Legislator Case Law & Legislation
9566d4a2-809f-4900-9390-eecab05c5393 AI generated

9566d4a2-809f-4900-9390-eecab05c5393 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 9566d4a2-809f-4900-9390-eecab05c5393
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-7625-142/2015Proc. Nr. 3-61-3-01505-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.8; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovams advokatui Žygimantui Rutkauskui, D. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Todneta“ skundÄ dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas UAB „Todneta“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-02-02 sprendimÄ Nr. S-ll (7-237/2014) dėl UAB „Todneta“ 2014-11-28 skundo, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-04-17 sprendimÄ Nr. (ll.l-24)-SA-26 dėl 2009-02-11 patikrinimo akto Nr. PAR-23 tvirtinimo bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ Nr. 69-142 dėl UAB „Todneta" 2009-05-11 skundo.Skunde paaiÅ¡kina, kad 2015 m. vasario 2 d. sprendimu Mokestinių ginčų komisija panaikino Inspekcijos sprendimÄ Nr. 69-142 dalyje dėl nurodymo sumokėti į biudžetÄ 101090 Eur PVM ir su Å¡ia suma susijusius delspinigius, o kitÄ minėtojo sprendimo dalį patvirtino.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad Mokestinių ginčų komisija pagrįstai panaikino 2014-11-14 sprendimÄ Nr. 69-1142 dalyje dėl nurodymo sumokėti į biudžetÄ 101090 Eur PVM ir su Å¡ia suma susijusius delspinigius.Tačiau nurodo, kad Mokestinių ginčų komisija nepagrįstai patvirtino Inspekcijos 2014-11-14 sprendimo Nr. 69-1142 dalį, kad pareiÅ¡kėjas į biudžetÄ turi sumokėti 290970 Lt (84270,74 Eur) pelno mokesčio; 133609 Lt (38695,84 Eur) pelno mokesčių delspinigių sumas.

Legislator headnote

AI generated

9566d4a2-809f-4900-9390-eecab05c5393 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Delspinigiai yra apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikosmokesčių administravimo įstatymu (toliau – MAÄ®). MAÄ® numato galimybę atleisti mokesčių mokėtojÄ nuo delspinigių mokėjimo. Vadovaujantis Å¡io MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jeigu mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo jis nuo baudos ir delspinigių mokėjimo atleidžiamas. Nagrinėjamu atveju 2003 metais pareiÅ¡kėjas turėjo 245599 Lt pelno ir nuo jo sumokėjo 37546 Lt pelno mokestį, o 2004 metais - 153147 Lt pelno ir nuo jo sumokėjo 23719 Lt pelno mokestį.

Keywords

AI generated
banking documents monitoring of bank accounts financial institutions shadow banking mismanagement overpaid insurance benefits
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-7625-142/2015Proc. Nr. 3-61-3-01505-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.8; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovams advokatui Žygimantui Rutkauskui, D. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Todneta“ skundÄ dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas UAB „Todneta“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-02-02 sprendimÄ Nr. S-ll (7-237/2014) dėl UAB „Todneta“ 2014-11-28 skundo, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-04-17 sprendimÄ Nr. (ll.l-24)-SA-26 dėl 2009-02-11 patikrinimo akto Nr. PAR-23 tvirtinimo bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ Nr. 69-142 dėl UAB „Todneta" 2009-05-11 skundo.Skunde paaiÅ¡kina, kad 2015 m. vasario 2 d. sprendimu Mokestinių ginčų komisija panaikino Inspekcijos sprendimÄ Nr. 69-142 dalyje dėl nurodymo sumokėti į biudžetÄ 101090 Eur PVM ir su Å¡ia suma susijusius delspinigius, o kitÄ minėtojo sprendimo dalį patvirtino.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad Mokestinių ginčų komisija pagrįstai panaikino 2014-11-14 sprendimÄ Nr. 69-1142 dalyje dėl nurodymo sumokėti į biudžetÄ 101090 Eur PVM ir su Å¡ia suma susijusius delspinigius.Tačiau nurodo, kad Mokestinių ginčų komisija nepagrįstai patvirtino Inspekcijos 2014-11-14 sprendimo Nr. 69-1142 dalį, kad pareiÅ¡kėjas į biudžetÄ turi sumokėti 290970 Lt (84270,74 Eur) pelno mokesčio; 133609 Lt (38695,84 Eur) pelno mokesčių delspinigių sumas.

Inspekcija savo sprendimÄ dėl pelno mokesčio ir Å¡io mokesčio delspinigių sumų grindė tuo, kad UAB „Todneta“ 2003-2004 m. buhalterinėje apskaitoje apskaitė neįvykusias Å«kines operacijas arba neįvykusias tomis sÄ lygomis, kurios užfiksuotos juridinės galios neturinčiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, todėl nepagrįstai įtraukė į sÄ naudas 2003 m. - 800789,98 Lt.; 2004 m. - 1858999,66 Lt sumas. Mokesčių administratorius, Å¡ioje situacijoje, vadovaudamasis 2001 m. gruodžio 20 d.

Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (toliau – PMÄ®) 11 ir 17 straipsniais pareiÅ¡kėjo2003 m. apmokestinamÄ jį pelnÄ padidino 800789,98 Lt ir papildomai apskaičiavo 12120 Lt pelno mokesčio, o 2004 m. Bendrovės apmokestinamÄ jį pelnÄ padidino 1858999,66 Lt ir papildomai apskaičiavo 278850 Lt pelno mokesčio. Be to, mokesčių administratorius sprendime, kuris iÅ¡ esmės cituojamas Skundžiamame sprendime, analizuoja PMÄ® 2 str. 24 punktÄ , kad apskaičiuojant apmokestinamÄ pelnÄ , patirtomis sÄ naudomis laikomas sunaudotas turtas bei suteiktų paslaugų kaina ar įsipareigojimų tiekėjams (rangovams) iÅ¡laidos, susijusios su per ataskaitinį laikotarpį uždirtomis pajamomis.

Pagal PMÄ® 11 straipsnio 4 dalį iÅ¡laidos, kurių pagrindu pripažįstamos sÄ naudos, gali bÅ«ti grindžiamos tik juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2004-10-27 nutartimi, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sÄ naudos yra patvirtintos juridinę galiÄ patvirtinančiais dokumentais, kai nustatoma ar apskaitos dokumentai patvirtina tikrÄ jÄ Å«kinės operacijos turinį.

Tikrasis Å«kinės operacijos turinys yra visuma aplinkybių, kurios konkretaus mokesčių įstatymo yra pripažįstamos kaip bÅ«tina mokesčių mokėtojų teisių realizavimo sÄ lyga. Pagal PMÄ® 17 str. 1 d. leidžiami atskaitymai yra faktiÅ¡kai patirtos įprastinės tokiai veikai vieneto sÄ naudos, bÅ«tinos vieneto pajamoms uždirbti arba vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu Å¡is įstatymas nenumato ko kita. Atitinkamai Å¡ios normos pagrindu konstatuotina, kad aplinkybė, kuri nagrinėjamu atveju yra bÅ«tina mokesčio mokėtojo teisių realizavimo sÄ lyga - tai faktiÅ¡kai patirtų sÄ naudų buvimas.Inspekcija sprendime, kuriuo rėmėsi Mokestinių ginčų komisija, teigia, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog vietos mokesčių administratorius (Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) neleido pareiÅ¡kėjui 2003-2004 metais į PVM atskaitÄ Ä¯traukti UAB „Audrius ir kompanija“ vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose iÅ¡skirtos 349046 Lt pirkimo PVM sumos, konstatavęs, kad realiai sandoriai įvyko ne tomis sÄ lygomis, kurios nurodytos apskaitos dokumentuose, t. y. ne tarp dokumentuose nurodytų Å«kio subjektų, tačiau pasinaudojant UAB „Andrius ir kompanija“ vardu iÅ¡raÅ¡ytais dokumentais buvo įforminamos Å«kinės operacijos, kurias atliko kiti asmenys, konstatuota, kad surinkti įrodymai paneigia Å«kinės operacijos turinį, kaip pagrindinę juridinę galiÄ turinčio dokumento rekvizitÄ , todėl jie pripažinti neturinčiai juridinės galios.Mokesčių administratoriaus nuomone byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad realiai UAB „Andrius ir kompanija" pardavimo neatliko, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo atsiskaityta už bÅ«tent dokumentuose nurodytas prekes (medienÄ ) ir tai sieti su pareiÅ¡kėjo vykdoma apmokestinama veikla.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neįrodė, kur realiai buvo įsigyta produkcija, o pateiktų dokumentų pagrindu negalima nustatyti, ar buvo tikra to turto vertė, kokia buvo savikaina ir kt., konstatuojama, kad nėra pagrindo 1939798,50 Lt iÅ¡laidų, nurodytų ginčo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, laikyti pareiÅ¡kėjo realiai patirtomis sÄ naudomis, mažinančiomis neapmokestinamÄ pelnÄ . Inspekcija vadovaudamasi PMÄ® 11 ir 17 straipsniais, pagrįstai 2003-2004 metų apmokestinamÄ jį pelnÄ padidino iÅ¡ viso 1939798,50 Lt suma ir papildomai apskaičiavo 290970 Lt pelno mokesčio.Su tokia Mokesčių administratoriaus, o kartu ir Mokestinių ginčų komisijos pozicija dėl pelno mokesčio bei su juo susijusių delspinigių apskaičiavimu nesutinka.

PaaiÅ¡kina, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikdama mokestinį patikrinimÄ , realiai net neprašė pateikti dokumentus, kurie pagrįstų pareiÅ¡kėjo turėtas iÅ¡laidas 2003-2004 metais. Tiek PVM, tiek pelno mokesčiai buvo suskaičiuoti remiantis UAB „Audrius ir kompanija" vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, kurias įvairių instancijų teismai, iÅ¡nagrinėję baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl D. D. ir T. Å . nusikalstamų veikų, pripažino suklastotais dokumentais.

Galima teigti, kad tokiu atveju jose nurodytos pinigų sumos nebuvo realiai iÅ¡mokamos, o pareiÅ¡kėjas medienos iÅ¡ UAB „Audrius ir kompanija" nepirko, todėl teigti, kad pareiÅ¡kėjas realiai turėjo 1939798,50 Lt sumÄ , kuriÄ neva panaudojo 2003-2004 metais medienos pirkimui, negalima. Tačiau realiai netikrinus pareiÅ¡kėjo finansinės-Å«kinės veiklos už 2003-2004 metus, o mokesčių administratoriui vadovaujantis suklastotomis PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis, nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas realiai turėjo 1939798,50 Lt pelno ir dėl to nuo Å¡ios sumos privalo mokėti pelno mokestį ir delspinigius.Atkreipia dėmesį, kad mokesčių administratoriaus patikrinimo akte teigiama, kad pareiÅ¡kėjasiÅ¡ vis nevykdė medienos pirkimo-pardavimo, tačiau sprendime dėl jo tvirtinimo Å¡io teiginio jau nėra ir teigiama, kad Å«kinės operacijos neva vyko tik kitomis sÄ lygomis, nei nurodyta PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose.

Taigi mediena buvo perkama ir pareiÅ¡kėjas dėl to iÅ¡laidų turėjo. Patikrinimo akte, o vėliau ir visuose sprendimuose iÅ¡ esmės akcentuojama, kad jeigu mokesčių administratorius iÅ¡ esmės neneigia UAB „Todneta“ prekių įsigijimo ir su jomis sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmų, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisės į PVM atskaitÄ prielaida, kuri ir yra visos PVM sistemos esmė.Mokestinio patikrinimo metu nėra paneigtas faktas, kad pareiÅ¡kėjas realiai vykdė Å«kines operacijas ir nenustatyta, kad UAB „Todneta“ iÅ¡ viso nepirko apmokestinamų PVM prekių.

Pažymi, kad aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas deklaravo ir mokėjo visus priklausančius mokėti mokesčius ir buvo realiai veikianti bendrovė, o ne fiktyvi įmonė. Tai, kad bendrovė veikė teisėtai patvirtina ir tas faktas, kad atsiskaitymai buvo vykdomi per banko sÄ skaitas, o ne grynaisiais pinigais. UAB „Todneta“ turi visus medienos gabenimo važtaraščius, mediena vežta realiai egzistuojančiomis transporto priemonėmis, realių vairuotojų, kas paprastai nedaroma sukčiaujant.

Nagrinėjamu atveju visa to nėra. PrieÅ¡ingai -2003-2004 metais UAB „Todneta“ buvo realia veikianti įmonė, turėjo transporto priemones, jas remontavo, įsigijo atsargines dalis, pirko degalus, samdė darbuotojus, mokėjo jiems atlyginimus, iÅ¡raÅ¡inėjo važtaraščius, vykdė bankinius atsiskaitymus, kitaip tariant realiai turėjo ne tik pajamas, bet ir iÅ¡laidas. Esant Å¡ioms aplinkybėms nesutinka su Mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai įtraukė į sÄ naudas 2003 metais -800789,98 Lt.; 2004 metais. - 1858999,66 Lt sumas.

Jokio realaus mokestinio patikrinimo, ar pareiÅ¡kėjas tais metais vykdė Å«kinę veiklÄ , ar realiai turėjo pajamų ir iÅ¡laidų, praktiÅ¡kai nebuvo. IÅ¡ esmės konstatuojama, kad 2003-2004 metais UAB „Todneta“ veikė fiktyviai, tačiau tai, pasak pareiÅ¡kėjo, yra netiesa. Akivaizdu, kad UAB „Todneta“ realiai vykdė Å«kinę komercinę veiklÄ , turėjo ne tik pajamas, bet iÅ¡laidas ir todėl apskaičiuojant pelno mokestį ir į tai turėjo bÅ«ti atsižvelgta. Mokestinių ginčų komisija, neįsigilinusi į skunduose iÅ¡dėstytus argumentus iÅ¡ esmės nepagrįstai pavirtino tai, kÄ nepagrįstai Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcija 2009-02-11 patikrinimo akte Nr. PAR-23 įrašė.

