2021-03-31 Nr. AB-6417-3-62-3-01176-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-380-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01176-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. (A. O.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. O. (A. O.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas jam priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė), 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad baigus jo gydymą Ligoninėje, pareiškėjas turėjo būti planiniu konvojumi tiesiogiai etapuotas toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN), tačiau dėl nesuprantamų priežasčių jis buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K). Atsakovas nepagrįstai neužtikrino tiesioginio konvojavimo į Alytaus PN. Dėl neteisėtų Ligoninės veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, suvaržymus, psichologinį sukrėtimą, pažeminimą. Be to, pareiškėjui atvykus į Ligoninę, iš jo buvo atimti maisto produktai ir rankinė, jie buvo padėti į sandėlį ir pareiškėjui buvo nurodyta, jog tokius produktus galima įsigyti LAVL parduotuvėje. Tačiau neturėdamas asmeninėje sąskaitoje pinigų pareiškėjas negalėjo įsigyti parduotuvėje prekių, todėl vakarais jautė alkį. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas teigė patyręs pažeminimą, depresiją, nepatogumus. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą dėl paimtų maisto produktų ir krepšio jis vertina 100 Eur, žalą dėl konvojavimo per Lukiškių TI-K – 500 Eur.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. vasario 9 d. Pareiškėjui atvykus į LAVL buvo atlikta krata, surašytas 2018 m. vasario 7 d. perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas Nr. PS-2197 ir 2018 m. vasario 7 d. Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas Nr. PS-2194. Kvite nurodyti asmeniniai pareiškėjo daiktai (striukė, sportinis kostiumas) paimti saugoti, maisto produktai nebuvo paimti. Kratos protokole įrašai patvirtinti pareiškėjo parašu, pretenzijų nenurodyta. LAVL nurodė, jog pareiškėjui buvo skirtas maitinimas.

5. Pagal Konvojavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) nustatytą tvarką, į Ligoninę atvykstančių nuteistųjų ir išvykstančių atgal į savo pataisos namus konvojavimą planiniu konvojumi (iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku) vykdo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba). Kai pacientai išrašomi iš Ligoninės, organizuojamas jų grąžinimas į laisvės atėmimo vietas artimiausiu maršrutu, pagal Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymu patvirtintus konvojavimo maršrutus. Vadovaujantis Viešojo saugumo tarnybos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu, maršrutas LAVL – Alytaus PN vykdomas trečiadieniais. Siekiant užtikrinti visiems atvykstantiems medicinos paslaugas ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo laikyti ilgiau Ligoninėje nebuvo teisinio pagrindo, buvo organizuojamas jo išrašymas iš Ligoninės ir konvojavimas į įkalinimo įstaigą. Pareiškėjas iš Ligoninės išvyko 2018 m. vasario 9 d. (penktadienį) per Lukiškių TI-K.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, pareiškėjo teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimą, Ligoninei neužtikrinus pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

7. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl maisto produktų paėmimo, jam atvykus į LAVL, nustatęs, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo skunde nurodyti maisto produktai ir rankinė iš jo nebuvo paimti.

8. Teismas nustatė, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusius Viešojo saugumo tarnybos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 patvirtintus planinius konvojų maršrutus, artimiausias tiesioginis maršrutas maršrutu „<...> Kauno TI- <...> - Alytaus PN - <...> -Kauno TI <...>“ buvo numatytas 2018 m. vasario 14 d. (trečiadienį). Pareiškėjas iš Ligoninės išvyko 2018 m. vasario 9 d. (penktadienį) per Lukiškių TI-K.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovui teko pareiga įrodyti, kad pareiškėjo nebuvo galima konvojuoti tiesiogiai iš Ligoninės į Alytaus PN planiniu konvojumi ar kreiptis dėl neplaninio konvojaus skyrimo. Nors tiesioginis planinis konvojaus maršrutas iš Ligoninės į Alytaus PN buvo numatytas, atsakovas neužtikrino pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į jam teismo paskirtą bausmės atlikimo vietą. Dėl to buvo pažeistos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 1 dalies nuostatos. Dėl neteisėtų Ligoninės administracijos veiksmų pareiškėjas 2018 m. vasario 9–12 d. (4 paras) patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų iš LAVL konvojuotas tiesiogiai į Alytaus PN.

10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pakankamai trumpas laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams objektyviai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, konstatavo, jog pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

III. 11. Pareiškėjas A. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Pareiškėjas nurodo, kad jis patyrė nepatogumus, nervinę įtampą, dvasinę skriaudą, t. y. neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje, todėl jam turi būti pinigais atlyginama neturtinė žala.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas nurodo, kad priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas. Pareiškėjas nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir nurodytos žalos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už tai, kad atvykus į LAVL iš pareiškėjo buvo paimti maisto produktai ir krepšys, ir kad pareiškėjas iš LAVL buvo konvojuotas ne tiesiogiai į Alytaus PN, kur turėjo atlikti bausmę, o į Lukiškių TI-K.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors trečiadieniais vykdomas planinis konvojus iš Ligoninės į Alytaus PN, pareiškėjas penktadienį (2018 m. vasario 9 d.) buvo konvojuotas į Lukiškių TI-K, dėl to 4 paras (2018 m. vasario 9–12 d.) patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl maisto produktų ir rankinės paėmimo iš jo atvykus į Ligoninę, nes nustatė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjo skunde nurodyti maisto produktai ir rankinė iš jo nebuvo paimti.

17. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame neginčija teismo nustatytų aplinkybių, tačiau nesutinka, kad pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama satisfakcija, teigia, kad jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į jam teismo paskirtą bausmės atlikimo vietą, nors tiesioginis planinis konvojaus maršrutui iš Ligoninės į Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvo numatytas, dėl to buvo pažeistos BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatos. Dėl neteisėtų Ligoninės administracijos veiksmų pareiškėjas 2018 m. vasario 9–12 (4 paras) patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų iš Ligoninės konvojuotas tiesiogiai į Alytaus PN.

20. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, jog tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012). Taigi, asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos turi būti sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Neturtinė žala paprastai įvertinama pinigais, kai ją darantys veiksniai yra pakankamai intensyvūs.

21. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (pareiškėjas iš Ligoninės buvo konvojuotas ne į Alytaus PN, o į Lukiškių TI-K, taip patirdamas perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, tačiau jie trukto neilgai – 4 paras), į tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, liudijančių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo fizinė ar psichinė sveikata buvo neigiamai paveikta ar kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs sukelti nepatogumus pareiškėjui. Pareiškėjas nekonkretizavo, kokius nepatogumus, suvaržymus jis patyrė dėl byloje nustatyto pažeidimo, kokių kalinamojo teisių neteko ar jos buvo apribotos, lyginant su teisių apimtimi, kuri jam užtikrinama Alytaus PN. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą – nepatogumus, nervinę įtampą, dvasinę skriaudą, tačiau jų visiškai nedetalizavo ir neindividualizavo. Iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo patirti nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog dėl jų turėtų būtų priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu šiuo atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

23. Pažymėtina, kad atlikdama nagrinėjamo pareiškėjo teisės pažeidimo ir dėl jo patirtos neturtinės žalos vertinimą teisėjų kolegija, be kita ko, įvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nagrinėjant analogiško pobūdžio aplinkybes administracinėse bylose Nr. A-1895-756/2019, Nr. A-2733-624/2019, Nr. A-1239-756/2019 ir Nr. A-388-442/2020. Išvados, padarytos nagrinėjamoje administracinėje byloje, paremtos vyraujančia praktika nurodytose tokio pobūdžio bylose, taip pat, kaip minėta, vertinant pareiškėjo patirtą neturtinę žalą atsižvelgta ir į individualias šios bylos aplinkybes dėl nustatyto pažeidimo masto, pareiškėjo nurodytų patirtų nepatogumų nedetalizavimo ir deklaratyvaus pobūdžio (Nutarties 22 p.).

24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. O. (A. O.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys