2020-07-01 Nr. AB-13140-3-61-3-02810-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-956-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02810-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2018 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 96-2484; 2) panaikinti Kalėjimų departamento 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. 2S-2551; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad yra nuteistas iki gyvos galvos. Laikotarpiu nuo 2001 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. kalint Lukiškių TI-K jam nebuvo leidžiama dalyvauti nuteistiesiems vykdomose socialinės reabilitacijos, socializacijos ir užimtumo programose. Visą minėtą laikotarpį kalėjo vienas, todėl prasmingos veiklos trūkumas sukėlė dvasinę ir moralinę skriaudą. Ne kartą dėl šios problemos kreipėsi į Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau jo prašymai ir skundai buvo ignoruojami. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2018 m. birželio 21 d. jam yra leidžiama dalyvauti kai kuriose užimtumo programose.

3. Pareiškėjas teigė, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K, jog pateiktų informaciją kokiose užimtumo programose dalyvavo. Lukiškių TI-K jo prašymo netenkino, motyvuodamas, kad neturi laiko. Pareiškėjas paaiškino, kad nesutinka su pateiktu atsakymu, manė, kad Lukiškių TI-K privalėjo pateikti prašomą informaciją, todėl ginčijamą sprendimą apskundė Kalėjimų departamentui, kuris atmetė jo skundą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas jo skundą išnagrinėjo biurokratiškai. Sprendime pateikta melaginga, tikrovės neatitinkanti informacija. Nesutiko, kad dalyvavo Kalėjimų departamento rašte nurodytose užimtumo programose. Taip pat nenurodė iš kur gavo šią informaciją, dalyvavimo programose datų, ar dalyvavimas patvirtintas jo parašu.

4. Pareiškėjas prašo netaikyti ieškinio senaties, kadangi atsakovo pažeidimai yra tęstiniai, kartodavosi nuolat.

5. Atsakovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K 2018 metų dokumentacijos planu Nr. 24-1427, patvirtintu 2018 m. vasario 12 d., Suimtųjų / nuteistųjų išvedimo į grupinius ir individualius užsiėmimus apskaitos žurnalų saugojimo terminas – 2 metai. Atkreipė dėmesį į tai, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija yra grindžiama asmenine nuteistojo motyvacija, vidiniu ryžtu ir noru keisti savo nusikalstamas nuostatas. Nuteistojo teigiamus elgesio pokyčius apibūdina elgesys bausmės atlikimo metu, taikytų drausminio poveikio priemonių – nuobaudų pobūdis ir skaičius, skirti paskatinimai, rodoma iniciatyva dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonių taikyme. Pažymėjo, jog nuteistasis R. R. šiuo metu turi net 60 galiojančių nuobaudų, per savo bausmės atlikimo laikotarpį sistemingai pažeidinėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimus. 2017 m. gegužės 2 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-75 nustatyta, jog nuteistieji, kurie yra įtraukti į linkusių užpulti įskaitą ir iš gyvenamųjų kamerų išvedami tik uždėjus antrankius, išbraukiami iš grupinių užsiėmimų, į kuriuos jie yra įtraukti, sąrašų. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1, nuo 2013 m. sausio 9 d. R. R. iš gyvenamosios kameros išvedamas tik uždėjus antrankius. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-68 reikalavimas dėl antrankių nenustatytas, tačiau nuteistasis R. R. buvo paliktas linkusių užpulti įskaitoje. Vienas iš prieš tai minėtų režimo reikalavimų (išvedimas iš kameros tik uždėjus antrankius) laikymasis, savaime suprantama, neleidžia taikyti socialinės reabilitacijos priemonių visa apimtimi ir šie apribojimai nustatomi siekiant užtikrinti Lukiškių TI-K dirbančių darbuotojų, laikomų asmenų, besilankančių savanorių bei kitų žmonių saugumą. Tam tikrą negatyvų požiūrį į socialinės reabilitacijos priemonių taikymą nuteistasis R. R. deklaravo dar 2013 m. liepos 15 d., pateikdamas Lukiškių TI-K administracijai prašymą, kuriuo prašė išbraukti iš visų reabilitacinių programų ir grupinių susirinkimų sąrašų.

7. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiamas Lukiškių TI-K raštas yra parengtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Be to, ginčijamas Lukiškių TI-K raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsiliepime nurodė, kad vadovaudamasis teisės aktais ir jų nustatyta tvarka, atsakė į visas pareiškėjo skunduose minimas pretenzijas. Nurodė, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl Kalėjimų departamento neteisėtais pripažintų veiksmų. Pareiškėjo skunde nurodytas prašymas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, neturi būti tenkinamas ir turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas neva patyrė žalą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Kalėjimų departamento ir Lukiškių TI-K sprendimų, kuriais pareiškėjui buvo atsakyta į jo teiktus skundus, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2018 m. birželio 19 d. prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją pateikti pažymą su informacija apie jo dalyvavimą socialinės reabilitacijos bei užimtumo programose nuo jo įkalinimo Lukiškių TI-K pradžios, t. y. nuo 2001 m. gruodžio 10 d., nurodant jų pavadinimus ir datas. Lukiškių TI-K 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. 29-1805 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ atsakė į pareiškėjo 2018 m. birželio 19 d. pareiškimą. Atsakyme informavo, kad pareiškėjo prašoma informacija nėra sisteminama rinkmenoje, o rankiniu būdu atrenkant teisiškai nereikšmingus duomenis apie tikslų pareiškėjo dalyvavimą užimtume nuo 2001 m. gruodžio 10 d. užimtų neproporcingai daug darbo ir laiko sąnaudų. Išaiškino pareiškėjui, kad Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad institucija gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašoma informacija teikiama nebus.

13. Pareiškėjas pateikė Kalėjimų departamentui 2018 m. liepos 5 d. skundą, kuriame nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija atsisako jam pateikti prašomą pažymą su informacija apie jo dalyvavimą socialinės reabilitacijos bei užimtumo programose nuo jo įkalinimo Lukiškių TI-K pradžios, t. y. nuo 2001 m. gruodžio 10 d., nurodant jų pavadinimus ir datas. Kalėjimų departamentas 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 2S-2551 konstatavo, kad pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos. Nurodė, kad pareiškėjui buvo atsakyta Lukiškių TI-K 2018 m. birželio 22 d. raštu Nr. 96-2484, kuriame pagrįstai nurodyta, kodėl tokia pažyma jam išduota nebus. Pateiktas atsakymas yra išsamus, pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka; individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens). Nepateikdama pažymos su prašoma informacija Lukiškių TI-K administracija teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Informavo, kad atlikdamas bausmę iki gyvos galvos Lukiškių TI-K pareiškėjas dalyvavo šiose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, integracijos į visuomenę programoje (vykdoma individualiai), nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse, Savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose prevencijos programoje (vykdoma individualiai), Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, kompiuterinio raštingumo programoje, Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programoje, Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programos priemonėse. Nurodė, kad pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo leidžiama dalyvauti socialinės reabilitacijos bei užimtumo programose neatitinka tikrovės.

14. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 2 d. skunde prašė išaiškinti, kodėl Kalėjimų departamentas neinformavo jo raštu apie įstaigoje gautą ir priimtą jo 2018 m. liepos 5 d. skundą. Kalėjimų departamentas 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 2S-2551 pažymėjo, kad Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmens aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 24 punkte nustatyta, jog priėmus prašymą ar skundą, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas ar skundas gautas paštu ar elektroninėmis priemonėmis, asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos, asmens nurodytu adresu arba elektroninio pašto adresu, išsiunčiama Taisyklių priede nustatytos formos pažyma apie priimtus dokumentus. Kadangi tokio pageidavimo savo 2018 m. liepos 5 d. skunde pareiškėjas nepareiškė, todėl minėta pažyma apie skundo gavimą Kalėjimų departamente jam pateikta nebuvo.

15. Teismas pažymėjo, kad asmens teisė gauti informaciją įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad institucija gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Vadovaujantis Lukiškių TI-K 2018 metų dokumentacijos planu Nr. 24-1427, patvirtintu 2018 m. vasario 12 d., Suimtųjų / nuteistųjų išvedimo į grupinius ir individualius užsiėmimus apskaitos žurnalų saugojimo terminas – 2 metai.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi išduoti pažymą, nurodančią kokiose programose dalyvavo nuo jo įkalinimo pradžios, t. y nuo 2001 m. gruodžio 10 d. Rengdama pažymą Lukiškių TI-K administracija turėtų specialiai atrinkti duomenis už pastaruosius septyniolika metų. Teismas vertino, kad atsakovo atstovas, atsižvelgęs į tai, kad Suimtųjų / nuteistųjų išvedimo į grupinius ir individualius užsiėmimus apskaitos žurnalų saugojimo terminas yra 2 metai, todėl pareiškėjo pažymai parengti reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus, o tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, pagrįstai atsisakė teikti pareiškėjo prašomą informaciją. Teismas pažymėjo, kad iš skundžiamo rašto turinio matyti, jog pareiškėjui buvo išaiškinta kokiais teisės aktais vadovaujantis prašoma informacija teikiama nebus. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, priėjo išvadą, kad į pareiškėjo prašymą buvo atsakyta išsamiai. Lukiškių TI-K motyvuotai atsakė į pareiškėjo keliamą klausimą, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą raštą. Be to, teismas vertino, kad skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio, jis pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl net ir jį panaikinus, tai neturėtų jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir (ar) pareigoms.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl minėto Lukiškių TI-K rašto kreipėsi į Kalėjimų departamentą su 2018 m. liepos 5 d. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. skundais. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad Kalėjimų departamentas jo skundą išnagrinėjo formaliai, nesurinko duomenų, nesiėmė veiksmų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutiko ir pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimus turi vadovautis įstatymais, kurie, be kita ko, įpareigoja laikytis ir gero administravimo principo imperatyvų. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, kaip nurodė teismas, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617/2013). Teismas, įvertinęs ginčijamą sprendimą, nustatė, kad pareiškėjo pateikti argumentai dėl Lukiškių TI-K rašto nepagrįstumo buvo patikrinti, nusiskundimai įvertinti, sprendimo motyvai aiškūs ir pakankami.

18. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K, Kalėjimų departamento prašymu, pateikė dokumentinę medžiagą, kuria remdamasis Kalėjimų departamentas parengė atsakymą. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, Kalėjimų departamentas ėmėsi veiksmų, t. y. patikrino pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, ir padarė išvadą, jog pareiškėjo išdėstytos aplinkybės neatitiko nustatytų faktinių duomenų. Įvertinęs sprendime išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas nešališkai ir objektyviai, paremtas faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad Kalėjimų departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

19. Skunde pareiškėjas teigė, kad jam Lukiškių TI-K nebuvo leidžiama dalyvauti socialinės reabilitacijos bei užimtumo programose, tačiau teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai paneigia pareiškėjo pretenzijas. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą nustatė, kad atlikdamas bausmę iki gyvos galvos Lukiškių TI-K pareiškėjas dalyvavo šiose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse: Nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, integracijos į visuomenę programoje (vykdoma individualiai), nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse, Savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose prevencijos programoje (vykdoma individualiai), Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, kompiuterinio raštingumo programoje, Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programos priemonėse.

Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame pranešime „Dėl nuteistojo R. R.“ atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistųjų socialinė reabilitacija yra grindžiama asmenine nuteistojo motyvacija, vidiniu ryžtu ir noru keisti savo nusikalstamas nuostatas. Nuteistojo teigiamus elgesio pokyčius apibūdina elgesys bausmės atlikimo metu, taikytų drausminio poveikio priemonių – nuobaudų pobūdis ir skaičius, skirti paskatinimai, rodoma iniciatyva dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonių taikyme ir pan.

Pažymėjo, jog nuteistasis R. R. šiuo metu turi net 60 galiojančių nuobaudų, per savo bausmės atlikimo laikotarpį sistemingai pažeidinėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimus. 2017 m. gegužės 2 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-75 nustatyta, jog nuteistieji, kurie yra įtraukti į linkusių užpulti įskaitą ir iš gyvenamųjų kamerų išvedami tik uždėjus antrankius, išbraukiami iš grupinių užsiėmimų, į kuriuos jie yra įtraukti, sąrašų. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1, nuo 2013 m. sausio 9 d.

R. R. iš gyvenamosios kameros išvedamas tik uždėjus antrankius. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-68 reikalavimas dėl antrankių nenustatytas, tačiau nuteistasis R. R. buvo paliktas linkusių užpulti įskaitoje. Tam tikrą negatyvų požiūrį į socialinės reabilitacijos priemonių taikymą nuteistasis R. R. deklaravo dar 2013 m. liepos 15 d., pateikdamas Lukiškių TI-K administracijai prašymą, kuriuo prašė išbraukti iš visų reabilitacinių programų ir grupinių susirinkimų sąrašų. Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymai ir pareiškėjo prašymas.

Teismas sutiko su tarnybiniame pranešime nurodyta pozicija, kad vienas iš režimo reikalavimų (išvedimas iš kameros tik uždėjus antrankius) laikymasis, savaime suprantama, neleidžia taikyti socialinės reabilitacijos priemonių visa apimtimi ir šie apribojimai nustatomi siekiant užtikrinti Lukiškių TI-K dirbančių darbuotojų, laikomų asmenų, besilankančių savanorių bei kitų žmonių saugumą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo leidžiama dalyvauti socialinės reabilitacijos bei užimtumo programose neatitinka tikrovės yra nepagrįsti.

20. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padaręs išvadą, kad Lukiškių TI-K veikė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, teismas priėjo išvadą, kad nesant neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui jo prašomą 30 000 Eur neturtinę žalą.