IÅ¡ esmės visi vėlesni sprendimai, taip pat ir Skundžiamas sprendimas priimti remiantis analizuojamu netiksliu patikrinimo aktu. Ar jame nurodytos sumos, kurios neva nepagrįstai įtrauktos į sÄ naudas, yra realios, ar ne taip ir lieka neaiÅ¡ku, kadangi patikrinimas dėl Å¡io fakto yra atliktas nepilnai ir neobjektyviai. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jeigu teismas nenustatytų pagrindų pilnai tenkinti skundÄ ir visiÅ¡kai panaikinti SkundžiamÄ sprendimÄ , tai atsižvelgiant į Å¡io skundo argumentus, yra naikintina Skundžiamo sprendimo dalis dėl UAB „Todneta“ paskaičiuotos pelno mokesčio delspinigių sumos.Nusprendus, kad pareiÅ¡kėjas turėtų mokėti apskaičiuotÄ pelno mokestį, svarstytina galimybė atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo su Å¡iuo mokesčiu susijusių delspinigių.

Delspinigiai yra apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikosmokesčių administravimo įstatymu (toliau – MAÄ®). MAÄ® numato galimybę atleisti mokesčių mokėtojÄ nuo delspinigių mokėjimo. Vadovaujantis Å¡io MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jeigu mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo jis nuo baudos ir delspinigių mokėjimo atleidžiamas. Nagrinėjamu atveju 2003 metais pareiÅ¡kėjas turėjo 245599 Lt pelno ir nuo jo sumokėjo 37546 Lt pelno mokestį, o 2004 metais - 153147 Lt pelno ir nuo jo sumokėjo 23719 Lt pelno mokestį.

Tais metais pareiÅ¡kėjas realiai vykdė Å«kinę-komercinę veiklÄ ir todėl turėjo iÅ¡laidas, kurios nenurodytos mokesčių administratoriaus patikrinimo akte. Å ias iÅ¡laidas sudarė sÄ naudos darbo priemonėms įsigyti ir aptarnauti, kurui ir darbo užmokesčiui. Å ios sÄ naudos yra realios ir jeigu mokesčių administratoriui kilo pagrįstos abejonės dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio, kadangi dokumentaliai fiksuoti sandoriai realiai nevyko, nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas į sÄ naudas fiktyviai nuraÅ¡inėjo ir mokesčių administratoriaus nurodytas pinigines sumas.

PareiÅ¡kėjas savo kaltės dėl pelno mokesčio nesumokėjimo nemato, jokios tyčios nemokėti Å¡io mokesčio nebuvo, todėl ir nustačius, kad turėtų bÅ«ti papildomai sumokėtas pelno mokestis, yra visi pagrindai atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių mokėjimo.Be to,Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos2014 m. lapkričio 14 d. sprendime Nr. 69-142 visiÅ¡kai neatsižvelgiama į tai, kad priskaityta 349046 Lt PVM suma jau yra sumokėta į valstybės biudžetÄ .

VisiÅ¡kai neatsižvelgta į tai, kad sumokėti likusių priskaitytų piniginių sumųpareiÅ¡kėjas neturi finansinių galimybių, Å¡ių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimas prives bendrovę prie jos realaus nemokumo ir bankroto jai skelbimo. VisiÅ¡kai nekreipiamas dėmesys, jog įmonėje Å¡iuo metu dirba 9 samdomi darbuotojai, kuriuos bendrovė privalės atleisti dėl galimo savo nemokumo. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, pažeisdama įteisintas rekomendacijas dėl susitarimo galimybių, Å¡ia teise pasinaudoti pareiÅ¡kėjui (po proceso atnaujinimo nagrinėjant skundÄ ) galimybės nesudarė.

Mano, jog yra ydinga praktika kai po ginčo nagrinėjimo sustabdymo, kuris tęsiasi kelis metus (Å¡iuo atveju apie penkis metus), atnaujinamas skundo nagrinėjimas, nesudarant galimybės pareiÅ¡kėjui teikti jokių papildomų duomenų, neiÅ¡naudojant galimybės tartis, kadangi per ilgÄ laikotarpį jau gali bÅ«ti iÅ¡ esmės pasikeitusi pareiÅ¡kėjo padėtis, finansinės galimybės ir pan.PareiÅ¡kėjas sutinka, jog Mokestinių ginčų komisija pagrįstai panaikinimo Inspekcijos sprendimo dalį sumokėti į biudžetÄ 101090 Eur PVM ir su Å¡ia suma susijusius delspinigius.

Sprendimas Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės teisingai grindžiamas tuo, kad tokia suma jau yra priteista iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ . Lietuvos Aukščiausiais Teismas (LAT) 2014-09-23 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363/2014 nutarė 349045,72 Lt sumÄ (nesumokėtų mokesčių, tai yra 349045,72 PVM) priteisti valstybei iÅ¡ fizinių asmenų ir pareiÅ¡kėjo solidariai.Atkreipia dėmesį, kad LAT nutartyje pažymėjo, jog dėl D. D., T. Å . ir UAB „Todneta“, padarytos nusikalstamos veikos valstybei buvo padaryta 349 045,72 Lt žala, dėl nesumokėto 349045,02 PVM padarytÄ Å¾alÄ nuteistieji privalo atlyginti.

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos tokio pat dydžio civilinis ieškinys yra nepagrįstas, kadangi priešingu atveju gali susidaryti situacija, kai bendras atlygintinos žalos dydis padvigubės, nes esant dviem skirtingų institucijų sprendimams išnyks visų trijų nuteistųjų solidarioji atsakomybė. Taip gali susidaryti situacija, kai valstybei bus priteista dvigubai didesnė suma nei padaryta žala. Be to, panaikinama solidarioji fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė.

Todėl LAT kolegija laikė, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria iÅ¡ D. D. ir T. Å . solidariai priteista valstybei 349045,72 Lt, o UAB „Todneta“ pareikÅ¡tas Panevėžio apskrities VMI civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, pakeitė ir nustatė, kad 349045,72 Lt suma priteistina valstybei iÅ¡ D. D., T. Å . ir UAB „Todneta“ solidariai. Atsižvelgiant į analizuojamÄ LAT nutartį visiÅ¡kai pagrįstas Mokestinės ginčų komisijos sprendimas netvirtinti Inspekcijos sprendimo dalies dėl nurodymo sumokėti į biudžetÄ 101090 Eur PVM ir su Å¡ia suma susijusius delspinigius.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovai palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti.

Papildomai pareiÅ¡kėjo direktorius paaiÅ¡kino, kad mediena buvo perkama, tik dalis medienos pirkta be dokumentų. Baudžiamojoje byloje nebuvo vertinama, ar realiai medienos pirkimo sandoriai vyko. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ UAB „Todneta“ skundÄ prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 46-53).PaaiÅ¡kina, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Inspekcija), iÅ¡analizavusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei įrodymus, sprendimu patvirtino patikrinimo aktÄ , kuriame pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiuota: 349046 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM), 194665 Lt PVM delspinigių, 290970 Lt pelno mokesčio (toliau - PM), 133609 Lt PM delspinigių, taip pat skyrė 104714 Lt PVM baudÄ , 87291 Lt PM baudÄ .PaaiÅ¡kina dėl taikytinų teisės aktų ir teismų praktikos nesÄ Å¾iningumo aspektu.

Mokestinis ginčas byloje vyksta dėl to, ar Inspekcija surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas neturi teisės atskaityti 349046 Lt pirkimo PVM (2003 m. - 14544 Lt ir 2004 m. - 334502 Lt) ir į leidžiamus atskaitymus įtraukti 1939798,50 Lt (2003 m. - 80798,98 Lt ir 2004 m. - 1858999,66 Lt) iÅ¡laidų sumÄ remiantis UAB „Andrius ir kompanija" vardu pareiÅ¡kėjui iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, kuriose įformintas medienos įsigijimas.(Kadangi dėl Mokestinių ginčų komisijos 2015-02-02 sprendimo, susijusio su PVM, iÅ¡nagrinėta kita administracinė byla Nr. eI-7320-208/2015, kurioje priimtas 2015-08-13 sprendimas dar neįsiteisėjo, kurioje VMI pateikė apeliacinį skundÄ , VMI atsiliepimo argumentai susiję su PVM, teismo nevertinami ir Å¡i atsiliepimo dalis neapraÅ¡oma).

Atsakovas atsiliepime pabrėžia, kad teismų praktikoje pažymima, jog nemokant mokesčių pažeidžiamas vieÅ¡as interesas, o subjektas tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesÄ Å¾iningai. Pažeidžiant Å¡iuos principus, subjekto veikla negali bÅ«ti laikoma teisėta. Taigi, jeigu mokesčio mokėtojas žino apie tai, jog atlikdamas Å«kinę operacijÄ ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nesumokėjimo, arba nors ir nežino, bet atsižvelgiant į visumÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, turi galimybę žinoti ir, nepaisydamas to, atlieka tokiÄ Å«kinę operacijÄ , - konstatuojama, jog jis elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Mokesčių įstatymai nustato pareigÄ mokesčių mokėtojui apskaičiuoti ir sumokėti nustatytus mokesčius teisingai ir laiku. Å ios prievolės dydis kaip tik ir priklauso nuo Å«kinės operacijos partnerio veiklos teisėtumo. Nors įstatymai tiesiogiai ir nenustato mokesčio mokėtojo pareigos kontroliuoti partnerio veiklÄ , tikrinti jo iÅ¡raÅ¡omų dokumentų tikrumÄ , tačiau tokia pareiga kyla iÅ¡ pačios mokesčių mokėjimo prievolės mokėti mokesčius ir sandorių sudarymo nuostatų, apibrėžtų Civilinio kodekso normose.

Atsakovas paaiÅ¡kina, kad vadovaujantis 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (toliau – PMÄ®) 2 straipsnio 24 punktu, apskaičiuojant apmokestinamÄ jį pelnÄ , patirtomis sÄ naudomis laikomas sunaudotas turtas bei suteiktų paslaugų kaina ar įsipareigojimų tiekėjams (rangovams) iÅ¡laidos, susijusios su per ataskaitinį laikotarpį uždirbtomis pajamomis. PMÄ® 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laidos, kurių pagrindu pripažįstamos sÄ naudos, gali bÅ«ti grindžiamos tik juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Remiasi LVAT 2004-10-27 nutartimi ir aiÅ¡kina, kad tikrasis Å«kinės operacijos turinys, tai visuma aplinkybių, kurios konkretaus mokesčių įstatymo yra pripažįstamos kaip bÅ«tina mokesčių mokėtojo teisių realizavimo sÄ lyga. Pagal PMÄ® 17 straipsnio 1 dalį leidžiami atskaitymai yra faktiÅ¡kai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sÄ naudos, bÅ«tinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu Å¡is įstatymas nenustato ko kita. Atitinkamai Å¡ios normos pagrindu konstatuotina, kad aplinkybė, kuri nagrinėjamu atveju yra bÅ«tina mokesčių mokėtojo teisių realizavimo sÄ lyga - tai faktiÅ¡kai patirtų sÄ naudų buvimas.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Inspekcija neleido 2003 – 2004 metais pareiÅ¡kėjui į PVM atskaitÄ Ä¯traukti UAB „Andrius ir kompanija“ vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose iÅ¡skirtos 349046 Lt pirkimo PVM sumos, konstatavusi, kad realiai sandoriai įvyko ne tomis sÄ lygomis, kurios nurodytos apskaitos dokumentuose, t. y. ne tarp dokumentuose nurodytų Å«kio subjektų, tačiau pasinaudojant UAB „Andrius ir kompanija“ vardu iÅ¡raÅ¡ytais dokumentais buvo įformintos Å«kinės operacijos, kurias atliko kiti asmenys.

Inspekcija konstatavo, kad surinkti įrodymai paneigia Å«kinės operacijos turinį, kaip pagrindinį juridinę galiÄ turinčio dokumento rekvizitÄ , todėl jie pripažinti neturinčiais juridinės galios.Aplinkybių ir faktų, kurie yra priskirtini neįrodinėtinų aplinkybių ir faktų kategorijai, klausimus reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnis, kuriuo atsakovas remiasi. PaaiÅ¡kina, kad įstatymų leidėjas yra suteikęs ne vienodÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę aplinkybėms ir faktams, kurie yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje ar civilinėje byloje, bei teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.Teismo nuosprendžio priimto baudžiamojoje byloje atveju, vėliau administracinę bylÄ nagrinėjantis teismas dėl nuteistojo (iÅ¡teisintojo) veiksmų kilusių padarinių nenustatinėja dalies teismo nuosprendžiu nustatytų faktų ir aplinkybių.

Teismas tokiais atvejais neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti, ar buvo padaryti veiksmai, kurie konstatuoti nuosprendžiu, ir ar juos padarė nuteistasis. Tačiau kiti nuosprendžiu konstatuoti faktai, nagrinėjant administracinę bylÄ , gali bÅ«ti ginčijami, ir teismas turi teisę juos kitaip nustatyti (LVAT 2015-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-249-438/2015).Taigi, LVAT formuojamoje praktikoje konstatavo reikÅ¡mingÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę – iÅ¡ naujo nenustatinėjama, ar buvo padaryti veiksmai, kurie konstatuoti teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ir ar juos padarė nuteistasis.IÅ¡ LAT 2014-09-23 nutarties, byloje neginčijamai įrodyta, jog pareiÅ¡kėjo buhalteriniuose dokumentuose užfiksuoti sandoriai tarp UAB „Andrius ir kompanija“ ir pareiÅ¡kėjo yra fiktyvÅ«s ir apie Å¡iuos sandorius buvo žinoma tiek pareiÅ¡kėjo direktoriui, tiek ir jos vadybininkui, o pareiÅ¡kėjo direktorius ir vadybininkas, kaip sandoriuose dalyvavę asmenys, pripažinti kaltais dėl fiktyvių sandorių tarp pareiÅ¡kėjo ir UAB „Andrius ir kompanija“.

   Įvertinus mokestinėje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, įsigydamas prekes iÅ¡ UAB „Andrius ir kompanija“ žinojo, jog dalyvauja sandoriuose, susijusiuose su sukčiavimu PVM srityje, todėl elgėsi nesÄ Å¾iningai. Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjas ginčijamu atveju nepateikė tinkamų dokumentų, kurių pagrindu jo galimai patirtas iÅ¡laidas bÅ«tų galima pripažinti sÄ naudomis, mažinančiomis apmokestinamÄ jį pelnÄ .

Kaip matyti iÅ¡ mokestinės bylos dokumentų, pareiÅ¡kėjas savo iÅ¡laidas grindžia UAB „Andrius ir kompanija" vardu pareiÅ¡kėjui iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis.Pažymi, jog, nors nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, ar realiai buvo tiektos prekės, nėra, tačiau, remiantis visuma aplinkybių, buvo konstatuota, kad bÅ«tent UAB „Andrius ir kompanija“ netiekė prekių, užfiksuotų ginčo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose. Atsižvelgus į tai daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo 1939798,50 Lt iÅ¡laidų, nurodytų Å¡iose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, laikyti realiomis.Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, siekdamas pagrįsti savo tikrinamuoju laikotarpiu patirtas iÅ¡laidas, turėtų pateikti atitinkamus įrodymus, pagrindžiančius jo realiai patirtas sÄ naudas.

Tačiau ginčijamu atveju pareiÅ¡kėjas įrodinėja savo patirtas iÅ¡laidas PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, kuriose užfiksuotos tarp PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų Å«kio subjektų realiai neįvykusios Å«kinės operacijos.Teigia, kad nėra pagrindo 1939798,50 Lt iÅ¡laidų, nurodytų ginčo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, laikyti pareiÅ¡kėjo realiai patirtomis sÄ naudomis, mažinančiomis jo apmokestinamÄ jį pelnÄ . Inspekcija, vadovaudamasi PMÄ® 11 ir 17 straipsniais, pagrįstai 2003 ir 2004 metų apmokestinamÄ jį pelnÄ padidino iÅ¡ viso 1939798,50 Lt suma ir papildomai apskaičiavo 290970 Lt PM.PaaiÅ¡kina dėl delspinigių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog aiÅ¡kinant MAÄ® 81 straipsnio 2 dalies, 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 97 straipsnio 2 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiÅ¡kinimo metodu, darytina iÅ¡vada, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs du skirtingus ir savarankiÅ¡kai taikomus delspinigių skaičiavimo už netinkamÄ mokestinės prievolės vykdymÄ pagrindus tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokesčių sumÄ , nurodytÄ mokesčių administratoriaus sprendime dėl mokestinio patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento patvirtinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-944/2011 ir kt.).

Pirmu atveju delspinigiai yra skaičiuojami dėl to, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Å iuo pagrindu delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo bÅ«ti sumokėtas į biudžetÄ , ir baigiami skaičiuoti patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento suraÅ¡ymo dienÄ . Antras delspinigių skaičiavimo pagrindas taikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas per MAÄ® 81 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ nesumoka sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytų papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumų.

Å iuo atveju delspinigių skaičiavimas yra pradedamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-254/2011 ir kt.).PaaiÅ¡kina, kad Å¡iuo atveju, mokesčių administratorius pagristai skaičiavo delspinigius nuo mokesčių nesumokėjimo termino iki patikrinimo akto suraÅ¡ymo, todėl nėra pagrindo sutikti, jog delspinigiai turtėjo bÅ«ti skaičiuojami 180 dienų. Be to, atsakovas atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo skaičiuojamų delspinigių už laikotarpį nuo 2009-04-17 (mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas VMI prie FM sprendimu) iki pareiÅ¡kėjo 2009-05-11 skundo nagrinėjimo atnaujinimo, t. y. 2014-11-14 sprendimo priėmimo dienos, skaičiuojamų nuo 349046 Lt PVM ir 290970 Lt PM.PaaiÅ¡kina dėl atleidimo nuo delspinigių.

Pareiškėjas teigia, kad jis turėtų būti atleistas nuo delspinigių mokėjimo, nes jis nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo (MAĮ 100 str. 1 d. 2 p., 141 str. 1 d. 1 p.). Su tokiu teiginiu nesutinka.MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje 1 punkte nustatytas pagrindas (jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo - vienas iš pagrindų numatytų MAĮ 141 str. 1 d.).

TeisėkÅ«ros subjektas atleidimÄ nuo delspinigių sieja ne tik su mokesčių mokėtojo kaltės nebuvimu, bet ir su jo paties pareiga Å¡iÄ faktinę aplinkybę įrodyti. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta tenka mokesčių mokėtojui, jei jis siekia pasinaudoti aptariama atleidimo nuo delspinigių teisine galimybe.PareiÅ¡kėjas nurodė esÄ s nekaltas, tačiau to nepagrindė faktiniais duomenimis. Mokesčių mokėtojas bÅ«damas atsakingas už mokesčių sumokėjimÄ atitinkamo mokesčio įstatymo pagrindu privalo laiku bei tinkamai užpildyti deklaracijas bei apskaičiuoti mokesčius, o neįvykdžius MAÄ® 40 straipsnyje numatytos prievolės, kyla kita pareiga – mokėti delspinigius už pradelstÄ laikotarpį(žr.

LVAT 2014-12-16 nutartis administracinėje byloje A-556-2083/2014).Inspekcija nustatė mokesčių teisės pažeidimus, už kuriuos atsakingaspareiÅ¡kėjas, todėl nėra pagrindo sutikti, jog nėra pareiÅ¡kėjo kaltės dėl padarytų pažeidimų. Å iuo atveju, pasak atsakovo, pareiÅ¡kėjas nuo delspinigių mokėjimo MAÄ® 141 str. 1 d. 1 p. pagrindu negali bÅ«ti atleistas.PaaiÅ¡kina dėl susitarimo pasiraÅ¡ymo. Mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iÅ¡ Å¡alių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti.

PasiraÅ¡ius tokį susitarimÄ , mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumÄ , o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumÄ negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali bÅ«ti pasiraÅ¡ytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu (MAÄ® (2004-04-13 redakcija Nr. IX-2112) 71 str. 1 d.).Teisės aktai nustato, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, todėl mokesčių mokėtojas pateikia raÅ¡ytinį pasiÅ«lymÄ , kuriame privalo nurodyti savo pavadinimÄ , nustatytas aplinkybes, savo argumentus dėl jų ir kitÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ .Å iuo atveju, pareiÅ¡kėjas neteikė jokio pasiÅ«lymo dėl susitarimo mokestinio ginčo proceso metu, kurį galėtų svarstyti VMI prie FM, todėl nėra pagrindo sutikti, jog buvo apribota pareiÅ¡kėjo teisė teikti siÅ«lymÄ .

Pažymi, jog tokiam teiginiu pagrįsti pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentuspraÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .              Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį atsakovas buvo informuotas.Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundÄ neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo.Skundas netenkinamas.Atribojant nagrinėjamÄ ginÄÄ svarbu yra tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme iÅ¡nagrinėta administracinė byla (Nr. eI-7320-208/2015) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos praÅ¡ymÄ panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2015-02-02 sprendimo Nr. S-11(7-237/2014) dalį, kuria panaikintas VMI 2014-11-14 sprendimas Nr. 69-142 dalyje dėl nurodymų sumokėti į biudžetÄ 101090 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir su Å¡ia suma susijusius delspinigius.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-08-13 sprendimas, kuriuo VMI skundas atmestas, dar neįsiteisėjo. Tačiau nagrinėjamoje byloje tiek pareiÅ¡kėjas, tiek VMI pateikia argumentus dėl sprendimo dalies, susijusios su PVM.PareiÅ¡kėjas su ta MGK sprendimo dalimi sutinka, nors praÅ¡o panaikinti visÄ MGK sprendimÄ , o VMI plačiai aiÅ¡kina atsiliepime dėl PVM priskaičiavimo pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad dėl PVM yra nagrinėjama kita administracinė byla, teismas Å¡ioje byloje nevertins Å¡alių pateikiamų argumentų dėl PVM priskaičiavimo teisingumo.Byloje nustatyta, kad Panevėžio AVMI (toliau – Inspekcija) patikrinusi mokesčių mokėtojÄ UAB „Todneta“ surašė 2009-02-11 Patikrinimo aktÄ Nr. PAR-23 (Mokestinių ginčų komisijos byla indeksu 6.11-02(7-237/2014, t.

I, l. 69-73, toliau – Patikrinimo aktas), kuriuo įforminti mokesčių patikrinimo už 2003-01-01 – 2004-12-31 laikotarpį rezultatai ir pareiÅ¡kėjui papildomai priskaičiuota 349046 Lt PVM, 194665 Lt PVM delspinigių, 290970 Lt pelno mokesčio (PM) ir 133609 LT PM delspinigių. Dėl Å¡io Patikrinimo akto pareiÅ¡kėjas pateikė 2009-03-13 pastabas (ten pat, l. 62-67). Panevėžio AVMI 2009-04-17 priėmė sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (11.1-24)-SA-26 (ten pat, l. 52-61). Å iuo sprendimu priskaičiuoti mokesčiai ir delspinigiai patvirtinti, paskirtos baudos: 104714 Lt PVM, 87291 Lt pelno mokesčio bauda.

PareiÅ¡kėjas dėl Å¡io sprendimo padavė 2009-05-12 skundÄ (registravimo diena), (ten pat, l. 43-49), tačiau VMI 2009-07-17 sprendimu Nr. 69-195 UAB „Todneta“ 2009-05-11 skundo (nurodoma skunde įraÅ¡yta data) nagrinėjimÄ sustabdė iki bus priimtas procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00082-04 (vadovavosi MAÄ® 156 straipsnio 1 dalimi), (ten pat, l. 39-42). Tokio sprendimo pareiÅ¡kėjas neskundė, reiÅ¡kia sutiko, kad mokestiniam ginčui baudžiamosios bylos baigtis turės įtakos.

Baudžiamoji byla baigta LAT priėmus 2014-09-23 nutartį (baudžiamoji byla Nr. 2K-363/2014), kuria panaikinta nuosprendžių dalis ir iÅ¡ D. D., T. Å . ir UAB „Todneta“ solidariai priteisė valstybei 349045,72 Lt. IÅ¡ nutarties dalies „Dėl civilinio ieÅ¡kinio“ akivaizdu, kad nurodyta suma yra pridėtinės vertės mokestis. Tuo tarpu, toje pačioje nutarties dalyje nurodyta, kad pelno mokestis – 290970 Lt kaip civilinis ieÅ¡kinys nepriteisiamas (pagal Vilniaus apygardos teismo priimtÄ nuosprendį baudžiamojoje byloje).Ä®siteisėjus LAT nutarčiai, VMI atnaujino 2009 m. pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimÄ ir 2014-11-14 sprendimu Nr. 69-142:

1) patvirtino Inspekcijos 2009-04-17 sprendimo Nr. (11.1-24)-SA-26 nurodymus pareiÅ¡kėjui į biudžetÄ sumokėti 349046 Lt PVM, 194665 Lt PVM delspinigių, 290970 Lt PM, 133609 Lt PM delspinigių sumas;

2) panaikino Inspekcijos pareiÅ¡kėjui skirtas 104714 Lt PVM baudÄ ir 87291 Lt PM baudÄ ;

3) atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo PVM ir PM delspinigių, apskaičiuotų (skaičiuojamų) nuo 349046 Lt PVM ir 290970 Lt PM už laikotarpį nuo 2009-04-17 (mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas VMI prie FM sprendimu) iki pareiÅ¡kėjo 2009-05-11 skundo nagrinėjimo atnaujinimo, t. y. atsakovo sprendimo priėmimo dienos.PareiÅ¡kėjas padavė skundÄ MGK dėl VMI prie FM 2014-11-14 sprendimo. MGK 2015-02-02 sprendimu Nr. S-11 (7-237/2014) iÅ¡ dalies tenkino pareiÅ¡kėjo skundÄ : panaikino VMI prie FM 2014-11-14 sprendimÄ Nr. 69-142 dalyje dėl nurodymų sumokėti į biudžetÄ 101090 Eur PVM ir su Å¡ia mokesčio suma susijusius delspinigius, kitÄ VMI sprendimo dalį patvirtino.Todėl nagrinėjamoje byloje ginčas yra tik dėl pelno mokesčio priskaičiavimo teisingumo, taip pat dėl delspinigių, skaičiuotų nuo Å¡io mokesčio.

                          Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tarp UAB „Andrius kompanija“ ir pareiÅ¡kėjo buvo įforminami fiktyvÅ«s sandoriai pagaminant ir panaudojant netikrus dokumentus ir tokiais veiksmais panaikinta didelės vertės pareiÅ¡kėjo prievolė sumokėti į valstybės biudžetÄ 349045,72 Lt PVM. Panaudotos suklastotos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros su įraÅ¡ytais melagingais duomenimis. VMI skundžiamame sprendime įvertino, kad pareiÅ¡kėjo įformintos medienos įsigijimo Å«kinės operacijos pagal UAB „Andrius ir kompanija“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras realiai, t.y. tarp nurodytų subjektų ir tokiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos buhalterinės apskaitos dokumentuose, neįvyko.

