2025-06-18 Nr. CB-3560-2-68-3-03236-2024-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2032

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03236-2024-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2025 m. gegužės 26 d. paduotu ieškovės bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 25 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė BUAB „Laugina“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euromisa“ dėl lėšų grąžinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 21 909,27 Eur lėšų grąžinimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (21 909,27 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo 493 Eur žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. vasario 25 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos sprendimą ir ieškinį atmetė.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 25 d. sprendimą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias administravimo išlaidų apmokėjimo prioriteto principą ir nepagrįsto praturtėjimo institutą – tai prieštarauja ne tik imperatyvioms Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio nuostatoms, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kurioje pabrėžiama, kad administravimo išlaidos yra prioritetinės visų kreditorių atžvilgiu, o jų padengimas yra būtina sąlyga pradėti kreditorių reikalavimų tenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-943/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017, 32 ir 37 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-1075/2020).

2. Taip pat buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios teismo pareigą vertinti įrodymus pagal įsiteisėjusių sprendimų galią bei bylos sustabdymo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi neįsiteisėjusia nutartimi, neturėjusia prejudicinės galios, taip pažeisdamas CPK 182 straipsnį; nenustatė būtinybės sustabdyti bylą, nors egzistavo CPK 163 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas – kita neišspręsta byla, kurios baigtis turėjo reikšmę nagrinėjamai bylai. Toks vertinimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl prejudicinės galios ir privalomo bylos sustabdymo taisyklių aiškinimo. Tai ypač svarbu šioje byloje, kadangi teismo nutartis, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas buvo panaikinta ir priimta nauja nutartis.

3. Be to, skundžiama nutartimi nukrypta nuo anksčiau toje pačioje bankroto byloje priimtų Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesinių sprendimų (žr. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-11-555/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-819-854/2024), kuriais buvo patvirtinta, kad mokėjimai kreditoriams negalimi, kol nėra visiškai padengtos administravimo išlaidos. Apeliacinės instancijos teismo taikytas aiškinimas kelia grėsmę vienodam teisės taikymui ir teismų praktikos stabilumui, nes leidžia apeiti ĮBĮ 36 straipsnio prioritetines taisykles bei faktiškai paneigia kasacinio teismo suformuluotą poziciją dėl teisinės atsiskaitymo sekos reikšmės.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Agnė Tikniūtė