2025-09-24 Nr. AB-15058-3-61-3-02621-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-836-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02621-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 13 d. nutarties administracinėje byloje pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 11 d. raštą „Dėl Regionų administracinio teismo 2025-02-24 sprendimo vykdymo“ Nr. A51-62380/25 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą Administraciją atlikti veiksmus – parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus ir perduoti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) nuosavybės teisių atkūrimui iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, esančioje Vilniuje.

Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 straipsnių reikalavimų, Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant tikslinti skundo reikalavimus.

Dėl pareiškėjos pirmojo skundo reikalavimo panaikinti Raštą, teismas nurodė, kad atsakovas priėmė informacinio pobūdžio raštą, o administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų informacinio ar konstatuojamojo pobūdžio aktų, nes jie jokių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia.

Dėl antrojo pareiškėjos skundo reikalavimo teismas nurodė, kad, patenkinus reikalavimą – „įpareigoti parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus“, toks reikalavimas būtų praktiškai neįvykdomas, nes nebūtų aišku, kokius konkrečiai veiksmus (kokius konkrečiai dokumentus parengti) atsakovas būtų įpareigotas atlikti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja gali prašyti teismo įpareigoti atsakovą atlikti tik tuos veiksmus, dėl kurių atlikimo jis kreipėsi į atsakovą (analogiškais reikalavimais), o pastarasis atsisakė tokį prašymą patenkinti arba vilkina klausimo sprendimą. Tokiu atveju prie skundo turi būti pridedami pareiškėjos kreipimaisi į instituciją ir gauti atsakymai dėl analogiško reikalavimo, kurį reiškia teismui (ABTĮ 25 str. 1 d.). Teismas taip pat nurodė, kad įsiteisėjusia Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-559-535/2025 analogiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti skundą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose 2025 m. birželio 4 d. gautas patikslintas skundas, kuriame pareiškėja reiškė analogiškus reikalavimus, dėl kurių tikslinimo teismas nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Patikslintame skunde pareiškėja papildomai nurodė, kad nesutinka su Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodytais trūkumais, t. y. nesutinka su teismo vertinimu, kad Raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Pareiškėja paaiškino, kad Raštu jai užkertamas kelias į nuosavybės teisių atkūrimo procesą natūra. Pareiškėja taip pat teigė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog antrasis skundo reikalavimas yra nekonkretus, nes pareiškėja negali konkrečiai nurodyti, kokie dokumentai yra reikalingi projektuojant naujus žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui. Teisės aktai pateikia ribotą dokumentų sąrašą, kadangi tai yra vidinė viešojo administravimo subjekto, šiuo atveju, atsakovo, kompetencija, todėl pareiškėja sąmoningai formuoja reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti visus būtinus veiksmus.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. birželio 13 d. nutartimi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjai nurodė, kad jos reiškiami reikalavimai turi būti tikslinami, išaiškino, jog administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų informacinio ar konstatuojamojo pobūdžio aktų, juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, kai tai nėra susiję su pareiškėjos galbūt pažeistų materialiųjų teisių apgynimu teismo sprendimu. Teismas minėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-139-415/2023 buvo panaikinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. A51-75164/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos apie galimybę suprojektuoti papildomus grąžintinus žemės sklypus iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, pateikimo“ dalis, kurioje nurodoma, kad Vilniaus miesto teritorijų, naudojamų ir planuojamų naudoti želdynų įrengimui ir kitiems viešiesiems poreikiams užtikrinti, žemėlapio (toliau – ir Žemėlapis) rengimą organizuoja vyriausiojo miesto architekto skyrius, todėl tikslių duomenų apie konkrečius terminus, kada Žemėlapis bus patvirtintas, neturi, ir pareiškėjos prašymo dalis informuoti apie konkrečius terminus, kada bus patvirtintas Žemėlapis, perduota Administracijai nagrinėti iš naujo, kad būtų nurodyti veiksmų atlikimo terminai. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-559-535/2025 panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2023 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. A51-44575/23(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Administracija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymo dalį informuoti apie konkrečius terminus, kada bus patvirtintas Žemėlapis.

Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Raštas nesukelia pareiškėjai tiesioginių teisinių pasekmių. Raštas yra informacinio pobūdžio – juo pareiškėja buvo tik informuota apie tai, kad Žemėlapis, kurio patvirtinimo terminus ji siekė sužinoti, nebetenka aktualumo ir todėl nebebus tvirtinamas. Kadangi šiuo Raštu nėra priimtas individualus administracinis sprendimas, turintis teisinį poveikį pareiškėjai, toks ginčas nelaikytinas administracinio teismo nagrinėjimo dalyku.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi taip pat nurodė, kad antrasis skundo reikalavimas, kuriuo pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą Administraciją atlikti veiksmus – parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus ir perduoti juos NŽT nuosavybės teisių atkūrimui iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniuje, suformuluotas neaiškiai. Pareiškėja nenurodė, kokius konkrečiai veiksmus atsakovas turėtų atlikti, kokius dokumentus parengti. Teismo sprendimu patenkinus tokio turinio reikalavimą („įpareigoti parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus“), jis būtų praktiškai neįvykdomas, nes nebūtų aišku, kokius konkrečiai veiksmus (kokius konkrečiai dokumentus parengti) atsakovas būtų įpareigotas atlikti.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė negalinti tiksliai apibrėžti, kokie dokumentai reikalingi projektuojant naujus žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, teisės aktai pateikia tik ribotą dokumentų sąrašą, dokumentų rengimas priklauso vidinei atsakovo kompetencijai, tačiau teismas nesutiko su tokia pareiškėjos pozicija.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas – įpareigoti Administraciją parengti „visus“ teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus ir perduoti juos NŽT, yra suformuluotas abstrakčiai. Pareiškėja nenurodė, kokius konkrečiai veiksmus atsakovas turėtų atlikti bei kokius dokumentus – kokios rūšies, turinio ar paskirties – reikėtų parengti. Toks reikalavimas nėra aiškus nei turinio, nei apimties prasme, todėl, net ir teismo sprendimu jį tenkinus, toks įpareigojimas būtų praktiškai neįvykdomas, kadangi, atsakovui nevykdant sprendimo ar nepilnai jį vykdant, ir antstolis nežinotų, kokie tie „visi“ teisės aktuose nustatyti dokumentai turi būti parengti ir perduoti kitam asmeniui – NŽT.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad pareiškėja nepašalino Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, todėl tolimesnis teismo procesas negalimas ir skundas grąžintas pareiškėjai (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėja J. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 13 d. nutartį ir patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pasisakydama dėl pirmojo patikslinto skundo reikalavimo – panaikinti Raštą, pareiškėja paaiškina, kad šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad Raštas nėra administracinis sprendimas ir nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, t. y. nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Pareiškėja patikslintame skunde pažymėjo, kad Rašte nėra tinkamai įvykdyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-139-415/2025. Atsakovas priėmė nemotyvuotą teisės aktais Raštą, turėjo suprojektuoti atkurtinus žemės sklypus buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime po to, kai bus patvirtintas Žemėlapis. Teisinėje valstybėje viešojo administravimo subjektas privalo vykdyti teismo sprendimą, nekvestionuodamas jo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė atsakovo veiksmų neteisėtumą, t. y. atsakovas dviem įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir informuoti pareiškėją apie konkrečius terminus, kada bus patvirtintas Žemėlapis, nurodyti veiksmų atlikimo terminus. Atsakovo atsakymas, keičiant nuosavybės teisių atkūrimo natūra sąlygas, ir nurodant, jog tokios galimybės nebėra, nes išnyko 2023 metais, atsakovui informavus NŽT, jog Vilniaus mieste nebėra laisvos (neužstatytos) žemės, neatitinka egzistuojančio teisinio reglamentavimo ir pripažintas biurokratiniu bei pažeidžiančiu pareiškėjo teises, teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Be to, atsakovo Raštu sukurta teisinio netikrumo situacija pažeidžia pareiškėjos teisę pagrįstai tikėtis, kad pagal galiojančius teisės aktus jos įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendintos.

Pareiškėja apibendrina, kad Raštas atitinka administracinio sprendimo požymius. Pareiškėja taip pat pagrįstai kreipėsi į atsakovą – viešojo administravimo subjektą, prašydama pateikti dokumentus, kuriuos, remiantis įsiteisėjusiais teismų sprendimais, atsakovas buvo įpareigotas pateikti. Nepaisant to, atsakovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, šių dokumentų nepateikė, o į skundą atsakė itin formaliai, nesuteikdamas esminės ir prašytos informacijos. Atsakyme atsakovas nurodė ir naujas tariamas Rašto vykdymo aplinkybes, kurios iki tol nebuvo deklaruotos, taip dar labiau sustiprindamas teisinio neapibrėžtumo situaciją. Toks atsakovo elgesys ne tik neatitinka gero administravimo principo, bet taip pat pažeidžia teisėtų lūkesčių, teisinio aiškumo ir teisinės valstybės principus. Taigi, pareiškėja daro išvadą, kad Raštas negali būti vertinamas kaip tarpinis informacinio pobūdžio. Priešingai – pagal turinį ir teisinius padarinius, Raštas atitinka administracinio sprendimo požymius, todėl laikytinas savarankišku administraciniu aktu, galinčiu būti skundžiamu ABTĮ nustatyta tvarka.

Antruoju patikslinto skundo reikalavimu pareiškėja prašė – įpareigoti atsakovą Administraciją atlikti veiksmus – parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus ir perduoti juos NŽT nuosavybės teisių atkūrimui iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, esančioje Vilniuje. Pareiškėja paaiškina, kad objektyviai negali nurodyti visų dokumentų, kurie yra reikalingi projektuojant naujus žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, atsižvelgus į tai, kad teisės aktai pateikia ribotą dokumentų sąrašą, bei tai, jog tai yra vidinė viešojo administravimo subjekto kompetencija. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą. Pareiškėjos vertinimu, atsižvelgiant į siekiamo inicijuoti ginčo pobūdį, teismo nustatytas trūkumas, pasiūlant nurodyti (išvardinti), kokius konkrečius dokumentus Administracija įpareigotina pateikti, nevertintinas kaip esminis skundo trūkumas, sutrukdęs apibrėžti skundo nagrinėjimo ribas ir išnagrinėti bylą. Pareiškėja objektyviai negali tiksliai įvardinti visų dokumentų, reikalingų naujų žemės sklypų projektavimui nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese, kadangi šis procesas yra biurokratizuotas, o teisės aktais dokumentų surinkimo, vertinimo bei sprendimų priėmimo veiksmai aiškiai priskirti kompetentingoms viešojo administravimo institucijoms, šiuo atveju – atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad galiojantys teisės aktai pateikia tik ribotą dokumentų sąrašą, o konkrečių dokumentų poreikis nustatomas pagal administracinio proceso metu atliekamus veiksmus, kurie patenka į atsakingos institucijos kompetenciją, pareiškėja neturi galimybės išsamiai juos nurodyti. Be to, klausimas, kokius konkrečiai dokumentus atsakovas turėjo pareiškėjai pateikti, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl tik bylos nagrinėjimo metu būtų vertinama, ar atsakovas Raštu tinkamai atsakė į pareiškėjos skundą, pareiškėjai pateikti duomenys yra pakankami, ar pagrįstai nepateikta dalis prašomų dokumentų.

Pareiškėja mano, kad patikslintas skundas atitiko ABTĮ 24 straipsnyje skundui keliamus reikalavimus ir dėl patikslinto skundo reikalavimų nagrinėjant bylą būtų galima priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 13 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi skundą laikė nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėja nepašalino Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir nurodo, kad patikslintas skundas atitiko ABTĮ 24 straipsnyje skundui keliamus reikalavimus ir dėl patikslinto skundo reikalavimų nagrinėjant bylą būtų galima priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi nurodė, kad: pareiškėjos skundžiamas Raštas nesukelia pareiškėjai tiesioginių teisinių pasekmių; Raštas yra informacinio pobūdžio – juo pareiškėja buvo tik informuota apie tai, kad Žemėlapis, kurio patvirtinimo terminus ji siekė sužinoti, nebetenka aktualumo ir todėl nebebus tvirtinamas; Raštu nėra priimtas individualus administracinis sprendimas, turintis teisinį poveikį pareiškėjai, toks ginčas nelaikytinas administracinio teismo nagrinėjimo dalyku. Teismas taip pat nurodė, kad antrasis skundo reikalavimas, kuriuo pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą Administraciją atlikti veiksmus – parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus ir perduoti juos NŽT nuosavybės teisių atkūrimui iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniuje, suformuluotas neaiškiai. Pareiškėja nenurodė, kokius konkrečiai veiksmus atsakovas turėtų atlikti, kokius dokumentus parengti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjos skunde suformuluotus reikalavimus (skundo dalyką) ir nurodytas aplinkybes, dėl kurių yra reiškiami šie reikalavimai (skundo pagrindas), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir po to nutarė skundą laikyti nepaduotu.

Dėl pirmojo skundo reikalavimo

Pareiškėja skunde prašė panaikinti Administracijos Raštą, tačiau Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi nurodė, kad skundžiamas Raštas nesukelia pareiškėjai tiesioginių teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017). Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto turinį, pareiškėjos skundo pagrindą ir dalyką, sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijamas Raštas akivaizdžiai nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti administracinio ginčo objektu. Minėta, pareiškėjos materialinio teisinio suinteresuotumo klausimas gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant administracinį ginčą iš esmės.

Dėl antrojo skundo reikalavimo

Pareiškėja skunde prašė – įpareigoti atsakovą Administraciją atlikti veiksmus – parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus ir perduoti juos NŽT nuosavybės teisių atkūrimui iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, esančioje Vilniuje. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodė, kad: minėtas skundo reikalavimas suformuluotas neaiškiai; pareiškėja nenurodė, kokius konkrečiai veiksmus atsakovas turėtų atlikti, kokius dokumentus parengti; toks reikalavimas nėra aiškus nei turinio, nei apimties prasme, todėl, net ir teismo sprendimu jį tenkinus, toks įpareigojimas būtų praktiškai neįvykdomas, kadangi, atsakovui nevykdant sprendimo ar nepilnai jį vykdant, ir antstolis nežinotų, kokie tie „visi“ teisės aktuose nustatyti dokumentai turi būti parengti ir perduoti kitam asmeniui – NŽT.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 67 straipsnis reglamentuoja pasiruošimą administracinių bylų nagrinėjimui teisme. Teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), prireikus išsprendžia būtinus pasiruošimo bylai nagrinėti teisme klausimus, be kita ko, įpareigoja pareiškėją pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą (ABTĮ 67 str. 1 d. 2 p.); proceso dalyvių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti (ABTĮ 67 str. 1 d. 4 p.); atlieka kitus veiksmus, reikalingus pasiruošiant nagrinėti bylą (ABTĮ 67 str. 1 d. 8 p.).

Taigi, kai teismas nustato, jog paduotas skundas ne visiškai atitinka ABTĮ įtvirtintus reikalavimus skundui paduoti, tačiau nustatyti skundo trūkumai netrukdo pradėti administracinės bylos teiseną, tokie trūkumai gali būti šalinami pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu.

Teisėjų kolegija vertina, jog šiuo atveju iš skundo turinio yra pakankamai aiškus skundo dalykas ir pagrindas, t. y. pareiškėjos skundo dalykas ir pagrindas yra suformuluoti taip, kad teismas galėtų išspręsti skundo priėmimo klausimą, o atsakovas – pateikti atsiliepimą į skundą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija, leidžianti preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino skundo trūkumu tai, kad pareiškėja netiksliai suformulavo antrąjį skundo reikalavimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 13 d. nutartis, kuria nutarta pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, naikintina, pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė