955f6ff0-d215-4bea-b67f-e40e910f7bc6 · Panevėžio apygardos teismas

NUORAŠAS               Civiline byla Nr. 2-296-278/2011 m. Proceso Nr. 2-59-3-00253-2010-2                                                           Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                     21.4.1; 21.4.1.3; 21.4.2.7; 35.6.1; 110.4; 99.5; 114.4; 126.3.                                                                                                                                                                                     PANEVEŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                                                                                              S P R E N D I M A S                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                 2011 m. sausio 19 d.                                                          Panevežys Panevežio apygardos teismo teiseja Birute Valiuliene,sekretoriaujant Daivai Beneviciutei,dalyvaujant ieškoves atstovui adv.

R. Jaseviciui,atsakovu G. V., L. V. atstovui adv. L. Jakui,viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves bankrutavusios G. V. vaistine ieškini atsakovams G. V., L. V., O. A. del sandorio pripažinimo negaliojanciu ir, N ustate: ieškiniu bankrutavusi G. V. vaistine nurode, kad individualiai G. V. imonei iškelus bankroto byla, imones administratorius, vadovaudamasis LR Imoniu bankroto istatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, patikrino imones sandorius, sudarytus per trisdešimt šešiu menesiu laikotarpi ir nustate, kad atsakovai G.

V. ir L. V. su atsakove O. A. sudare pirkimo – pardavimo sutarti, pagal kuria 2009-04-30 G. V. ir L. V. už 100 000 Lt pardave O. A. 0,0591 ha žemes sklypa, unikalus Nr. 8270-0006-0121, esanti (duomenys neskelbtini) .. Nurode, jog pirkimo-pardavimo sutartis pažeidžia bankrutavusios G. V. vaistines kreditoriu teises, yra sudaryta del šaliu piktavališko susitarimo, del akiu bei prieštarauja imperatyvioms istatymo normoms. Teigia, kad atsakovai G. V. ir L. V. žinojo, jog gincijamo sandorio sudaryti neprivalo ir kad šis sandoris pažeidžia ieškoves kreditoriu teises, nes atsakovas G.

V. vadovavo G. V. vaistinei ir žinojo apie imones skolas kreditoriams. Nurode, kad pagal gincijama sandori atsakove O. A. pinigu nemokejo, gincijamo turto jai nereikejo, o sandori imones savininkai sudare tikslu paslepti turta, kad i ji nebutu nukreiptas išieškojimas. Teigia, jog gincijamas sandors prieštarauja teisingumo, protingumo ir sažiningumo reikalavimams, numatytiems CK 1.5 straipsnyje. Be to, G. V. ir L. V., sudarydami gincijama sandori, nebuvo lojalus ieškovei ir imones bei jos kreditoriu atžvilgiu veike nesažiningai, nes parduoti gincijamo turto imonei nebuvo butinumo, sandorio suma 100 000 Lt atsakovai jau buvo gave iš banko 16 metu laikotarpiui ir paskolos anksciau laiko gražinti neprivalejo, o gautos sumos užteko tik paskolos gražinimui.

Teige, jog sandorio metu imone buvo nemoki, nes buvo skolinga darbuotojams ir kt. kreditoriams, todel sudarytas sandoris maža kaina turejo neigiamos itakos imones finansinei buklei. Nurode, kad šalys nebuvo sažiningos, nes atsakovus sieja giminystes ryšiai, o sandoris sudarytas tik siekiant pakeisti oficialuji gincijamo turto savininka. Praše teisma pripažinti negaliojancia nuo sudarymo momento 2009-04-30 privacios žemes sklypo pirkimo – pardavimo sutarti, pagal kuria atsakovai G. V. ir L. V. atsakovei O. A. už 100 000 Lt pardave 0,0591 ha žemes sklypa (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) ir ipareigoti atsakove O.

A. gražinti atsakovams G. V. ir L. V. gincijama žemes sklypa. Bylos nagrinejimo metu ieškoves atstovas ieškini prašo tenkinti, nurodo, kad 2009 m. balandžio men. atsakovas G. V., kaip atskaitingas asmuo savo žinioje turejo 228 000 Lt imonei priklausanciu lešu, turejo galimybe atsiskaityti su kreditoriais darbuotojais, valstybinemis institucijomis ir todel parduoti asmenine nuosavybes teise priklausanti ginco sklypa atsakovams nebuvo pagrindo. Teigia, jog pardavus ikeista turta, buvo atsiskaityta tik su banku, o perleidžiant turta atsakovei O.

A. tik del akiu, siekta žemes sklypa išlaikyti savo žinioje.Atsakovu G. V. ir L. V. atstovas ieškini prašo atmesti. Nurodo, kad imones veiklai vykdyti 2001-06-12 atsakovai isigijo 0,0591 ha ploto žemes sklypa (duomenys neskelbtini) , kuris 2008-03-28, su AB SEB banku sudarius kredito sutartis del 100 000 Lt kredito vaistines pastato, esancio J(duomenys neskelbtini) , rekonstrukcijai suteikimo, buvo ikeistas bankui. 2009 m. balandžio men. hipotekos kreditorius AB SEB bankas sutiko del gincijamo objekto pardavimo su salyga, jog bus gražintas ne mažesnis nei 99 434,89 Lt kreditas.

Šalys susitare, jog gincijamo sandorio objekto kaina atsakove O. A. sumokes tiesiogiai hipotekos kreditoriui AB SEB bankas, todel mokejimo pavedimas kreditoriui buvo padarytas iki 2009-04-30 sandorio sudarymo. Teigia, jog ieškove tik nurode, jog gincijamo 2009-04-30 sandorio G. V. vaistines savininkai atsakovai G. V. ir L. V. sudaryti neprivalejo, taciau šiam savo teiginiui pagristi nenurode nei vieno argumento ir nepateike jokiu irodymu. Nurodo, kad 2009-04-30 žemes sklypo pirkimo – pardavimo sandorio sudaryma leme ekonomine butinybe – siekis atsiskaityti su kreditoriumi AB SEB bankas ir tokiu budu mažinti G.

V. vaistines isipareigojimus ir imones veiklos sanaudas. Teigia, jog 2009-04-30 pirkimo-pardavimo sandoriu žemes sklypas atsakovei O. A. buvo parduotas ekonomiškai pagrista kaina, atsiskaityta su kreditoriumi, todel sandoris neturejo jokios neigiamos itakos ieškoves nemokumui, nepažeide imones kreditoriu teisiu bei interesu ir teigti jog sudarydami gincijama sandori imones savininkai bei tretysis asmuo buvo nesažiningi, nera pagrindo. Nesutinka jog gincijami sandoriai buvo sudaryti del šaliu piktavališko susitarimo ir tik del akiu, neketinant sukurti teisiniu pasekmiu.

Teigia, kad 2009-04-30 pirkimo – pardavimo sandoris tarp atsakovu buvo sudarytas abieju šaliu interesais, šalims priemus atitinkamus verslo sprendimus ir siekiant tam tikru teisiniu pasekmiu, todel ieškinys del šio sandorio pripažinimo negaliojanciu CK 1.86 str. bei 1.91 straipsniu pagrindais negali buti tenkinamas. Nurodo, kad ieškoves teiginiai, jog sudaryti sandoriai prieštarauja imperatyvioms istatymu normoms, nes atsakovai G. V. ir L. V., sudarydami gincijama sandori, nebuvo lojalus imonei, veike ne imones, o tik asmeniniais interesais, veike nesažiningai ir neprotingai ir tuo pažeide CK 2.87 str. nuostatas, be to, sandoris prieštarauja teisingumo, protingumo ir sažiningumo reikalavimams, numatytiems CK 1.5 str., yra nepagristi.