III. 21. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Lukiškių TI-K 2018 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 96-2484; 2) panaikinti Kalėjimų departamento 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. 2S-2551; 3) įpareigoti Lukiškių TI-K išduoti faktus patvirtinančią pažymą, kurioje būtų nurodyta, kada ir kokiose socialinės reabilitacijos bei užimtumo programos buvo vykdomos Lukiškių TI-K.

22. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, neobjektyvus, šališkas, teismas neteisingai vertino tiek teisines, tiek faktines skundo aplinkybes ir neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus. Teismo sprendimas, pareiškėjo vertinimu, nenuoseklus. Teismas turėjo išsireikalauti duomenis apie pareiškėjo dalyvavimą / nedalyvavimą užimtumo bei socialinės reabilitacijos programose. Pareiškėjas paaiškina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog jam nebuvo teikiama nei užimtumo, nei socialinės reabilitacijos programa. Pareiškėjas, be kita ko, nurodo, kad teismas nenurodė jokio teisės akto dėl nuteisto asmens užimtumo, socialinės reabilitacijos, integracijos į visuomenę, resocializacijos, reintegracijos ir pan. Teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų teisės aktų, tiesioginių įrodymų, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Pareiškėjas pažymi, kad galiojančios nuobaudos ir tai, kad pareiškėjas yra įtrauktas į linkusių užsipulti asmenų įskaitą, neturi įtakos dalyvavimui užimtumo programose.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

25. Atsakovas Lukiškių TI-K pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

26. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento ir Lukiškių TI-K sprendimų, kuriais pareiškėjui buvo atsakyta į jo teiktus skundus, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad skundžiamas Lukiškių TI-K raštas ir Kalėjimų departamento sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, o nesant neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, nėra būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Lukiškių TI-K netinkamai išnagrinėjo jo prašymą (skundą), nesudaryta galimybė dalyvauti užimtumo bei socialinės reabilitacijos programose, o Kalėjimų departamento sprendimas nepagrįstai pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjas apeliaciniu skundu siekia, kad jo skundas būtų patenkintas, o apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

31. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino pareiškėjo skundo argumentus dėl Lukiškių TI-K 2018 m. birželio 22 d. rašto Nr. 96-2484 ir Kalėjimų departamento 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 2S-2551 teisėtumo ir pagrįstumo, išsamiai aptarė ir įvertino pareiškėjo prašymų (skundų), turinį, dėl kurių buvo priimtas Lukiškių TI-K raštas ir Kalėjimų departamento sprendimas, įvertino skundžiamų raštų turinį, jų atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms ir pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo jų naikinti. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir papildomai jų nekartoja.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie neužtikrinamą socialinę reabilitaciją ir užimtumą yra deklaratyvūs ir prieštaringi. Pastebėtina, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog jam nebuvo vykdomos jokios socialinės reabilitacijos bei užimtumo programos, tokie teiginiai prieštarauja paties pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, kad nuo 2018 m. birželio 21 d. yra leidžiama dalyvauti kai kuriose socialinės reabilitacijos ir užimtumo programose, o laikotarpiu nuo 2001 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. Lukiškių TI-K administracija tik labai retai leisdavo dalyvauti socialinės reabilitacijos programose arba sudarydavo tik vienos valandos užimtumą. Taigi, galima teigti, jog užimtumas su nuteistaisiais (konkrečiai – pareiškėju) tam tikru mastu buvo organizuojamas. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad tam tikrą negatyvų požiūrį į socialinės reabilitacijos priemonių taikymą nuteistasis R. R. deklaravo dar 2013 m. liepos 15 d., pateikdamas Lukiškių TI-K administracijai prašymą, kuriame prašė išbraukti iš visų reabilitacinių programų ir grupinių susirinkimų sąrašų. Teismas taip pat pagrįstai sutiko su tarnybiniame pranešime nurodyta pozicija, kad vienas iš režimo reikalavimų (išvedimas iš kameros tik uždėjus antrankius) laikymasis, savaime suprantama, neleidžia taikyti socialinės reabilitacijos priemonių visa apimtimi ir šie apribojimai nustatomi siekiant užtikrinti Lukiškių TI-K dirbančių darbuotojų, laikomų asmenų, besilankančių savanorių bei kitų žmonių saugumą. Konstatuotina, kad pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo leidžiama dalyvauti socialinės reabilitacijos bei užimtumo programose neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas savo veiksmais (neveikimu) pažeidė pareiškėjo teises, susijusias su socialinės reabilitacijos ir užimtumo programos organizavimu.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

36. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

37. Nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų (neteisėtų veiksmų nagrinėjant pareiškėjo prašymus (skundus)), pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, negali būti tenkinamas.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys