9573b7e2-814a-418e-a6a1-2ef77a67d4f8 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-340-468/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29761-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1.; 1.2.14.5.1.; 2.1.15.1.1.; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Bartkaus, Audriaus Cinino ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei, gynėjui advokatui Vytautui Griežei, nuteistÄ jam K.

G. (K. G.) vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal K. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2021-03-16 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 parų areÅ¡to bausmė. Remiantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, K. G. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-23 nuosprendžiu paskirta 20 MGL (732,20 Eur) bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų areÅ¡to ir 732,20 Eur bauda. IÅ¡ R.

M. (R. M.), V. V. M. (V. V. M.) ir K. G. nukentėjusiojo M. D. naudai priteista solidariai 2 413 Eur žalos, nukentėjusiojo J. L. naudai – 1 214 Eur žalos. Šiuo nuosprendžiu taip pat V. V. M. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, R. M. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį, Å¡iose dalyse skundas neteikiamas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. K. G., R. M. ir V.V. M. veikdami bendrininkų grupėje, apgaule pasisavino svetimÄ turtÄ o bÅ«tent: 2019-07-14 13.06 val. 13.33 val., 13.34 val., 15.22 val.

K. G. skambino R. M., kuriam pasiÅ«lė užsidirbti, t. y. jis pasiÅ«lė R. M. iÅ¡sinuomoti elektrinius dviračius arba paspirtukus, atvežti juos iki K. G. automobilio, po ko R. M. ir V.V. M., turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , apie 16.00 val. atėjo prie elektrinių paspirtukų ir elektrinių dviračių nuomos punkto, esančio (duomenys neskelbtini), kur nuomos punkto darbuotojui pateikė R. M. savo asmens tapatybės kortelę, užpildė nuomos sutartį ir vienai valandai iÅ¡sinuomojo du elektrinius dviračius.

Po ko R. M. ir V.V. M. iÅ¡sinuomotais dviračiais nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur atvažiavęs „Citroen“ automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jų laukė K. G., kuris R. M. ir V.V. M. liepė važiuoti paskui jį. K. G. sustojus prie miÅ¡kelio, prie kelio vedančio link sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), K. G. nulaužė nuo elektrinių dviračių reklamines vėliavėles, iÅ¡metė jas miÅ¡ke ir abu elektrinius dviračius įdėjo į „Citroen“ automobilio bagažinę, po ko vienÄ dviratį nuvežė ir paliko K.

G. namų garaže, adresu (duomenys neskelbtini), kitÄ dviratį paliko miÅ¡ko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Å iais veiksmais K. G., R. M. ir V.V. M. pasisavino M. D. priklausantį 2 400 EUR vertės turtÄ ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2021-03-16 nuosprendį dalyje, pagal kuriÄ jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1 Apelianto vertinimu, teismo iÅ¡vados dėl jo kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra pagrįstos prielaidomis.

Nurodo, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kilti yra bÅ«tinos dvi sÄ lygos – apgaulės panaudojimas ir svetimo turto užvaldymas, tuo tarpu jo, K. G., veiksmuose nebuvo apgaulės, kadangi iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad nusikaltimo iniciatorius buvo R. M., kuris kartu su broliu iÅ¡sinuomojo dviračius ir vėliau jų negrÄ Å¾ino. Pažymi, kad brolių M. parodymai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo prieÅ¡taringi ir prieÅ¡taravimai nebuvo paÅ¡alinti, tuo tarpu, jo parodymai tiek duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ teisme, yra nuoseklÅ«s, todėl teismo nepagrįstai įvertinti kaip gynybinė pozicija siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. 3.1 Apeliantas prie skundo prideda susiraÅ¡inėjimÄ Facebook Messenger programa su broliais M., iÅ¡ kurių matyti, kad jie siÅ«lė K.

G. įsigyti įvairių daiktų, nors Å¡ias aplinkybes jie proceso metu neigė. Nuteistojo teigimu, tai, kad nusikaltimo dienÄ jis 13.06 val., 13.33 val., 13.34 val., 15.22 val. skambino R. M., neįrodo, kad padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ ir yra nusikaltimo sumanytojas bei iniciatorius. Nurodo, kad R. M. teiginį, jog dviračių nuomai pinigų davė K. G., paneigia nukentėjusiojo J. L. parodymai, kadangi jis nenurodė, kad pinigus davė bÅ«tent K. G.. Apelianto vertinimu, teismas iÅ¡vadÄ dėl K. G. kaltės grindė vien brolių M. parodymais, kurių neginčijamai nepatvirtino jokie kiti byloje surinkti duomenys. 3.2 Nurodo, kad iÅ¡teisinus jį dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, nebelieka teisinio pagrindo priteisti iÅ¡ jo turtinę žalÄ M.

D. ir J. L.. Pažymi, kad M. D. nepateikė įrodymų, kad faktiÅ¡kai patyrė 2 413 Eur nuostolių, o į bylÄ pateiktos sÄ skaitos, nesant jų apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad asmuo tikrai turėjo Å¡ias iÅ¡laidas.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados K. G. apeliacinis skundas atmestinas 5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mai, remdamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais bei tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas.

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad K. G. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir iš jo pagrįstai priteista turtinė žala nukentėjusiesiems M. D. ir J. L..

6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018). Taigi, byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Dėl nusikalstamos veikos inicijavimo 7. Byloje nustatyta, kad nuteistieji K. G., R. M. ir V.V. M. kartu su K. G. draugu G.M. vyko į Trakus, kur R. M. iÅ¡sinuomojo du elektrinius dviračius ir jų negrÄ Å¾ino, dviračiai buvo iÅ¡vežti iÅ¡ Trakų teritorijos į Vilnių, kur vienas dviratis paliktas K. G. namų garaže, adresu (duomenys neskelbtini), kitas – miÅ¡ko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), dėl Å¡ių aplinkybių ginčo nėra, jas apklausų metu nurodė visi nuteistieji ir liudytojas G.M..

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniu skundu keliamas klausimas – kuris nuteistasis – K. G. ar R. M. – buvo Å¡io nusikaltimo iniciatorius.

8. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs surinktÄ tyrimo medžiagÄ skundžiamu nuosprendžiu konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo dienÄ bÅ«tent K. G. keturis kartus skambino R. M., o ne atvirkščiai, vyko į Trakus kartu su kitais nuteistaisiais ir G.M., nors paties automobilis buvo per mažas dviračiams vežti, tai, kad nuo dviračių buvo nuimtos GPS sistemos, nors, K. G. teigimu, R. M. turėjo paimti dviračius kaip skolos grÄ Å¾inimÄ , t. y. įgyti teisėtai, tai, kad dviračiai buvo vežami į vietÄ , esančiÄ netoli K.

G. namų, o vienas iÅ¡ jų paliktas K. G. buvusios sutuoktinės garaže, taip pat į tai, kad R. M. ir V.V. M. prieÅ¡ iÅ¡sinuomodami dviračius buvo nuėję iÅ¡ kažko pasiimti pinigų, laikytina, jog K. G. ne tik žinojo, jog vykdo nusikalstamÄ veikÄ â€“ savinasi svetimÄ turtÄ , bet ir buvo Å¡ios nusikalstamos veikos iniciatorius, savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti pasitelkęs brolius M.. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs bylos duomenis, susijusius su įvykių eiga ir asmenų veiksmų pasiskirstymu atliekant nusikalstamÄ veikÄ , sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vadomis dėl to, kad bÅ«tent K.

G. inicijavo nusikaltimo padarymÄ . Prie apeliacinio skundo apelianto pridėtas susiraÅ¡inėjimas su (jo teigimu) broliais M. Å¡ios iÅ¡vados nekeičia, nes nėra galimybės nustatyti Å¡io susiraÅ¡inėjimo vientiso turinio, be to Å¡io susiraÅ¡inėjimo laikas apima gana didelį laikotarpį (2019-07-10, 2019-07-23, 2020-07-24 2018-09-05, 2018-12-07 ir kt.), todėl gali bÅ«ti pateiktas selektyviai.