Atsiliepime i ieškini bei 2010-09-15 teismo posedžio metu atsakove O. A. nurode, kad apie ginco sklypo pardavima sužinojusi iš skelbimu, todel šalia esant sunaus N. A. isigytam sklypui, nutare G. V. ir L. V. priklausanti sklypa isigyti verslui. Teige, kad iki sandorio sudarymo atsakovu nepažinojusi. Nurode, kad sužinojus, jog sklypas ikeistas AB „SEB bankas“, sutarta kaina buvo tiesiogiai sumoketa atsakovu kreditoriui AB „SEB bankas”. Teige, kad ikeistas žemes sklypas buvo isigytas žymiai didesne nei Nekilnojamojo turto registre nurodyta šio žemes sklypo verte.

Nurode, jog sklypas isigytas sažiningai, kaina sumokant bankui, todel jai, kaip žemes sklypo pirkejai, nebuvo jokio pagrindo manyti, kad sandoris gali kaip nors pažeisti kitu atsakovu G. V. bei L. V. ar ieškoves kreditoriu interesus. Atsakove nurode, jog gincijamas sandoris buvo sudarytas verslo tikslais, siekiant isigyti patrauklu nekilnojamojo turto objekta, pakeisti jo naudojimo paskirti ir naudoti ji komercinei veiklai, o pradeti rengti dokumentai detalaus planavimo procedurai atlikti irodo, jog sandoris buvo realus. Ieškinys atmestinas.Pagal Imoniu bankroto istatymo (toliau – IBI) 11 straipsni bankrutuojancios imones administratorius yra ipareigotas atstovauti visu imones kreditoriu interesams, todel, gindamas ju interesus, turi teise prieš bankroto bylos iškelima sudarytus imones sandorius gincyti visais Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytais sandoriu negaliojimo pagrindais, tarp ju ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teise gincyti skolininko sudarytus sandorius, kuriu pastarasis sudaryti neprivalejo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turejo žinoti. Šiame straipsnyje itvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesu gynimo budas, kuriuo jam suteikiama galimybe panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisemis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtu isipareigojimu kreditoriui ivykdyma. CK 6.66 straipsnyje itvirtintos ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo salygos:

1) kreditorius turi tureti neabejotina ir galiojancia reikalavimo teise;

2) gincijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nera suejes vieneriu metu ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalejo sudaryti gincijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesažiningas, nes žinojo ar turejo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) treciasis asmuo, sudares su skolininku atlygintini dvišali sandori, buvo nesažiningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas i perleista pagal gincijama sandori turta (ar jo verte) tiek, kiek butina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009-04-28 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008-12-09 nutartis civilineje byloje 3K-3-587/2008 ir kt.). Sandoriui pripažinti negaliojanciu CK 6.66 straipsnio pagrindu butinas visu nurodytu salygu visetas. Nenustacius bent vienos iš nurodytu salygu, nera pagrindo sandorio pripažinti negaliojanciu. Ar konkreciu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriu interesai ir teises, turi buti vertinama pagal konkrecios bylos faktines aplinkybes.

Iš byloje esanciu dokumentu matyti, kad Panevežio apygardos teismo 2009-12-17 nutartimi „G. V. vaistine“ buvo iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Administratoriai LT“ ir ši nutartis isiteisejo 2010-02-04 (1 t., b.l.12-13). Administratorius nustate, kad iki bankroto bylos imonei iškelimo, 2009-04-30 privacios žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai G. V. ir L. V. už 100 000 Lt pardave atsakovei O. A. 0,0591 ha žemes sklypa, esanti J. Basanaviciaus g. 66, Utenos mieste. Nurodo, jog sudarytas sandoris pažeidžia imones kreditoriu teises ir vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.5, 1.80, 1.86, 1.91, 6.66 straipsniu pagrindais sandori prašo pripažinti negaliojanciu bei taikyti restitucija.

