis nevažiavo kairia juosta, o vairavo kairiau tos pačios važiuojamosios juostos dalimi. BrÅ«kÅ¡ninė linija buvo ant kelio ir jÄ matė, jos tikrai nekirto, suko į deÅ¡inę, bÅ«damas prie pat jos. Važiavo lėtai, 25 km/h greičiu, rodė deÅ¡inį posÅ«kį, suko į kebabinę, norėjo pastatyti prie kebabinės automobilį ir eiti į servisÄ . „Buvau bepabaigęs manevrÄ , mano automobilis jau užsisukęs, ir sustojęs buvau, kad neužkabinčiau vartų, ir į mane rėžėsi <...> trenkėsi į stovintį automobilį <...> stovėjau skersai juostos <...> trenkėsi į deÅ¡inio Å¡ono užpakalinę dalį <...>“.

R. V. L. parodė, kad teritorijoje, kurioje buvo atidaryti vartai, stovėjo automobilis su priekaba, iÅ¡lindusia pro vartus, iÅ¡ jo buvo kraunamas metalas. Atvykęs į autoįvykio vietÄ policijos pareigÅ«nas jam sakė, kad jis (R. V. L.) galėjo važiuoti tiesiai, bet tiesiai įvažiuoti negalima, ten privati valda. Suko lėtai, vos riedėjo, „kad tarp tų vartų ir kebabinės, kur leidžiama pastatyti automobilį, aÅ¡ tilpčiau“. Nukentėjęs važiavo apie 40-47 km/h. greičiu, jis turi įtarimų, kad nukentėjęs važiuodamas sukosi tabakÄ ir nespėjo sureaguoti.

Priėjęs po įvykio prie nukentėjusiojo automobilio, matė tabakÄ jo automobilyje. Serviso darbuotojas Ričardas, kuris krovėsi metalÄ iÅ¡ priekabos, nebuvo įvykio liudininkas, jis sakė, kad smÅ«gio nematė, tik sakė, kad vartai tikrai yra kliÅ«tis. Toje vietoje yra nuokalnė, po įvykio kalbėjo su nukentėjusiuoju, kuris pasakė, kad per vėlai jį pamatė, nespėjo sustoti. Neatsimena, ar policijos pareigÅ«nas S. K. klausė, ar yra įvykio liudytojų. 2017-11-21 paaiÅ¡kinime Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r.

PK R. V. L. nurodė, kad važiavo važiavo (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį Audi A4 (duomenys neskelbtini), suko į kebabinę. Buvo atidaryti serviso vartai – tai buvo kliÅ«tis užsukti. Suko iÅ¡ savo juostos, bet ne nuo kelkraščio, nes trukdė vartai. IÅ¡ galo atlėkė Opel Vectra (duomenys neskelbtini) ir trenkėsi į galinį ratÄ bei deÅ¡inį Å¡onÄ , nuo smÅ«gio jo automobilis Audi buvo „nuneÅ¡tas“ arčiau kairės važiuojamosios dalies. Mano, kad yra nekaltas, nes rodė posÅ«kį, o Opel Vectra vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo (b. l. 15, PK medžiaga, b. l. 4).Nukentėjęs R.

Č. teismo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 11 d. autoįvykis įvyko taip, kaip nurodyta jo paaiÅ¡kinime įvykio dienÄ . Kadangi automobilis Audi iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , R. Č. galvojo, kad jis suks į kairę, kairėje yra įvažiavimas į kiemus, posÅ«kio į deÅ¡inę jis nematė. Audi iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , jam buvo laisva tiesioji, jis net negalvojo, kad sukti į deÅ¡inę. Tokį manevrÄ daro tik „fÅ«ra“. Gatvė buvo tuščia, nebuvo jokio automobilio gatvėje, kuris trukdytų manevrui į deÅ¡inę.

Jis pats važiavo leistinu greičiu, ne daugiau nei 50 km/h, buvo Å¡lapia, pamatęs, kad Audi užsuko, stabdė, negali pasakyti tikslaus atstumo iki Audi automobilio, kada pradėjo stabdyti. Galvojo, kad užpildys deklaracijas ir viskas, nes situacija jam buvo aiÅ¡ki, bet kai R. V. L. pasakė, kad jis (R. Č.) kaltas, kvietė policijÄ . Jautėsi Å¡okiruotas, neatsimena, ar pareigÅ«nas klausė dėl įvykio liudytojų.R. Č. 2017-11-21 paaiÅ¡kinime Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK nurodytos analogiÅ¡kos aplinkybės (b. l. 15, PK medžiaga, b. l. 3).Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 11 d. gavo iÅ¡kvietimÄ , kad yra eismo įvykis ir nesutaria vairuotojai, diena buvo darganota.

Nuvykus į vietÄ susidÅ«rę automobiliai buvo nufotografuoti, atlikti matavimai, su abiem vairuotojais aptartos įvykio aplinkybės. L. teigė, kad rodė deÅ¡inį posÅ«kį, nukentėjusysis sakė, kad galvojo, kad „Audi“ suks į kiemÄ , į kairę, tačiau staigiai L. pasuko į deÅ¡inę ir nukentėjęs nespėjo sustabdyti. R. V. L. nurodė, kad „Opel“ atsitrenkė į jo automobilio galÄ , tačiau smÅ«gis buvo į deÅ¡inį automobilio Å¡onÄ , ne visai galinę dalį, į ratÄ , kas reiÅ¡kia, kad automobilis įvykio metu stovėjo įstrižai.

Schemoje nurodyta rodyklė, tai „Audi“ važiavimo kryptis iÅ¡ kairės pusės tai kitaip bÅ«ti negalėjo. Vartai buvo atidaryti, jokios kliÅ«ties pasukti į deÅ¡inę nebuvo. Kaip suprato iÅ¡ įvykio aplinkybių, R. V. L. norėjo užvažiuoti ant Å¡aligatvio, nes jo draugė dirba kebabinėje, o ne į servisÄ . Ä®vykio liudytojų ieÅ¡kojo Å¡aukiant, ar kas matė įvykį. Buvo atėjęs serviso darbuotojas Ričardas, bet jis pastovėjo, pažiÅ«rėjo, reikÅ¡mingų aplinkybių nenurodė.

Protokolo iÅ¡ karto nerašė, nes reikėjo įsigilinti į situacijÄ , važiavo į policijos komisariatÄ , vairuotojai rašė paaiÅ¡kinimus, su abiem vairuotojais buvo nagrinėjamos įvykio aplinkybės, į situacijÄ Ä¯sigilino, buvo nuėjęs pas virÅ¡ininkÄ M. V. pasitarti. Susitarė su R. V. L., kada Å¡is gali atvykti. Kai atvyko 2017-11-21 apie 16.00 val. su R. V. L. buvo ilgai aiÅ¡kinamasi, protokolas buvo suraÅ¡ytas 17.00 val. Kadangi baigėsi darbo laikas, virÅ¡ininkas M. V. žodžiu įgaliojo priimti ir nutarimÄ , nes buvo pasibaigęs darbo laikas ir M.

V. negalėjo jo priimti. Bylos nagrinėjimas paskirtas 17.05 val. Ä®teiktas nutarimas ir R. L. iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės. 2018 m. kovo 5 d. nutartimi teismas, atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 18 d. vieÅ¡ajame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka nagrinėjant pareiÅ¡kėjo R. V. L., kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, skundÄ dėl priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-1072/2018, kurioje jis nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 str. 3 d., pateiktÄ R.

V. L. įgaliotos atstovės pagal susitarimÄ â€“ advokatės V. K. praÅ¡ymÄ bei 2018 m. vasario 6 d. raÅ¡tu pateiktÄ dokumentinę medžiagÄ dėl eismo įvykio, nutarė administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-1072/2018 paskirti kompleksinę eismo įvykio (autotechninę) ir transporto trasologinę ekspertizę. TyrimÄ nutrata pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizių centrui. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2018-05-30 pateikė Ekspertizės aktÄ Nr. 11-496(18)/Nr. 11-1016(18), kuriame pateikta iÅ¡vada, kad skunde minimo eismo įvykio mechanizmas, tikėtina, buvo toks: automobilis Opel Vectra važiavo deÅ¡ine eismo juosta (duomenys neskelbtini).

Ties pastatu, pažymėtu 4-uoju numeriu, deÅ¡inėje eismo juostoje, apie 3.0 m atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, automobilis Opel Vectra buvo efektyviai užstabdytas, slydo apie 2.4 m ir priekinės dalies kairiu kampu, apie 20 km/h greičiu atsitrenkė į tuo metu dalinai prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta važiavusio ir atlikinėjančio deÅ¡inio posÅ«kio manevrÄ automobilio Audi A4 deÅ¡inio Å¡ono užpakalinę dalį. SmÅ«gio metu tarp automobilių Å¡onų buvo smailas kampas.

Po smÅ«gio automobilis Audi A4 pradėjo suktis apie savo ašį pagal laikrodžio rodykle ir tuo metu automobilio Opel Vectra kairės pusės priekiniu sparnu, jau slystamo kontakto metu, įlenkė automobilio Audi A4 deÅ¡inės pusės užpakalines dureles ir jas apibraižė. Po Å¡io kontakto automobiliai sustojo kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Automobilis Opel Vectra prieÅ¡ slydimo pėdsakÄ judėjo apie 35 km/h greičiu. Tuo metu, kai automobilis Audi A4 pradėjo deÅ¡inio posÅ«kio manevrÄ , nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to jis buvo nemažesniu kaip 3.0 m atstumu, t. y. dalinai buvo įvažiavęs į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ .

Automobilio Opel Vectra variklio dangčio vidurinėje dalyje, ties kairės pusės priekiniu žibintų matosi įlenkimas (žr. 4 pav. mėlyna rodykle). IÅ¡ pateiktų nuotraukų nustatyti, ar apgadintas automobilio Opel Vectra kairės pusės priekinis žibintas negalima. Automobilio Audi A4 vairuotojo veiksmai, – suko į deÅ¡inę nepasitraukęs arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir sudarė kliÅ«tį deÅ¡iniau jo važiavusiam automobiliui Opel Vectra, - techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui.

Iš tyrimui pateiktų duomenų nėra pagrindo teigti, kad automobilio Opel Vectra vairuotojo veiksmai buvo techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Susidūrimo metu tarp automobilio Audi A4 dešinio šono ir automobilio Opel Vectra kairio šono buvo smailas kampas. Susidūrimas įvyko automobilio Opel Vectra kairės pusės priekiniam ratui ir automobilio Audi A4 dešinės pusės užpakaliniam ratui būnant apie 3.0 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Tarp eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiÅ«ros metu fiksuotų duomenų bei eismo įvykio vietos nuotraukų, esminių prieÅ¡taravimų neįžvelgiama. Sprendžiant iÅ¡ eismo įvykio vietoje užfiksuoto pėdsako, automobilis Opel Vectra prieÅ¡ eismo įvykį stabdė. Automobilio Opel Vectra sustabdymo kelias, važiuojant 36 km/h greičiu, buvusiomis kelio eismo sÄ lygomis buvo 20.0 m ilgio. Eismo įvykio vietos plane (žr. 1 pav.) užfiksuotas 2.4 m kairio rato slydimo pėdsakas.

Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra tokių duomenų, kad automobilio Audi A4 vairuotojas neturėjo galimybės pasukti į deÅ¡inę pusę (įvažiuoti į automobilių serviso teritorijÄ ), nepasitraukdamas prie pat deÅ¡iniojo važiuojamosios kelio dalies kraÅ¡to. PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilis Audi A4 važiavo kairiau nei automobilis Opel Vectra. Tuo metu, kai automobilis Audi A4 pradėjo deÅ¡inio posÅ«kio manevrÄ ir iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, automobilio Opel Vectra vairuotojas nebeturėjo techninės galimybės sustabdyti iki susidÅ«rimo.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas L. A. teisme parodė, kad ekspertizės centre dirbama su patvirtinta licencijuota programa „PC-Crash“, kuri naudojama visoje Europoje. Jeigu šioje programoje trūksta tam tikrų galimybių, gali būti ieškoma reikalinga kita programa, bet šis nagrinėtas atvejis nėra išskirtinis, buvo turimi visi reikalingi eismo įvykio mechanizmui atkurti su šia programa reikalingi duomenys. Modeliuojant eismo įvykį, programa rodo, kokia yra procentinė paklaida, ji negali viršyti 8 procentų, o jei taip atsitinka, situacija neatkuriama.

Å iuo atveju paklaida buvo apie 4-5 proc., tiksliai negali pasakyti, tai nėra svarbu, nes ji buvo leistino dydžio ir programa sumodeliavo eismo įvykio mechanizmÄ . Kadangi buvo paskirta autotechninė – trasologinė ekspertizė, jÄ atliekant įvedus turimus objektyvius duomenis, apskaičiuotas susidÅ«rimo metu buvęs automobilių pagreitis vienas kito atžvilgiu, naudojant jį ir sustačius automobilius į užfiksuotÄ galutinę padėtį, kompiuterinė programa modeliavo kaip turėjo judėti automobiliai, kad atsistotų į užfiksuotÄ padėtį.

Kompiuterinė programa apskaičiavo automobilių greitį susidÅ«rimo metu, kuris buvo Audi – 14,50 km/h, o Opel automobilio – 29 km/h. Taip pat patikslinta automobilių susidÅ«rimo vieta. Eismo įvykio schemoje, nubraižytoje policijos pareigÅ«no, nurodyta 2,4 m tačiau naudojant orto-foto planÄ ir visų duomenų visumÄ , kompiuterinė programa apskaičiavo, kad susidÅ«rimas įvyko automobilio Audi A4 deÅ¡inės pusės užpakaliniui ratui bÅ«nant apie 3,00 m nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, taigi, pareigÅ«nų apskaičiuota susidÅ«rimo vieta ne visai tiksliai.

Atkreiptinas dėmesys, kad atkuriant eismo įvykio mechanizmÄ , nubraižant schemÄ , pasitelkti trys duomenys - fotonuotraukos, eismo įvykio planas, orto-foto planas. Ä®vertinta, kad toje vietoje nėra nuokalnės, prieÅ¡ingu atveju, į formulę bÅ«tų įvestas paklaidos koeficientas. Tuo metu, kai Audi A4 pradėjo deÅ¡inio posÅ«kio manevrÄ ir iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, ekspertizės metu apskaičiuota, kad Opel Vectra buvo nuo susidÅ«rimo vietos 9,1 m atstumu, kas nurodyta 8 ekspertizės lape.

Atsakyti, ar Opel Vectra galėjo matyti rodomÄ posÅ«kio signalÄ ne ekspertinių duomenų klausimas. Ekspertas L. A. pripažino, kad ekspertizėje yra raÅ¡ybos, bet ne loginių klaidų, pavyzdžiui, ekspertizės 4 lape po paveikslėliu esančiame tekste nurodyta, kad nuotraukose matyti, jog „automobilio Audi A4 pažeistas kairės pusės užpakalinis ratas“. Turėjo bÅ«ti deÅ¡inės pusės užpakalinis ratas, kaip toliau teisingai pavaizduota ir apraÅ¡yta 3 pav., esančiame penktame ekspertizės lape.

IÅ¡vadoje taip pat nurodyta teisingai – pirmas smÅ«gis buvo į automobilio „Audi“ deÅ¡inės pusės galinį ratÄ . Ekspertizės akto lape Nr. 9 yra raÅ¡ybos klaida – vietoje tekstinės dalies „ant Å¡lapio žvyrkelio“, turėjo bÅ«ti paraÅ¡yta „ant Å¡lapio asfalto“, kaip ir nurodyta antroje to lapo formulėje. Programoje suskaičiuojant loginė klaida nepadaryta. Naudota formulė staigiai stabdant ir atsitrenkiant į kitÄ automobilį, be Å¡oninio slydimo, parinktas tinkamas koeficientas- 5,9, kas yra nusistovėjęs automobilio lėtėjimas stabdant ant Å¡lapio asfalto.

Po antra formule 9 lape yra imtas 36 km/h suskaičiuotas kompiuterine programa greitis, paaiÅ¡kinime neiÅ¡taisytas žodis leistinas, bet iÅ¡ formulėje įraÅ¡ytų dydžių matyti, kad naudotas teisingas dydis ir loginės klaidos nėra. Å ios raÅ¡ybos-techninės klaidos klaidos atsirado dėl kovertavimo, tai yra, iÅ¡ kompiuterinės programos perkeliant į wordinį failÄ neiÅ¡taisyti minėti paaiÅ¡kinimai po paveikslėliais ir formulėmis, tačiau formulėse įraÅ¡yti tinkami rodikliai, paimti iÅ¡ policijos pareigÅ«nų pateiktos schemos, fotonuotraukų, skaičiavimuose loginių klaidų nėra.

Å eÅ¡toje iÅ¡vadoje nurodyta, jog nėra pagrindo teigti, kad automobilio Opel Vectra vairuotojo veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir turėjo įtakos Å¡io eismo įvykio kilimui. Pastebėtina, kad saugus atstumas, jeigu automobiliai važiuoja vienas prieÅ¡ais kitÄ yra skaičiuojamas nuo greičio skirtumo, o jeigu priekyje niekas netrukdo automobiliui, saugaus atstumo nėra. Nagrinėjamu atveju, kai priekyje važiuojantis automobilis Audi A4 važiuoja kairiau, keičia judėjimo kryptį, yra svarbus atstumas nuo kairiojo automobilio Å¡ono, o ne tarp automobilių.

