A-662-1847-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1847/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00832-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams A. Č. ir advokatei Nijolei Petraitienei,

atsakovo atstovei J. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Č. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Prienų turgus“ dėl akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. Č. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. liepos 8 d. rašto Nr. (15/2)-2D-7930 (toliau – ir Raštas) dalį, kurioje atsakovas atsisakė atlikti jo kompetencijai priklausančias pareigas iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės kasacinį skundą, ir įpareigoti atsakovą per 10 dienų atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. ištirti, ar kiti statiniai (lauko tualetas, kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke registruoti UAB „Prienų turgus“ vardu, adresu (duomenys neskelbtini), Prienai, pastatyti, o pastatas 2B1m rekonstruotas savavališkai.

Paaiškino, kad pareiškėja, kaip P. L. įpėdinė, įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į senelio J. L. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą 13,1360 ha žemės sklypą. Rūpinantis nuosavybės teisių atkūrimo klausimais paaiškėjo, kad dalis žemės sklypo (1,2751 ha) 1996 m. vasario 19 d. žemės nuomos sutarties Nr. N69/96-0027 pagrindu išnuomota UAB „Prienų turgus", tačiau nuomos santykiai nesukuria nuosavybės teisės į žemę, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2002 m. balandžio 2 d.

įstatymo redakcija) nuostatomis ji įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į žemę miestams priskirtose teritorijose, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Pažymėjo, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. (7.6)-A3-304 patvirtino laisvos (neužstatytos) 12 286 kv. m. teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje, Prienų mieste, planą, 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. (7.56)-A3-527 nustatė žemės sklypo duomenis ir sąlygas bei suteikė adresą. Pabrėžė, kad iki laisvų plotų patvirtinimo UAB „Prienų turgus" vardu buvo registruoti tik du pastatai, pažymėti indeksais lElp ir 2Blm, tačiau praėjus daugiau kaip 3 mėn. po laisvų plotų patvirtinimo atsirado įrašas apie kitus statinius WC, asfaltą, tvorą, nenurodant jų savininko, o 2007 m. sausio 17 d. išraše atsirado įrašas apie kitus statinius (WC, 3325 kv. m. kiemo aikštelę ir tvorą), įregistruotus UAB „Prienų turgus" vardu, kaip pastato lElp priklausinius.

Nurodė, kad tiek priestatai, tiek kiemo statiniai patenka į UAB „Prienų turgus" iš valstybės nuomojamo žemės sklypo dalį, į kurią pareiškėja ketina atkurti nuosavybės teises. Teigė, kad 2010 m. vasario 22 d. pareiškimu A. Č. kreipėsi į atsakovą, prašydama patikrinti ir konstatuoti faktines aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias savavališkos statybos faktą objekte Prienų turgus, (duomenys neskelbtini), Prienuose. Atsakovas informavo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog savavališkai rekonstruotas prekybos paviljonas lElp, pastatytas medinis priestatas prie administracinio pastato 3B1Ž ir vienas lauko tualetas.

Pareiškėja taip pat buvo informuota, kad dėl kitų statinių (pastatų lElp, 2Blm, lauko tualeto, kiemo aikštelės ir tvoros), esančių (duomenys neskelbtini), Prienuose, kuriems 1995 m. kovo 7 d. buvo atlikta einamoji teisinė registracija, vyksta teisminiai ginčai, todėl dėl minėtų statinių teisėtumo atsakovas sprendimų nepriiminės iki bus išnagrinėtas UAB „Prienų turgus" kasacinis skundas. Teigė, kad tapo akivaizdu, jog joks tyrimas dėl antrojo tualeto, tvoros, kiemo aikštelės ir pastato 2B1m rekonstrukcijos nebus vykdomas, nes minėti statiniai yra inventorizuoti, nors pastatų inventorizacija nei paneigia, nei patvirtina pastatų savavališkos statybos fakto.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atsiliepimu į skundą (b. l. 40-42, I t.) prašė skundą atmesti.

Paaiškino, kad specialistai 2010 m. balandžio 2 d. atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini), Prienuose, ir nustatė, jog yra savavališkai rekonstruotas prekybos paviljonas, plane pažymėtas indeksu lElp, pastatytas medinis priestatas prie administracinio pastato, plane pažymėto indeksu 3Blž, ir lauko tualetas. Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2009 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas", patvirtintu aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. Dl-555, UAB „Prienų turgus" direktoriui J.

A. buvo surašytas 2010 m. balandžio 9 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-100409-00002. Taip pat 2010 m. balandžio 20 d. reikalavimu Nr. (15.29)-2D-4247 pareikalauta, kad UAB „Prienų turgus" savo lėšomis iki 2010 m. gegužės 28 d. pašalintų savavališkos statybos padarinius – atstatytų į prieš rekonstrukciją buvusią padėtį prekybos paviljoną, plane pažymėtą indeksu 1EIp, nugriautų pastatytus medinį priestatą prie administracinio pastato, plane pažymėto indeksu 3B1Ž, ir lauko tualetą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Prienuose, bei sutvarkytų statybvietę.

Inspekcijos pareigūnai 2010 m. gegužės 31 d. atliko pakartotinį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinti, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, Inspekcija Prienų rajono apylinkės teismui pateikė 2010 m. rugpjūčio 25 d. patikslintą ieškinį, kuriuo teismo prašė įpareigoti atsakovą UAB „Prienų turgus" vykdyti Inspekcijos 2010 m. balandžio 20 d. reikalavimą Nr. (15.29)-2D-4247. Pažymėjo, kad dėl kitų statinių (pastatų plane pažymėtų indeksu lElp, 2Blnu, ir kitų kiemo statinių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. lauko tualeto, kiemo aikštelės ir tvoros), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Prienuose, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, sprendimų nepriiminėjo iki tol, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neišnagrinės UAB „Prienų turgus" kasacinio skundo civilinėje byloje.

Pabrėžė, kad pareiškėjos pareiškimo dėl savavališkos statybos ir jos padarinių likvidavimo procedūra buvo užbaigta 2011 m. vasario 1 d., informuojant pareiškėją, jog statiniai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartimi Nr. 3K-3-291/2010, Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruoti uždarosios akcinės bendrovės „Prienų turgus" vardu. Atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, visi nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu priėmė atsisakymą nuo dalies skundo ir nutraukė bylą dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2010 m. gegužės 4 d. rašto Nr. (15/2)-2D-4903 dalį, likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmetė.

Pažymėjo, kad ginčo dalyką sudaro atsakovo atsisakymas ginčijamu aktu sprendimų nepriiminėti dėl pastatų, plane pažymėtų indeksu lElp, 2Blm, ir kitų kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. lauko tualeto, kiemo aikštelės ir tvoros), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Prienuose, iki tol, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neišnagrinės UAB „Prienų turgus" kasacinio skundo civilinėje byloje. Nurodė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, nustatė, kad A. Č. civilinėje byloje prašė įpareigoti atsakovą UAB „Prienų turgus“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti savo lėšomis žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Prienuose, (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytus statinius (du lauko tualetus, 3325 kv. m kiemo aikštelę, 824,88 kv. m tvorą), vandentiekio tinklus, priestatus, savavališkai pastatytus prie pastatų 1E1p ir 2B1m. Teismas pripažino, jog pradėjus nagrinėti pareiškėjos kreipimąsi į atsakovą prašant patikrinti ir konstatuoti faktines aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias savavališkos statybos faktą, objekte Prienų turgus, (duomenys neskelbtini), Prienuose, susidarė situacija, numatyta Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje. Nors ginčijamame akte ir nėra duomenų apie administracinės procedūros sustabdymą, tačiau ginčijamo akto turinys, teismo nuomone, leidžia suprasti, kad atsakovas nesiims jokių veiksmų, kol teismas išnagrinės skundą.

Nurodė Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, vertino, kad, atmetus pareiškėjos skundą teisme, 2011 m. vasario 1 d. administracinė procedūra buvo užbaigta informuojant pareiškėją, jog statiniai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartimi Nr. 3K-3-291/2010, nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruoti UAB „Prienų turgus" vardu, o, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, visi nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas darė išvadą, kad ginčijamu aktu atsakovas, sustabdydamas administracinę procedūrą dėl pastatų, plane pažymėtų indeksu lElp, 2Blm, ir kitų kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. lauko tualeto, kiemo aikštelės ir tvoros), esančių adresu (duomenys neskelbtini)8, Prienuose, iki tol, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neišnagrinės UAB „Prienų turgus" kasacinio skundo, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą per 10 dienų atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. ištirti, ar kiti statiniai (lauko tualetas, kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke registruoti UAB „Prienų turgus“ vardu, adresu (duomenys neskelbtini), Prienai, pastatyti, o pastatas 2B1m rekonstruotas savavališkai. Atkreipė dėmesį, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. gruodžio 6 d. priėmė įsakymą Nr. (7.7)-A3-619, kuriuo pripažino netekusiu galios 2006 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. (7.6)-A3-304 „Dėl laisvos (neužstatytos) teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje Prienų mieste plano patvirtinimo“ ir 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. (7.56)-A3-527, kuriuo buvo nustatyti šio žemės sklypo duomenys ir sąlygos bei suteiktas adresas. Nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. (7.7)-A3-619, tačiau administracinėje byloje Nr. I-431-422/2011 priimtas procesinis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.

Teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad pastatų plane, pažymėtų indeksu lElp, 2Blm, ir kitų kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. lauko tualeto, kiemo aikštelės ir tvoros) pastatytų ar rekonstruotų savavališkai pripažinimo ji siekia dėl to, kad po tokio pripažinimo žemės sklypas, kuriame randasi šie statiniai, netaptų nelaisvas (užstatytas). Atkreipė dėmesį, jog tam, kad A. Č. galėtų įgyvendinti savo siekį susigrąžinti ginčo žemę natūra, ši žemė teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pripažinta laisva (neužstatyta) miesto žeme, kuri pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai. Nurodė, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja bei planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius ir darė išvadą, kad pareiškėjos pasirinktas teisinis būdas, siekiant žemės, kurioje yra UAB „Prienų turgus“ priklausantys pastatai ir kiti statiniai, grąžinimo natūra, netinkamas norimam tikslui pasiekti, nes net ir patikslinto skundo patenkinimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukurs, t. y. realiai neapgins jos teisių ar teisėtų interesų. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-465/2011. Kitus skundo argumentus teismas laikė teisiškai nereikšmingais byloje kilusiam ginčui išspręsti.

III. Pareiškėja A. Č. apeliaciniu skundu (b. l. 48-51, II t.) prašė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas jos skundą atmetė, panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Pabrėžia, kad savavališkos statybos klausimai nebuvo UAB „Prienų turgus“ kasacinio skundo dalykas, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas, sustabdydamas administracinę procedūrą iki tol, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės UAB „Prienų turgus“ kasacinį skundą, elgėsi teisėtai ir pagrįstai. Paaiškina, kad, siekdama ginčą išspręsti neteismine tvarka, 2010 m. birželio 7 d. pareiškimu kreipėsi į Inspekcijos viršininką, kuris, pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 punkto nuostatas, persiuntė skundą nagrinėti Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui.

Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atmetus jos skundą Kauno apygardos teisme, atsakovas tinkamai užbaigė procedūrą. Atkreipia dėmesį, kad ginčo pastatų teisinė registracija pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje Nr. 2-27-34/2008 buvo ginčijama ne dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo, o nepateikus dokumento, įrodančio nuosavybės įgijimo teisinį pagrindą. Mano, kad pastatų ir kitų statinių einamoji teisinė registracija nei patvirtina, nei paneigia savavališkos statybos faktą, todėl daro išvadą, kad administracinės procedūros užbaigimas minėtu pagrindu nėra pagrįstas.

Nurodo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pažymi, kad UAB „Prienų turgus“ iš valstybės nuomojama žemė nėra įstatymu nustatyta tvarka priskirta valstybės išperkamai žemei ar paimta valstybės ar visuomenės poreikiams tenkinti, todėl nuomos santykiai nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į laisvą (neužstatytą) sklypo dalį. Pažymi, kad sklypas, kuriame savavališkai pastatyti statiniai, nelaikytinas užimtu (užstatytu) ir įstatymų nustatyta tvarka gali būti priskirtas laisvu (neužstatytu) bei grąžintas natūra savininkui.

Teigia, kad, įvertinus tai, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad sklype, į kurį pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises, yra savavališkos statybos statinių, kurie sklypą daro užimtu, teismas nepagrįstai sprendė, jog net skundo patenkinimas pareiškėjai nesukurs teisinių pasekmių. Atkreipia dėmesį, kad procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. I-431-422/2011 dėl 2010 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. (7.7)-A3-619 pripažinimo negaliojančiu dar nėra įsigaliojęs. Paaiškina, kad šiuo įsakymu buvo pripažintas negaliojančiu Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 31 d.

įsakymas Nr. /7.6/-A3-304, kuriuo buvo patvirtintas laisvos (neužstatytos) teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje, Prienų mieste, planas.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 60-62, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nesutinka, kad savavališkos statybos klausimai nebuvo UAB „Prienų turgus“ kasacinio skundo dalykas kitoje civilinėje byloje. Nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.253 straipsnį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį ir daro išvadą, kad civilinėje byloje pareiškėjos keliami reikalavimai panaikinti statinių teisinę registraciją ir įpareigoti nugriauti savavališkus ginčo statinius neatsiejamai susiję su statinių tinkamo suformavimo nekilnojamojo turto objektais teisėtumu ir jų statybos teisėtumu. Tvirtina, kad Inspekcija 2010 m. liepos 8 d. raštu pagrįstai ir teisėtai nurodė, jog dėl kitų statinių pareiškėjai buvo atsakyta 2010 m. gegužės 4 d. raštu. Nurodo, jog teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo antrojo reikalavimo ir įpareigoti atsakovą per 10 dienų atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Pažymi, kad net ir pareiškėjos skundo patenkinimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukurtų, kadangi teismui panaikinus pareiškėjos ginčijamo Inspekcijos rašto dalį liktų galioti Inspekcijos teisėtas 2011 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. (15.2)-2D-1172, kurio pareiškėja neginčijo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja negalės įgyvendinti savo siekio susigrąžinti ginčo žemę, nesant savivaldybės administracijos sprendimo dėl laisvos žemės plotų patvirtinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą.

Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).

Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti.

Nustatyta, jog pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos jos tėvui nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą. Bylos duomenimis dalis (1,2751 ha) Prienų m., (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio J. L. nuosavybės teise priklaususio žemės sklypo pagal 1996 m. vasario 19 d. žemės nuomos sutartį Nr. N69/96–0027 iki 2095 metų yra išnuomota UAB „Prienų turgus“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl šios sutarties teisėtumo (pripažinimo negaliojančia), taip pat teisinės registracijos į pastatus bei kitus statiniuos, esančius žemės sklype, į kurį ji siekia atkurti nuosavybės teisę natūra, panaikinimo pareiškėja kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismus. Galutine, neskundžiama ir įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovės A. Č. ieškinys atmestas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl UAB „Prienų turgus“ savavališkai pastatytų statinių. A. Č. teigia, kad į jai grąžintiną žemę patenka UAB „Prienų turgus“ savavališkai rekonstruotų pastatų dalis ir naujai pastatyti kiti statiniai, todėl tokiu būdu pažeidžiama jos teisė ir teisėti interesai susigrąžinti laisvą neužstatytą plotą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti subjektinę teisę susigrąžinti ginčo žemę natūra, ši žemė teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pripažinta laisva (neužstatyta) miesto žeme, kurį pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nepriskirtina valstybės išperkamai.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pasirinktas teisių gynimo būdas, siekiant žemės, kurioje yra UAB „Prienų turgus“ priklausantys pastatai ir kiti statiniai, grąžinimo natūra, netinkamas norimam tikslui pasiekti, t. y. realiai neapgins jos teisių ar teisėtų interesų. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog esant nenuginčytai ir galiojančiai anksčiau minėtai nuomos sutarčiai (nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą pareiškėjai neatkurtos), niekaip nepažeidžiamos A. Č. teisės ar įstatymo saugomi teisėti interesai, todėl pareiškėja taip pat nelaikytina suinteresuotu subjektu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme ir ginti jos tariamai pažeistas subjektines teises ar įstatymų saugomus teisėtus interesus nėra pagrindo. Be to, dėl pareiškėjos 2010 m. birželio 7 d. prašymo atsakovas 2011 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą Nr. (15.2)–2D–1172 „Dėl 2010-06-07 skundo“, kas rodo, jog administracinė procedūra buvo baigta.

Pastarojo sprendimo A. Č. neginčijo.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Sutkevičius Vaida Urmonaitė-Maculevičienė