Ieškove nurodo, kad parduoti žemes sklypo atsakovams nebuvo butinumo, be to, teigia, jog sandorio sudarymo metu imone buvo nemoki, todel sklypa pardavus, sumažejo imones savininku turto i kuri gali buti nukreiptas išieškojimas ir tuo pažeisti kreditoriu interesai. Mano, jog sandoris sudarytas del šaliu piktavališko susitarimo ir del akiu, neketinant sukurti teisiniu pasekmiu, tikslu paslepti turta bei prieštarauja teisingumo, protingumo ir sažiningumo reikalavimams. Kadangi IBI 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto nuostatos ipareigoja administratoriu ginti visu kreditoriu teises, todel manydama, kad ginco sandoriu buvo pažeisti imones kreditoriu interesai, ieškove turi teise reikšti ieškini CK nustatytais pagrindais (1 t., b.l.3-5).

Taciau faktas, jog sandori gincija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo gincijamus iki bankroto bylos iškelimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra budingos bankroto procesui. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartyse yra konstatuota, kad Actio Pauliana negali buti aiškinamas taip, kad sudarytu prielaidas gincyti sandorius, kurie ju sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko iprasta verslo praktika, nepaisant to, kad ju sudarymo metu skolininkas turejo isipareigojimu ir kitiems kreditoriams, o veliau jam buvo iškelta bankroto byla.

Toks istatymo aiškinimas ir taikymas sukeltu teisini neapibrežtuma, nepasitikejima finansiniu problemu turinciu skolininku ir nepagristai ribotu jo galimybes vykdyti veikla bei siekti atsiskaitymo su kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytu nepagristas prielaidas gincyti visus be išimties iki bankroto bylos iškelimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisemis (civiline byla Nr. 3K-3-485/2010).Byloje nustatyta, kad atsakovai G. V. ir L. V., santuokos, sudarytos 1987-05-14 metu, 1993-06-21 isteige individualia imone, kurios pagrindine veikla buvo farmacijos veikla, farmacijos ir medicinos prekiu bei reikmenu prekyba (1 t., b.l. 12-13).

Iš bylos duomenu matyti, kad 2001-06-12 atsakovai isigijo 0,0591 ha ploto žemes sklypa (duomenys neskelbtini) . Iš teismui pateiktu paaiškinimu ir iš 2008-02-26 su UAB „TOP Real“ sudarytos sutarties matyti, kad minetu metu atsakovai G. V. ir L. V. sieke parduoti žemes sklypa ir gautas lešas panaudoti rekonstruojant imones vardu isigyta vaistines pastata (duomenys neskelbtini) . Nustatyta, kad nepardavus žemes sklypo, 2008-03-28 sklypas buvo ikeistas AB SEB bankas, siekiant užtikrinti G. V. vaistines 100 000 Lt kredito gražinima, suteikta pastato (duomenys neskelbtini) . rekonstrukcijos vykdymui.

Ginco sklypas, minetu metu, Banko buvo ivertintas 150 000 Lt suma (1 t., b.l. 43, 47-61). Atsakovai teigia, jog siekiant mažinti imones išlaidas, gauti lešu imones veiklai vykdyti, pirkejas sklypui buvo ieškomas ir ikeitus sklypa Bankui, o 2009-01-24 su UAB „TOP Real“ sudaryta sutarties del atstovavimo ir paslaugu, parduodant turta už 120 000 Lt. Iš pateiktu dokumentu matyti, kad AB SEB bankas sutiko, kad ikeistas nekilnojamasis turtas butu parduotas su salyga, jog Bankui bus gražintas ne mažiau kaip 99 434,89 Lt kreditas pagal kredito sutarti Nr. 1250818070123-02 ir lešos butu pervestos i AB SEB bankas saskaita.

Esant minetam sutikimui, 2009-04-30 žemes sklypas už 100  000 Lt buvo parduotas O. A. (1 t., b.l. 7-11, 43, 49-62, 109-111). Iš ieškoves pateiktu duomenu matyti, kad 2009-04-30 imones isiskolinimas kreditoriams sudare 2 793 195,18 Lt, tame tarpe imone buvo skolinga 39 634,89 Lt darbuotojams bei 42 994,90 Lt valstybes institucijoms (1 t., b.l. 77). Byloje nustatyta, kad minetu metu imone nuosavybes teise valde patalpas (duomenys neskelbtini)  bei kelias transporto priemones (1 t., b.l.12-13, 44-46, bankroto byla 1 t., b.l.101,120-133).

Pateikti duomenys leidžia daryti išvada, kad 2009 m. balandžio men. imones materialine padetis buvo sunki ir ji negalejo atsiskaityti su kreditoriais. Kadangi individuali imone yra neribotos civilines atsakomybes juridinis asmuo, todel atsakomybe pagal juridinio asmens prievoles tenka ne tik juridiniam asmeniui, bet ir jo dalyviams, o kreditoriu isiskolinimo išieškojimas gali buti nukreiptas i visa asmenini imones savininku turta (CK 2.50 str.). Ginco sklypas (duomenys neskelbtini) buvo isigytas G. V. ir L. V. santuokos metu, todel esant aukšciau nurodytiems imones isiskolinimams, atsakovu individualios imones skolu išieškojimas galejo buti nukreiptas ir i asmenini atsakovu turta, tame tarpe ir i žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) .

Ieškoves atstovas teigia, kad sudarius gincijama sandori buvo pažeisti imones kreditoriu interesai, nes sumažejo imones savininku turto i kuri buvo galima nukreipti išieškojima, o atsakovai veike nesažiningai, sudare sandori del akiu. Minetus teiginius teismas vertina kritiškai, nes ginco žemes sklypas buvo ikeistas Bankui, todel pirmenybe i gautas parduoto turto lešas, negražinto kredito sumai, turejo AB SEB bankas. VI „Registru centras“ duomenimis ginco žemes sklypo vidutine rinkos verte 2009-04-28 buvo nustatyta 32 400 Lt (2 t., b.l. 10-11).

Teismui paskyrus nekilnojamojo turto ekspertize, ekspertas dave išvada, kad sandorio sudarymo metu žemes sklypo rinkos verte buvo 52 000 Lt, o ekspertizes atlikimo metu (2010-11-25), sklypo rinkos verte - 64 000 Lt (2 t., b.l. 4-46). Šie duomenys leidžia daryti išvada, kad žemes sklypas, gincijamu sandoriu parduotas už 100 000 Lt, buvo parduotas ženkliai didele nei rinkos verte kaina. Duomenu, kad parduoto sklypo verte sandorio metu buvo didesne nei nurode ekspertas, teismui nepateikta, o konstatuoti, jog imonei iškelus bankroto byla, jo verte butu buvusi didesne nei 100 000 Lt, taip pat nera pakankamo pagrindo (CPK 178 str.).

Be to, ivertintina ir ta aplinkybe, jog žemes sklypo kaina ir šiuo metu nera ženkliai padidejusi, todel teigti jog pardavus Bankui ikeista sklypa iš varžytyniu, vykdant bankroto proceduras, butu gauta daugiau lešu ir ju butu užteke kitu kreditoriu reikalavimams padengti, negalima. Ieškove teigia, kad esant sumažejusioms nekilnojamojo turto kainoms, nesant pradelsto isiskolinimo Bankui, atsakovams nebuvo butinumo parduoti turto. Su šiuo teiginiu teismas iš dalies sutinka, nes kreditas imonei buvo suteiktas ilgam laikotarpiui, todel butinumo nedelsiant parduoti ikeista turta nebuvo, taciau bankrutavusi imone nepaneige atsakovu teiginiu, jog, sudarant sandori, buvo siekta atsiskaityti su kreditoriumi bei sumažinti imones išlaidas, imoku Bankui saskaita.

Ta aplinkybe, kad atsakovas G. V., kaip atskaitingas asmuo, sandorio sudarymo metu disponavo 228 000 Lt imones lešomis, neirodo, jog ginco sandori atsakovai sudare siekiant pažeisti kitu kreditoriu teises, o priešingai, leidžia daryti išvada, jog imone galejo šiomis lešomis atsiskaityti su darbuotojais, Utenos apskrities VMI, VSDFV Utenos skyriumi bei iš dalies ir su kitais imones kreditoriais (2 t., b.l. 54-56). Kadangi mineti atsakovu teiginiai nera paneigti, teismas konstatuoja, kad ginco sandoriumi imones kreditoriu interesai nebuvo pažeisti, nes atsakovai pilnai atsiskaite su vienu iš kreditoriu, kuriam buvo ikeistas turtas bei emesi priemoniu mažinti imones išlaidas.

CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinti sandori negaliojanciu šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai treciasis asmuo, sudarydamas sandori, buvo nesažiningas, t. y. žinojo arba turejo žinoti, jog sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse, pasisakydamas del sažiningo igijejo teisiu apsaugos, yra konstataves, kad civilineje teiseje galioja bendrasis sažiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sažiningu, jeigu neirodyta kitaip.

Irodinejimo požiuriu kiekvienam asmeniui nereikia irodineti savo sažiningumo, jeigu istatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto kaip nesažiningo arba kalto. Tokia prezumpcija actio Pauliana atveju yra CK 6.67 straipsnyje numatytais atvejais. Ieškove neirode minetu prezumpciju, nes nepateike jokiu duomenu, kad atsakovai yra artimai susije tiek giminystes, tiek verslo ryšiais, todel konstatuoti, kad sudarydamos sandori šalys buvo nesažiningos, nera pagrindo. Iš bylos duomenu matyti, kad O. A. žinojo, jog ginco sklypas yra ikeistas Bankui ir lešas iki sandorio sudarymo sumokejo Bankui.

Tai patvirtina byloje esantys dokumentai, todel konstatuoti jog atsakove O. A. ar jos šeimos nariai, neturejo pakankamai lešu ginco turtui isigyti, taip pat negalima (1 t., b.l. 24, 28-29). Iš liudytojo N. A. paaiškinimu matyti, jog greta ginco sklypo jam nuosavybes teise priklauso kitas žemes sklypas, todel tiketini ju paaiškinimai, kad tiek N. A., tiek ir jo motina atsakove O. A. buvo suinteresuoti isigyti atsakovams priklausanti sklypa ir naudoti ji savo verslui. Byloje nustatyta, kad Utenos rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2009-07-14 isakymu yra rengiamas detalusis planas, kurio tikslas yra pakeisti žemes sklypo paskirti O.

A. prašymu, kas rodo, jog ginco sklypo pirkeja realizuoja savo verslo planus (1 t., b.l. 25-26). Esant minetoms aplinkybems konstatuoti, jog šaliu sudarytas sandoris buvo sudarytas tik del akiu, neketinant sukurti teisiniu pasekmiu bei esant piktavališkam susitarimui, atmestinas kaip neirodytas.CK 1.80 str. numatyta, kad imperatyvioms istatymo normoms prieštaraujantis sandoris negalioja. Sandorio negaliojimas šiuo pagrindu galimas del sunkiu istatymu pažeidimu ir yra šaliu valios laisves ir autonomijos išimtis. Sandoriu negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, kad civiliniuose santykiuose butu užtikrintas teisetumas.

Kita vertus, sandoriu negaliojimo institutas taikomas siekiant užtikrinti sandoriu ir ju pagrindu atsiradusiu civiliniu teisiniu santykiu stabiluma, igytu teisiu ilgaamžiškuma ir ju gerbima. Sandorio pripažinimas negaliojanciu ar niekiniu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautu stabilumo tikslo siekimui. Teismineje praktikoje yra konstatuojama, jog atsiradusius civilinius teisinius santykius galima griauti tik tada, kai yra neabejotinai irodyta, kad tie santykiai susikloste pažeidžiant imperatyvias teises normas, o tai leme viešo ar privataus intereso, ginamo tu imperatyviu teises normu, pažeidima.

Vertinant sandori kaip niekini pagal CK 1.80 straipsni, turi buti irodytas toks istatymo reikalavimo pažeidimas, kad butu negincijamai aišku, jog yra pažeista imperatyvi istatymo nuostata, o jos pažeidimas lemtu viešo ar privataus intereso pažeidima. Ieškove nurodo, kad sudarydami sandori G. V. ir L. V. buvo nelojalus juridiniam asmeniui, neveike sažiningai ir protingai, o sieke nuslepti turima asmenini turta. Taciau, kaip nurodyta aukšciau, bankrutavusi imone nepaneige atsakovu teiginiu, kad imones savininkai emesi veiksmu, siekiant atsiskaityti su kreditoriais, mažinti išlaidas, veike imones naudai, asmenini turta parduodami ženkliai didesne nei rinkos kaina, todel teigti, jog šiais veiksmais buvo pažeistos imperatyvios istatymo nuostatos nera pakankamo pagrindo.

Negincijamu irodymu, jog sudarytu sandoriumi imones savininkai veike nesažiningai ir sieke paslepti turta, kad i ji nebutu nukreiptas kreditoriniu reikalavimu išieškojimas, nepateikta (CPK 178 str.). Kreditoriu teisiu pažeidima turi irodyti ieškove, taciau teismas daro išvada, kad bankrutavusi „G. V. vaistine“ teismui nepateike negincijamu duomenu, jog atsakovai sudare tariama bei prieštaraujanti imperatyvioms istatymo nuostatoms sandori, veike piktavališkai susitare ar buvo nesažiningi, todel 2009-04-30 pirkimo-pardavimo sutarti pripažinti neteiseta, pažeidžiancia bankrutavusios imones kreditoriu interesus, nera pakankamo pagrindo (CPK 178 str.).

Del pamineto, ieškinys atmestinas.Iš teismui pateiktu dokumentu matyti, kad atsakovai turejo 6 487,50 Lt atstovavimo išlaidu ir šias išlaidas prašo priteisti iš ieškoves (1 t., b.l. 147). Iš byloje esanciu duomenu matyti, kad atsakovai teismui teike atsiliepima i ieškini, triplika, atstovas dalyvavo dviejuose teismo posedžiuose, kuriu bendra trukme 3 val., todel atsižvelgiant i Teisingumo ministro 2004-04-02 isakymu patvirtintu Rekomendaciju del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.3, 8.16, 8.18 p.p., iš ieškoves priteistina G.

V. naudai 4 256 Lt atstovavimo išlaidu (CPK 98 str.).Kadangi ieškinys atmetamas, o ieškove atleista nuo žyminio mokescio mokejimo pagal istatyma, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d., iš ieškoves i valstybes biudžeta priteistina 40,38 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu (1 t., b.l.1). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 4 dalimi, 259, 260, 263, 270 straipsniais teismas N u s p r e n d e: bankrutavusios „G. V. vaistine“ ieškini atmesti.Priteisti iš ieškoves bankrutavusios „G.

V. vaistine“ (i.k. 1837 17372) atsakovo G. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 4 256 Lt (keturis tukstancius du šimtus penkiasdešimt šešis Lt) atstovavimo išlaidu bei 40,38 Lt (keturiasdešimt Lt 38 ct) išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybes naudai (imokos kodas 5660).Sprendimui isiteisejus, Panevežio apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi O. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklausanciam 0,0591 ha žemes sklypui (duomenys neskelbtini) , esanciam (duomenys neskelbtini) ., taikytas laikinasias apsaugos priemones panaikinti.Sprendimas per 30 dienu nuo paskelbimo gali buti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per ši teisma.

Teiseja                                                                                                                          Birute ValiulieneÂ