9. Nors nuteistasis K. G. viso proceso metu tvirtino, kad tai R. M. jo paprašė padėti atvežti elektrinius dviračius iÅ¡ Trakų į Vilnių, kadangi kažkas jam buvo skolingas pinigų, todėl atidavė du elektrinius dviračius, surinktais objektyviais bylos duomenimis Å¡i nuteistojo nurodoma įvykių versija buvo paneigta. Tiek nuteistasis R. M., tiek V.V. M., apklausų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuosekliai davė parodymus, jog įvykio dienÄ R. M. paskambino K. G. ir pasiÅ«lė užsidirbti po 50 Eur, nurodė, kad reikės iÅ¡sinuomoti du dviračius ir su jais privažiuoti prie K.

G. automobilio, jie taip ir padarė, pinigus nuomai jiems davė K. G.. Nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. M. vienos iÅ¡ apklausų metu (2019-07-24) nurodė, kad veikos iniciatorius buvo jis, pažymėjo, kad jie su broliu į Trakus atvyko traukiniu, nes buvo suplanavęs pavogti dviračius, broliui nieko nesakė, nuėjo į nuomos punktÄ , sumokėjo už vienÄ valandÄ , atvyko iki aikÅ¡telės, kur laukė K. G., nes jis važiuodamas traukiniu paskambino ir paprašė, kad atvyktų, tada paprašė, kad K.

G. palaikytų dviračius pas save garaže, miÅ¡ke nuplėšė nuo dviračių vėliavėles, GPS sekimo įrangÄ , kiti asmenys darant nusikaltimÄ jam nepadėjo (t. 1, b. l. 136), teismo posėdžio metu nuteistasis paaiÅ¡kino, kodėl davė bÅ«tent tokius parodymus, pažymėjo, jog iÅ¡sigando, jam paskambino K. G. ir liepė parodymus pakeisti, patvirtino, kad kitų apklausų metų duoti parodymai, kuriais nurodomos kitokios įvykių aplinkybės, yra teisingi. Pagrindo manyti, kad bÅ«tent Å¡ios apklausos metu R.

M. duoti parodymai yra teisingi, nėra. Kaip pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, R. M. tÄ dienÄ nurodytas aplinkybes paneigia mobiliojo ryÅ¡io telefonų iÅ¡klotinės, nuteistojo K. G. bei liudytojo G.M. parodymai.

10. Iš Vilniaus aps. VPK Trakų rajono PK vyresniosios tyrėjos D.K. tarnybiniame pranešime pateiktos K. G. mobiliojo ryšio telefono išklotinių analizės matyti, kad pagal mobiliojo ryšio telefono numerio, kuriuo naudojasi K. G., įeinančių ir išeinančių skambučių išklotines, jis 2019-07-14 13.06 val., 13.33 val., 13.34 val., 15.22 val. skambino į mobiliojo ryšio telefono numerį, kuriuo naudojasi R. M., daugiau skambučių tarp šių numerių rasta nebuvo (t. 2, b. l. 62). K.

G. visų apklausų metu nurodė, kad R. M. vyko į Trakus iš Vilniaus kartu su juo ir G.M., apklausos 2019-10-01 metu paklaustas, kokiu tikslu 2019-07-14 13.06 val., 13.33 val., 13.34 val. skambino R. M., atsakė, kad turbūt dėl to, kad jis išeitų iš namų (t. 2, b. l. 70-71), G.M. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, pažymėjo, jog paėmė brolius M. iš namų ir jie dviem automobiliais su K. G. vyko į Trakus paimti elektrinių dviračių. Atsižvelgiant į tai, šiais R.

M. parodymais nesivadovaujama.

11. Analizuojant kitų byloje apklaustų asmenų parodymus matyti, kad analogiÅ¡kÄ Ä¯vykių sekÄ (jog dviračių pasisavinimÄ sumanė K. G., o ne R. M.), nuteistasis R. M. nurodė ir byloje apklaustiems liudytojams. Nukentėjusysis D.A. apklausiamas teisme parodė, kad R. M. pasakė, kad tai ne jis sugalvojo (elektrinių dviračių pasisavinimÄ ) ir nieko nesakys, tačiau kai jį iÅ¡sivežė policijos pareigÅ«nai, davė parodymus, jog dviračius iÅ¡sinuomojo K. G. praÅ¡ymu, kuris jiems pasiÅ«lė užsidirbti po 50 Eur, už tai, kad jie iÅ¡sinuomotų dviračius, kuriuos K.

G. iÅ¡siveÅ¡ iÅ¡ Trakų, planÄ sugalvojo K. G., o kiti du nuteistieji turėjo tik vykdyti. Kitas proceso metu apklaustas liudytojas policijos pareigÅ«nas E.T. taip pat parodė, kad vaikinas vardu R. papasakojo, jog su didesne maÅ¡ina važiavo į Trakus, kad jam buvo duoti pinigai iÅ¡sinuomoti dviračius, liepta privažiuoti ir dviračiai buvo pakrauti į maÅ¡inÄ , o tada vežami į Vilnių, viskÄ organizavo K. G., kuris jam su broliu pažadėjo 50 Eur, ar po 50 Eur, davė pinigų dviračiams iÅ¡sinuomoti jam davė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E.T. pažymėjo, jog R. M. jam nesakė, jog pats sugalvojo pavogti dviračius, o nuo pat pradžių pasakojo, kad vagystę įvykdė trise, jis, jo brolis ir K. G. (t. 1, b. l. 93-94). Iš Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiosios patrulės I.K. 2019-07-14 tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad nuvykus pas R. M. šis paaiškino, jog asmuo vardu K. pasiūlė užsidirbti po 50 Eur už tai, kad išsinuomotų du elektrinius dviračius ir juos atvarytų iki nurodytos vietos ir padėtų pakrauti, nuomai davė 30 Eur (t. 1, b. l. 3).

12. Nors nurodyti liudytojai įvykio aplinkybes sužinojo iÅ¡ nuteistojo R. M., neabejotinai suinteresuoto kuo Å¡velnesne bylos baigtimi, ir jų parodymai laikytini iÅ¡vestiniais, netiesioginiais įrodymais, teismas neturi pagrindo abejoti jų patikimumu. Visi liudytojai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , byloje nėra jokių duomenų, jog bÅ«tų turėję bent kokį pagrindÄ apkalbėti nuteistÄ jį K. G.. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo iÅ¡vados gali bÅ«ti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei jie patvirtina tarpinius faktus ir įrodinėtinas aplinkybes ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, nurodytų liudytojų parodymai patvirtina R. M. ir V.V. M. parodymus apie K. G. aktyvius veiksmus inicijuojant svetimo turto – elektrinių dviračių pasisavinimÄ .

13. Tai, kad asmenys vyko į Trakus siekdami vykdyti nusikalstamÄ veikÄ , o ne pasiimti teisėtai R. M. gautus elektrinius dviračius, kaip nurodo apeliantas K. G., patvirtina ir jų veiksmai po R. M. ir V.V. M. atvykimo iÅ¡sinuomotais elektriniais dviračiais iki jų laukiančių K. G. ir G.M.. IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad dviračiai į automobilį buvo kraunami nuoÅ¡alyje, miÅ¡ke, prieÅ¡ tai paÅ¡alinant reklamines vėliavėles, kas yra ganėtinai nelogiÅ¡ka, jei dviračiai bÅ«tų įgyti teisėtai.

Nuteistasis R. M. apklausiamas teisme parodė, kad jie iÅ¡sinuomojo dviračius ir nuvažiavo prie jachtklubo, ten jų laukė K. G., kuris pasakė, kad jie su dviračiais važiuotų paskui jį į miÅ¡kelį, kur nulaužė nuo dviračių reklamines vėliavėles, ir dviračius sudėjo į Citroen markės maÅ¡inÄ . Ikiteisminio tyrimo metu G.M. nurodė, kad dviračiais važiavę K. G. draugai važiavo link miÅ¡ko, jie su K. G. važiavo paskui, kur K. G. nuėmė dviračių vėliavėles ir sukrovė elektrinius dviračius į automobilį (t. 1, b. l. 114).

Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats K. G. apklausiamas teisme nurodė, kad dviračiai nebuvo kraunami į automobilį tik broliams M. atvykus, pažymėjo, kad broliai atvažiavo su elektriniais dviračiais, jie kiek pavažiavo nuo jachtklubo, sustojo ir tada pradėjo krauti dviračius į G.M. automobilį, prieš tai nulaužus vėliavėles.

14. IÅ¡ bylos aplinkybių taip pat matyti, kad atvykus į Vilnių dviračiai buvo ardomi, mėginant nuimti GPS navigacijÄ , o nepavykus, vienas iÅ¡ jų buvo paliktas pievoje, kas vėlgi, teisėto dviračių įgijimo atveju taip pat yra nelogiÅ¡ka. Nuteistasis V.V. M. apklausiamas teisme parodė, kad GPS siųstuvus nuo dviračių nurovė K. G. su draugu G.M.. Nuteistasis R. M. apklausiamas teisme parodė, kad atvykę į Vilnių prie namų iÅ¡traukė dviračius iÅ¡ maÅ¡inos, vienas dviratis buvo su „čipu“, todėl jį paliko miÅ¡ke, o nuo kito nuėmė „čipÄ â€œ ir tÄ dviratį nuvežė į K.

G. namus. Ikiteisminio tyrimo metu 2019-07-22 D.A. nurodė, kad iÅ¡ dviračių buvo iÅ¡sukti apdailos tvirtinimai, atÅ¡vaitai ir visi minėti daiktai ir spalvotas dviratis buvo rasi K. G. garaže, o kitas dviratis rastas už 1,5 km miÅ¡ke nuo K. G. namų (t. 1, b. l. 33). Ikiteisminio tyrimo metu G.M. nurodė, kad iÅ¡ dviračio pievoje jie trise, K. G. ir jo draugai, norėjo iÅ¡imti galimai radijo imtuvÄ , atsukinėjo kažkokius varžtus (t. 1, b. l. 114).

15. Tai, kad nuteistasis K. G. buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, o ne tik R. M. padėjo parvežti dviračius į Vilnių, patvirtina ir duomenys apie jo duotus pinigus elektrinių dviračių nuomai. V.V. M. apklausiamas teisme parodė, kad K. G. davė jam ir broliui pinigų, jei gerai pamena, tai buvo 12 ar tai 15 Eur, dviračių nuomai. Nuteistasis R. M. apklausiamas teisme taip pat parodė, kad kai nuvyko į Trakus, K. G. liepė nueiti į nuomos punktÄ ir paklausti, kiek kainuoja nuoma, nes nežinojo, kiek duoti pinigų, jie nuėjo, o kai grįžo, jiems davė po 12 Eur.

Nukentėjusysis D.A. apklausiamas teisme parodė, kad į punktÄ atėjo du vaikinai, jie jo paklausė, kiek kainuoja nuoma, tada pasakė, kad eina pasiimti pinigų ir tuoj grįš. Nukentėjusysis M. D. apklausiamas teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pagal kuriuos R. M. su kitu vaikinu paklausė, kiek kainuoja iÅ¡sinuomoti du elektrinius dviračius, pasakė, kad 24 Eur valandai, vaikinai išėjo sakydami, kad pas močiutę eina pinigų (t. 1, b. l. 18-19). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis J.

L. nurodė, kad į nuomos punktÄ atėję du vaikinai paklausė, kiek kainuoja nuoma, tada jie pasakė, kad eina pasiimti pinigų. Liudytojas policijos pareigÅ«nas E.T. apklausiamas teisme parodė, kad vaikinas vardu R. papasakojo, kad pinigų dviračiams iÅ¡sinuomoti jam davė K. G.. IÅ¡ Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo bÅ«rio vyriausiosios patrulės I.K. 2019-07-14 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad nuvykus pas R. M. Å¡is paaiÅ¡kino, kad asmuo vardu K. elektrinių dviračių nuomai davė 30 Eur (t. 1, b. l. 3).

Tai, kad broliams M. tÄ dienÄ davė pinigų, neginčijo ir pats nuteistasis K. G., pažymėjo, kad davė 10 Eur, tik jo teigimu, Å¡ie pinigai buvo skirti kaip pagalba, parama, aplinkybių, jog nuteistieji bÅ«tų atėję pas jį ar G.M. skolintis/praÅ¡yti pinigų, nenurodė, kitų asmenų, galėjusių broliams M. duoti pinigų, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, versija, kad R. M. ir V.V. M. vyko į Trakus siekdami iÅ¡sinuomoti elektrinius dviračius neturėdami tam lėšų ir paprašė nenustatyto asmens, laikytina paneigta.

16. Tai, kad K. G. buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, patvirtina ir vieta, kurioje buvo ardomi dviračiai bei paliktas vienas iÅ¡ jų. Apklausiamas teisme K. G. nurodė, kad paėmę dviračius važiavo link jo namų, sustojo likus apie 1 km, ikiteisminio tyrimo metu pažymėjo, jog atvykę į Vilnių nuvažiavo netoli jo namų esančiÄ pievÄ , kur iÅ¡krovė dviračius, nes jis nenorėjo juos vežti į namus (t. 2, b. l. 70-71). Nuteistasis V.V. M. apklausiamas teisme parodė, kad dviračius iÅ¡krovė prie K.

G. namų, vienÄ paliko miÅ¡ke. Nuteistasis R. M. pažymėjo, kad vienas iÅ¡ dviračių buvo nuvežtas į K. G. namus. Liudytojas G.M. apklausiamas teisme parodė, kad su dviračiais važiavo link K. G. namų, vienÄ dviratį K. G. pastatė į garaÅ¾Ä , kuris buvo atrakintas. Atsižvelgiant į tai, K. G. nurodoma įvykių eiga, jog jie vyko į Trakus siekdami pasiimti R. M. perduotus elektrinius dviračius, kuriuos jam reikėjo parsivežti į Vilnių, tačiau jie dėl tam tikrų neaiÅ¡kių priežasčių yra paliekami K.

G. gyvenamojoje vietoje, taip pat laikytina paneigta.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina įrodyta, kad dviračių pasisavinimÄ inicijavo nuteistasis K. G., o ne R. M.. Dėl K. G. veiksmų kvalifikavimo 18. Nuteistasis K. G. apeliaciniu skundu nurodo, kad jo atlikti veiksmai padedant pargabenti elektrinius dviračius į Vilnių negali bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nesant juose apgaulės, kadangi dviračius iÅ¡sinuomojo bÅ«tent R. M.. Su tokiais nuteistojo teiginiais nesutiktina.

19. BK 182 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba iÅ¡vengė turtinės prievolės, arba jÄ panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011).

20. IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad elektriniai dviračiai nuteistajam R. M. buvo perduoti nuomos sutarties pagrindu, jas perdavęs asmuo pagrįstai tikėjosi, jog nuteistasis veikia sÄ Å¾iningai ir transporto priemonės pasibaigus sutartam laikui bus grÄ Å¾intos, tačiau jau susitarimo metu nuo teisėto turto valdytojo buvo nuslėpti tikrieji turto paėmimo ketinimai, ketinant elektrinius dviračius ne grÄ Å¾inti, bet pasisavinti. Atsižvelgiant į tai, toks turto paėmimas pagrįstai kvalifikuotas kaip sukčiavimas.

21. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad K. G. veikė kartu kitais asmenimis pasisavinant dviračius, bÅ«tent jis davė pinigus transporto priemonių nuomai, laukė nuteistųjų M. atvažiuojančių su dviračiais, padėjo juos krauti į automobilį, nuplėšė GPS įrangÄ , taip siekiant sukelti kliÅ«tis transporto priemonių buvimo vietos nustatymui, viena iÅ¡ pasisavintų transporto priemonių buvo laikoma jo garaže.

22. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .??? BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). ??? ??? Nustačius asmenų susitarimÄ veikti bendrai, jų suvokimÄ , kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ , bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-229-628/2020).??? ???Nustačius, kad K.

G. kartu su kitais nuteistaisiais atliko aktyvius nusikalstamus veiksmus, siekiant atlikti svetimo turto pasisavinimÄ , laikytina, kad jis tokiais savo veiksmais realizavo dalį nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviosios pusės požymių, todėl vien tai, kad ne jis sudarė dviračių nuomos sutartį, o R. M., jo veiksmų kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi.

23. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės K. G. veiksmų teisėtumo vertinimui, baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl K. G. veiksmų kvalifikavimo yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Dėl priteistos žalos 24. Apeliaciniu skundu K. G. taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo solidariai su kitais nuteistaisiais buvo priteista padaryta žala M. D. ir J. L.. Tokie nuteistojo teiginiai yra nepagrįsti.

25. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Kaip jau nustatyta, K. G. veikdamas kartu su R. M. ir V.V. M. pasisavino svetimÄ turtÄ â€“ du elektrinius dviračius, juos sugadino, iÅ¡vežė iÅ¡ Trakų teritorijos, dėl transporto priemonių laikino netekimo buvo negalima jų tolimesnė nuoma, todėl laikytina, kad tokiais nusikalstamais veiksmais visi nuteistieji bendrai sukėlė žalÄ M. D. ir J. L.. Atsižvelgiant į tai K. G. pagrįstai pripažintas atsakingu už padarytos žalos atlyginimÄ .

26. Skunde nuteistasis pažymi, jog nukentėjusysis M. D. nepateikė įrodymų, kad faktiÅ¡kai patyrė 2 413 Eur nuostolių, o į bylÄ pateiktos sÄ skaitos, nesant jų apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad asmuo tikrai turėjo Å¡ias iÅ¡laidas. Nuosprendžiu taip pat iÅ¡ dalies tenkinto kito nukentėjusiojo J. L. civilinio ieÅ¡kinio turinys K. G. skundu neginčijamas, todėl plačiau dėl Å¡io nukentėjusiojo patirtų iÅ¡laidų nepasisakoma.

27. Žalos instituto esmė yra visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiÅ¡kia, jog žalÄ bÅ«tina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado dėl žalÄ padariusio asmens neteisėtų veiksmų. IeÅ¡kovas privalo įrodyti patį žalos faktÄ ir žalos dydį, o iÅ¡ atsakovo negali bÅ«ti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iÅ¡ tikrųjų padaryta žalos, visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalÄ padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkcijÄ .

28. Nukentėjusysis M. D. byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį, iÅ¡ kurio matyti, kad nuteistųjų veiksmais buvo sugadinti du jam priklausantys elektriniai dviračiai, jų taisymas kainavo 2 050 Eur, taip pat, kadangi dviračiai buvo iÅ¡vežti į Vilnių, jis turėjo juos transportuoti atgal į Trakus, taip pat po dviračių taisymo turėjo atsivežti atgal, už transportavimÄ sumokėjo 363 Eur (t. 1, b. l. 28). IÅ¡ pateiktos 2019-07-19 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros matyti, kad J. L. UAB „U.“ sumokėjo 242 Eur už transporto paslaugas (t. 1, b. l. 50), 2019-08-05 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros matyti, kad J.

L. sumokėjo UAB „U.“ 121 Eur už transporto paslaugas (t. 1, b. l. 29), iÅ¡ 2019-08-05 sÄ skaitos faktÅ«ros matyti, kad M. D. S. Ž. sumokėjo 2 050 Eur už taisymo darbus: elektronikos taisymÄ , rėmo remontÄ , dažymÄ (t. 1, b. l. 30). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nurodytos sÄ skaitos faktÅ«ros yra netinkamas žalos įrodymas, duomenų, galinčių patvirtinti kitokias, mažesnes nukentėjusiojo M. D. patirtas iÅ¡laidas, nėra. Pažymėtina, kad PVM sÄ skaita-faktÅ«ra – nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas.

SÄ skaita faktÅ«ra yra pirminis dokumentas ir jo pagrindu į apskaitÄ Ä¯traukiamos iÅ¡laidų ir pajamų sumos. Ji taip pat yra įrodymas, kad pardavėjas perdavė (suteikė), o pirkėjas gavo iÅ¡vardintas prekes ar jam buvo suteiktos iÅ¡vardintos paslaugos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog M. D. padaryta žala atitinka jo pateiktose sÄ skaitose faktÅ«rose nurodomas sumas, ir priteisė Å¡iÄ Å¾alÄ iÅ¡ nuteistųjų.

29. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo K. G. (K. G.) apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai ArÅ«nas Bartkus Audrius Cininas Daiva Kazlauskienė