956f7c43-4497-4e2d-9fc0-a6202bc58fe9 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-195-554/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01078-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.; 20.2.3.; (S) 20.2.3.2.; 55.1.1.KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 16 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – E. B. , nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

         Teismas, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 124 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2016 m. birželio 10 d. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 5-6) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau - Marijampolės PN) laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2016 m. birželio 10 d. jam teko mažiau ploto nei numatyta teisės aktuose, nebuvo užtikrinta natÅ«rali apÅ¡vieta, nebuvo įrengti mygtukai pareigÅ«nams iÅ¡kviesti.

Dėl žiaurių ir nežmoniÅ¡kų sÄ lygų patyrė stresÄ , negatyvias emocijas, nuolatinę įtampÄ , sugedo regėjimas dėl prasto apÅ¡vietimo. Nurodė, kad buvo nereaguojama į jo praÅ¡ymus, tyčiojamasi grasinama.Atsakovo atstovas Marijampolės PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b.l. 12-17) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ dalį bausmės laiko atlikinėjo pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemÄ ) galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. ryto iki 22.30 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka.

Patalpų atitikimas higienos normoms: temperatÅ«rai, apÅ¡vietimui, Å¡varai ir sveikatai, gryno oro patekimui yra periodiÅ¡kai tikrinamas Å¡iÄ prievolę turinčių valstybės institucijų, teisės aktų nustatyta tvarka, o Å¡iurkščiai pažeidžiančioms Å¡ias normas institucijoms laikinai ar nuolat uždraudžiama tęsti veiklÄ , susijusiÄ su asmenų laikymu tokiose patalpose. Pastebėjęs tokius pažeidimus nedelsiant į atitinkamų institucijų tikrintojus turėjo galimybę kreiptis ir pats pareiÅ¡kėjas, tačiau to nedarė.

Konkrečiam bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičius yra teoriÅ¡kai maksimalus, bet praktikoje beveik niekada nepasiekiamas. Nurodė, kad lokaliniuose sektoriuose yra stacionarus postas, kuriame visÄ parÄ budi pareigÅ«nai, į kuriuos bet kada gali kreiptis lokaliniuose sektoriuose esantys nuteistieji (pareigÅ«nus pakviečia pabelsdami į duris). Todėl pareiÅ¡kėjui tikrai negalėjo sukelti dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinio skausmo, emocinės depresijos ir pan.. Marijampolės PN nuolat tikrina Marijampolės visuomenės sveikatos centro atstovai.

Pažeidimų patalpose, kuriose bausmę atlikinėjo pareiÅ¡kėjas, nenustatyta. Pažymėjo, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi bÅ«tų kalinimo buitinės sÄ lygos ar patalpų užpildymas. PareiÅ¡kėjas skundžiamo laikotarpio metu nesikreipė į pataisos namų direktorių, praÅ¡ydamas jį pervesti į kitas gyvenamÄ sias patalpas, kuriose vienam nuteistajam tektų didesnis santykinis gyvenamojo ploto dydis.

Taip pat dėl buitinių sÄ lygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į Psichologinę tarnybÄ , o dėl pablogėjusios psichinės sveikatos susijusios su laikymo sÄ lygų pažeidimais nesikreipė į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ . Taip pat Å¡iais klausimais pareiÅ¡kėjas nesikreipė į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ â€“ tiesiogiai su nuteistuoju dirbantį administracijos pareigÅ«nÄ , kurio viena iÅ¡ pagrindinių funkcijų yra įvairių nuteistajam iÅ¡kilusių pagrįstų problemų sprendimas. Pats pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių aiÅ¡kių ir apčiuopiamų jam padarytos žalos įrodymų.

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sÄ lygomis Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2016 m. birželio 10 d.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Bylos duomenimis (b.l. 12-13, 19-27, 30, 31, 35, 38, 41, 44, 68-69) nustatyta, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose: 3 bÅ«rio 32 brigadoje, 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 51,7 kv.m, įrengta 16 gyvenamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,23 kv. m gyvenamojo ploto (51,7/16). 9 bÅ«rio 91 brigadoje, 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 23,22 kv. m, įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,32 kv. m gyvenamojo ploto (23,22/7). 12 bÅ«rio 123 brigadoje, 5 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 44,67 kv. m, įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,19 kv. m gyvenamojo ploto (44,67 kv. m/14). 17 bÅ«rio 172 brigadoje, 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 78,48 kv. m, įrengtos 25 gyvenamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,14 kv. m gyvenamojo ploto (78,48/25).

Taip pat kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 14, kurios plotas 20,45 kv.m, įrengtos 5 gyvenamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,09 kv. m gyvenamojo ploto (20,45/5). Kameroje Nr. 17, kurios plotas 16,13 kv. m, įrengtos 4 gyvenamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,03 kv. m gyvenamojo ploto (16,13/4). Kameroje Nr. 22, kurios plotas 20,39 kv. m, įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,08 kv. m gyvenamojo ploto (20,39/5). Kameroje Nr. 24, kurios plotas 20,35 kv. m, įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,07 kv. m gyvenamojo ploto (20,35/5).

Šie atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 4 d. Marijampolės PN direktoriaus įsakymu pareiškėjas buvo pervestas į 20 nuteistųjų būrį (b.l. 26-27), tačiau iš Marijampolės PN                  2016 m. gruodžio 8 d. pažymos Nr. 20/07-188 (b.l. 68-69) matyti, kad laikotarpiu nuo                2015 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. vasario 14 d. pareiškėjas atliko nuobaudas kamerų tipo patalpose.

Atsakovas pateikė teismui duomenis apie tai, jog 20 būrio gyvenamųjų patalpų plotas 47,06 kv. m ir 2015 m. II ketvirtį 20 būryje buvo 16 nuteistųjų, III ketvirtį buvo 37 nuteistieji (b.l. 13, 42-43), tačiau nepateikė duomenų apie tai, kiek nuteistųjų buvo 20 būryje pareiškėjo buvimo jame laikotarpiu - t.y. 2016 metais, taip pat nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje gyveno pareiškėjas. Pats pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, jog 20 būryje gyveno nuo 2016 m. balandžio mėnesio, gyveno patalpoje 1-24, joje buvo įrengtos 6 lovos.

Kadangi 20 būrio patalpos plotas 24,27 kv. m (b.l. 44), joje esant įrengtoms, kaip teigia pareiškėjas, 6 lovoms, pareiškėjui teko 4,05 kv. m gyvenamojo ploto (24,27/6). Taigi, pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu būnant paminėtose bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo konstatuoti Marijampolės PN neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja taip pat ir dėl to, kad Marijampolės PN buvo netinkama natūrali apšvieta, nebuvo mygtukų pareigūnams išsikviesti, buvo nereaguojama į prašymus, tyčiojamasi, grasinama.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 16.11 punkte nurodyta, kad kamerose turi būti įrengta pareigūnų iškvietimo sistema. Atsakovo atstovas rašytiniame atsiliepime (b.l.

15) nurodė, kad lokaliniuose sektoriuose yra stacionarus postas, kuriame visÄ parÄ budi pareigÅ«nai, į kuriuos bet kada gali kreiptis lokaliniuose sektoriuose esantys nuteistieji (pareigÅ«nus pakviečia pabelsdami į duris). Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema kamerose privalo bÅ«ti įrengta bei veikti, nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog galimybė iÅ¡sikviesti pareigÅ«nus pabeldžiant į duris, nevisiÅ¡kai atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punkto reikalavimus, tačiau pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo skunde tik abstrakčiai nurodo, jog nėra įrengtas mygtukas pareigÅ«nui iÅ¡kviesti, bet nenurodo, kokias neigiamas pasekmes dėl mygtukų kamerose neįrengimo jis patyrė, nenurodo ar jam bÅ«nant kameroje buvo kilusi bÅ«tinybė iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ ir to jis negalėjo padaryti, ar negalėjo iÅ¡kviesti pareigÅ«no pabelsdamas į duris, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų neįrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio ir nurodo, jog buvo nereaguojama į praÅ¡ymus, tyčiojamasi, grasinama, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. IÅ¡ byloje esančių duomenų (b.l. 72, 73, 76) matyti, kad pareiÅ¡kėjas yra kreipęsis į Marijampolės PN administracijÄ bei į Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Marijampolės PN pareigÅ«no V.

Z. elgesio. PareiÅ¡kėjo skundas buvo iÅ¡nagrinėtas ir nenustatyta, jog minėtas pareigÅ«nas bÅ«tų pareiÅ¡kėjui grasinęs ar naudojęs psichologinį smurtÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikytini deklaratyviais, todėl atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog nebuvo pakankamas natÅ«ralios apÅ¡vietos koeficientas.Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinto Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d. 22 punkto reikalavimus gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.

Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %., o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste –Higienos norma HN 134:2015) galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d. 15 punktas numato, kad natūralus apšvietimas turi būti įrengtas visose patalpose, išskyrus kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 valandas.

Tačiau pažymėtina, kad Higienos normos HN 76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, tačiau tos pačios higienos normos 2 punktas nustato, jog ji taikoma projektuotiems naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Panaši nuostata yra įtvirtinta Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 (3 punktas). Kadangi natūralaus gyvenamųjų patalpų ir kamerų apšvietimo padidinimas yra susijęs su lango iškirtimu (padidinimu) - t.y. su patalpų rekonstrukcijos darbais, teismo vertinimu, higienos normos reikalavimai dėl natūralaus apšvietimo nagrinėjamu atveju neturi būti taikomi. Be to, pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Marijampolės visuomenės sveikatos centras nuolat atlieka periodinę bei operatyvinę (taip pat ir pagal paties pareiškėjo skundus) Marijampolės PN kontrolę.

Tikrinimų metu trÅ«kumų bei pažeidimų nenustatyta (b.l. 45-49, 70-71, 74, 75). Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė Marijampolės PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Marijampolės PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).         Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                             Algis Markevičius