2018-03-27 Nr. AB-6255-3-63-3-01405-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-205-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01405-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. P. ir I. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. P. ir I. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Gintaro krantas“, uždaroji akcinė bendrovė „Geosmart“, V. V., P. V., A. V., T. V., V. D., I. N., G. K., V. J. (V. J.), L. T., R. B., J. R., S. G., E. P., R. B., N. L., K. L. ir A. K.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai B. P. ir I. B. (tokia pareiškėjos pavardė nurodoma procesiniuose dokumentuose) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 13SK-300-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų B. P. ir I. B. skundą.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-106-1032/2018 pagal ieškovo gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (toliau – ir GNSB) „Gintaro krantas“ (toliau – ir Bendrija) patikslintą ieškinį atsakovui NŽT dėl 2016 m. spalio 14 d. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 13VĮ-509-(14.13.2) „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 21/2008-0095 nutraukimo“ panaikinimo ir NŽT inicijuoto 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 21/2008-0095 nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei įpareigojimo tęsti 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 21/2008-0095 vykdymą.

Teismas pažymėjo, kad minėtoje civilinėje byloje teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi savo iniciatyva įtraukė į procesą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, – GNSB „Gintaro krantas“ narius: V. V., P. V., K. K., V. D., K. N., R. T., G. K., V. J., L. T., R. T., J. R., S. G., E. P., A. D., R. B., N. L., akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Klasco“, A. K., B. P. ir I. B.. Teismas paskyrė GNSB „Gintaro krantas“ pirmininką A. T. trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, t. y. bendrininkų, įgaliotu asmeniu, su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, įpareigojant A. T. nedelsiant pranešti visiems tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, apie gautus procesinius dokumentus ir sudaryti jiems galimybę su jais susipažinti. Teismas taip pat išaiškino tretiesiems asmenims, kad procesinių dokumentų įteikimas įgaliotam asmeniui prilyginamas jų įteikimui visiems asmenims, kuriems jis atstovauja, išskyrus atvejį, kai bendrininkai pareiškia, jog jie turi teisinį suinteresuotumą nebūti atstovaujami vieno asmens. Apie paskirtą įgaliotą asmenį procesiniams dokumentams gauti bendrininkams papildomai buvo pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas akcentavo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-106-1032/2018 elektroniniu paštu 2017 m. rugsėjo 25 d. išsiuntė GNSB „Gintaro krantas“ pirmininkui A. T. atsakovo NŽT pateiktus papildomus įrodymus, tarp kurių buvo ir NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. 13SK-300-(14.13.111.).

Išanalizavęs civilinėje byloje Nr. e2-106-1032/2018 priimtus procesinius sprendimus bei atliktus veiksmus, teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjų skundo priėmimo, vertino, jog pareiškėjai, nurodydami, kad A. T. tik 2017 m. spalio 15 d. vykusio GNSB „Gintaro krantas“ narių susirinkimo metu Bendrijos nariams sudarė galimybę susipažinti su atsakovo NŽT pateikta dokumentacija, siekė paduoti skundą administraciniam teismui tariamai nepraleidę skundo padavimo termino.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjams NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. 13SK-300-(14.13.111.) laikomas įteiktu 2017 m. rugsėjo 25 d., t. y. tuomet, kai jis buvo įteiktas įgaliotam atstovui A. T.. Kadangi pareiškėjai į administracinį teismą su skundu kreipėsi tik 2017 m. lapkričio 6 d., teismas sprendė, jog pareiškėjai praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

III. Pareiškėjai B. P. ir I. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai teigia, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, aiškinant ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai ginčijamas sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos, t. y. laikoma, jog asmuo sužinojo apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus.

Pareiškėjų teigimu, byloje nėra ginčo dėl to, jog NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus sprendimas jiems nebuvo įteiktas, todėl esminę reikšmę priimant skundą sudaro aplinkybę, kada pareiškėjai sužinojo ar objektyviai turėjo sužinoti apie minėto sprendimo turinį. Teismas, priimdamas ginčo nutartį, nepagrįstai vertino CPK 120 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sprendė, jog apie skundžiamo sprendimo turinį pareiškėjai sužinojo iškart, kai minėtas sprendimas buvo įteiktas įgaliotam asmeniui A. T.

Pareiškėjai pažymi, kad priešingai nei nurodė teismas, procesiniai dokumentai A. T. buvo siunčiami paprastu paštu (ne elektroniniu), o su skundžiamo sprendimo dalimi (žemės sklypo planu) įgaliotas asmuo galėjo susipažinti tik nuvykęs į teismą. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad vos tik gavęs visus NŽT pateiktus dokumentus, įgaliotas asmuo A. T. suorganizavo Bendrijos narių susirinkimą, kurio metu, t. y. 2017 m. spalio 15 d., pareiškėjai turėjo galimybę susipažinti su sprendimu ir jo turinį sudarančiais dokumentais.

