2022-06-08 Nr. BB-4010-1-06-1-10018-2011-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-156-303/202

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-10018-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 2.1.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K., V. N., I. Ž., A. P. ir jo gynėjos advokatės L. M. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, iš dalies panaikintu ir pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu:

A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės sumokėti PVM į valstybės biudžetą panaikinimo) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir paskirtas įpareigojimas per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. K. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės sumokėti pelno mokestį panaikinimo), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. K. baudžiamasis procesas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo pasisavinti didelės vertės svetimą UAB „R“ turtą), BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės svetimo UAB „V“ turto pasisavinimo), BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB „V“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) ir BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl dokumentų klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo, dėl to valstybės biudžetui buvo padaryta didelė žala) nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

V. N. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės sumokėti PVM į valstybės biudžetą panaikinimo) laisvės atėmimo bausme trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir paskirtas įpareigojimas per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. N. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės sumokėti pelno mokestį panaikinimo), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. N. baudžiamasis procesas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl svetimo UAB „A“ didelės vertės turto pasisavinimo), BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo pasisavinti svetimą UAB „R“ didelės vertės turtą), BK 300 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš BK 300 straipsnio 3 dalies (dėl buhalterinės apskaitos dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo, dėl to UAB „A“ buvo padaryta didelė žala), BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „A“ PVM deklaracijų suklastojimo ir jų panaudojimo), BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „A“ pelno mokesčio deklaracijų suklastojimo ir jų panaudojimo, dėl to valstybės biudžetui buvo padaryta didelė žala), BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „R“, „S“, „I“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir mokesčių deklaracijų suklastojimo ir jų panaudojimo, dėl to valstybės biudžetui buvo padaryta didelė žala) nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės sumokėti PVM į valstybės biudžetą panaikinimo) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams; BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „R“ pelno mokesčio deklaracijų suklastojimo ir jų panaudojimo, dėl to valstybės biudžetui buvo padaryta didelė žala) laisvės atėmimo bausme aštuoniems mėnesiams; BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB „R“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir paskirtas įpareigojimas per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. P. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės sumokėti pelno mokestį panaikinimo), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. P. baudžiamasis procesas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl svetimo UAB „R“ didelės vertės turto pasisavinimo), BK 300 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš BK 300 straipsnio 3 dalies (dėl buhalterinės apskaitos dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo, dėl to UAB „R“ buvo padaryta didelė žala), ir BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „R“ PVM deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo, dėl to valstybės biudžetui buvo padaryta didelė žala) nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

I. Ž. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės sumokėti PVM į valstybės biudžetą panaikinimo) laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir paskirtas įpareigojimas per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

I. Ž. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės sumokėti pelno mokestį panaikinimo), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

I. Ž. baudžiamasis procesas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl svetimo UAB „A“ didelės vertės turto pasisavinimo), BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl dviejų veikų – UAB „A“ PVM ir pelno mokesčio deklaracijų suklastojimo bei panaudojimo, dėl to valstybės biudžetui buvo padaryta didelė žala), BK 300 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš BK 300 straipsnio 3 dalies (dėl buhalterinės apskaitos dokumentų suklastojimo ir panaudojimo, dėl to UAB „A“ buvo padaryta didelė žala), BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Valstybei padarytai turtinei žalai atlyginti priteista: pagal civilinį ieškinį Nr. (12.14.-30-8.)-46-44701 solidariai iš T. J., A. K. ir I. K. 1668,21 Eur; solidariai iš T. J. ir A. K. 521,31 Eur, o civilinio ieškinio dalis dėl 1147 Eur žalos atlyginimo atmesta; pagal civilinį ieškinį Nr. (12.14.-30-8.)-46-1657 solidariai iš UAB „A“, V. N., I. Ž., A. M. ir T. J. 20 937,7 Eur; solidariai iš UAB „A“, V. N. ir I. Ž. 11 737 Eur, o civilinio ieškinio dalis dėl pelno mokesčio nesumokėjimo (24 696 Eur) palikta nenagrinėta; pagal civilinį ieškinį Nr. (12.14.-30-8.)-46-2970 solidariai iš UAB „R“, A. P., I. K. 18 764 Eur; solidariai iš UAB „R“, A. P., T. J. ir V. N. 10 426 Eur; solidariai iš UAB „R“, A. P., T. J., I. K. 21 744 Eur; solidariai iš UAB „R“, A. P., I. K., A. K., A. M. ir T. J. 9749 Eur; solidariai iš UAB „R“, A. P. ir I. K. 50 569,4 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalis, kuria išspręstas BK 72 straipsnio taikymo klausimas A. K., V. N., A. P. ir I. Ž. dėl veikų, nustatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendis, iš dalies panaikintas ir pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu, ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigų sumas: iš A. K. – 14 353,53 Eur, iš A. P. – 382 806,82 Eur, iš V. N. ir I. Ž. – po 89 109,39 Eur iš kiekvieno.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pagal paduotus kasacinius skundus teisės taikymo aspektu tikrinant Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, aktualios tik tos veikos, dėl kurių šiuo nuosprendžiu buvo išspręstas BK 72 straipsnio taikymo A. K., V. N., A. P. ir I. Ž. klausimas:

1.1. A. K. baudžiamasis procesas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, pripažinus, kad jis pagrįstai buvo kaltinamas tuo, jog, laikinai eidamas UAB „V“ direktoriaus pareigas ir einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas šios bendrovės turtą, Vilniuje 2008 m. gegužės–spalio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas su organizuota grupe, padedant organizuotos grupės nariui T. J. ir organizuotai grupei nepriklausančiai I. K., pasisavino savo žinioje esantį didelės vertės UAB „V“ priklausantį turtą – 14 353,53 Eur.

1.2. A. P. baudžiamasis procesas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, pripažinus, kad jis pagrįstai buvo kaltinamas tuo, jog, būdamas UAB „R“ direktorius ir einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „R“ turtą, veikdamas Vilniuje 2008 m. rugpjūčio–gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, padedant organizuotos grupės nariams A. M., T. J., A. K. ir R. C. bei organizuotai grupei nepriklausantiems V. N. ir I. K., pasisavino savo žinioje esantį UAB „R“ didelės vertės turtą – 382 806,82 Eur.

1.3. V. N. baudžiamasis procesas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, pripažinus, kad jis pagrįstai buvo kaltinamas tuo, jog, būdamas UAB „A“ komercijos direktorius ir einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „A“ turtą, Vilniuje ir Kaune 2006 m. gruodžio mėn. – 2008 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su I. Ž. ir organizuota grupe (susidedančia iš jo paties, asmens, pasislėpusio nuo teismo, J. Š.) bei atskirais epizodais veikdamas bendrininkų grupe su I. Ž. ir organizuotos grupės (susidedančios iš A. M., T. J., R. C.) nariais, pasisavino savo žinioje esantį UAB „A“ didelės vertės turtą – 178 218,78 Eur.

1.4. I. Ž. baudžiamasis procesas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, pripažinus, kad ji pagrįstai buvo kaltinama tuo, jog, būdama UAB „A“ direktorė ir einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdama UAB „A“ turtą, Vilniuje ir Kaune 2006 m. gruodžio mėn. – 2008 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdama bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariu V. N. (UAB „A“ komercijos direktoriumi) ir padedant organizuotos grupės nariams, asmeniui, pasislėpusiam nuo teismo, J. Š., atskirais epizodais veikdama bendrininkų grupe su V. N. ir padedant organizuotos grupės nariams A. M., T. J., R. C., pasisavino savo ir V. N. žinioje esantį UAB „A“ didelės vertės turtą – 178 218,78 Eur.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad neteisėtai užvaldytos UAB „V“, UAB „A“, UAB „R“ priklausančios lėšos buvo A. K., V. N., A. P. ir I. Ž. inkriminuotų veiksmų rezultatas; nagrinėjamoje byloje UAB „V“, UAB „A“, UAB „R“ civilinių ieškinių nepareiškė; byloje nėra duomenų, kad nuteistųjų A. K., V. N., A. P. ir I. Ž. žinioje buvę ir jų pasisavinti svetimi pinigai buvo grąžinti UAB „V“, UAB „A“, UAB „R“ arba buvo pareikštas civilinis ieškinys civilinio proceso tvarka, arba buvo kitokiu būdu susitarta UAB „V“, UAB „A“, UAB „R“ atlyginti padarytą žalą; turto pasisavinimo dalykas – pinigai nerasti; patys nuteistieji nenurodė jokių trečiųjų asmenų, kuriems šis turtas būtų perduotas ar perleistas. Todėl pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas iš nuteistųjų A. K., A. P., V. N. ir I. Ž. išieškotina jų žinioje buvusio ir pasisavinto bendrovių turto vertę atitinkanti pinigų suma. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-444/2005, 2K-68/2010, 2K-138/2014).

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Pripažindamas byloje netirtus ir prieštaringus UAB „V“ finansinius dokumentus įrodymais ir atsisakydamas juos patikrinti, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus įrodymų vertinimo kriterijus. Teismas privalėjo motyvuoti nuosprendį, nurodydamas visus įrodymus, kuriais remiasi grįsdamas kasatoriaus kaltę.

3.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išnagrinėjo bylą pažeisdami BPK 265 straipsnio reikalavimus, neužtikrindami rungtyniškumo principo, nes atsisakė skirti finansinę ekspertizę. Kasatorius nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad sandoriai, kuriuos jis sudarė kaip UAB „V“ vadovas, buvo teisėti, o pagal juos atlikti darbai yra realūs ir gali būti patikrinti ekspertizės metu. UAB „V“ lėšos pasisavintos nebuvo, nes jų bendrovės kasoje tiesiog nebuvo.

4. Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. ir jo gynėja advokatė L. Makauskaitė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 15 d. nuosprendį. Kasatoriai skunde nurodo:

4.1. Bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos tik asmeniui, teismo nuosprendžiu pripažintam kaltu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šioje byloje nė vienas iš nuteistųjų nebuvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismo nurodytos pasisavintos pinigų sumos negali būti laikomos nusikalstamos veikos rezultatu.

4.2. BPK 94 straipsnio 1 dalies nuoroda į BK 72 straipsnį reiškia tai, kad turto konfiskavimas nutraukus procesą galimas tik tada, kai byloje esantys duomenys yra pakankami daryti išvadai dėl turto atitikties konfiskuotino turto požymiams. Taigi nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatytas turtas, atitinkantis konfiskuotino turto požymius. Apeliacinės instancijos teismas uždraustos veikos rezultatą – konfiskuotiną turtą nustatė neatlikęs įrodymų tyrimo, netyręs nuteistųjų, jų gynėjų apeliacinės instancijos teisme išsakytų argumentų dėl nuteistiesiems pareikštų kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pagrįstumo, nurodydamas, kad kasacinės instancijos teismui patvirtinus, jog nuteistieji pagrįstai buvo kaltinami dėl veikų padarymo, tai reikštų įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nepagrįstą ir neteisėtą revizavimą. Tačiau kasacinės instancijos teismas tokios išvados nepadarė. Kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda ir jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles.

4.3. Sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos rezultato konfiskavimo, turėjo būti nustatyta, kokią turtinę naudą nuteistieji gavo padarę nusikalstamą veiką, ir tik toks turtas galėjo būti konfiskuojamas BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nes iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo paskirtis – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, o ne jį nubausti. Apeliacinės instancijos teismas turto konfiskavimą pavertė bausme nuteistiesiems, nors jie nebuvo pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, kurias teismas vertino kaip pasisavintas lėšas, dubliuoja pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštus civilinius ieškinius valstybės biudžetui priteistas pinigų sumas, o tai neatitinka BK 72 straipsnio nuostatų ir prieštarauja protingumo bei teisingumo principams.

4.4. Apeliacinės instancijos teismas, netenkinęs nuteistųjų ir jų gynėjų prašymų atnaujinti įrodymų tyrimą, perrašydamas ankstesnio to paties teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalis, padarė klaidingas išvadas, pažeidė BPK 20 straipsnyje nustatytus įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus ir tai sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

5. Kasaciniu skundu nuteistoji I. Ž. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:

5.1. Byloje figūravo R. C., kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį. Prašymus įtraukti jį į civilinių ieškinių nagrinėjimą ir taikyti jam turto konfiskavimo institutą teismai ignoravo, taip vykdydami selektyvų teisingumą, sudarydami precedentą dėl asmens atleidimo nuo jo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, pažeisdami žalos atlyginimo privalomumo principą.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas turto konfiskavimo klausimą, neįsigilino į bylos aplinkybes, konfiskuojamo turto dydžio neindividualizavo, tiesiog pateikė nuorodas į ankstesnius nuosprendžius byloje ir taip padarė reikšmingą BPK normų pažeidimą. Teismams konstatavus, kad buvo pasisavinti grynieji pinigai iš UAB „A“ kasos, turėjo būti nustatyta, kas, kada ir kokį kiekį grynųjų pinigų paėmė iš kasos ir kas buvo atsakingas už kasą. Toks tyrimas nebuvo atliktas, bendras nuostolis nustatytas iš antrinių (apsimestinių) sandorių, darant prielaidą, kad UAB „A“ lėšomis buvo finansuojami apsimestiniai sandoriai, o lėšos likdavo pas atsakingą asmenį. Tačiau nebuvo patikrintas finansavimo faktas, pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo apklaustas byloje išvadą pateikęs Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistas, nustatyta, kad jis miręs. Apeliacinės instancijos teismui neatlikus įrodymų tyrimo buvo pažeistos BPK 324 straipsnio nuostatos.

5.3. Solidaraus turto konfiskavimo baudžiamasis įstatymas nenustato, tokia konfiskavimo rūšis negali būti taikoma. Dėl to konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti išieškoma ne solidariai iš visų nusikalstamos veikos bendrininkų, o iš kiekvieno bendrininko atskirai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų vaidmenis padarant nusikalstamą veiką ir kitas bylos aplinkybes.

5.4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išnagrinėjo bylą pažeisdami BPK 265 straipsnio reikalavimus, neužtikrindami rungtyniškumo principo, nes atsisakė skirti finansinę ekspertizę. Kasatorė nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad sandoriai, kuriuos ji sudarė kaip UAB „A“ vadovė, buvo teisėti, o pagal juos atlikti darbai yra realūs ir gali būti patikrinti ekspertizės metu.

5.5. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjusiai teisėjų kolegijai pirmininkavęs ir pranešėju buvęs teisėjas A. K. viename iš ikiteisminių tyrimų prokuroro nutarimu turi liudytojo, kuris yra apklausiamas apie savo galimai padarytą veiką, statusą. Teisėjas, kurio statusas ikiteisminiame tyrime priklauso nuo prokuroro sprendimo, negali būti laikomas nepriklausomu ir nešališku nagrinėdamas kitoje baudžiamojoje byloje prokuratūros paduotą apeliacinį skundą. Be to, teisėjas A. K. yra įgijęs specialiojo liudytojo statusą toje pačioje byloje, kurioje pagrindinis įtariamasis yra nepagrįstai kasatorę apkalbėjusio nuteistojo A. P. gynėjas advokatas D. Z. Nagrinėjant kasatorės bylą kasacine tvarka ir priimant 2021 m. balandžio 22 d. nutartį, teisėjas A. K. turėjo įtariamojo statusą. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, prokuroras nutylėjo šią aplinkybę ir kasacinės instancijos teismas priėmė nutartį, pasiremdamas A. K., kaip specialiojo liudytojo, statusu, kuris teismui nesudarė pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu. Jei tokia aplinkybė būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, būtų pareikštas nušalinimas teisėjui A. K. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Nors tokia aplinkybė proceso dalyviams nebuvo žinoma, ji buvo žinoma pačiam teisėjui A. K., kuris pats turėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė, taip esmingai pažeisdamas BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 59 straipsnio 1 dalies nuostatas ir visą teismo sudėtį padarydamas priklausomą ir šališką.

5.6. Jau po skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo tapo viešai žinoma, kad bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjęs teisėjas S. L. turi kaltinamojo procesinį statusą kitoje baudžiamojoje byloje. Kartu su S. L. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas advokatas R. M., kuris nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo vieno iš kaltinamųjų G. M. gynėjas. Pažymėtina, kad teismui nustačius, jog G. M. veikė kita organizuota grupe su V. N. ir V. G., iš jo vis tiek nebuvo priteistos pinigų sumos pagal civilinius ieškinius, be to, jis sulaukė itin švelnios bausmės. Paaiškėjus, kad bylą nagrinėjantis teisėjas ir G. M. gynėjas yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaip bendrininkai už korupcinius nusikaltimus, darytina išvada, kad teisėjas, kurio nagrinėjamoje byloje dalyvaujantis gynėjas yra jo artimas pažįstamas, turėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė. Lietuvos Respublika, nesiimdama jokių organizacinių priemonių, kad pašalintų galimybę, jog baudžiamųjų bylų nenagrinėtų teisėjai, kurių tolesnis likimas priklauso nuo prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo institucijų sprendimų, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Vien dėl teismo nepriklausomumo ir nešališkumo neužtikrinimo skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas.

6. Kasaciniu skundu nuteistasis V. N. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad kasacinio skundo argumentai iš esmės tapatūs nuteistosios I. Ž. kasacinio skundo argumentams, todėl atskirai nedėstomi ir nekartojami. Kasatorius skunde papildomai nurodo:

6.1. Visa jo tariamai pasisavinta pinigų suma buvo grąžinta suklastotų PVM sąskaitų faktūrų adresatams, tai nuosprendžio 363 lape pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. 2008 m. birželio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas J. Š. atpažino V. G. bei V. N. ir parodė, kad jie kartu į Kauną atveždavo UAB „S“, UAB „F“, UAB „I“ duomenis, kuriuos J. Š. įrašydavo į UAB „L“, UAB meno galerijos „S“ dokumentus. Vėliau šiam asmeniui būdavo grąžinami pinigai, kurie būdavo pervedami UAB „L“, UAB meno galerijai „S“ iš UAB „S“, UAB „F“, UAB „I“. Šias pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas.

7. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas (Sergejus Bekiš) atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

7.1. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų, suponuojančių apeliacinės instancijos teismo teisę, o ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Kaip matyti iš 2021 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas teismo posėdžio metu atidžiai svarstė klausimą dėl įrodymų tyrimo atlikimo šioje byloje ir pagrįstai bei argumentuotai nutarė įrodymų tyrimo neatlikti. Pažymėtina, kad šioje procesinėje stadijoje teismas buvo įgaliotas iš naujo nagrinėti tik kasacinės instancijos teismo perduotos baudžiamosios bylos dalį dėl BK 72 straipsnio taikymo.

7.2. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pakankamai aiškiai ir išsamiai argumentavo, kodėl nusprendė išieškoti iš kasatorių konfiskuotino turto (uždraustos veikos rezultato) vertę atitinkančias pinigų sumas. Teismas pagrįstai nurodė, kad iš V. N. ir I. Ž., kurių, kaip komercijos direktoriaus ir direktorės, žinioje buvo UAB „A“ turtas – 178 218,78 Eur, konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti išieškoma lygiomis dalimis, kadangi neįmanoma nustatyti, kokiomis dalimis bendrininkai tarpusavyje pasidalijo minėtą turtą. Šiuo atveju proporcingumo principas nebuvo pažeistas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistųjų A. K., V. N., I. Ž., A. P. ir jo gynėjos advokatės L. Makauskaitės kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

9. Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertindamas ir naujų faktinių aplinkybių nenustatydamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-135-648/2016). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, nusprendžiama apeliacinės instancijos teisme, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-P-135-648/2016, 2K-102-788/2021).

10. Paduotų kasacinių skundų argumentų kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

11. Šioje byloje galutinis nuteistųjų A. K., V. N., I. Ž., A. P. ir kitų asmenų padarytų nusikalstamų veikų teisinis įvertinimas atliktas ir faktinės bylos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu. Nuteistieji V. N., I. Ž. ir A. P. šio nuosprendžio kasacine tvarka neskundė, taigi savo kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nekvestionavo, o A. K. kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo atmestas. Kasacine nutartimi iš dalies tenkinus prokuroro kasacinį skundą panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalis, kuria išspręstas BK 72 straipsnio taikymo klausimas A. K., V. N., A. P. ir I. Ž. dėl veikų, nustatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, o kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Kasatorių skundžiamu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pasisakyta tik dėl iš naujo apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos dalies, susijusios su BK 72 straipsnio taikymu.

12. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių kasacinių skundų argumentai dėl klausimų, kurie nebuvo nagrinėjami iš naujo apeliacine tvarka ir aptarti skundžiamu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžiu (dėl netinkamai teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir netinkamai atlikto įrodymų vertinimo, pripažįstant, kad nuteistieji A. K., V. N., A. P. ir I. Ž. pagrįstai buvo kaltinami padarę BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas; dėl neatliktų įrodymų tyrimo veiksmų, kurių metu gauti duomenys, kasatorių nuomone, galėjo pakeisti teismų išvadas dėl jų veikų neteisėtumo), paliekami nenagrinėti. Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje – tik tinkamo BK 72 straipsnio taikymo nuteistiesiems A. K., V. N., A. P. ir I. Ž. klausimas.

13. Taip pat paliekami nenagrinėti nuteistųjų I. Ž. ir V. N. kasacinių skundų argumentai dėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjo S. L. ir 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendį priėmusios Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo A. K. šališkumo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas 2017 m. balandžio 7 d., o procesinį įtariamojo statusą kitoje baudžiamojoje byloje teisėjas S. L. įgijo gerokai vėliau (ne anksčiau kaip 2019 metais), todėl nėra jokio pagrindo jo procesinį statusą minėtoje baudžiamojoje byloje sieti su jo galimu šališkumu nagrinėjant kasatorių baudžiamąją bylą.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas I. Ž. ir V. N. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo pasisavinus svetimą didelės vertės UAB „A“ turtą (178 218,78 Eur) išteisino, todėl turto (pasisavintos pinigų sumos) konfiskavimo klausimo iš viso nesprendė, o teisėjo A. K. pirmininkaujama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nustačiusi, kad apkaltinamasis nuosprendis I. Ž. ir V. N. negali būti priimtas dėl suėjusio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino, konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ir prokuroro prašymą dėl turto konfiskavimo, taigi nuteistiesiems taip pat priėmė šiuo aspektu palankų sprendimą.

Jokių teisinių argumentų dėl teisėjo A. K. šališkumo, šioje byloje sprendžiant BK 72 straipsnio taikymo klausimą, kasaciniuose skunduose nenurodoma, o deklaratyvūs teiginiai dėl galimo teisėjo palankumo apeliacinį skundą pateikusiai prokuratūrai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą jo pirmininkaujamos teisėjų kolegijos sprendimą, yra nepagrįsti. Dėl teisėjo A. K. kitoje baudžiamojoje byloje turėto asmens, kuris prokuroro nutarimu BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, (specialiojo liudytojo) statuso teisėjo nešališkumo aspektu išsamiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 22 d. nutarties 54–59 punktuose.

Be to, kasaciniuose skunduose nutylima aplinkybė, kad pirmiau nurodytoje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas A. K. nutrauktas, konstatavus, kad šis nepadarė nusikalstamos veikos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacine tvarka tikrinamą 2021 m. spalio 15 d. nuosprendį priėmusios Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos ar atskirų jos narių nešališkumo kasatoriai neginčija.

14. Paliekami nenagrinėti ir deklaratyvūs nuteistojo A. P. ir jo gynėjos bei nuteistosios I. Ž. kasacinių skundų argumentai dėl nepagrįsto apeliacinės instancijos teismo atsisakymo nagrinėjant bylos dalį, susijusią su BK 72 straipsnio taikymu, atlikti įrodymų tyrimą. Iš 2021 m. rugsėjo 3 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad abu nuteistieji ir jų gynėjai nurodė, jog įrodymų tyrimas nereikalingas, ir prašė jo neatlikti.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

15. Pagal nuteistiesiems inkriminuotų veikų padarymo metu galiojusią BK 72 straipsnio 1 dalies redakciją (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2010 m. gruodžio 11 d.) turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstami iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti materialią vertę turintys daiktai. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

16. Vienas iš turto konfiskavimo tikslų – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016).

17. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BK 72 straipsnyje nurodytą turtą konfiskuojant. BPK 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

18. Šioje byloje nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Įvertinus pirmiau minėtą turto konfiskavimo instituto paskirtį ir tikslą, pažymėtina, kad proceso pabaiga negali būti pagrindas turtą, kurio nusikalstama kilmė objektyviai nustatyta arba kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką, palikti apyvartoje. Atsižvelgiant į iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį reikalavimą paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), pagal kurį niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo, konstatuotina, kad asmeniui, kuris pagrįstai kaltintas nusikalstamos veikos padarymu, neturi būti sudarytos prielaidos disponuoti neteisėtai įgytu turtu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-942/2021).

19. Teismų praktikoje BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto procesinė norma aiškinama kaip leidžianti taikyti turto konfiskavimą su sąlyga, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio reikalavimus, – nepriklausomai nuo to, kokiu būdu pabaigiamas baudžiamasis procesas, visais atvejais turi būti išsprendžiamas daiktų klausimas, t. y. pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nurodytus požymius, konfiskuojami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2005, 2K-50-942/2021). Kai baudžiamasis procesas nutraukiamas teismo sprendimu BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, turtas, jeigu jis atitinka BK 72 straipsnyje nurodytus požymius, gali būti konfiskuojamas pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-303/2017). BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sprendimas dėl daiktų, kaip įrodymų, konfiskavimo gali būti priimtas tik tuo atveju, kai padaroma išvada, kad turtas turi būti konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010). Taigi BPK 94 straipsnio 1 dalies nuoroda į BK 72 straipsnį reiškia ir tai, kad turto konfiskavimas nutraukus procesą galimas tik tada, kai byloje esantys duomenys yra pakankami daryti išvadai dėl turto atitikties konfiskuotino turto požymiams.

20. Byloje nustatyta, kad A. K., V. N., A. P. ir I. Ž. pareikšti kaltinimai dėl svetimų UAB „V“, UAB „A“ ir UAB „R“ priklausančių lėšų pasisavinimo yra pagrįsti, tačiau apkaltinamasis nuosprendis jiems negali būti priimtas dėl suėjusio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino. Šios lėšos pagrįstai pripažintos nuteistiesiems inkriminuotų neteisėtų veikų rezultatu, t. y. konfiskuotinu turtu. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą (bendrovės civilinių ieškinių šioje byloje nepareiškė; byloje nėra duomenų, kad nuteistųjų žinioje buvę ir jų pasisavinti svetimi pinigai buvo grąžinti bendrovėms arba buvo pareikštas civilinis ieškinys civilinio proceso tvarka, arba buvo kitokiu būdu susitarta bendrovėms atlyginti padarytą žalą; turto pasisavinimo dalyko – pinigų nerasta; patys nuteistieji nenurodė jokių trečiųjų asmenų, kuriems šis turtas būtų perduotas ar perleistas), apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos turi būti išieškotos iš nuteistųjų, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

21. Nors apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pasisavintos UAB „V“, UAB „A“ ir UAB „R“ lėšos atitinka konfiskuotino turto požymius, nuspręsdamas iš nuteistųjų išieškoti visą šio turto vertę atitinkančias pinigų sumas, neįvertino kai kurių reikšmingų bylos aplinkybių, todėl apskaičiavo per dideles išieškotinas pinigų sumas. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo paskirtis – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, o ne jį nubausti. Dėl to atvejai, kai sudaromos prielaidos išieškoti iš kaltininko daugiau turto, nei jis gavo iš nusikalstamos veikos, laikytini neatitinkančiais šios baudžiamojo poveikio priemonės esmės ir paskirties, nes paverčia ją bausme.

22. Nuteistiesiems A. K., V. N., A. P. ir I. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį inkriminuotos veikos (svetimo UAB „V“, UAB „A“ ir UAB „R“ priklausančių lėšų pasisavinimas) yra glaudžiai susijusios su kitomis pagal BK 182 straipsnio 2 dalį jiems inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis – turtinių prievolių sumokėti į valstybės biudžetą PVM ir (ar) pelno mokestį panaikinimu apgaule UAB „V“, UAB „A“ ir UAB „R“ naudai, dėl kurių jie pripažinti kaltais ir nuteisti. Nustatyta, kad nuteistieji dalyvavo sukčiavimo schemose, suklastotais dokumentais imituojant prekių ir paslaugų pardavimą UAB „V“, UAB „A“ ir UAB „R“, šiuos dokumentus įtraukiant į bendrovių buhalterinę apskaitą, PVM ir (ar) pelno mokesčio deklaracijas bei pateikiant deklaracijas mokesčių administratoriui ir taip sumažinant bendrovių valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir (ar) pelno mokestį. Tariamiems atsiskaitymams už bendrovėms neva parduotas prekes ir suteiktas paslaugas pagal tuos pačius suklastotus dokumentus iš jų kasų būdavo paimami grynieji pinigai, kuriuos, pagal nustatytas aplinkybes, nuteistieji panaudojo asmeniniams poreikiams. Būtent šių bendrovių lėšų pasisavinimu, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, jie pagrįstai buvo kaltinami pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

23. Dėl valstybės patirtos žalos, kai UAB „V“, UAB „A“ ir UAB „R“ naudai buvo panaikintos turtinės prievolės sumokėti PVM ir pelno mokestį į valstybės biudžetą, atlyginimo Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinius ieškinius, pagal kuriuos: 1) 2189,53 Eur solidariai priteista iš A. K. ir kitų nuteistųjų, pripažintų kaltais sukčiaujant UAB „V“ naudai panaikinus turtinę prievolę sumokėti PVM; 2) 111 252,83 Eur solidariai priteista iš A. P. ir kitų nuteistųjų, pripažintų kaltais sukčiaujant UAB „R“ naudai panaikinus turtinę prievolę sumokėti PVM ir suklastojusių šios bendrovės pelno mokesčio deklaracijas bei jas panaudojusių; 3) 32 674,64 Eur solidariai priteista iš V. N., I. Ž. ir kitų nuteistųjų, pripažintų kaltais sukčiaujant UAB „A“ naudai panaikinus turtinę prievolę sumokėti PVM, o civilinio ieškinio dalis, kuria buvo prašoma priteisti 24 696 Eur, kaip sukčiaujant UAB „A“ naudai nesumokėtą pelno mokestį, palikta nenagrinėta, nustačius, kad nuteistųjų veikoje nėra nusikaltimo požymių, taip užtikrinant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į civiliniais ieškiniais priteistas pinigų sumas, pareikštą, bet paliktą nenagrinėtą civilinio ieškinio dalį ir nusprendęs iš nuteistųjų A. K., V. N., A. P. ir I. Ž. išieškoti visą pasisavinto turto iš UAB „V“, UAB „A“ ir UAB „R“ vertę atitinkančias pinigų sumas, tokiu savo sprendimu sudarė prielaidą išieškoti iš nuteistųjų daugiau turto, nei jie gavo iš nusikalstamų veikų, t. y. šie turėtų atlyginti ne tik valstybei padarytą žalą, jiems neteisėtai veikiant bendrovių naudai, bet ir grąžinti (taikant išieškojimą valstybės naudai) visą, kaip jų pasisavintą, tų pačių bendrovių turtą. Kadangi toks dvigubas išieškojimas neatitinka turto konfiskavimo prasmės ir paskirties, ši apeliacinės instancijos teismo klaida taisytina, mažinant išieškotinas konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigų sumas, kurias, kaip minėta, sudaro iš bendrovių pasisavintos lėšos, pirmiau nurodytais civiliniais ieškiniais valstybei priteistų pinigų sumų dydžiu.

24. Be to, nustatydamas iš nuteistųjų išieškotinų konfiskuotino turto vertę atitinkančių pinigų sumų dydžius, apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo kasacinio teismo jurisprudencija, pagal kurią, jei siekdami nusikalstamos veikos rezultato dalyvavo keli bendrininkai, tačiau šio turto pas juos nerandama ir nenustatyta kiekvienam iš bendrininkų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti lygiomis dalimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-497-511/2015, 2K-13-693/2016, 2K-269-648/2017).

25. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. K., V. N., A. P. ir I. Ž. buvo pagrįstai kaltinami tuo, jog jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdami įvairiomis bendrininkų sudėtimis ir bendrininkavimo formomis: 1) A. K. didelės vertės UAB „V“ priklausantį turtą pasisavino padedant T. J. ir I. K.; 2) A. P. didelės vertės UAB „R“ priklausantį turtą pasisavino padedant T. J., I. K., V. N., A. M., A. K. ir R. C.; 3) V. N. ir I. Ž. didelės vertės UAB „A“ priklausantį turtą pasisavino padedant T. J., A. M., J. Š., R. C. ir asmeniui, pasislėpusiam nuo teismo. Iš šių aplinkybių matyti, kad nusikalstamos veikos rezultatas kiekvienu atveju buvo pasiektas ne vieno asmens (t. y. atskirai A. K., V. N., A. P. ar I. Ž.), o kelių bendrininkų bendrais nusikalstamais veiksmais. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, konfiskuotino turto vertė turėtų būti išieškoma iš kiekvieno nusikalstamoje veikoje siekiant bendro rezultato dalyvavusio asmens, išieškotiną pinigų sumą apskaičiuojant civiliniais ieškiniais valstybei priteistų pinigų sumų dydžiu sumažintas išieškotinas konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigų sumas dalijant iš asmenų, dalyvavusių pasisavinant bendrovių turtą, skaičiaus (pavyzdžiui, pasisavinant UAB „V“ priklausantį turtą dalyvavo trys asmenys, UAB „R“ priklausantį turtą – septyni asmenys, o UAB „A“ priklausantį turtą – šeši asmenys (septintojo nuo teismo pasislėpusio asmens veikos teisinis įvertinimas neatliktas)).

26. Pagal prokuroro prašymą nuspręsdamas išieškoti visas konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigų sumas tik iš dalies asmenų, dalyvavusių pasisavinant bendrovių turtą, ir nepateikdamas jokių tokio sprendimo motyvų, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo nustatytos iš nuteistųjų A. K., V. N., I. Ž. ir A. P. išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mažintinos. Kadangi byloje nėra pakankamai duomenų, jog būtų galima neginčytinai spręsti, kokiomis proporcijomis nuteistieji dalijosi tarpusavyje iš nusikalstamos veikos gautus pinigus, tokio turto vertę atitinkanti pinigų suma dalijama lygiomis dalimis tarp konkrečioje veikoje dalyvavusių bendrininkų, iš nuteistųjų A. K., V. N., I. Ž. ir A. P. išieškant jiems tenkančią dalį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 15 d. nuosprendį.

Sumažinti iš nuteistųjų A. K., V. N., I. Ž. ir A. P., vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškotinas konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigų sumas: iš A. K. – iki 4054,66 Eur, iš V. N. – iki 20 141,35 Eur, iš I. Ž. – iki 20 141,35 Eur, iš A. P. – iki 38 793,42 Eur.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Artūras Pažarskis

Audronė Kartanienė