VMI vadovavosi Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsniu ir konstatavo, kad tos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neturi juridinės galios, nes jose nurodytas Å«kinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, t.y. Å«kinės operacijos įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta apskaitos dokumentuose. Tačiau Å¡ie VMI argumentai skirti buvo PVM priskaičiavimui pagrįsti, dėl ko yra atskiras ginčas, nagrinėjamas administraciniame teisme. Dėl pelno mokesčio, t.y., dėl pareiÅ¡kėjo teisės patirtas iÅ¡laidas pripažinti sÄ naudomis, mažinančiomis apmokestinamÄ pelnÄ , VMI pasisakė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė tinkamų dokumentų tokių iÅ¡laidų teisėtumui pagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde teismui neneigia, kad sÄ naudas grindė tik UAB „Andrius ir kompanija“ vardu iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, tačiau nurodo, kad kitokių dokumentų ar įrodymų dėl sÄ naudų nespėjo pateikti. Nurodo, kad medienÄ Ä¯sigijo iÅ¡ tikrųjų, tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nebuvo papraÅ¡yta pateikti kitus dokumentus, patvirtinančius tokias aplinkybes. Tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai laikomi nepagrįstais, nes nuo LAT nutarties įsiteisėjimo, kai pareiÅ¡kėjui turėjo galutinai paaiÅ¡kėti, kad medienos įsigijimÄ patvirtinančios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neturi juridinės galios, praėjo apie 1,5 mėnesio, per tÄ laikÄ pareiÅ¡kėjas VMI neteikė įrodymų iÅ¡ ko ir už kokias sumas įsigijo medienÄ .

Po to pareiÅ¡kėjas 2014-12-03 pateikė skundÄ MGK, kuriame nurodė, kad surinktoje medžiagoje yra duomenų, kad ne visa mediena įsigyta tik per UAB „Andrius ir kompanija“ forminamas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, (visas medienos kiekis pasak pareiÅ¡kėjo buvo 14437 m2). PareiÅ¡kėjo teigimu, ir baudžiamojoje byloje buvo liudytojų parodymai (A. P. ir T. Å .), kuriais patvirtinama, kad iÅ¡ UAB „Andrius ir kompanija“ buvo ir realiai įsigyjama mediena. PareiÅ¡kėjas rėmėsi ir Specialisto iÅ¡vada baudžiamojoje byloje, kuri neva patvirtina, kad buvo ir kitų medienos įsigijimo atvejų.

Taigi, neteisingo dydžio mokesčių priskaičiavimas pareiÅ¡kėjo buvo grindžiamas tik dviem paminėtais argumentais. Taip pat pareiÅ¡kėjas skundėsi ir dėl to, kodėl Inspekcija taip vėlai atliko patikrinimÄ , galėjo ir 2006 m. atlikti. Todėl pareiÅ¡kėjo manymu tikslios mokesčių sumos nebuvo įrodytos. Tačiau ir su Å¡iuo skundu pateiktu MGK pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, kurie nuneigtų mokesčių administratoriaus apskaičiuotÄ PM, nepateikė. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigė, kad ne visos UAB „Andrius ir kompanija“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros reiÅ¡kė, kad pagal jas nebuvo tiekta mediena, nes baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, kad visos Å¡ios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo suklastotos ir panaudotos siekiant patvirtinti fiktyvius sandorius.

Specialisto iÅ¡vada, kuria rėmėsi pareiÅ¡kėjas, yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus 2006-04-20 Specialisto iÅ¡vada Nr. 5-1/74 (ten pat, l. 85-93). Specialistams buvo pavesta atsakyti į klausimus, kurie iÅ¡ esmės buvo susiję tik su PVM mokėjimu, taip pat buvo klausiama dėl pažeidimų padarytų tvarkant buhalterinę apskaitÄ , registruojant Å«kines operacijas. Å i Specialisto iÅ¡vada buvo įvertinta baudžiamojoje byloje, tačiau, kita vertus, iÅ¡vadoje nėra nurodyta, kad koks nors medienos įsigijimo kiekis gali bÅ«ti patvirtinamas buhalterinės apskaitos dokumentais.

PrieÅ¡ingai, Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad visas pareiÅ¡kėjo skunde MGK nurodomas medienos kiekis – 14437,7 kub.m. už 2288844,36 Lt nebuvo pirktas iÅ¡ UAB „Andrius ir kompanija“ kaip apskaitoje vaizdavo pareiÅ¡kėjas (Specialisto iÅ¡vados 11 lapas, 4 pastraipa iÅ¡ virÅ¡aus). Specialisto iÅ¡vadoje yra nurodyta, kad pelno mokesčio suma turi bÅ«ti 290970 Lt vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 11, 5 straipsniaisnepripažįstant sÄ naudomis Å¡ioje iÅ¡vadoje nurodytų sumų už 2003 ir 2004 metus.

Nurodyta suma ir buvo priskaičiuota Patikrinimo aktu, todėl pareiÅ¡kėjas nepagrįstai rėmėsi Specialisto iÅ¡vada, kaip įrodančia, kad kažkokia medienos dalis visgi buvo įsigyta realiai ir jos įsigijimo iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti įtraukiamos į sÄ naudas, kuriomis mažinamas apmokestinamas pelnas. Patikrinimo akte buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes iÅ¡laidos, kurių pagrindu pripažįstamos sÄ naudos, gali bÅ«ti grindžiamos tik juridinę galiÄ turinčiais dokumentais.

PareiÅ¡kėjas tokių nepateikė iki pat bylos nagrinėjimo teisme. MGK 2015-02-02 sprendimu Nr. S-11(7-237/2014) pasisakė, kad mokesčių administratorius padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, įsigydamas ginčo prekes (medienÄ ), žinojo, jog dalyvauja sandoriuose su sukčiavimu PVM srityje, todėl elgėsi nesÄ Å¾iningai. Komisija pažymėjo, kad sandorio Å¡alies, su kuria įvykdyta Å«kinė operacija, tikrumas – vienas iÅ¡ Å«kinės operacijos bÅ«tinų elementų, kuris turi atsispindėti apskaitos dokumente ir su kuriuo sietina Å¡io dokumento juridinė galia.

Nurodo, kad surinkti įrodymai, patvirtinantys faktines aplinkybes, leidžia tvirtinti, kad pareiÅ¡kėjas prekių realiai iÅ¡ UAB „Andrius ir kompanija“ įsigyti negalėjo, pareiÅ¡kėjas mokestine prasme elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes žinojo apie kontrahento sukčiavimÄ PVM srityje. MGK konstatavo, kad ginčo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros mokesčių administratoriaus pagrįstai pripažintos neturinčios juridinės galios. Dėl to daroma iÅ¡vada, kad taikant Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, pareiÅ¡kėjas neįgijo teisės į patirtų iÅ¡laidų priskyrimÄ sÄ naudomis, mažinančiomis apmokestinamÄ jį pelnÄ .

Kadangi, kaip minėta pirmiau, pareiÅ¡kėjas neteikė įrodymų, jog Å«kinės operacijos yra tikrai įvykusios, o jų turinį patvirtina juridinę galiÄ turintys dokumentai, MGK iÅ¡vada dėl pelno mokesčio yra teisėta ir pagrįsta. Dėl pelno mokesčio delspinigių. PareiÅ¡kėjas ir MGK prašė atleisti nuo delspinigių mokėjimo. MGK Å¡io praÅ¡ymo netenkino, tokį sprendimÄ tinkamai motyvavo. Pagal MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra Å¡io įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas.

Pagal MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, jis gali bÅ«ti atleidžiamas nuo delspinigių. PareiÅ¡kėjas ir praÅ¡o atleisti nuo delspinigių bÅ«tent nurodytu pagrindu, tačiau nenurodo savo argumentų, dėl kurių tvirtina, kad Å¡iuo atveju nėra mokesčių mokėtojo kaltės. Atsižvelgiant į Å¡ių teisės normų turinį, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar Å¡is atleidimo nuo delspinigių pagrindas gali bÅ«ti taikomas nagrinėjamu atveju, bÅ«tina įvertinti dėl kokių aplinkybių pareiÅ¡kėjas padarė mokesčių įstatymų pažeidimus, buvusius PM papildomai mokėtinų sumų priskaičiavimo priežastimi, ir nustatyti ar egzistuoja pareiÅ¡kėjo kaltė dėl tokių pažeidimų padarymo.

Atsižvelgiant į nagrinėjamo mokestinio ginčo aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigė, kad dėl mokestinio įstatymo pažeidimo nėra pareiÅ¡kėjo kaltės, nes centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas grindžiamas ir tuo, kad mokesčių mokėtojas žinojo, kad jo atliekamos Å«kinės operacijos ir kita veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, įvertino tai, kad baudžiamojoje byloje yra neginčijamai įrodyta, kad pareiÅ¡kėjo buhalteriniuose dokumentuose užfiksuoti sandoriai yra fiktyvÅ«s, apie Å¡iuos sandorius žinojo bendrovės direktorius ir vadybininkas, kurie dalyvavo tokiuose sandoriuose, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Kita vertus, iÅ¡ įstatymo nuostatų seka, kad įstatymų leidėjas atleidimÄ nuo delspinigių susiejo ne tik su mokesčių mokėtojo kaltės nebuvimu, bet ir su jo paties pareiga Å¡iÄ faktinę aplinkybę įrodyti. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , pareiÅ¡kėjas turi nurodyti bei įrodymais pagrįsti tokias aplinkybes, kurias bÅ«tų galima pripažinti objektyviomis kliÅ«timis sumokėti mokesčius (žr. pvz., LVAT 2011 m. balandžio 7 d. nutartį a. b.

Nr. A575 - 753/11, 2012 m. sausio 23 d. nutartį a. b. Nr. A575-404/2012). Atsižvelgiant į byloje esančius faktinius duomenis daroma iÅ¡vada, kad teisinio pagrindo teigti, jog mokesčių mokėtojas Å¡iuo atveju nėra kaltas dėl mokestinės prievolės neįvykdymo, nėra. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir iÅ¡vadai, kad mokesčių administratorius vilkino patikrinimÄ bei sprendimų priėmimÄ , nes iÅ¡ mokestinio ginčo medžiagos akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo mokestinių įstatymų pažeidimas buvo pradėtas tirti baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00082-04, t.y. pradėtoje 2004 m., Å¡ioje byloje 2005-06-07 buvo suformuluota užduotis specialistams, kurių tyrimo iÅ¡vada suraÅ¡yta 2006-04-20, ir tik remiantis Å¡ia iÅ¡vada atliktas mokestinis patikrinimas, kuris pradėtas 2008-12-17 ir baigtas 2009-02-11 (Patikrinimo akto duomenys).

IÅ¡ MGK byloje esančių baudžiamosios bylos duomenų seka, kad praneÅ¡imai apie įtarimÄ priimti tik 2008 m. pabaigoje (MGK byla, t. I, l. 167-177, 180-183, 186-197). Kol nebuvo baigtas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, 2009-07-17 VMI sprendimu pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimas buvo sustabdytas ir už tÄ laikotarpį (iki skundo nagrinėjimo atnaujinimo) delspinigiai nebuvo skaičiuojami. Mokestinis patikrinimas pradėtas už laikotarpį, kuris nevirÅ¡ija 5 metų, t.y. MAÄ® nustatyto termino. Ä®vertinus mokestinio patikrinimo aplinkybių visumÄ , nėra pagrindo teigti, kad dėl pareiÅ¡kėjo pareigų tinkamo neatlikimo yra kaltas mokesčių administratorius, ar, kad kas nors kitas sutrukdė tinkamai mokėti pelno mokestį – t.y.

į sÄ naudas įtraukti tik tas iÅ¡laidas, kurias pareiÅ¡kėjas tikrai gali pagrįsti juridinę galiÄ turinčiais dokumentais. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui buvo žinoma, kad sÄ naudas jis grindžia suklastotais dokumentais. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2003-2004 m. vykdė Å«kinę veiklÄ ir savo kaltės, t.y. tyčios nemokėti pelno mokesčio nemato. Nagrinėjamu atveju pažeidimas yra formalus (pažeistos MAÄ® ir PMÄ® nuostatos, įpareigojančios tinkamai ir laiku mokėti mokestį), todėl kaltės forma, taikant MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , reikÅ¡mės neturi. PareiÅ¡kėjas nenurodė kitų pagrindų, kurie numatyti MAÄ® 141 straipsnio 1 dalyje, leidžiančių atleisti nuo delspinigių, tokie pagrindai negali bÅ«ti nustatyti ir remiantis byloje esančia medžiaga.

Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad mokesčių įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. VisiÅ¡kai nepagrįsta bÅ«tų manyti, kad nepadaryta žala biudžetui, nes 2003-2004 m. valstybė negavo pelno mokesčio sumų, Å¡is mokestis nesumokėtas iki Å¡iol. Neįrodyta, kad pareiÅ¡kėjas mokesčių įstatymÄ pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimo.Dėl pareiÅ¡kėjo nurodymo skunde, kad pareiÅ¡kėjas finansiÅ¡kai nėra pajėgus sumokėti PM ir delspinigius.

MAÄ® nuostatos bei jų pagrindu priimti Finansų ministro įsakymai sudaro galimybę pasiraÅ¡yti susitarimus dėl mokestinių nepriemokų sumokėjimo atidėjimo ir iÅ¡dėstymo (MAÄ® 88 straipsnis). BÅ«tent teikiant tokius praÅ¡ymus ir turi bÅ«ti teikiami įrodymai, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo nurodomas aplinkybes, jog mokesčio ir delspinigiųsumokėjimas prives prie bendrovės bankroto.PareiÅ¡kėjas, nors ir sutinka su MGK sprendimo dalimi, visgi praÅ¡o panaikinti visÄ Å¡Ä¯ sprendimÄ .

Toks pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir dėl to, kad pareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kino, kodėl nesutinka su MGK sprendimu dėl PVM, prieÅ¡ingai, nurodė, kad sutinka su Å¡ia sprendimo dalimi, nurodė, kad PVM jau sumokėjo. Taip pat pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti VMI ir Panevėžio AVMI sprendimus, nors dalį Å¡ių sprendimų jau panaikino MGK, Å¡i aplinkybė taip pat nepaaiÅ¡kinta. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas skundžia tik mokesčių administratorių ir MGK sprendimų dalis, susijusias su įpareigojimu sumokėti PM ir Å¡io mokesčio delspinigius.

Tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ nėra pagrindo, nes reikalavimai nepagrįsti nei teisės aktų nuostatomis, nei faktinėmis aplinkybėmis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo UAB „Todneta“ skundÄ atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                    Halina Zaikauskaitė