Legislator Case Law & Legislation
95784754-e052-4def-8506-442c03315a3d AI generated

95784754-e052-4def-8506-442c03315a3d · Kauno apygardos teismas

Case Number 95784754-e052-4def-8506-442c03315a3d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-592-317/2017Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00079-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.2.18.11; 2.1.3.1; 2.1.7.4.4; 2.1.8; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.4.6.5.1; 2.4.7; 2.4.9. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorei Svetlanai Zabielinienei,nuteistajai G.

Legislator headnote

AI generated

95784754-e052-4def-8506-442c03315a3d · Kauno apygardos teismas: argumentams, konstatavo, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai naudojosi ilgalaikiu materialiniu turtu, tai yra administraciniu pastatu – kontora ir siurbline, kadangi apklausti liudytojai patvirtino, jog abu pastatai funkcionavo ir veikė pagal paskirtį bei buvo remontuojami SB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis. PareiÅ¡kėjos teigimu, apylinkės teismas neįsigilino į minėtų pastatų teisinį statusÄ ir neatlygintinÄ gavimÄ nuosavybėn neteisingai prilygino neatlygintinam naudojimuisi nekilnojamuoju turtu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-592-317/2017Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00079-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.2.18.11; 2.1.3.1; 2.1.7.4.4; 2.1.8; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.4.6.5.1; 2.4.7; 2.4.9. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorei Svetlanai Zabielinienei,nuteistajai G.

A., nuteistosios G. A. gynėjai advokatei RÅ«tai Survilienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios G. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 24 MGL dydžio, tai yra 903,84 eurų bauda. BaudÄ nustatyta sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

G. A. nuteista už tai, kad ji nuo 2007 m. birželio 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. eidama sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – SB „(duomenys neskelbtini)“), bendrijos kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), pirmininkės pareigas, užimamų pareigų ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ â€œ pagrindu bÅ«dama atsakinga už bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pažeidė:Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d.

įsakymu Nr. IK-372 patvirtintų „Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių“ 42 punkto reikalavimus, kad „Neatlygintinai gauto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainÄ sudaro paramos, dovanojimo sutartyje ar kitame perdavimo dokumente nurodyta to turto vertė ir su Å¡io turto gavimu bei paruoÅ¡imu naudoti susijusios iÅ¡laidos.

Kai turto vertė nenurodyta, gauto ilgalaikio materialiojo turto vertę, kuri ir bus laikoma įsigijimo savikaina, nustato Å«kio subjektas, atsižvelgdamas į to turto tikrÄ jÄ vertę jo gavimo metu ir su Å¡io turto gavimu bei paruoÅ¡imu naudoti susijusias iÅ¡laidas“, nes neinventorizavo ir nenustatė neatlygintinai gauto ilgalaikio materialiojo turto (administracinio pastato – kontoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir vandens siurblinės, esančios (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“), vertės;Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d.

įsakymu Nr. IK-372 patvirtintų „Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių“ 50 punkto reikalavimus, kad „Kiekvieno ilgalaikio materialiojo turto vieneto naudojimo pradžia įforminama Å«kio subjekto vadovo patvirtintu ilgalaikio materialiojo turto perdavimo naudoti aktu arba kitu apskaitos dokumentu“, Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes neįformino bendrijos naudojamo ilgalaikio turto (administracinio pastato – kontoros ir vandens siurblinės) pradžios apskaitos dokumentu;Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų 2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1934 7 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä ir prireikus jį papildyti arba pakeisti.

Å iame apraÅ¡e turi bÅ«ti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė bÅ«klė. Bendrijos valdymo organas bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä vieÅ¡ai paskelbia nariams ir pateikia jį kitiems žinomiems su bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas bendrijos narys turi teisę ginčyti bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä ir reikalauti turto inventorizacijÄ atlikti iÅ¡ naujo. Sprendimus dėl pakartotinės inventorizacijos priima bendrijos narių susirinkimas”, Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, nurodančius, kad „Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama laiku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“, nes nepateikė bendro naudojimo objektų apraÅ¡o ir neatliko turto inventorizacijų.Dėl Å¡ių buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iÅ¡ dalies negalima nustatyti bendrijos turto už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d.Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, jog G. A. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais ir liudytojų parodymais, nustačius, kad kaltinamoji nuo 2007 m. birželio 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. bÅ«dama SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininke, neorganizavo ir neužtikrino buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal teisės aktų reikalavimus ir dėl to kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – iÅ¡ dalies negalima nustatyti bendrijos turto laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d.

 Nuteistoji, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Skunde nurodoma, kad G. A. kaltė iÅ¡teisinamajame nuosprendyje buvo grindžiama iÅ¡ esmės tik 2016 m. rugpjūčio 1 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 5-2/108 dėl SB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės-finansinės veiklos tyrimo. Be to, apylinkės teismas, pritardamas specialistės A.

D. argumentams, konstatavo, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai naudojosi ilgalaikiu materialiniu turtu, tai yra administraciniu pastatu – kontora ir siurbline, kadangi apklausti liudytojai patvirtino, jog abu pastatai funkcionavo ir veikė pagal paskirtį bei buvo remontuojami SB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis. PareiÅ¡kėjos teigimu, apylinkės teismas neįsigilino į minėtų pastatų teisinį statusÄ ir neatlygintinÄ gavimÄ nuosavybėn neteisingai prilygino neatlygintinam naudojimuisi nekilnojamuoju turtu.

Dėl to buvo netinkamai taikytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. IK-372 patvirtintos Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklės, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos.Apeliantės teigimu, nustačius, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai naudojosi administraciniu pastatu ir siurbline, nesant perdavimo nuosavybėn faktÄ patvirtinančių duomenų, ji neturėjo pareigos nustatyti nekilnojamojo turto vertės bendrijos buhalterinėje apskaitoje.

Pagal įstatymÄ , pareiga nustatyti vertę kyla tik neatlygintinai gavus turtÄ . Be to, nagrinėjamu atveju pareiga nustatyti naudojamo turto vertę prieÅ¡tarautų Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo16 d. įsakymo Nr. VAS-9 Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 12 punktui, kuris numato, kad ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainÄ sudaro įsigyjant šį turtÄ sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kito sunaudoto turto vertė).

Standarto 7 punktas taip pat numato, jog materialusis turtas turi bÅ«ti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus Å¡iuos požymius: įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus; įmonė pagrįstai tikisi gauti iÅ¡ turto ekonominės naudos bÅ«simais laikotarpiais; įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainÄ ; turto įsigijimo pasigaminimo savikaina yra ne mažesnė už minimaliÄ ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainÄ , įmonės nusistatytÄ kiekvienai turto grupei;

įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika. Todėl SB „(duomenys neskelbtini)“ neperduoto turto, kurio teisinis statusas naudojimosi metu buvo beÅ¡eimininkis, negalėjo įskaitoje apskaityti kaip SB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto. Neatlygintinai gauto turto perdavimas turėjo atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentuojančias, kokiu pagrindu nekilnojamasis turtas gali bÅ«ti įgyjamas. SB „(duomenys neskelbtini)“ turto naudojimosi metu nebuvo gavusi Å¡io turto nuosavybėn ir Å¡is nekilnojamasis turtas nebuvo SB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, dėl ko bendrija neturėjo teisinio pagrindo, nesant sprendimo dėl beÅ¡eimininkio turto pripažinimo (CK 4.58 straipsnis) bendrijos nuosavybe, tokio turto įsitraukti į savo buhalterinę apskaitÄ ir apskaityti kaip bendrijos ilgalaikį turtÄ .Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių liudytojų parodymų ir raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad dar 2014 m. gegužės 6 d.

SB „(duomenys neskelbtini)“ narių visuotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta rinkti sodininkų bendrijos narių paraÅ¡us, kad ginčo administracinis pastatas ir siurblinė bÅ«tų įregistruoti VÄ® Registrų centras sodininkų bendrijos narių bendra daline nuosavybe ir iki 2015 m. rugsėjo 29 d. savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė 328 bendrijos nariai, kas įrodo, jog sodininkų bendrijos nariai dar 2014 metais pareiÅ¡kė turtines pretenzijas į beÅ¡eimininkį turtÄ â€“ administracinį pastatÄ ir siurblinę (Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnis), kas patvirtina, kad tuo metu Å¡is ginčo nekilnojamasis turtas nebuvo SB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe ir nebuvo pareigos jo apskaityti kaip bendrijos ilgalaikio turto.Taip pat teigiama, jog apylinkės teismas nevertino byloje esančių įrodymų apie tai, kad SB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama apeliantės, tiek 2011 metais, tiek 2014 metais kreipėsi į VÄ® Registrų centras dėl daiktinių teisių į administracinį pastatÄ ir siurblinę įregistravimo SB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau tokie praÅ¡ymai buvo atmesti, atsisakant įregistruoti daiktines teises, nes SB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių nekilnojamojo turto įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų.

Nors byloje buvo gautas 2016 m. rugsėjo 20 d. atsakymas iÅ¡ VÄ® Registrų centras apie tai, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pateikusi Å¡iai įstaigai jokių praÅ¡ymų dėl nuosavybės teisių įregistravimo į nekilnojamuosius daiktus ar paklausimų, tačiau Å¡iuos VÄ® Registrų centras teiginius paneigia byloje esantys VÄ® Registrų centras sprendimai atsisakyti įregistruoti daiktines teises pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymus. Å ių raÅ¡ytinių įrodymų teismas nevertino.Be to, apeliantė, ginčydama jos nuteisimÄ dėl reikalavimo kiekvieno ilgalaikio materialiojo turto vieneto naudojimo pradžiÄ Ä¯forminti Å«kio subjekto vadovo patvirtintu ilgalaikio materialiojo turto perdavimo naudoti aktu arba kitu apskaitos dokumentu, pažeidimo, teigia, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo gavusi neatlygintinai nuosavybėn nei administracinio pastato, nei siurblinės, kÄ patvirtina ir Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 14 d. raÅ¡tas Nr. SD-517 apie tai, kad administracinis pastatas – kontora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir vandens siurblinė, esanti SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nėra Kauno rajono savivaldybės nuosavybė, taip pat nėra duomenų apie Å¡io turto perdavimÄ SB „(duomenys neskelbtini)“, todėl neturėjo pareigos svetimo (beÅ¡eimininkio) turto naudojimo pradžios įforminti taisyklėse nurodytu dokumentu ar atlikti svetimo turto inventorizacijos.Pažymima, kad kvalifikuojant veikÄ pagal BK 223 straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar bÅ«tent buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktÅ«ros) kilimo sÄ lyga.

Å io objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų ar ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialiomis žiniomis, kaip nagrinėjamu atveju, gali lemti netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015).Pasak nuteistosios, kadangi specialisto iÅ¡vada Å¡ioje byloje neatitinka byloje esančių įrodymų, o pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik formaliu buhalteriniu vertinimu, kartu su apeliaciniu skundu ji pateikė „(duomenys neskelbtini)“ advokatų kontoros 2017 m. birželio 21 d. konsultacinę iÅ¡vadÄ dėl SB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos, kuriÄ parengė specialistė E. T..

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog dar bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas leisti gynybai pateikti konsultacinę iÅ¡vadÄ ir toks gynybos praÅ¡ymas buvo patenkintas, tačiau dėl objektyvių priežasčių (specialistės ligos), vadovaujantis proceso greitumo principu, įrodymas byloje nebuvo pateiktas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu G. A. ir jos gynėja nurodė, jog palaiko nuteistosios apeliacinį skundÄ , praÅ¡o jį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti.Kolegija, įvertinusi apylinkės teisme iÅ¡tirtus įrodymus, proceso dalyvių pasisakymus apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, jog nuteistosios apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais pažeidimais laikomi tokie Å¡io kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį ar nutartį.

Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas padaro esminį pažeidimÄ , iÅ¡skyrus pažeidimus, numatytus BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 4 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.Pažymėtina, kad teisėtas nuosprendis yra tada, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju sutiktina su G. A. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , jų nepagrindė iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu bei įvertinimu, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl G.

A. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 223 straipsnio 1 dalyje. Dėl to buvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, suvaržęs įstatymų garantuotas kaltinamosios teises bei sutrukdęs teismui priimti teisėtÄ ir teisingÄ nuosprendį.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei apylinkės teisme iÅ¡tirtais įrodymais, taip pat atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog G.

A. veiksmuose buvo jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių. Kolegija, įvertinusi visumÄ iÅ¡tirtų įrodymų, nustatė, jog G. A., nuo 2007 m. birželio 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. eidama SB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės pareigas, užimamų pareigų ir 2001 m. lapkričio 6 d. BAÄ® 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ â€œ pagrindu bÅ«dama atsakinga už bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymÄ tinkamai ir nepažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d.

įsakymu Nr. IK-372 patvirtintų „Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių“ 42 bei 50 punktų reikalavimų ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų 2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1934 7 straipsnio 4 dalies reikalavimų, dėl kurių iš dalies būtų negalima nustatyti bendrijos turto už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d.

Kadangi kolegija pripažįsta, jog G. A. nepadarė veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 4 dalimi, BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindu, o G. A. išteisintina BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu, po kurio buvo priimtas Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. baudžiamasis įsakymas, G.

A. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. Tačiau per įstatymo numatytÄ terminÄ pateikusi praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu G. A. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos nepripažino, parodė, kad 2007 m. birželio 3 d. ji tapo SB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmininke. Pradėjusi eiti Å¡ias pareigas, jokių buhalterinės apskaitos dokumentų iÅ¡ anksčiau dirbusio pirmininko neperėmė, su buhaltere D. V. viskÄ pradėjo nuo nulio.

Kontora ir siurblinė buvo pastatytos dar 1970 metais, juos pastatė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. SB ,,(duomenys neskelbtini)“ jais naudojosi, bet niekas jų neįteisino bendrijos vardu, kadangi nebuvo pastatų dokumentų. Ankstesni pirmininkai tuo nesirÅ«pino. PirmÄ kartÄ Ä¯ VÄ® Registrų centrÄ ji kreipėsi 2007 m. sausio 15 d., kuomet buvo bendrijos pirmininko K. pavaduotoja, antrÄ kartÄ kreipėsi raÅ¡tu 2010 m. rugsėjo 15 d. Buvo pasakyta, kad reikia surinkti visų 447 sodininkų paraÅ¡us. Ji iÅ¡kėlė Å¡itÄ klausimÄ SB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdyje ir pradėjo rinkti paraÅ¡us.

Kai surinko 327 paraÅ¡us, bendrijos pirmininku 2015 m. rugsėjo 29 d. tapo K. P., todėl ji neįvykdė to, kÄ planavo. Ji pati pildė pastato deklaracijÄ ir teikė jÄ VÄ® Registrų centrui, iÅ¡ VÄ® Registrų centro pasiėmė matininko parengtÄ apraÅ¡ymÄ apie pastatų bÅ«klę, pati kreipėsi į archyvÄ , tačiau ten pastatų dokumentų nebuvo. Nesant pastatų dokumentų, ji negalėjo jų įtraukti į buhalterinę apskaitÄ kaip ilgalaikio materialaus turto, negalėjo nustatyti jų vertės. Administracinis pastatas – kontora ir siurblinė yra SB ,,(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, Å¡ie pastatai yra veikiantys, jie buvo remontuojami sodų bendrijos lėšomis.

Siurbline naudojosi ne tik SB ,,(duomenys neskelbtini)“, bet ir kitos sodų bendrijos, kurioms SB ,,(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas už suteiktas paslaugas.Be Å¡ių G. A. parodymų, jos kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, buvo grindžiama Å¡ia baudžiamosios bylos medžiaga:Liudytoja D. V. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. sausio 19 d. ji dirbo SB ,,(duomenys neskelbtini)” buhaltere.

Bendrija visÄ laikÄ naudojosi administraciniu pastatu – kontora, vandens siurbline, tačiau į apskaitÄ Å¡ie pastatai nebuvo įtraukti, nenustatyta jų vertė, naudojimosi pradžia, jie neinventorizuoti, nes nebuvo įregistruoti VÄ® Registrų centre kaip bendrijos turtas. G. A. jai pateikė kontoros ir siurblinės inventorizacijos bylutę, bet ji negalėjo jų įtraukti į buhalterinę apskaitÄ , nes nebuvo atlikta teisinė inventorizacija, pastatai nebuvo įregistruoti kaip SB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė.

Kartu su G. A. ji skambino į VÄ® Registrų centrÄ , kur sužinojo, kad reikia surinkti visų bendrijos narių paraÅ¡us. Žino, kad neatlygintinai naudojamo turto vertė turi bÅ«ti nustatyta, bet nežino, kaip tai padaryti nesant pastatų dokumentų. Inventorizacijos nebuvo atliekamos, nes turi bÅ«ti vadovo įsakymas. Siurbline naudojosi ir kitos sodų bendrijos, SB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuodavo ir proporcingai iÅ¡dalydavo mokesčius už suteiktas paslaugas, organizavo remonto darbus, nes pastatai buvo prastos bÅ«klės.Liudytojas N. R. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis SB „(duomenys neskelbtini)“ nariu yra nuo 1967 metų.

Laikotarpiu, kai valdybos pirmininke buvo G. A., jis buvo bendrijos valdybos nariu. SB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi administraciniu pastatu – kontora ir vandens siurbline, kuria naudojosi ir kitos bendrijos. Pastatai yra veikiantys. Minėti pastatai nebuvo įtraukti į SB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , nes jie pastatyti dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkÅ«rimo, jų dokumentų nebuvo, o ankstesni pirmininkai jų neįteisino. Kai valdybos pirmininke tapo G. A., per susirinkimÄ buvo kalbėta apie pastatų įteisinimÄ , buvo renkami sodininkų paraÅ¡ai, bet kažko pritrÅ«ko ir įteisinimas nebuvo pabaigtas.

Liudytojas R. G. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra SB „(duomenys neskelbtini) revizijos komisijos ir bendrijos narys. SB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudojosi kontora ir siurbline, kurios buvo statytos iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkÅ«rimo. Siurbline realiai naudojosi 8 bendrijos. Å i siurblinė, kaip ir kontora, neįregistruota. Ankstesni pirmininkai nebandė įregistruoti Å¡ių pastatų, o G. A. pradėjo tai daryti: rinko paraÅ¡us, suformavo kadastrinę bylÄ .

Kai jis buvo revizijos komisijos pirmininku, klausė dėl šio turto inventorizacijos. Jam buvo pasakyta, kad neįregistravus turto VĮ Registrų centre, nieko negalima daryti. Visuotiniame sodų bendrijos narių susirinkime klausimas dėl pastatų įteisinimo nebuvo keliamas, apie tai buvo kalbama tik valdybos narių susirinkime.Liudytojas L. M. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis SB „(duomenys neskelbtini)“ nariu yra nuo 2010–2011 metų, valdybos nariu buvo laikotarpiu, kai pirmininkavo G.

A.. SB „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi kontora, vandens siurbline. Kiek žino, šie pastatai neįteisinti, nes nebuvo dokumentų, nebuvo įteisinta žemė, reikėjo rinkti parašus. Tuo užsiėmė G. A., bet nespėjo, nes pasikeitė pirmininkas. Siurbline naudojosi dar 8 sodų bendrijos. Abu pastatai buvo suremontuoti bendrijos narių lėšomis. Pastatai nebuvo inventorizuoti, tačiau visi manė, kad jie priklauso SB ,,(duomenys neskelbtini)“, nes jais naudojosi.Liudytoja V. J. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji SB „(duomenys neskelbtini)“ nare yra nuo 1968 metų, valdybos nare buvo, kai pirmininkavo G.

A.. SB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi kontora, vandens siurbline. Žinojo, kad jie neįregistruoti, nes nebuvo dokumentų. Buvusieji pirmininkai dokumentų netvarkė. VĮ Registrų centre sužinojo, kad norint pastatus įteisinti, reikia surinkti bendrijos narių parašus. Tai darė ji, G. A. ir E. G., bet parašų surinkti nespėjo, nes buvo išrinkta nauja valdyba ir pirmininkas. Administraciniu pastatu – kontora ir siurbline buvo naudojamasi. Siurbline naudojosi ne tik SB ,,(duomenys neskelbtini)“, o iš viso šešios bendrijos.

Liudytojas E. G. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 2008 metų iki 2014 metų jis buvo SB ,,(duomenys neskelbtini)“ brigadininku. Siurblinė priklauso 8 sodų bendrijoms, o kontora – tik SB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuos pastatus pastatė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ maždaug 1969 metais. Jie nebuvo įteisinti, nes tuo niekas neužsiėmė. Tik G. A. pradėjo tvarkyti dokumentus, rinkti parašus. To padaryti nespėjo, nes pasikeitė valdybos pirmininkas.Liudytoja O.

M. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji nuo 1967 metų yra SB ,,(duomenys neskelbtini)“ nare, o 2007–2010 metais dirbo bendrijos buhaltere. Tuo laikotarpiu valdybos pirmininke buvo G. A.. SB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudojosi kontora ir siurbline, kurie buvo pastatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, tačiau jokių dokumentų apie pastatų perdavimÄ SB ,,(duomenys neskelbtini)“ nėra, Å¡ie pastatai į SB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukti nebuvo.

Siurbline naudojosi gal 5–6 sodų bendrijos, o SB ,,(duomenys neskelbtini)“ surinkdavo iÅ¡ kitų bendrijų pinigus už elektrÄ ir kitas iÅ¡laidas. Kai ji pradėjo dirbti buhaltere, ankstesnis pirmininkas K. jokių Å¡ių pastatų dokumentų neperdavė. Ji visÄ laikÄ manė, kad Å¡iuos pastatus reikia įteisinti, tačiau, kaip buhalterė, į tai nesigilino. Visuotiniame sodų bendrijos narių susirinkime Å¡is klausimas nebuvo keliamas. G. A., kaip valdybos pirmininkė, jai nebuvo davusi nurodymo apskaityti Å¡iuos pastatus.Liudytojas N. D. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ nariu yra nuo maždaug 1993 metų, valdybos nariu buvo laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d.

SB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi kontora, vandens siurbline, kuria naudojosi dar 6 sodų bendrijos. Kai VÄ® Registrų centras pradėjo numeruoti sodus (maždaug 2014 metais), sužinojo, kad Å¡ie pastatai neįregistruoti. Valdybos posėdžių metu pradėta spręsti, kÄ daryti. G. A. ėmėsi iniciatyvos, sužinojo, kad reikia rinkti paraÅ¡us. 2015 m. vasarÄ pradėjo juos rinkti. Bendrijos narių yra apie 400, todėl buvo labai sunku surinkti tiek parašų, be to, 2015 m. rugsėjo 29 d. pasikeitė valdybos sudėtis.2016 m. rugpjūčio 1 d.

SB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės-finansinės veiklos specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/108 nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus SB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagÄ nustatyta, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant teisės aktus ir dėl to tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. iÅ¡ dalies negalima nustatyti SB „(duomenys neskelbtini)“ turto. Turto iÅ¡ dalies negalima nustatyti, kadangi neinventorizuota ir nenustatyta neatlygintinai gauto ilgalaikio materialiojo turto vertė (administracinio pastato – kontoros ir siurblinės), dėl to pažeisti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d.

įsakymu Nr. IK-372 (su pakeitimais) patvirtintų „Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių“ 42 punkto reikalavimai, kad „Neatlygintinai gauto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainÄ sudaro paramos, dovanojimo sutartyje ar kitame perdavimo dokumente nurodyta to turto vertė ir su Å¡io turto gavimu bei paruoÅ¡imu naudoti susijusios iÅ¡laidos.

Kai turto vertė nenurodyta, gauto ilgalaikio materialiojo turto vertę, kuri ir bus laikoma įsigijimo savikaina, nustato Å«kio subjektas, atsižvelgdamas į to turto tikrÄ jÄ vertę jo gavimo metu ir su Å¡io turto gavimu bei paruoÅ¡imu naudoti susijusias iÅ¡laidas“. Apskaitos dokumentu neįforminta bendrijos naudojimosi ilgalaikiu turtu pradžia, dėl to pažeisti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. IK-372 (su pakeitimais) patvirtintų „Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių” 50 punkto reikalavimai, kad „Kiekvieno ilgalaikio materialiojo turto vieneto naudojimo pradžia įforminama Å«kio subjekto vadovo patvirtintu ilgalaikio materialiojo turto perdavimo naudoti aktu arba kitu apskaitos dokumentu“; nepateiktas bendro naudojimo objektų apraÅ¡as ir neatlikta turto inventorizacija, dėl to pažeisti Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų 2003 m. gruodžio 18 d.

įstatymo Nr. IX-1934 (su pakeitimais) 7 straipsnio 4 dalies reikalavimai, kad „Bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Å iame apraÅ¡e turi bÅ«ti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė bÅ«klė. Bendrijos valdymo organas bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä vieÅ¡ai paskelbia nariams ir pateikia jį kitiems žinomiems su bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas bendrijos narys turi teisę ginčyti bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä ir reikalauti turto inventorizacijÄ atlikti iÅ¡ naujo.

Sprendimus dėl pakartotinės inventorizacijos priima bendrijos narių susirinkimas“. Dėl iÅ¡vardytų pažeidimų SB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita nėra tinkama, objektyvi ir palyginama bei iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės vartotojams, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnis, kuriame numatyta, kad „Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama laiku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. lX-574) 21 straipsnį „Už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas“. Pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2013 m. birželio 6 d., 37 punktÄ â€žBendrijos valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas“. Tiriamuoju laikotarpiu SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininke buvo G.

A. (3 t., b. l. 74–200, 4 t., b. l. 1–109).Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė A. D. teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme patvirtino 2016 m. rugpjūčio 1 d. iÅ¡vadÄ Nr. 5-2/108 ir paaiÅ¡kino, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai naudojosi administraciniu pastatu – kontora ir siurbline. Naudojimosi faktÄ ji nustatė iÅ¡ liudytojų parodymų, iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, statinio plano, pagrindinio pastato eksplikacijos, kadastrinių matavimų duomenų, sÄ skaitų už elektrÄ , vandenį.

Nors siurbline naudojosi ir kitos bendrijos, iÅ¡ apskaitos dokumentų matyti, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ydavo joms sÄ skaitas ir surinkdavo pinigus. SB „(duomenys neskelbtini)“ prižiÅ«rėjo, remontavo, iÅ¡laikė abu pastatus, o kitoms bendrijoms pateikdavo sÄ skaitas ir visas iÅ¡laidas įtraukdavo į bendrijos apskaitÄ . KontorÄ remontavo tik SB „(duomenys neskelbtini)“ savo narių lėšomis. Jokių susitarimų dalintis turtÄ tarp bendrijų nebuvo, yra tik sÄ skaitos ir susitarimai dėl atsiskaitymų.

Tai rodo, kad bendrija eksploatavo ir valdė Å¡iuos pastatus. Kadangi nėra jokių dokumentų apie apmokėjimÄ už Å¡iuos pastatus, padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrija jais naudojosi neatlygintinai. Tam, kad šį turtÄ Ä¯traukti į apskaitÄ , nereikalingi bendrijos narių paraÅ¡ai ir teisinė registracija VÄ® Registrų centre. Kauno rajono savivaldybės raÅ¡tas (6 t., b. l. 120), jog minėti pastatai nėra Kauno rajono savivaldybės nuosavybė, ir nėra duomenų apie jų perdavimÄ SB ,,(duomenys neskelbtini)“, įtakos jos iÅ¡vadai neturi.

Bendrijos valdybos pirmininkas turėjo suraÅ¡yti laisvos formos aktÄ apie Å¡io turto naudojimÄ . Nesvarbu, kad turtas nebuvo perduotas bendrijai, pakako suraÅ¡yti aktÄ , atlikti Å¡io turto vertinimÄ , inventorizuoti šį turtÄ ir sudaryti apraÅ¡Ä . Jei bÅ«tų nustatyta, kad pastatais bendrija nesinaudojo, kiltų klausimas, kokiu pagrindu ji bendrijos narių lėšomis juos remontavo.Valstybės įmonės Registrų centro 2016 m. rugsėjo 20 d. raÅ¡te nurodyta, kad paslaugų apskaitos sistemos ir Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo gautų bei siunčiamų dokumentų registrų duomenimis, SB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymų dėl nuosavybės teisių įregistravimo į nekilnojamuosius daiktus ir paklausimų dėl minėtų nekilnojamųjų daiktų įregistravimo Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale gauta nebuvo (4 t., b. l. 182–183).Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 14 d. raÅ¡tas Nr. SD-517 patvirtina, kad administracinis pastatas – kontora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir vandens siurblinė, esanti SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nėra Kauno rajono savivaldybės nuosavybė, taip pat nėra duomenų apie Å¡io turto perdavimÄ SB „(duomenys neskelbtini)“ (6 t., b. l. 120).Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės registracijos nėra (6 t., b. l. 135).Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, atnaujinus įrodymų tyrimÄ , buvo apklausta kaip liudytoja 2017 m. birželio 21 d. konsultacinę iÅ¡vadÄ , kuri pridėta prie apeliacinio skundo, parengusi E. T., taip pat papildomai apklausta kaip liudytoja 2016 m. rugpjūčio 1 d.

SB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės-finansinės veiklos specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 5-2/108 rengusi A. D.. Liudytoja E. T. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad ji su 2016 m. rugpjūčio 1 d. specialisto iÅ¡vada nesutinka, mano, kad specialistė galėjo padaryti teorinę klaidÄ , remdamasi nutarimu dėl pelno mokesčio apskaičiavimo, neteisingai traktuodama reikÅ¡mingas sÄ vokas. Teigia, kad negalima inventorizuoti svetimÄ turtÄ ir jį užsipajamuoti. Mėgėjų sodai buvo kuriami gamyklų.

Å ios įmonės įrengė jose įrengimus, tačiau savo laiku tas turtas galėjo bÅ«ti suamortizuotas, nuraÅ¡ytas ir nelikviduotas. Nagrinėjamu atveju bendrija šį turtÄ naudojo teisėtai, kadangi visi bendrijos nariai spręsdavo dėl turto remonto bendrijos lėšomis. Tačiau, nesant perdavimo dokumentų, patvirtinančių, jog turtas buvo perduotas, darytina iÅ¡vada, kad bendrijai Å¡is turtas nebuvo nei perduotas, nei dovanotas. Nustačius, kad turtas beÅ¡eimininkis, dėl jo priskyrimo konkrečiam subjektui turėjo bÅ«ti priimamas savivaldybės sprendimas ir suraÅ¡omas perdavimo aktas – dokumentas, pagal kurį bÅ«tų galima daryti turto vertinimÄ ir turtÄ inventorizuoti.

Ir tik tada jį bÅ«tų galima užpajamuoti bendrijos apskaitoje. Negalima bet kokį turtÄ pasiimti ir nuspręsti dėl jo priklausomybės. Å iuo atveju beÅ¡eimininkis turtas nebuvo gautas, o tik naudotas, atstatant, kad nesugriÅ«tų, jo neužpajamavus. Pelno mokesčio įstatymas bendrijos nariams negalioja, jie savo nuožiÅ«ra, kaip matyti susirinkimų protokoluose, sprendžia, kaip naudoti savo lėšas, kadangi bendrija yra pelno nesiekianti organizacija, todėl nėra pagrindo spręsti, kad remontuojant neužpajamuotÄ bendrijos apskaitoje turtÄ , lėšos buvo panaudojamos ne pagal paskirtį. 2003 m. gruodžio 18 d.

Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytas reikalavimas bendrijos valdymo organui sudaryti bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä . Pagal šį punktÄ turi bÅ«ti suraÅ¡omas visas turtas, kuris priklauso bendrijai. Tačiau, jei turtas bendrijai nepriklauso, į apraÅ¡Ä jis negali bÅ«ti įtrauktas. Ilgalaikio turto sÄ voka Å¡iuo atveju negali bÅ«ti vartojama. Pažymi, kad VÄ® Registrų centras taip pat atsisakė įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, kadangi nebuvo pateikti įsigijimo dokumentai.

Toks turtas negalėjo bÅ«ti ir inventorizuotas. Be to, dėl beÅ¡eimininkio daikto priklausomybės bendrija savarankiÅ¡kai negalėjo kreiptis į teismÄ . Jie turėjo kreiptis į savivaldybę ar į įmonę, kuriai Å¡is turtas anksčiau priklausė. Registrų centras apie tai bendrijÄ turėjo informuoti. Nėra tokio norminio dokumento, kuriame bÅ«tų nurodyta, kad visų bendrijos narių paraÅ¡ai bÅ«tų pagrindu užpajamuoti turtÄ . Bendrijos pirmininkė pareigas pradėjo eiti tada, kai tas turtas jau buvo naudojamas, ji priėmė tokius sprendimus, kokius žinojo.

Be to, bendrijoje buvo buhalteris, kuris turėjo vadovautis Buhalterinės apskaitos įstatymu. Buhalterinėje apskaitoje, iÅ¡ bendrijos narių surinktas lėšas panaudojus (priėmus sprendimÄ jas panaudoti susirinkimo metu), Å¡ios iÅ¡laidos atsispindi kaip sÄ naudos – iÅ¡laidos dėl bendrijai nepriklausančio turto. Pagal teorijÄ , Finansų ministro įsakymu patvirtintų „Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių” 29 punkte yra kalbama apie turtÄ ir apimamas tik įmonei priklausantis turtas.

Pagal Å¡ių taisyklių 33 punktÄ , jeigu turtas įsigyjamas (jei priklauso bendrovei), jis viename registre apskaitomas įsigijimo verte, o kitame registre apskaitomas jo nusidėvėjimas. Kokį turtÄ priskirti ilgalaikiam, per kiek laiko jis bus nudėvėtas, nustato patys Å«kio subjektai. Registruose, apskaitos žiniaraščiuose apskaitoma atskirai įsigijimo ir nusidėvėjimo vertė. Balanse įraÅ¡oma įsigijimo vertė, atėmus nusidėvėjimÄ , o iÅ¡laidos iÅ¡keliamos ir įtraukiamos į įmonės sÄ naudas.

Tokiu bÅ«du matoma turto likutinė vertė. Pagal teorijÄ , jei ilgalaikiam turtui yra atliekamas didelis remontas, jam skirtos iÅ¡laidos gali bÅ«ti pridedamos prie turto įsigijimo vertės, tada įsigijimo vertė padidėja, o daiktas nudėvimas palaipsniui. Å iuo atveju remonto iÅ¡laidų prie ilgalaikio turto įsigijimo vertės galimybės pridėti nebuvo, nes bendrija turto neįsigijo. Specialisto iÅ¡vadoje padaryta teorinė klaida, kadangi, nesant dokumento, turto apskaityti ir įtraukti į bendrijos bendrÄ apraÅ¡Ä nebuvo galimybių.

Jokiu bÅ«du nebuvo galima suraÅ¡yti akto. Jei turtas bendrijai buvo perduotas neatlygintinai, jis į buhalterinę apskaitÄ gali bÅ«ti įvedamas, remiantis tai patvirtinančiu raÅ¡tu – dokumentu, kuris suteikia teisę įvardyti turtÄ kaip bendrijos nuosavybę. Ir tik tada gali bÅ«ti suraÅ¡omas aktas, atsiranda vertė, kuri turi bÅ«ti apskaityta.Liudytoja A. D. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad ji tvirtina 2016 m. rugpjūčio 1 d. iÅ¡vadÄ pagal tyrimo metu turėtus duomenis.

Ir administracinis pastatas, ir siurblinė buvo naudojami. Jeigu Å«kio subjekto vadovas bÅ«tų patvirtinęs šį faktÄ savo įsakymu, surašęs dokumentÄ , nebÅ«tų iÅ¡kilęs klausimas dėl turto priklausomybės. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagÄ ir liudytojų parodymus buvo nustatyta, kad tvarkant iÅ¡laidas per apskaitÄ , bendrijos turtas taip pat turėjo bÅ«ti įtrauktas į apskaitÄ . Dėl ilgalaikio turto naudojimosi pradžios, jis turėjo bÅ«ti įforminama įsakymu, pagal kurį bÅ«tų galima spręsti apie turto priklausomybę.

Nors joks dokumentas, pagal kurį bÅ«tų galima spręsti, kad Å«kio subjektas pastatė ginčo pastatus, juos gavo ar teisėtai valdė, nebuvo rastas, tačiau nebuvo ir jokio kito akto, patvirtinančio, kad turtas priklauso kažkam kitam. Bendrija pastatus remontavo, iÅ¡laidas padengdavo ir kitos bendrijos, todėl ji padarė iÅ¡vadÄ , kad tai – bendrijos turtas. Tačiau naudojamas turtas nebuvo užpajamuotas, jo apskaitoje nebuvo kaip nuomojamo ar gauto pagal paveldÄ . Jai pagal liudytojų parodymus atrodė, kad turtas gautas neatlygintinai.

Tuose pastatuose buvo vykdoma veikla. SB „(duomenys neskelbtini)“ vandens vamzdžiai, elektros tinklai buvo susiję su tais pastatais. RaÅ¡tas, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ , jai nebuvo pateiktas. Be to, jos iÅ¡vados nekeičia ir tai, kad Kauno rajono savivaldybė administracinio pastato ir siurblinės bendrijai neperdavė. Jai reikėtų susipažinti su naujomis aplinkybėmis. Atlikdama iÅ¡vadÄ , daugiausia ji rėmėsi liudytojų parodymais, kad sodų bendrijos nariai iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkÅ«rimo buvo vienos įmonės darbuotojai.

Ä®monė davė kažkiek lėšų, taip pat patys nariai dirbo, statydami minėtus pastatus, todėl ji padarė iÅ¡vadÄ , kad turtas priklausė sodų bendrijai. Mano, kad dėl turto įsigijimo turi bÅ«ti kreipiamasi ne į teismÄ , o suraÅ¡omas naudojimosi aktas. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymÄ , kiekvieno ilgalaikio materialiojo turto vieneto naudojimo pradžia įforminama Å«kio subjekto vadovo patvirtintu ilgalaikio materialiojo turto perdavimo naudoti aktu arba kitu apskaitos dokumentu. Å iuo atveju bendrijos naudojimosi ilgalaikiu turtu pradžia nebuvo įforminta apskaitos dokumentuose – suraÅ¡ant naudojimosi aktÄ .

Nepaisant to, kad turtu buvo naudojamasi ir anksčiau, G. A., pradėjusi eiti bendrijos valdybos pirmininkės pareigas, perėmė turtÄ , ir, neradusi, kam jį priskirti, turėjo kreiptis į prokuratÅ«rÄ . Pažymėjo, kad objektui įtraukti į apskaitÄ pakaktų ranka suraÅ¡yto akto, kuriame nurodyta turto vertė – vienas euras. Jeigu toks dokumentas bÅ«tų buvęs, jis atitiktų buhalterinės apskaitos reikalavimus. 2017 m. birželio 21 d. konsultacinėje iÅ¡vadoje konstatuojama, kad G. A. einant sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkės pareigas, tvarkomoje bendrijos apskaitoje, balansuose nenustatyti apskaitos tvarkymo neatitikimai (pažeidimai), Å«kinės operacijos ir įvykiai apskaityti ir įforminti.

G. A. einant SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkės pareigas, administracinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir vandens siurblinė, esanti (duomenys neskelbtini), neturėjo ir negalėjo būti inventorizuoti SB „(duomenys neskelbtini)“ turto inventorizacijos metu kaip bendrijos nuosavybei priklausantis ilgalaikis turtas, nes tai yra bešeimininkis turtas ir ne sodininkų bendrijos kompetencijoje nuspręsti, kam jis priklauso. Be to, kadangi G. A. einant SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkės pareigas, administracinis pastatas ir vandens siurblinė bendrijai nebuvo perduoti paramos, dovanojimo sandoriu ar kitu perdavimo dokumentu, minėtas turtas neturėjo būti ir negalėjo būti apskaitytas SB „(duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, balanse kaip bendrijos ilgalaikis turtas.

Jeigu bendrija šį jai nepriklausantį turtÄ bÅ«tų užpajamavusi, ji bÅ«tų pažeidusi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio nuostatas, CK 4.58 straipsnio, Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 3.2 punkto nuostatas. Pažymima, kad 2016 m. rugsėjo 20 d, VÄ® Registrų centro raÅ¡te Nr. (3.1.6.)KAS-1250 nurodyta, jog administracinis pastatas ir vandens siurblinė nebÅ«tų užregistruoti kaip sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, nes bendrija neturi valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimo ar teismo sprendimo, nutarties, nutarimo, nuosprendžio ar raÅ¡ytinio sandorio, kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentų, kaip tai numatyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje (6 t., b. l. 7–19).

IÅ¡ 2016 m. liepos 25 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ narių paaiÅ¡kinimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybės kartu su įmonės profsÄ jungos komitetu įrengta vandens siurblinė, pastatas su sulčių spaudimo presu ir kontora. JÄ Ä¯rengiant, materialiai buvo kooperuojamasi su kitų stambių įmonių, kurių sodai buvo netoli, kolektyvais. 1968–1975 m. sukurta infrastruktÅ«ra įteisinta nebuvo (3 t., b. l. 62). 2011 m. gruodžio 13 d. VÄ® Registrų centro raÅ¡tas sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 2-3874 patvirtina, kad praÅ¡ymas įregistruoti SB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ administracinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atmestas, kadangi, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, kartu su praÅ¡ymu įregistruoti nuosavybės teises turi bÅ«ti pateikti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai.

Su praÅ¡ymu pateikti dokumentai apie statybos užbaigimÄ patvirtina, kad pastatas yra tinkamas naudoti, bet negali patvirtinti teisių atsiradimo fakto. SB „(duomenys neskelbtini)“ negali tapti praÅ¡omų įregistruoti statinių savininku (3 t., b. l. 177). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad įrašų apie administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybę, taip pat kitas daiktines teises, nėra (3 t., b. l. 178, 179–180). BK 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už Å¡ių alternatyvių veikų padarymÄ :

1) buhalterinės apskaitos netvarkymÄ ;

2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ;

3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimÄ . Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas. Pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2013 m. birželio 6 d., 37 punktÄ â€žBendrijos valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas“. Tiriamuoju laikotarpiu SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininke buvo G. A., taigi ji yra tinkamas subjektas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kilti.

Nagrinėjamu atveju G. A. buvo kaltinama tuo, kad ji, eidama SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės pareigas, užimamų pareigų ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ â€œ pagrindu bÅ«dama atsakinga už bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pažeidė:Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d.

įsakymu Nr. IK-372 patvirtintų „Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 42 bei 50 punktų reikalavimus;Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų 2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1934 (toliau – SBÄ®) 7 straipsnio 4 dalies reikalavimus.Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) (toliau – BAÄ®) 1 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3516; 2008, Nr. 79-3098) (toliau – FAÄ®) 2 straipsnio 5 dalies nuostatos numato, jog pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarkÄ nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tiek, kiek BAÄ® nenustato kitaip, o finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo tvarkÄ nustato Vyriausybė, jeigu jų veiklÄ reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip.

Remiantis Å¡iais teisės aktais Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. IK-372 buvo patvirtintos „Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklės“. Taisyklių Bendrųjų nuostatų 4 punkte numatyta, kad Å«kio subjektai, tvarkydami apskaitÄ ir rengdami finansines ataskaitas, vadovaujasi bendraisiais apskaitos principais, nustatytais Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme.

Vadovaudamiesi bendraisiais apskaitos principais, teisės aktais, reglamentuojančiais jų veiklÄ , Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pavyzdiniu sÄ skaitų planu ir rekomenduojamais jo paaiÅ¡kinimais bei kitais teisės aktais, susijusiais su buhalterinės apskaitos tvarkymu, ir Å¡iomis Taisyklėmis, Å«kio subjektai pasirenka apskaitos politikÄ , kuriÄ tvirtina Å«kio subjekto vadovas.Apskaitos politika – tai apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti Å«kio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti.

BAÄ® 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Å«kio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įraÅ¡o bÅ«dÄ , tai yra Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius registruoja tokiu bÅ«du, kad kiekvienos Å«kinės operacijos arba kiekvieno Å«kinio įvykio vertė bÅ«tų įraÅ¡oma į sÄ skaitos (sÄ skaitų) debetÄ , o jai lygi suma – į kitos sÄ skaitos (sÄ skaitų) kreditÄ . Tvarkant apskaitÄ Å¡iuo bÅ«du, vadovaujamasi fundamentinės apskaitos lygybės pagrindu, kuomet visas turtas, priklausantis įmonei, turi bÅ«ti lygus bendrai finansinių interesų į jį sumai, tai yra buhalterinėje apskaitoje fiksuojamas turtas ir nuosavybė negali bÅ«ti atsiejami, o kiekvienas turtas (tame tarpe ir ilgalaikis) visuomet turi turėti savininkÄ .

Ūkio subjekto buhalterinėje apskaitoje negali bÅ«ti atvaizduojamas beÅ¡eimininkis turtas. BAÄ® Bendrųjų nuostatų 17 punkte turtas apibrėžiamas kaip materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja Å«kio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos. Nors sodų bendrija pagal savo teisinį statusÄ yra pelno nesiekianti organizacija, tačiau nagrinėjamu atveju, kuomet kaltinime nurodytas turtas buvo naudojamas sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose numatytiems veiklos tikslams įgyvendinti, siekiant nustatyti, ar Å¡is turtas turėjo bÅ«ti atvaizduotas bendrovės apskaitoje, svarbu įvertinti Å¡io turto priklausomybę.

Taigi, atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , numatantį pelno nesiekiančio ribotos civilinės atsakomybės Å«kio subjekto buhalterinės apskaitos vedimo taisykles, nagrinėjamu atveju taip pat svarbu nustatyti, ar kaltinime G. A. nurodytas nekilnojamasis turtas – administracinis pastatas (kontora) bei vandens siurblinė – gali bÅ«ti vertinamas kaip Å«kio subjekto – SB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitų asmenų nuosavybė, kadangi prieÅ¡ingu atveju, kaip teisingai pažymima ir nuteistosios apeliaciniame skunde bei E. T. pateiktoje konsultacinėje iÅ¡vadoje, toks nekilnojamasis turtas negalėtų bÅ«ti apskaitomas buhalterinėje apskaitoje, vedamoje dvejybinio įraÅ¡o bÅ«du.CK 4.37 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nuosavybės teisės apibrėžimas, pagal kurį nuosavybės teise yra laikoma teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti.

Nuosavybės teisė į daiktÄ pripažįstama tuomet, kai egzistuoja visos Å¡ios nurodytos sÄ lygos. Pagal CK 4.27 straipsnį, nekilnojamojo daikto valdymas, kaip savarankiÅ¡kas institutas, atsiranda nuo valdymo įregistravimo vieÅ¡ame registre momento, kuomet Å¡iame registre nėra įregistruota kito asmens nuosavybės teisė į šį daiktÄ . Ginčo dėl to, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi kaltinime nurodytu nekilnojamuoju turtu, nėra. Tačiau iÅ¡ byloje esančio VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad įrašų apie administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises ar kitas daiktines teises bei juridinius faktus nėra.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 14 d. raÅ¡te Nr. SD-517 patvirtinama, kad administracinis pastatas – kontora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir vandens siurblinė, esanti SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nėra Kauno rajono savivaldybės nuosavybė, taip pat nėra duomenų apie Å¡io turto perdavimÄ SB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl nėra pagrindo spręsti ir apie tai, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo nevaržomai savo nuožiÅ«ra minėtais nekilnojamaisiais daiktais disponuoti.

Taigi nenustačius teisiÅ¡kai pagrįsto valdymo ir disponavimo faktų, negali bÅ«ti vertinama, jog bendrija ar jos nariai turėjo nuosavybės teises į kaltinime G. A. nurodytus nekilnojamuosius daiktus.Pažymėtina ir tai, kad CK 4.47 straipsnyje numatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nors Å¡is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, tačiau, be kita ko, jame numatoma, kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama pagal sandorius, pagaminant naujÄ daiktÄ , pasisavinant beÅ¡eimininkį daiktÄ ar įgyjamÄ ja senatimi.

Nagrinėjamu atveju nenustačius nekilnojamojo daikto valdymo fakto, kaip tai numatyta CK 4.27 straipsnyje, įgyjamosios senaties institutas negali bÅ«ti taikomas. Be to, beÅ¡eimininkio daikto įgijimas SB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn Å¡iuo atveju taip pat negalimas, kadangi toks daiktas nuosavybėn gali bÅ«ti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu (CK 4.58 straipsnis). Naujo daikto pagaminimo atveju sprendžiamas klausimas dėl daikto, kurį pagamino asmuo iÅ¡ savos ir (ar) svetimos medžiagos, priklausomai nuo panaudotų medžiagų vertės (CK 4.56–4.57), priklausomybės, taigi Å¡iuo atveju taip pat neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.Taisyklių 42 punkte numatytas reikalavimas nustatyti ir buhalterinėje apskaitoje apskaityti neatlygintinai gauto ilgalaikio materialiojo turto vertę, o 29 punktas apibrėžia, kad ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas toks turtas, kuris teikia Å«kio subjektui ekonominės naudos ilgiau nei vienus metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už Å«kio subjekto nustatytÄ minimaliÄ ilgalaikio materialiojo turto vertę.

GramatiÅ¡kai aiÅ¡kinant 42 punkto nuostatas, suponuojama iÅ¡vada, jog neatlygintinai turtas gali bÅ«ti gaunamas (įgyjamas) pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 punktas) ir turi bÅ«ti gautas iÅ¡ trečiųjų asmenų, kadangi jame nurodoma, kad tokio daikto savikainÄ sudaro paramos, dovanojimo sutartyje ar kitame perdavimo dokumente nurodyta to turto vertė. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigia valstybinį kaltinimÄ byloje palaikanti prokurorė, tik tuo atveju, kai turtas yra gaunamas iÅ¡ trečiojo asmens neatlygintinai, ir jo perdavimo dokumente daikto vertė nėra nustatyta, Å«kio subjekto, tokį daiktÄ Ä¯gijusio ir siekiančio įtraukti į buhalterinę apskaitÄ , vadovui (Å¡iuo atveju bendrijos valdybos pirmininkei) kyla pareiga pačiam nustatyti turto vertę.

Dėl aptartų priežasčių nesutiktina ir su specialistės, parengusios 2016 m. rugpjūčio 1 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės-finansinės veiklos specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 5-2/108, argumentais, jog turtas į apskaitÄ gali bÅ«ti įtraukiamas ir vertinamas kaip neatlygintinai gautas, Å«kio subjekto vadovui ar kitam atsakingam asmeniui (Å¡iuo atveju bendrijos valdybos pirmininkei), suraÅ¡ant ir į buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukiant vienaÅ¡aliÅ¡kai parengtÄ aktÄ , patvirtinantį naudojimÄ si nekilnojamuoju daiktu.

Pažymėtina, kad nuosavybė jÄ perleidžiant sandoriu naujajam savininkui paprastai pereina nuo daikto perdavimo momento (realinis sandoris), o ne užregistravimo VÄ® Registrų centro registre. Tačiau, aukÅ¡tesnysis teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, kad nesant jokių objektyvių nekilnojamojo daikto perdavimo (įgijimo) įrodymų, Å«kio subjekto vadovo (bendrijos valdybos pirmininkės) individualiame vienaÅ¡aliame dokumente fiksuotas naudojimasis nekilnojamuoju daiktu, nurodant Å¡io daikto vertę, kaip teisiamojo posėdžio metu teigė liudytoja A.

D., rengusi specialisto iÅ¡vadÄ byloje, bÅ«tų pakankamas pagrindas įtraukti Å«kinę operacijÄ Â Ä¯ bendrijos buhalterinę apskaitÄ , pagal kuriÄ nekilnojamasis daiktas bÅ«tų fiksuojamas kaip bendrijos ilgalaikis materialinis turtas. Pažymėtina ir tai, kad SBÄ® 7 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 42 bei 50 punktuose, kuriuos pažeidusi buvo kaltinama G. A., nustatytas iÅ¡ esmės nevienareikÅ¡mis nuosavybės teisių įgijimo bÅ«das. SBÄ® 7 straipsnyje numatyta specialioji tvarka, kuomet sodininkai, bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatę, įrengę ar kitaip įsigiję bendrojo naudojimo objektus, jų valdymÄ , naudojimÄ bei disponavimÄ Ä¯gyvendina bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o sodininkų bendrija tokiu atveju mėgėjų sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus valdo CK, SBÄ® ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Tuo tarpu, kaip jau minėta, Taisyklių 42 punkte numatytas neatlygintinas ilgalaikio materialiojo turto gavimas. Kaip matyti iÅ¡ G. A. inkriminuotos veikos apraÅ¡ymo, ji buvo kaltinama pažeidusi tiek Taisyklių 42 ir 50 punktus, tiek SBÄ® 7 straipsnio 4 dalį, todėl nėra aiÅ¡ku, ar preziumuojama, jog turtas buvo neatlygintinai įgytas SB „(duomenys neskelbtini)“, ar priklausė sodininkams bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Nagrinėjamoje byloje kaip liudytojai apklausti asmenys – sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariai nurodė, jog administracinis pastatas – kontora bei siurblinė buvo įrengti dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkÅ«rimo (galimai 1968–1975 m. laikotarpiu), kuomet, kuriantis kolektyviniams sodams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėjo savo darbuotojams pagerinti sodų mėgėjų gerbÅ«vį.

Iš esmės panašios ginčo nekilnojamųjų daiktų aplinkybės nurodomos ir 2016 m. liepos 25 d. sodo bendrijos narių paaiškinime, kuriame taip pat tvirtinama, jog kaltinime nurodyti pastatai niekada nebuvo teisiškai įregistruoti. Iš šių liudytojų paaiškinimų negalima vienareikšmiškai spręsti, ar turtas buvo įrengtas minėtos bendrovės, ar kartu su kitomis įmonėmis, kurių sodai buvo netoli SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, ar pačių sodų mėgėjų lėšomis ir pastangomis.

Juolab, nesant tai patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo vertinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, galimai savo lėšomis įrengęs administracinį pastatÄ bei siurblinę, juos bendrÄ ja jungtine nuosavybe ar kitokiomis daiktinėmis teisėmis perdavė sodų mėgėjams arba nuosavybės teise (ar kitomis daiktinėmis teisėmis) – sodų bendrijai. Juolab, kad liudytojai nurodo, jog pastatai buvo pastatyti dar 1968–1975 metais, o, VÄ® Registrų centro duomenimis, SB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta tik 1992 metais.

Vien tai, kad perdavimo dokumentas galėjo bÅ«ti neiÅ¡likęs, o SB „(duomenys neskelbtini)“ nariai naudojosi bendrijos teritorijoje esančiais minėtais nekilnojamaisiais daiktais jau daugelį metų, nepatvirtina neatlygintino Å¡ių daiktų gavimo (tai yra nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiradimo) fakto, ir Å¡i aplinkybė vertintina kaip prielaida.Ä®vertinus aptartus duomenis, kad ginčo nekilnojamųjų daiktų priklausomybė nuosavybės teise SB „(duomenys neskelbtini)“ ar sodų mėgėjų bendrÄ ja jungtine nuosavybe neįrodyta, Å¡ie nekilnojamieji daiktai sodų bendrijos naudojami daugelį metų (nuo 1968–1975 m.), nėra pagrindo spręsti, kad bÅ«tent SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkei G.

A. pradėjus eiti pirmininkės pareigas nuo 2007 m. birželio 3 d. kilo pareiga nustatyti neatlygintinai gauto turto vertę ar įforminti ilgalaikio materialiojo turto vieneto naudojimo pradžiÄ patvirtintu ilgalaikio materialiojo turto perdavimo naudoti aktu arba kitu apskaitos dokumentu, taip pat sudaryti sodininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä . Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad G. A. kaltinime nurodytu laikotarpiu, kuriuo negalima iÅ¡ dalies nustatyti SB „(duomenys neskelbtini)“ turto – nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d.

– dėjo maksimalias pastangas, siekdama įteisinti sodininkų nuosavybės teises į bendrai naudojamus nekilnojamuosius daiktus – administracinį pastatÄ (kontorÄ ) bei siurblinę. Nors byloje buvo gautas 2016 m. rugsėjo 20 d. atsakymas iÅ¡ VÄ® Registrų centro apie tai, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pateikusi Å¡iai įstaigai jokių praÅ¡ymų dėl nuosavybės teisių įregistravimo į nekilnojamuosius daiktus ar paklausimų, tačiau Å¡iuos VÄ® Registrų centras teiginius paneigia byloje esantys VÄ® Registrų centro sprendimai atsisakyti įregistruoti daiktines teises pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymus. 2011 m. gruodžio 13 d.

VÄ® Registrų centro raÅ¡tas sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 2-3874 patvirtina, kad praÅ¡ymas įregistruoti SB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ administracinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atmestas, kadangi, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, kartu su praÅ¡ymu įregistruoti nuosavybės teises, turi bÅ«ti pateikti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Su praÅ¡ymu pateikti dokumentai apie statybos užbaigimÄ patvirtina, kad pastatas yra tinkamas naudoti, bet negalima patvirtinti teisių atsiradimo fakto ir SB „(duomenys neskelbtini)“ negali tapti praÅ¡omų įregistruoti statinių savininku (3 t., b. l. 177).

Tiek G. A., tiek bendrijos buhalterė D. V. parodė, jog kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ dėl minėtų daiktų įregistravimo bendrijos nuosavybe. Be to, nuteistoji inicijavo kadastro dokumentų rengimÄ , rinko sodų bendrijos narių paraÅ¡us, siekdama teisiÅ¡kai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus kaip turtÄ . Ji, organizuodama buhalterinę apskaitÄ , nusamdė bendrijos buhalterę, o buhalterinė apskaita, kaip nurodoma ir byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje, buvo vedama tinkamai, iÅ¡skyrus specialistės nustatytus pažeidimus dėl nekilnojamųjų daiktų – kontoros bei siurblinės – fiksavimo buhalterinėje apskaitoje.

Minėta, kad šie pastatai sodų bendrijoje buvo pastatyti dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, anksčiau sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkų pareigas ėję asmenys dėl jų įteisinimo bei registracijos bendrijos apskaitoje aktyvių veiksmų nesiėmė.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant tokios kategorijos bylas, negalima apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu sprendžiant dėl BK 223 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimo. Nagrinėjamu atveju kaltinime nurodytas buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimas kvalifikuotas kaip nusikaltimas, neanalizuojant, ar buvo pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar byloje pakako duomenų išvadai, kad dėl padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, nesprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimo.

BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus, nes už įvairius apskaitos taisyklių pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Å i nuostata aktuali ir aiÅ¡kinant bei nustatant aplaidaus apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnis) požymius. Kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nepritartina praktikai, kai civiliniai santykiai, formalÅ«s buhalterinių teisės aktų pažeidimai ir iÅ¡ jų kylantys ginčai dirbtinai kriminalizuoti, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas.

Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties, kadangi ne bet kokie teisei galimai prieštaraujantys veiksmai turi būti vertinami kaip nusikalstama veika. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Kolegijos įsitikinimu, šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo spręsti, kad būtent dėl G.

A. veiksmų iš dalies negalima nustatyti SB „(duomenys neskelbtini)“ turto. Neįrodžius administracinio pastato bei siurblinės SB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisių arba sodų mėgėjų jungtinės nuosavybės teisių į minėtus objektus, nustatant SB „(duomenys neskelbtini)“ jų valdymo teisę, kaip tai numatyta CK, priešingai nei nurodyta 2016 m. rugpjūčio 1 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos specialisto išvadoje Nr. 5-2/108 ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nėra pagrindo spręsti apie Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d.

įsakymu Nr. IK-372 patvirtintų „Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių“ 42 bei 50 punktų reikalavimų bei Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų 2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1934 7 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimus.Pažymėtina, kad specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi būti vertinami, vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai.

BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ . Visi teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles – teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertinant ekspertizės aktÄ ar specialisto iÅ¡vadÄ turi bÅ«ti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sÄ sajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, tokios kaip pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos iÅ¡samumas, pakankamumas ir kokybiÅ¡kumas, pateiktų pradinių duomenų teisingumas, medžiagos iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas, požymių, kuriais remdamasis ekspertas ar specialistas duoda iÅ¡vadÄ , nustatymo teisingumas ir kt., ir tik tada sprendžiama dėl jos įrodomosios vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-2/2005).

Nuosprendį grindžiant specialisto išvada ar ekspertizės aktu, šie procesiniai dokumentai neturi kelti jokių abejonių dėl savo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-245/2012). Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamoje byloje esančia 2016 m. rugpjūčio 1 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos specialisto išvada Nr. 5-2/108, pripažįsta, kad šiame dokumente pateiktos išvados, įvertinus aptartus duomenis, kelia abejonių dėl jų pagrįstumo.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje specialisto išvadoje esančius duomenis, nepatikrino su tirtomis aplinkybėmis susijusios specialistui pateiktos medžiagos išsamumo ir patikimumo, rėmėsi ir tomis šios išvados dalimis, kurios pagrįstos specialistės daromomis prielaidomis apie sodų bendrijos ar sodininkų nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, nepašalino prieštaravimų tarp šios išvados duomenų bei kitų byloje esančių įrodymų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu.

Å i nekaltumo prezumpcijos sÄ voka atitinka Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje „Barberas Messegue ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ â€œ, nurodęs, kad bÅ«tent kaltinančioji pusė privalo pateikti asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn, kaltumo įrodymus, o visos abejonės turi bÅ«ti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendinamas ir BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalyje, kurioje įsakmiai nurodoma, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, bei BPK 41 straipsnio 6 dalyje, kurioje numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BK numatyta tvarka.

Tai reiÅ¡kia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais, o teismas, nagrinėjantis bylÄ , gali priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį tik tuo atveju, jeigu iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės dėl traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltės.Apkaltinamasis teismo nuosprendis pagal BK 223 straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai yra visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodyta apskaitÄ galimai netinkamai organizavusio asmens kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys tarp jo veikimo (ar neveikimo) bei kilusių BK 223 straipsnyje numatytų padarinių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus aptartus faktinius duomenis, sprendžia, jog apylinkės teismas, nepagrįstai pripažinęs, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkė G. A. pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. IK-372 patvirtintų „Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių“ 42 bei 50 punktų ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų 2003 m. gruodžio 18 d.

įstatymo Nr. IX-1934 (toliau – SBÄ®) 7 straipsnio 4 dalies reikalavimus, padarė nemotyvuotÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, jog iÅ¡ dalies negalima nustatyti SB „(duomenys neskelbtini)“ turto laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d., ir jog Å¡ie padariniai kilo bÅ«tent dėl G. A. teisės aktus pažeidžiančio buhalterinės apskaitos organizavimo. Kadangi G. A. veiksmai neatitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių, ji dėl Å¡io kaltinimo iÅ¡teisintina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl kitų procesinių klausimų Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl esminių BPK pažeidimų ir priimant naujÄ nuosprendį, iÅ¡ naujo iÅ¡spręstini ir kiti procesiniai klausimai:G. A. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – panaikintina. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – SB (duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentai, Dokumentų perdavimo-priėmimo aktu perduoti SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkui K.

P., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini SB „(duomenys neskelbtini)“. Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 ir 4 punktais, 331 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija, n u s p r e n d ž i a: Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:G. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – SB (duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentus, Dokumentų perdavimo-priėmimo aktu perduotus SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkui K. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti SB „(duomenys neskelbtini)“.Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai                          Algirdas Jaliniauskas                                                                                                    Jurgis Kiškis                                                                                                                                   Rimas Švirinas