Automobiliai judėjo skirtingomis trajektorijomis ir skirtingais greičiais, kai vienas automobilis važiuoja kairiau, kitas – deÅ¡iniau, nėra jokio reikalo laikytis saugios distancijos iki priekio, reikia laikytis saugaus atstumo iÅ¡ Å¡ono, kad nesusidurtų. Situacija pasikeitė staiga, pasukus Audi A4 į deÅ¡inę ir užkirtus keliÄ Opel automobiliui. Teismas konstatuojaSkundas netenkinamasTeismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į tai, kad 2018-11-21 administracinio nusižengimo protokolas R.

V. L. buvo suraÅ¡ytas 17.00 val., o nutarimas Å¡ioje byloje priimtas 2018-11-21 17.05 val., t. y. praėjus penkioms minutėms, teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su tuo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam R. V. L. nebuvo garantuotos visos ANK 577 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas protokolÄ administracinio nusižengimo byloje surašęs, ir priėmęs skundžiamÄ nutarimÄ policijos pareigÅ«nas S. K. parodė, kad 2018-11-21 administracinio nusižengimo aplinkybių nagrinėjimas vyko nuo maždaug 16 val., atvykus į policijos komisariatÄ R.

V. L., tuomet nurodytu laiku buvo suraÅ¡ytas protokolas, kadangi darbo laikas buvo pasibaigęs, jis virÅ¡ininko M. V. žodžiu buvo įgaliotas priimti ir nutarimÄ , kÄ ir padarė, o teises R. V. L. iÅ¡aiÅ¡kino, įteikdamas Å¡iuos dokumentus. TÄ teismo posėdžio metu patvirtino ir R. V. L., ant protokolo ir nutarimo yra R. V. L. paraÅ¡ai, taigi, nėra pagrindo abejoti, kad jis dalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, tačiau, kaip jau minėta, nėra jokio pagrindo nesutikti su tuo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam R.

V. L. nebuvo garantuotos visos ANK 577 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Pažymėtina, kad liudytojas policijos pareigÅ«nas S. K. iÅ¡ esmės nepaneigė skundo argumento, jog R. V. L. nutarimÄ priėmė iÅ¡ karto po to, kai buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas. Å iÄ aplinkybę akivaizdžiai patvirtina ir administracinio nusižengimo protokole bei Vilniaus apskrities VPK Ukmergės PK 2018-11-21 nutarime nurodytas laikas, todėl iÅ¡ esmės nesant prieÅ¡taravimų dėl protokolo ir nutarimo suraÅ¡ymo aplinkybių, teismo posėdyje apklausti dar ir kitus policijos pareigÅ«nus, nebuvo tikslinga.

Teismas pažymi, kad nors priimant nutarimÄ R. V. L. ir dalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, pats nusižengimo tyrimas ir bylos nagrinėjimo procesas buvo organizuotas pernelyg skubotai. Akivaizdu, kad esant nustatytoms aplinkybėms, R. V. L. negalėjo pasinaudoti atstovo advokato pagalba ir panaÅ¡iai. Teismas akcentuoja, kad toks skubotas bylos nagrinėjimas lėmė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo užtikrintos visos ANK jam garantuojamos teisės. Todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo R.

V. L. teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, ir tai nėra toleruotina. Nutarimas yra teisėtas, kai priimtas laikantis ANK ir kitų teisės normų. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl administracinio teisės pažeidimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Tačiau akcentuotina, kad administracinis procesas yra vieningas, todėl organo (pareigÅ«no) padarytus pažeidimus privalo iÅ¡taisyti nagrinėjantis skundÄ apylinkės teismas.

Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-14-139/2016). Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas turėjo galimybę iÅ¡taisyti pareigÅ«nų padarytus proceso pažeidimus. Naudojimasis ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis R. V. L. buvo užtikrintas nagrinėjant jo skundÄ apylinkės teisme. Jis naudojosi įgalioto atstovo – advokato pagalba, pats tiesiogiai ar per įgaliotÄ atstovÄ turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga, vieÅ¡ame teismo posėdyje davė teismui paaiÅ¡kinimus, teikė įrodymus, kurie buvo iÅ¡tirti, reiÅ¡kė praÅ¡ymus, dėl kurių priimti atitinkami sprendimai.

Taigi, teismas vertina, jog aptarti procesiniai pažeidimai nėra pagrindas naikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, tai teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Ekspertizės aktas yra įrodymas ir vertinamas vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Ekspertas pateiktoje iÅ¡vadoje bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad įvertindamas turimus duomenis pateikė labiausiai tikėtinÄ eismo įvykio susidarymo mechanizmÄ . Pripažino, kad ekspertizės akte yra raÅ¡ymo apsirikimų, atsiradusių dėl informacijos perkėlimo iÅ¡ kompiuterinės programos „PC-Crash“ į word formato dokumentÄ . PaaiÅ¡kino, kad klaidos yra žodiniuose paaiÅ¡kinimuose po paveikslais arba formulėmis, bet ne formulėse ar skaičiavimuose, įvardijo kaip netikslÅ«s paaiÅ¡kinimai keistini.

Atkreipė dėmesį, kad formulėse yra įrašyti objektyvūs duomenys iš policijos pareigūnų pateiktos eismo įvykio schemos, todėl loginių klaidų ir apsirikimų skaičiavimuose nėra. Teismas atkreipia dėmesį, kad eksperto įvardintas netikslumas ekspertizės ketvirtame lape (b. l. 110) „pažeistas kairės pusės užpakalinis ratas, rato arka ir slenkstis (žr. pav.3) yra patikslintas penktame lape į „dešinio šono apgadinimai“ bei netrukdė pateikti 1 išvados, neprieštaraujančios šiuo aspektu kitiems faktiniams bylos duomenims (b. l. 15, PK medžiaga, 6), bei teismo posėdžio metu duotiems parodymams.

RaÅ¡ymo apsirikimais ekspertas įvardijo ir devintame ekspertizės akto lape (b. l. 115) po pirma formule esantį paaiÅ¡kinimÄ â€žÅ¡lapio žvyrkelio“, kuris iÅ¡taisytas paaiÅ¡kinime po antra formule į „šlapio asfalto“ ir paaiÅ¡kintas teismo posėdžio metu, bei po antra formule nurodytÄ 36 km/h greitį kaip maksimalų leistinÄ , kuris turėjo bÅ«ti įvardintas kaip apskaičiuotas. Teismas atkreipia dėmesį, kad formulėse yra naudojami visi faktiniai duomenys, nurodyti eismo įvykio schemoje, sudarytoje po eismo įvykio policijos pareigÅ«no (b. l. 15, PK medžiaga, 6), teismo posėdžio metu ekspertas paaiÅ¡kino, kad naudojant Å¡iuos duomenis, fotonuotraukas iÅ¡ eismo įvykio, taip pat orto-foto medžiagÄ buvo apskaičiuoti tokie dydžiai, kaip automobilių greitis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ , jų pagreitis susidÅ«rimo metu, ir pasitelkus Å¡iuos gautus rodiklius atkurtas eismo įvykio susidarymo mechanizmas, patikslinta susidÅ«rimo vieta.

Teismas, atsižvelgdamas į įvardintus netikslumus, byloje esančius rodiklius iš eismo įvykio schemos, paaiškinimus teismo posėdžio metu, vertina, kad ekspertizės turinys nėra prieštaringas, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, nėra pagrindo teigti, jog išvada pateikta neatlikus tyrimo arba atlikus neišsamiai, teismui nekyla abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, o rašymo netikslumai nepaneigia esamų faktinių rodiklių, naudojamų formulėse. Priešingai nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens advokatei, teismui nekyla abejonių ir dėl naudojamos įvykio tyrimo metodikos, įvardintos Ekspertizės akto trečiame lape (b. l. 109), be to, įgaliotos R.

V. L. atstovės nebuvo įvardinta, kodėl Lietuvos teismo ekspertizės centre naudojama metodika yra mažiau teisinga, nei jos įvardinta siÅ«loma VGTU mokslininkės O. L.. Pažymėtina, kad ekspertas atsakingas už tyrimo metodų pasirinkimÄ , jis žino, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimÄ . Be to, pats ekspertas, prieÅ¡ priimdamas paskyrimÄ atlikti ekspertizę, turi atskleisti visÄ informacijÄ , galinčiÄ turėti įtakos interesų konfliktams kilti, patvirtinti teismui savo nepriklausomumÄ bei atskleisti, jei jis bylinėjimosi procese buvo vienaip ar kitaip susijęs su viena iÅ¡ proceso Å¡alių, kas galėtų turėti įtakos jo neÅ¡aliÅ¡kumui.

Jei tam tikros aplinkybės, galinčios turėti įtakos eksperto nepriklausomumui, neÅ¡aliÅ¡kumui, pasikeičia proceso (ekspertizės atlikimo) metu, pastarasis apie tai turi informuoti jį skyrusį teisėjÄ arba Å¡alį. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Å¡alys, tiek teismas, turėjo galimybę įsitikinti interesų konflikto nebuvimu, tokios aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvardintos. Pažymėtina, kad ekspertizės akto duomenys neturi nei iÅ¡ankstinės galios, nei didesnės įrodomosios galios, Ekspertizės aktas laikytinas vienas iÅ¡ byloje esančių įrodymų, o jame padarytų iÅ¡vadų įrodomoji reikÅ¡mė vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prieštaringus parodymus dėl eismo įvykio susidarymo mechanizmo, stengdamasis gilintis į nagrinėjamos bylos esmę, vengdamas skubotumo ir paviršutiniškumo, atsižvelgdamas, kad visapusiškam bylos aplinkybių suvokimui reikalingos specialios žinios, skyrė ekspertizę, tačiau atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo įgaliotos advokatės prašymu, nes įvardintus Ekspertizės akto trūkumus laiko išaiškintais teismo posėdžio metu, nelaiko jų galinčiais turėti įtakos eksperto išvadoms.

Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 6 straipsnyje neįtvirtinta pareiga nacionaliniams teismams skirti byloje ekspertizę ar kitÄ tyrimo priemonę tik dėl to, jog proceso Å¡alis to praÅ¡o, nacionalinis teismas turi spręsti, ar reikalaujama priemonė yra svarbi ir esminė bylai iÅ¡spręsti ar byloje yra pakankamai kitų duomenų sprendimui priimti (H. v. France, judgment of 24 October 1989, Series A no. 162-A, p. 23, par. 60-61, Vozhigov v. Russia, no. 5953/02, judgment of 26 April 2007, par. 37 ).

Vertinant kitus įrodymus, reikÅ¡mingus bylos dėl R. V. L. skundo nagrinėjimui, pirmiausia pažymėtini paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai. Teismo posėdžio metu R. V. L. parodė, kad važiuodamas Anykščių g. suko į kebabinę, norėjo pastatyti prie kebabinės automobilį ir eiti į servisÄ . Suko lėtai, vos riedėjo, „kad tarp tų vartų ir kebabinės, kur leidžiama pastatyti automobilį, aÅ¡ tilpčiau <...> buvau bepabaigęs manevrÄ , mano automobilis jau užsisukęs, ir sustojęs buvau, kad neužkabinčiau vartų ir į mane rėžėsi <...> trenkėsi į stovintį automobilį“.

R. V. L. parodė, kad teritorijoje, kurioje buvo atidaryti vartai, stovėjo automobilis su priekaba, išlindusia pro vartus, iš jo buvo kraunamas metalas. Policijos pareigūnas jam sakė, kad jis galėjo važiuoti tiesiai, bet tiesiai įvažiuoti negalima, ten privati valda. 2017-11-21 paaiškinime Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK R. V. L. nurodė, kad suko į kebabinę. Buvo atidaryti serviso vartai – tai buvo kliūtis užsukti (b. l. 15, PK medžiaga, b. l. 4). Atkreiptinas dėmesys, kad paaiškinime, priešingai nei teismo posėdžio metu, nenurodoma jokia kita kliūtis, tik vartai.

Iš PK pateiktos medžiagos (b. l.

15) matyti, kad važiuojant Anykščių gatve iki kiosko „Boso kebabai“ yra žemesni šaligatvio borteliai (b. l.

8) ir galimas užvažiavimas ant Å¡aligatvio į Å¡alia kiosko esantį automobilių servisÄ prieÅ¡ jo vartus (b. l. 9). Pravažiavus kioskÄ â€žBoso kebabai“, yra įvažiavimas į teritorijÄ , užtvertÄ vartais (b. l. 8). Nors R. V. L. parodė teismo posėdžio metu, kad policijos pareigÅ«nas jam sakė, kad jis galėjo važiuoti pro vartus tiesiai, anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, važiuoti į Å¡iÄ teritorijÄ jis negalėjo, nes ten privati valda. Teismas atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ fotonuotraukų (b. l.

8) matyti, jog įvažiuoti pro vartus galima, joje teikiamos paslaugos: „Duslintuvų remontas, virinimo darbai, padangų remontas“. Visgi, sprendžiant iš R. V. L. parodymų, jis ten važiuoti neketino, jo tikslas buvo – pasukti į kebabinę, „kad tarp tų vartų ir kebabinės, kur leidžiama pastatyti automobilį, aš tilpčiau“. Teismas atkreipia dėmesį, kad tarp vartų ir kebabinės apskritai nėra jokio tarpo, leistina pastatyti automobilį vieta yra iki kiosko prieš autoserviso vartus.

Sprendžiant iÅ¡ R. V. L. parodymų, jis suko taip, kad neužkabintų atidarytų teritorijos vartų, į teritorijÄ Ä¯važiavusio automobilio priekabos, kuri buvo iÅ¡lindusi pro vartus. Kaip matyti iÅ¡ fotonuotraukų PK medžiagoje, įvažiavimas yra skirtas važiuoti į teritorijÄ pro vartus tiesiai (b. l. 8), o prie kiosko yra pėstiesiems skirtas Å¡aligatvis. Pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (galiojanti redakcija 2016-11-04 - 2018-06-26) (toliau – KET) 124 punktÄ , motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių maÅ¡inų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, Å¡aligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant Å¡aligatvio kraÅ¡to leidžia stovėjimo bÅ«dÄ nurodantys kelio ženklai.

Tokio ženklo, sprendžiant iÅ¡ fotonuotraukų, nėra. Vertinant R. V. L. parodymus, PK medžiagÄ , R. V. L. ketino, pažeisdamas KET 124 punktÄ , užvažiuoti ant pėstiesiems skirto Å¡aligatvio palei vartus ir kioskÄ ir pravažiavęs jį, pastatyti automobilį kitoje kiosko pusėje. Kad R. V. L. ketino atlikti tokį manevrÄ , sprendžiant iÅ¡ parodymų eismo įvykio vietoje ir kilusių eismo įvykio pasekmių, nurodė ir policijos pareigÅ«nas S. K., apklaustas teismo posėdžio metu. Tokiam manevrui atlikti, reikėjo pasukti ne devyniasdeÅ¡imt laipsnių kampu į deÅ¡inę, o apsisukti Å¡imtu aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt laipsnių kampu, o tai įmanoma atlikti tik iÅ¡važiuojant į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ .

Nors R. L. neigia, kad kirto brÅ«kÅ¡ninę linijÄ ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , jo parodymams prieÅ¡tarauja nukentėjusiojo R. Č. parodymai, jog automobilis Audi A4, vairuojamas R. V. L. iÅ¡važiavo į kairę eismo juostÄ , jis (R. Č.) galvojo, kad ketinama suktį į kairėje esančius kiemus, bet staiga Audi A 4 pasuko deÅ¡inėn ir užkirto jam keliÄ . R. V. L. teigia, jog rodė deÅ¡inį posÅ«kį, o nukentėjęs R. Č. teigia, kad deÅ¡inio posÅ«kio nematė. Teismas atkreipia dėmesį, kad kairėje Anykščių g. pusėje yra sankryža į kairę (b. l. 7, 8).

Nepriklausomai nuo to, ar R. V. L. rodė posÅ«kį ar ne, bet iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , esant kairėje įvažiavimui į kiemus, teismo vertinimu, atliko klaidinantį eismo dalyvius manevrÄ , o pasukdamas deÅ¡inėn iÅ¡ prieÅ¡ingos eismo juostos, tapo pagrindine eismo įvykio priežastimi. Eksperto trečioje iÅ¡vadoje nurodyta, kad tuo metu, kai Audi A4 pradėjo deÅ¡inio posÅ«kio manevrÄ , nuo deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to jis buvo ne mažesniu, nei 3,00 m atstumu, tai yra, dalinai buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ (b. l. 116).

Iš 7 paveikslo, esančio ekspertizės akte matyti, kad važiuojamosios dešinės eismo juostos plotis yra 3,50 m., o Audi A4 yra per 3,00 m nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis Audi A 4 yra standartinio pločio, remiantis Institucijos atstovo V. B. paaiškinimais, kurių proceso dalyviai neginčijo, yra 1,70 m pločio, taigi 1,20 m Audi A4 automobilio buvo priešingoje eismo juostoje ir tik 50 jo centimetrų buvo dešinėje eismo juostoje. Skunde R. V. L. teigia, jog eismo įvykio vietos schemoje Nr. 3 nurodyta įvykio vieta, kuri paženklinta tik vienu rodmeniu – „2,40 metrų iš dešinės“.

IÅ¡ nurodyto matmens neaiÅ¡ku, nuo kurio taÅ¡ko schemoje buvo skaičiuotas atstumas (b. l. 2-3). DeÅ¡imtoje Ekspertizės iÅ¡vadoje nustatyta, kad tarp eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiÅ«ros metu fiksuotų duomenų bei eismo įvykio vietos nuotraukų, esminių prieÅ¡taravimų neįžvelgiama. Ekspertizės metu susidÅ«rimo vieta buvo patikslinta, kaip paaiÅ¡kino ekspertas teismo posėdžio metu, nurodant, kad Eismo įvykio schemoje, nubraižytoje policijos pareigÅ«no, nurodyta 2,4 m, tačiau naudojant orto-foto planÄ ir visų duomenų visumÄ , kompiuterinė programa apskaičiavo, kad susidÅ«rimas įvyko automobilio Audi A4 deÅ¡inės pusės užpakaliniui ratui bÅ«nant apie 3,00 metrus nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, taigi, pareigÅ«nų apskaičiuota susidÅ«rimo vieta ne visai tiksliai, bet tai nelaikytina duomenų prieÅ¡taringumu.

R. V. L. skunde nurodo, jog autoįvykis įvyko dėl R. Č. Kelių eismo taisyklių pažeidimo – jis virÅ¡ijo leistinÄ ir saugų greitį, nesilaikė saugaus atstumo, atliko paÅ¡alinius veiksmus, dėl ko atsitrenkė į R. V. L. vairuojamÄ automobilį (b. l. 2). Teismo posėdžio metu R. V. L. nurodė, kad nukentėjęs R. Č. važiavo 40-17 km/h greičiu, tai yra leistinu greičiu, bet nepasirinko saugaus atstumo, turi įtarimų, kad sukosi tabakÄ , nes po incidento, priėjęs prie automobilio matė jį automobilyje.

Nors R. V. L. kelia savo versijas dėl eismo įvykio kilimo, teismas atkreipia dėmesį, kad antroje iÅ¡vadoje nurodyta, jog automobilis Opel Vectra prieÅ¡ slydimo pėdsakÄ judėjo apie 35 km/h greičiu. Ekspertizės akto Å¡eÅ¡toje iÅ¡vadoje nurodyta, kad Automobilio Audi A4 vairuotojo veiksmai, – suko į deÅ¡inę nepasitraukęs arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir sudarė kliÅ«tį deÅ¡iniau jo važiavusiam automobiliui Opel Vectra, - techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui.

IÅ¡ tyrimui pateiktų duomenų nėra pagrindo teigti, kad automobilio Opel Vectra vairuotojo veiksmai buvo techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir turėjo įtakos Å¡io eismo įvykio kilimui (b. l. 116). Skunde R. V. L. teigia, jog R. Č. nestabdė ir atsitrenkė į R. V. L. vairuojamÄ automobilį (b. l. 4). Taip pat Skunde nurodyta, kad „autoįvykio schemoje nurodyta, jog kelio danga buvo Å¡lapia, todėl sudarytoje schemoje privalėjo bÅ«ti iÅ¡matuotas automobilio Opel Vectra stabdymo kelias.“ (b. l. 2).

Teismas atkreipia dėmesį, kad stabdymo kelias turėjo būti išmatuotas ne schemoje, o ant kelio, kas, sprendžiant iš PK pateiktos medžiagos (b. l. 15, PK medžiaga, b. l. 6), ir buvo padaryta, pažymėta slydimo žymė 2,40 m, po eismo įvykio schema yra R. V. L. parašas. Taigi, R. V. L. pateikia skunde prieštaringus teiginius. Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu prieštaravimų, kad R. Č. stabdė, nekilo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliota atstovė advokatė V.

K. pastebėjo, jog Ekspertizės akte nurodyta, jog automobilis Opel Vectra prieÅ¡ slydimo pėdsakÄ judėjo apie 35 km/h greičiu. Tai nurodyta 2 Ekspertizės akto iÅ¡vadoje. KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės bÅ«tų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sÄ lygos nereikalauja kitaip.

Taigi, R. Č. turėjo laikytis apie 17 m atstumÄ iki R. V. L. vairuojamo automobilio, tuo tarpu aÅ¡tuntame ekspertizės akte nurodyta, kad kai automobilis Audi A4 pradėjo deÅ¡inio posÅ«kio manevrÄ , Opel Vectra iki susidÅ«rimo vietos buvo 9,1 m. atstumu, reiÅ¡kia pažeidė KET 126 punktÄ , dėl ko kilo eismo įvykis. Teismas atkreipia dėmesį, jog Ekspertizės akte nustatyta, jog tuo metu, kai Audi A4 pradėjo deÅ¡inio posÅ«kio manevrÄ , nuo deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to jis buvo ne mažesniu, nei 3,00 m atstumu (b. l. 116).

Taigi, nagrinėjamu atveju Audi A4 keitė važiavimo kryptį – iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , eismo juostos plotis – 3,50 m. Tai reiÅ¡kia, kad 3,00 m deÅ¡inės eismo juostos buvo laisva, Audi A4 nebelaikytinas automobiliu važiuojančiu priekyje Opel Vectra automobilio, todėl KET 126 punkto reikalavimas, skirtas važiuojančiam paskui kitÄ automobilį, netaikytinas. Situacija pasikeitė staiga, Audi A4, iÅ¡važiavusiam į kairę eismo juostÄ , pasukus deÅ¡inėn ir užkirtus keliÄ Opel Vectra automobiliui.

Å . E. iÅ¡vadoje nustatyta, kad automobilio Audi A4 vairuotojo veiksmai, – suko į deÅ¡inę nepasitraukęs arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir sudarė kliÅ«tį deÅ¡iniau jo važiavusiam automobiliui Opel Vectra, - techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui. Penkioliktoje Ekspertizės iÅ¡vadoje nustatyta, kad tuo metu, kai automobilis Audi A4 pradėjo deÅ¡inio posÅ«kio manevrÄ ir iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, automobilio Opel Vectra vairuotojas nebeturėjo techninės galimybės sustabdyti iki susidÅ«rimo (b. l. 116).

Skunde grįsdamas administracinės teisenos nutraukimÄ R. V. L. nurodė, kad administracinės bylos medžiagoje pateiktos ne visos policijos pareigÅ«no panaudotų techninių priemonių naudojimo sÄ lygos ir tvarka (b. l. 4). Å ie galimi neatitikimai nereiÅ¡kia priimtų sprendimų neteisėtumo ir nepaneigia įrodymų byloje. Pats R. V. L. skunde nėra nurodęs, kaip Å¡ie duomenys galėtų paneigti byloje esančius jo pažeidimÄ Ä¯rodančius duomenis.R. V. L. skunde nurodo, jog Administracinio nusižengimo protokole nepagrįstai nenurodyti įvykį matę liudytojai.

Teismo posėdžio metu R. V. L. parodė, jog serviso darbuotojas Ričardas galėtų paliudyti, jog atidaryti vartai prie kiosko „Boso kebabai“ bei stovėjęs įvažiavime pro vartus automobilis su priekaba, buvo kliūtis jam pasukti į kebabinę. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu R. V. L. parodė, kad minėtas serviso darbuotojas nebuvo įvykio liudininkas, jis jam sakęs, kad smūgio nematė. Policijos pareigūnas S. K. teisme parodė, jog klausė, ar nebuvo įvykio liudytojų, serviso darbuotojas Ričardas buvo priėjęs, bet apie įvykį pasakyti nieko negalėjo.

Skunde taip pat nurodyta, jog eismo įvykio vietos schemos dalyje „Papildomi duomenys apie eismo įvykį“ nepagrįstai nurodyta, kad automobilio Opel Vectra eismo įvykio metu buvo apgadintas visas priekinis bamperis, variklio dangtis bei priekinis kairės pusės žibintas. Anot R. V. L., iš fotonuotraukų matyti, kad minėto automobilio buvo apgadinta tik priekinio bamperio kairės pusės dalis. Autoįvykio metu nebuvo sužalotas automobilio Opel Vectra variklio dangtis bei priekinis kairys žibintas. Ekspertizės penktoje išvadoje nurodyta, jog automobilio Opel Vectra variklio dangčio vidurinėje dalyje, ties kairės pusės priekiniu žibintų matosi įlenkimas (žr. 4 pav. mėlyna rodykle).

IÅ¡ pateiktų nuotraukų nustatyti, ar apgadintas automobilio Opel Vectra kairės pusės priekinis žibintas negalima (b. l. 116). Teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nenustatyta duomenų dėl pareigÅ«no S. K. suinteresuotumo pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Jo parodymai yra nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, neprieÅ¡taringi, atitinka byloje esančiÄ medžiagÄ , todėl jais abejoti nėra teisinio pagrindo. PareigÅ«nai vien dėl savo užimamų pareigų nelaikomi suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartis byloje Nr. II-416-331/2011).

Be to, eismo įvykio schemoje nėra nurodyta, jog žibintas sudužęs, kas bÅ«tų akivaizdu iÅ¡ nuotraukos, o sugadintas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti pareigÅ«no paaiÅ¡kinimuose nurodytomis ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis.Teismo vertinimu, 2017-11-21 administracinio nusižengimo protokolas atitinka įstatymo reikalavimus, numatytus ANK 608 str., jame tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos tinkamam inkriminuojamo nusižengimo iÅ¡nagrinėjimui, reikÅ¡mingų bylai aplinkybių nustatymui, jų teisiniam įvertinimui, todėl teismas nemato jokio teisinio pagrindo nesivadovauti Protokolu ir atmesti jį kaip įrodymÄ .ANK 417 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris nevykdo reikalavimo duoti keliÄ pradedant važiuoti, įvažiuojant į keliÄ , persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įvažiuoja į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.Pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 101 punkto reikalavimus, prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.Pagal KET 106 punkto reikalavimus, prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, į kairę arba apsisukdamas (iÅ¡skyrus posÅ«kį į sankryÅ¾Ä , kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to.

Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimÄ pakeisti. Pagal KET 107 punkto reikalavimus, kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iÅ¡ kraÅ¡tinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.Teismas, vertindamas įrodymus tiek atskirai, tiek jų visumÄ , laiko nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 11 d., 10 val. 43 min., Ukmergėje, Anykščių gatvėje, ties 4-uoju numeriu pažymėtu namu, LR.

V. L. vairuodamas automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdamas į deÅ¡inę iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies kraÅ¡to, skirto važiuoti ta kryptimi, užkirto keliÄ iÅ¡ paskos ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. Č. ir su juo susidÅ«rė, pažeisdamas KET 101, 106, 107 punktų reikalavimus. Ä®vykio metu apgadinti abu automobiliai.

Remiantis nustatytu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodyta dispozicijoje požymių visuma nepaneigta, begalinis įrodymų rinkimas nėra tikslingas, todėl teismas konstatuoja, kad Institucija tinkamai kvalifikavo R. V. L. veiksmus neteisėtumo prasme ir pagrįstai jį nubaudė. Teismas neturi pagrindo dar detaliau visa tai analizuoti ir vertinti. Be to, tai, kad dabar R. V. L. kelia savas versijas, neigia nukentėjusiojo parodymus, Eismo įvykio schemos teisingumÄ bei Ekspertizės akto pagrįstumÄ , nurodo eilę jo atžvilgiu padarytų procesinių pažeidimų, nesuponuoja absoliučių ir objektyvių aplinkybių dėl skundžiamo nutarimo neteisėtumo, ir rodo tik jo siekį iÅ¡vengti kilusios teisinės atsakomybės.Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariatas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639, 641, 642 straipsniais, n u t a r ė : palikti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2017-11-21 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 88ANN-130368667-17 nepakeistÄ ir R.

V. L. skundo netenkinti. Nutartis per dvideÅ¡imt dienų nuo jos kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rÅ«mus. Teisėja                                                                                                                      Eglė Venckienė