Pareiškėjų vertinimu, būtent nuo 2017 m. spalio 15 d. turėtų būti skaičiuojamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skundo administraciniam teismui padavimo terminas, kurio pareiškėjai nepraleido.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartis, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjų B. P. ir I. B. skundą.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo nutartį, atsižvelgė į Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-106-1032/2018, kurioje pareiškėjai įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, priimtus procesinius sprendimus, ir sprendė, jog diena, kurią pareiškėjai sužinojo apie NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus priimtą ginčo sprendimą, yra ta, kai minėtas sprendimas buvo įteiktas įgaliotam asmeniui A. T., t. y. 2017 m. rugsėjo 25 d. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė, vadovaudamasis CPK 120 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo bendrininkavimo atveju tvarka.

Pareiškėjai atskiruoju skundu nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir teigia, kad vertinant ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas svarbu atsižvelgti ne į procesinių dokumentų įteikimo faktą, bet į pareiškėjų sužinojimo apie skundžiamą sprendimą momentą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Nagrinėjamoje byloje iš pareiškėjų paaiškinimų nustatyta, jog apie NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus priimtą ginčo sprendimo turinį jie realiai sužinojo 2017 m. spalio 15 d. vykusio Bendrijos narių susirinkimo metu, kai bendrijos pirmininkas A. T. supažindino pareiškėjus ir kitus narius su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-106-1032/2018 atsakovo NŽT pateiktais procesiniais dokumentais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vertinant procesinių dokumentų įteikimą civilinėje byloje Nr. e2-106-1032/2018 CPK normų prasme, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog minėtoje civilinėje byloje NŽT priimtas ginčo sprendimas pareiškėjams, kaip tretiesiems asmenims, laikytinas įteiktu nuo įteikimo įgaliotam asmeniui A. T. momento, t. y. 2017 m. rugsėjo 25 d. (CPK 120 str. 3 d.). Tačiau, kaip teisingai atskirajame skunde nurodo pareiškėjai, kreipiantis į administracinį teismą su skundu, ginčijamo sprendimo įteikimo aplinkybės ir sužinojimo apie pažeistas teises momentas vertintinas ABTĮ normų prasme. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad A. T. nėra pareiškėjų atstovas jų (pareiškėjų) santykiuose su NŽT ABTĮ ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų prasme. A. T. pagal CPK 120 straipsnio 3 dalį turi nedelsdamas informuoti asmenis apie gautus procesinius dokumentus, sudaryti galimybę su jais supažinti, t. y. veikti taip, kad būtų įgyvendinti civilinės bylos proceso ekonomiškumo ir kooperacijos principai. Būtent civilinėje byloje teismas galėtų nepripažinti pagrįstais bendrininkų, kurie turi įgaliotą asmenį procesiniams dokumentams gauti, argumentų, pagrįstų procesinio dokumento turinio ar paties dokumento buvimo fakto nežinojimu. Sprendžiant pareiškėjų skundo priėmimo klausimą šioje administracinėje byloje nėra jokio teisinio pagrindo vertinti A. T. atliktų veiksmų, susijusių su pareiškėjų supažindinimu iš teismo gautais dokumentais, t. y. ar pagrįstai buvo organizuojamas Bendrijos susirinkimas, o ne įteikiami dokumentai kiekvienam Bendrijos nariui atskirai ir pan.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. 13SK-300-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo priimtas ne dėl pareiškėjų konkrečių teisių ir pareigų, todėl jiems neturėjo būti įteiktas. Ginčas šiuo atveju kyla dėl to, nuo kada laikytina, jog pareiškėjai sužinojo apie skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad vertinant pareiškėjų sužinojimo apie NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ginčo sprendimą momentą administracinės bylos kontekste, laikytina, jog pareiškėjai apie ginčo sprendimą sužinojo 2017 m. rugsėjo 25 d., t. y. procesinių dokumentų civilinėje byloje Nr. e2-106-1032/2018 įteikimo A. T. dieną. Pažymėtina ir tai, kad A. T. 2017 m. rugsėjo 25 d. nebuvo įteikti visi dokumentai, t. y. nebuvo įteiktas žemės sklypo planas, su kuriuo A. T. turėjo susipažinti teisme.

Apibendrinant, darytina išvada, kad įteikimas pareiškėjams dokumentų civilinėje byloje pagal CPK 120 straipsnio 3 dalies nuostatas negali būti traktuojamas kaip pareiškėjų sužinojimo apie skundžiamą sprendimą momentas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme.

Įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad momentas, nuo kurio nagrinėjamoje byloje pradedamas skaičiuoti skundo padavimo terminas, yra 2017 m. spalio 15 d., kai Bendrijos narių susirinkimo metu A. T. supažindino pareiškėjus su NŽT pateiktais dokumentais, tarp kurių buvo ir pareiškėjų skundžiamas sprendimas. Būtent nuo 2017 m. spalio 15 d. pareiškėjams tapo prieinama visa informacija apie esminius skundžiamo akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Aplinkybę, kad būtent 2017 m. spalio 15 d. Bendrijos nariai buvo supažindinti su NŽT pateiktais dokumentais, patvirtina ir GNSB „Gintaro krantas“ visuotinio susirinkimo protokolas Nr. 1-2017/37 (b. l. 11–12).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas ir aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai praleido skundo padavimo terminą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų B. P. ir I. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų B. P. ir I. B. skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė