2021-03-03 Nr. AB-4749-3-63-3-00051-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-143-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00051-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūro Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundu atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja L. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. sausio 20 d. surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34 (toliau – ir Aktas).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos L. Š. skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti pareiškėjai skundą su priedais.

Teismas nustatė, kad pareiškėja teikia skundą, prašydama panaikinti 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34, dėl kurio ne kartą pasisakė teismai. Pareiškėja teikia skundą pakartotinai praleidusi beveik 10 metų senaties terminą skundui paduoti, nors šiuo klausimu teismai yra priėmę procesinius sprendimus, t. y. Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį (kurioje teismas pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo skundui paduoti netenkino ir skundą dėl Akto panaikinimo atsisakė priimti) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – 2017 m. sausio 11 d. nutartį (kuria Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį paliko nepakeistą). Taip pat teismas pažymėjo, kad dėl šio Akto teisėtumo yra pasisakęs ir Kretingos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012.

Teismas, konstatavęs aplinkybes, kai yra įsiteisėjęs procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, sprendė, jog nėra nėra teisinio pagrindo priimti tapatų skundą. Teismas sprendė, kad atsisakius priimti skundą, jo trūkumai neanalizuotini.

III. Pareiškėja L. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 11 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti jos skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėja teigia, kad ji nesutinka su teismo sprendimu atsisakyti priimti skundą, nes yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teigia, kad teismuose buvo nagrinėjamas klausimas dėl pirmos grupės nesudėtingo naujos statybos statinio, pastatyto 2011 metais, o ne dėl statinio, pastatyto 1968 metais. Neteisingas seno statinio vertinimas pareiškėjai sukėlė nepatogumus ir neigiamas teisines pasekmes. Taigi teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Be to, Kretingos apylinkės teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, kad nagrinėjama ne nauja statyba 2011 metais, o 1968 metais pastatytas senas pagalbinis statinys, be to, tai nebuvo bylos nagrinėjimas (iš esmės). Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus apie seną pagalbinį pastatą ir liudytojų parodymus apie tai, jog jis buvo pastatytas 1968 metais.

Pareiškėja vertina, kad nei vienas teismas nenagrinėjo savavališkos statybos akto Nr. SSA-34, neatsižvelgė į rašytinius liudytojų parodymus, į (duomenys neskelbtini) seniūno pavaduotojos D. M. pateiktą pažymą iš inventorizacinės bylos, neatsižvelgė į seno pastato situaciją, t. y. kaip jis atrodė 2011 metais surašant savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34. Savavališkos statybos akte pateikti suklastoti duomenys apie savavališką statybą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl atsakovo Akto teisėtumo vertinimo, pareiškėjos skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Taigi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti tuo pagrindu, kad yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.).

Primintina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja jau teismui buvo teikusi skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-34 panaikinimo, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3638-342/2016 atsisakė atnaujinti terminą minėtam skundui paduoti ir tuo pagrindu atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-104-556/2017 atmetė ir paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad dėl šio Akto teisėtumo yra pasisakęs ir Kretingos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje buvo priimtas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimas už akių dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl šioje nagrinėjamoje byloje ši byla teisinės reikšmės iš esmės neturi.

Atsižvelgęs į tai, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti pareiškėjos skundą dėl 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-34 panaikinimo, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi minėtą Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo priimti pareiškėjos skundą dėl Akto panaikinimo, nes tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko yra jau priimta ir įsiteisėjusi teismo nutartis.

ABTĮ 98 straipsnio 4 dalis įtvirtina teismo sprendimo įsiteisėjimo pasekmes, būtent nustato, kad, sprendimui įsiteisėjus, proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. ABTĮ 98 straipsnio 4 dalis įtvirtina teismo sprendimo res iudicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią.

Taigi minėta Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusia nutartimi atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl administracinio sprendimo panaikinimo paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, o apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti skundo padavimo administraciniam teismui terminą, įsiteisėjimas vertintinas kaip galutinis klausimo dėl administracinio sprendimo apskundimo termino neatnaujinimo išsprendimas. Teismo galutinai išspręstas klausimas, kuriuo atsisakoma atnaujinti administracinio sprendimo apskundimo administraciniam teismui terminą, paprastai sudaro pagrindą konstatuoti, kad šis administracinis sprendimas daugiau negali būti ginčijamas teisme, o kartu sudaro pagrindą ir konstatuoti, kad yra neigiama prielaida kreiptis į teismą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, pagal kurį administraciniame teisme atsisakoma priimti skundą, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu konstatuota, kad pareiškėjos teisė į teisminę gynybą įgyvendinta nesilaikant įstatyme nustatytos sąlygos dėl skundo padavimo termino. Ši išvada taip pat padaryta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-120-602/2018, kurioje LVAT, spręsdamas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl 2011 m. sausio 20 d. savavališko statybos akto Nr. SSA-34 panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo, konstatavo, kad teismas nors ir netinkamu pagrindu – pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tačiau iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nors ir netinkamu pagrindu – pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tačiau iš esmės pagrįstai šioje byloje atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina nurodant, kad pareiškėjos L. Š. skundą dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34 atsisakoma priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 11 d. nutartį pakeisti, nurodant, kad pareiškėjos L. Š. skundą dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34 atsisakoma priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan