2020-02-19 Nr. AB-3540-3-63-3-01828-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-140-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01828-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. F., B. M. K. P., E. F., G. J., I. F., I. S., I. P., J. B., K. B., K. D., M. Š., R. D., V. L., V. V., V. R.) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. T. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. A1-1077 „Dėl informacijos apie laisvą žemę“ (toliau – ir Įsakymas).

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija), tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), B. M. K. P. ir J. B. atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. B. ir B. M. K. P. priteisė iš pareiškėjo S. T. po 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas nustatė, kad Įsakymu suderinta informacija apie laisvą žemę, nustatant, kad teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) yra laisva žemė (schema pridedama). Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 1061 punktu bei atsižvelgiant į Tarnybos 2018 m. gegužės 14 d. raštą Nr. 1SS-933-(7.5), B. M. K. P. 2019 m. liepos 1 d. prašymą.

Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, jog nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia (be kita ko, įskaitant) tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Teismo vertinimu, Įsakymas, kuriuo pateikta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, yra tik tarpinis procedūrinis aktas, nagrinėjamu atveju neturintis įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas S. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį ir administracinę bylą pagal jo skundą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas tvirtina, kad ginčijamas Įsakymas turi tiesioginę įtaką jo materialiosioms teisėms. Pareiškėjas yra 15 medinių namelių, esančių (duomenys neskelbtini), sąžiningas įgijėjas ir jais naudojasi nuo 2005 metų. Kadangi namelių pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo patvirtintas notaro, nuosavybės teisė neišviešinta Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjo nuosavybės teisių į medinius namelius klausimas dar nėra galutinai teismų išspręstas. Kita vertus, Administracija nepaneigė aplinkybės, kad minėti nameliai faktiškai stovi žemėje, kuri Įsakymu pripažinta laisva. Pareiškėjas pažymi, kad Įsakymo priėmimas yra vienas iš siekio atkurti nuosavybės teises į žemę įgyvendinimo etapų, kuris užbaigiamas individualiu aktu, tačiau tai nėra tarpinis dokumentas, kurio nebūtų galima skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Įsakymo priėmimas sudaro galimybę toliau vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą į žemę, kurioje yra pareiškėjui priklausantys mediniai nameliai. Nepagrįstai pripažinus, jog žemė, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises, yra laisva (neužstatyta), nuosavybės teisių atkūrimo procesas bus tęsiamas neteisėtai. Be to, pareiškėjas pastebi, jog Įsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl toks administracinis aktais nelaikytinas tik informacinio pobūdžio pranešimu. Pareiškėjas teigia, kad teismai nagrinėja skundus dėl analogiškų įsakymų. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nei teismas, nei atsakovas 2019 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje nekvestionavo pareiškėjo teisės ginčyti Įsakymą, todėl, po to priimant nutartį dėl administracinės bylos nutraukimo, pareiškėjui nesudaryta galimybė apginti savo poziciją ir išdėstyti savo argumentus.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas sutinka su teismo pozicija. Pažymi, kad pareiškėjo nurodomoje administracinėje byloje Nr. eA-240-231/2018 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo priešingą situaciją nei šiuo atveju, t. y. žemė nebuvo pažymėta kaip laisva ir tuo užbaigtas procesas – užkertamas tolimesnis procesas žemę grąžinti natūra. Be to, minėta byla taip pat buvo nutraukta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. M. K. P. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

B. M. K. P. apžvelgia nuosavybės teisių į jos senelio J. F. iki nacionalizacijos valdytą žemę aplinkybes. Mano, kad ginčo žemėje esantys nameliai yra kilnojamieji daiktai, nesudarantys pagrindo laikyti, kad žemė užstatyta, todėl skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Įsakymas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, sukuriančiu pareiškėjui teisines pasekmes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

J. B. apžvelgia teisinį reglamentavimą, susijusį su nuosavybės teisių atkūrimo procesu, ginčo aplinkybes. Jo įsitikinimu, teismas pagrįstai konstatavo, jog Įsakymas yra tik tarpinis procedūrinis aktas, nagrinėjamu atveju neturintis įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms ir pareigoms. Be to, J. B. nesutinka su atskirojo skundo teiginiais, kad atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog pareiškėjo nameliai faktiškai stovi žemėje, kuri Įsakymu pripažinta laisva. Pažymi, jog minėti 15 namelių yra kilnojamieji daiktai, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl žemės sklypo po kilnojamuoju daiktu pareiškėjas negalės nei išnuomoti, nei pirkti, tokia situacija nesudaro ir pagrindo žemę pripažinti užstatyta, todėl Įsakymas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad būtų panaikintas Įsakymas (I t., b. l. 105), kuriuo Administracijos direktorė suderino informaciją apie laisvą žemę, t. y. nurodė, kad ginčo žemė yra laisva. Nors Įsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka, be kita ko, galimybė jį skųsti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, ši aplinkybė šiuo atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundo priimtinumo nagrinėti Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtinta tvarka.

Pareiškėjas savo įsitikinimą, jog Įsakymas nėra tik tarpinis dokumentas ir jį galima ginčyti Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, iš esmės sieja su tuo, kad, nepatikrinus šio individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, nuosavybės teisių atkūrimo procesas toliau galbūt būtų vykdomas neteisėtai. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-240-261/2018, kuri, jo nuomone, patvirtina, kad teismai nagrinėja skundus dėl analogiškų administracinių aktų. Administracinėje byloje Nr. eA-240-261/2018 ginčas kilo dėl Administracijos 2015 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. A1-161 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“, kuriuo nustatyta laisva (neužstatyta) žemė, kadangi pareiškėjos manė, jog į laisvą žemę nepagrįstai neįtraukta dalis buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė šią bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu, nustatęs, kad ginčijamas įsakymas priimtas vykdant teismo sprendimą byloje, kurioje pareiškėjos buvo šalimis ir jų teisės toje apimtyje jau apgintos. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-240-261/2018 nepatvirtina pareiškėjo teiginių teisingumo, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netyrė, ar tokio pobūdžio individualus administracinis aktas gali būti ginčo dalyku administracinėje byloje, nustatęs kitą bylos nutraukimo pagrindą.

Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kituose procesiniuose sprendimuose ne kartą pripažino, jog savivaldybės administracijos aktas, kuriuo Tarnybai teikiama informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, gali būti skundžiamas administraciniam teismui (žr., pvz., 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-667-261/2019, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-12-261/2020), o bylos dėl ginčijamam Įsakymui tapačių teisės aktų yra nagrinėjamos iš esmės (žr., pvz., 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-150-146/2015, 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1140-492/2017). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti administracinę bylą dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo neatitinka suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia aplinkybė, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje skundą padavė asmuo, manantis, kad tam tikras žemės plotas nepagrįstai pripažintas laisva žeme, o anksčiau minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose – pretendentas atkurti nuosavybės teises, teigdamas, jog tam tikras žemės plotas nepagrįstai nelaikomas laisva žeme. Akcentuotina, kad Tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Tarnyba (paprastai) neturi diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo, nes tokie įgalinimai yra suteikti kitai šiame procese dalyvaujančiai institucijai – atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Šiuo atveju teisės aktų leidėjas pasirinko tokį institucijų bendradarbiavimo nuosavybės teisių atkūrimo procese modelį, pagal kurį Tarnyba pagal Tvarkos 106 ir 1061 punktus nėra įpareigota tikrinti savivaldybės administracijos jai pateiktos informacijos teisingumo, nors tai ir nepaneigia Tarnybos teisės, esant tam tikroms (inter alia naujai paaiškėjusioms, žemės sklypo statuso nustatymui svarbioms) aplinkybėms, pagal Tvarkos 1061 punktą pakartotinai kreiptis į atitinkamos savivaldybės administraciją dėl duomenų pateikimo (patikslinimo).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai nutraukė administracinės bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama. Kadangi šia nutartimi byla nėra išnagrinėjama iš esmės, trečiojo suinteresuoto asmens J. B. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliekamas nenagrinėtu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. T. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius