Legislator Case Law & Legislation
954faf4a-fe6d-4114-a5c4-e4395cffe430 AI generated

954faf4a-fe6d-4114-a5c4-e4395cffe430 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 954faf4a-fe6d-4114-a5c4-e4395cffe430
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. Ž. skundÄ atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus pataisos namai.

Legislator headnote

AI generated

954faf4a-fe6d-4114-a5c4-e4395cffe430 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjas L. Ž. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. gegužės 18 d. sprendimÄ Nr. 1S-1907 (toliau – ir Sprendimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I1-5011-1064/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02408-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija: 37.6; 55.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. Ž. skundÄ atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus pataisos namai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas L. Ž. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. gegužės 18 d. sprendimÄ Nr. 1S-1907 (toliau – ir Sprendimas).

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2022 m. gegužės 18 d. gavo Departamento SprendimÄ , kuriuo buvo nuspręsta netenkinti (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus teikimo ir neperkelti pareiÅ¡kėjo į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus. Sprendimas yra nemotyvuotas ir prieÅ¡taraujantis galiojantiems teisės aktams.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Sprendime nurodytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. įsakymo „Dėl Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grÄ Å¾inimo iÅ¡ jų tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ Nr. V-210 (toliau – ir ApraÅ¡as), 4.2 papunktis prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktui – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 3 daliai (toliau – ir Kodeksas), nes jame nurodoma, kad įstaiga dėl nuteistųjų, kurie gali bÅ«ti perkelti <....> pateikia teikimÄ Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudarytai komisijai, o Kodekse nurodyta, kad tam tikras sÄ lygas atitinkantys asmenys perkeliami į pusiaukelės namus.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija (toliau – ir Komisija), 2022 m. gegužės 12 d. iÅ¡nagrinėjusi (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus pateiktÄ dokumentinę medžiagÄ (informacijÄ ) įvertino, kad pareiÅ¡kėjas atitinka Kodekso 69 straipsnio 2 dalies 3 – 6 punktuose nustatytas sÄ lygas, t. y. iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos liko 1 metai, nuo 2014 m. sausio 13 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu buvo akivaizdžiai sumažinta (nuo 79 balų iki 42), neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkeltas iÅ¡ atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų, tačiau vertindama pareiÅ¡kėjo kriminalinę praeitį (teistas 4 kartus, pripažintas recidyvistu), kaltės pripažinimo laipsnį, tyrimo iÅ¡vadas ir 2022 m. gegužės 16 d. pateikė siÅ«lymÄ Nr. LV-2564 neperkelti pareiÅ¡kėjo į pusiaukelės namus. Toks sprendimas, pareiÅ¡kėjo vertinimu, yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, neteisėtas bei virÅ¡ijantis Komisijos kompetencijos ribas.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Komisija negalėjo netenkinti (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus teikimo, dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo į pusiaukelės namus, ji tik turėjo, įvertinusi gautÄ dokumentinę medžiagÄ , nuspręsti, ar jam bÅ«tinas intensyvus rengimas prieÅ¡ paleidžiant iÅ¡ pataisos įstaigos ir perkelti į pusiaukelės namus arba, jei to nereikia, perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ atvirÄ kolonijÄ .

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriuo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovo teigimu, Sprendime nurodyta, kad Komisija, 2022 m. gegužės 12 d. iÅ¡nagrinėjusi dokumentinę medžiagÄ (informacijÄ ) įvertino, kad nuteistasis nuo 2014 m. sausio 13 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, yra 17 kartų skatintas, drausmine tvarka baustas 2 kartus, įgijo kelias specialybes, dirbantis, skolas padengęs, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, buvo iÅ¡leistas trumpalaikei iÅ¡vykai į namus, taikant elektronines stebėjimo priemones, pažeidimų nustatyta nebuvo, vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo ir baigė SeNAT programÄ , tačiau yra teistas 4 kartus, pripažintas recidyvistu, dabartiniams nusikaltimams yra bÅ«dinga seksualinių nusikaltimų modelio dalis, tačiau kaltę asmuo pripažįsta iÅ¡ dalies, pripažindamas vos kelis faktus; jo nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė ir iÅ¡lieka aktualÅ«s kriminogeniniai veiksniai mÄ stymo ir elgesio srityje, pažanga nėra pakankama, o specialistai nuteistojo dalyvavimÄ SeNAT programoje vertino kaip iÅ¡ dalies sėkmingÄ . Komisija taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis SVR:20 seksualinės prievartos rizikos vertinimo metodika buvo nustatyta aukÅ¡ta seksualinės prievartos rizika, atlikti įvertinimai glaudžiai siejasi ir su psichopatinių bruožų įvertinimo rezultatais, nustatyta, kad recidyvo tikimybė yra didelė, resocializacijos procesÄ apsunkina kraÅ¡tutinis atsakomybės nepriėmimas (racionalizacija, neigimas, žalos minimizavimas ir neigimas), empatijos stoka.

Atsakovo teigimu, 2022 m. gegužės 16 d. Komisija pateikė siÅ«lymÄ neperkelti pareiÅ¡kėjo į pusiaukelės namus, kuriam buvo pritarta, nes trÅ«ko neginčijamų argumentų, dėl kurių asmuo bÅ«tų perkeltinas į pusiaukelės namus, todėl siekiant nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros, (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus 2022 m. gegužės 2 d. teikimas dėl nuteistojo perkėlimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus nebuvo tenkintas. Atsakovo vertinimu, Komisija sprendimÄ teikimo netenkinti ir neperkelti pareiÅ¡kėjo priėmė įvertinusi ApraÅ¡o 8 punkte nurodytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir padariusi pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėjas jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiÅ«ras, nuostatas bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad bÅ«tų galima jo nebeizoliuoti nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos bausmės dalies pakaks teisingumui visiÅ¡kai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti.

Atsakovo teigimu, Komisija pagal savo kompetencijÄ vertina ne kiekvienÄ aplinkybę atskirai, bet pateiktų duomenų visumÄ ir pasiektÄ rezultatÄ . Komisija, gavusi teikimÄ (praÅ¡ymÄ ), vertina tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, tiek nusikalstamo elgesio rizikÄ , tiek galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, tiek kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo.

Atsakovas nurodė, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta pareigos perkelti nuteistųjų į pusiaukelės namus, todėl Komisija, atsižvelgdama į aplinkybių visumÄ , teisės aktų reglamentuojamus terminus dėl galimo perkėlimo į pusiaukelės namus, turi diskrecijos teisę priimti sprendimÄ tenkinti arba netenkinti nuteistojo praÅ¡ymÄ dėl perkėlimo į pusiaukelės namus ir vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo netenkina Departamento Sprendimas, nesudaro pagrindo jo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 1S-1907 teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2022 m. balandžio 4 d. pateikė praÅ¡ymÄ (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriui, praÅ¡ydamas pateikti dokumentus Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus Komisijai, dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo į Vilniaus pusiaukelės namus, tolimesniam bausmės atlikimui.

(duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktorius 2022 m. gegužės 2 d. priėmė teikimÄ Nr. 73-538, kuriuo teikė pareiÅ¡kėjÄ , dėl perkėlimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus tęsti bausmės atlikimo.

Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija 2022 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimÄ dėl nuteistojo L. Ž. neperkėlimo į pusiaukelės namus Nr. LV-2564, kuriuo siÅ«lė Kalėjimų departamento direktoriui (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus 2022 m. gegužės 2 d. teikimo Nr. 73-538 netenkinti ir neperkelti nuteistojo L. Ž. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus.

Komisija vertino L. Ž. individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymÄ , jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymÄ , nuteistojo požiÅ«rį į darbÄ , mokymÄ si, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumÄ ir pobÅ«dį, ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitÄ , ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimui, taip pat intensyvaus rengimo prieÅ¡ paleidžiant iÅ¡ pataisos įstaigos bÅ«tinybę pagrindžiančius duomenis.

Komisija įvertino ir tai, kad nuteistasis nuo 2014 m. sausio 13 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, 17 kartų skatintas, drausmine tvarka baustas tik du kartus, įgijo kelias specialybes, dirbantis, skolas padengęs, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, buvo iÅ¡leistas trumpalaikei iÅ¡vykai į namus, taikant elektronines stebėjimo priemones, pažeidimų nustatyta nebuvo, vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo ir baigė SeNAT programÄ , tačiau Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad asmuo teistas 4 kartus; kad dabartiniai nusikaltimai yra bÅ«dingos seksualinių nusikaltimų modelio dalis; kad jis pripažintas recidyvistu, tačiau kaltę prisiima iÅ¡ dalies, pripažindamas vos kelis faktus; kad nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė ir iÅ¡lieka aktualÅ«s kriminogeniniai veiksniai mÄ stymo ir elgesio srityje, o pažanga nėra pakankama ir specialistai nuteistojo dalyvavimÄ SeNAT programoje vertino kaip iÅ¡ dalies sėkmingÄ .

Komisija taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis SVR:20 seksualinės prievartos rizikos vertinimo metodika buvo atliktas vertinimas ir nustatyta aukÅ¡ta seksualinės prievartos rizika, atlikti įvertinimai glaudžiai siejasi ir su psichopatinių bruožų įvertinimo rezultatais, nustatyta, kad recidyvo tikimybė yra didelė, resocializacijos procesÄ apsunkina kraÅ¡tutinis atsakomybės nepriėmimas (racionalizacija, neigimas, žalos minimizavimas ir neigimas), empatijos stoka.

Komisija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, nusprendė, kad trÅ«ksta neginčijamų argumentų, dėl kurių asmuo turėtų bÅ«ti perkeltas į pusiaukelės namus, nepažeidžiant asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros. Nurodė, kad vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalimi, Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grÄ Å¾inimo iÅ¡ jų tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-210, 7.4 papunkčiu ir atsižvelgė į Komisijos 2022 m. gegužės 13 d. protokolo Nr. LV-2530, 2.1 papunktį.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo 2022 m. gegužės 18 d. priėmė skundžiamÄ sprendimÄ Nr. 1S-1907, kuriuo nutarė (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus 2022 m. gegužės 2 d. teikimo dėl nuteistojo L. Ž. perkėlimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus – netenkinti. Sprendime nurodė, kad 2022 m. gegužės 16 d. Komisija pateikė siÅ«lymÄ Nr. LV-2564 neperkelti pareiÅ¡kėjo į pusiaukelės namus, kuriam pritariama.

Vertindama byloje nustatytas aplinkybes ir pareiÅ¡kėjo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad Pagal Kodekso 69 straipsnio 3 dalį (ginčui aktuali įstatymo redakcija 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. birželio 30 d.), laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sÄ lygomis atliekantys ir Å¡io straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas sÄ lygas atitinkantys nuteistieji, kuriems negali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, atlikę tris ketvirtadalius laisvės atėmimo bausmės ir likus ne daugiau kaip vieneriems metams iki bausmės pabaigos, perkeliami į atvirÄ kolonijÄ , o kai jiems bÅ«tinas intensyvus rengimas prieÅ¡ paleidžiant iÅ¡ pataisos įstaigos, – į pusiaukelės namus.

Pagal Kodekso 69 straipsnio 6 dalį, teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ , taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grÄ Å¾inimo iÅ¡ jų tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad vadovaudamasis Kodekso 69 straipsnio 6 dalimi ir siekdamas užtikrinti tinkamÄ nuteistųjų perkėlimÄ Ä¯ pusiaukelės namus ir grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ jų, Departamento direktorius 2021 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-210 1 punktu patvirtino ApraÅ¡Ä , kuris nustato nuteistųjų, atliekančių terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, perkėlimo į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus bei grÄ Å¾inimo iÅ¡ jų tvarkÄ ir pusiaukelės namų darbo organizavimo tvarkÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. AS-135-575/2022).

ApraÅ¡o 4.2 papunktyje, kurio teisėtumÄ kvestionuoja pareiÅ¡kėjas, yra nurodyta, kad: įstaiga dėl nuteistųjų, kurie į pusiaukelės namus gali bÅ«ti perkelti vadovaujantis Kodekso 69 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ne anksčiau kaip likus dviem mėnesiams iki galimo nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, pateikia teikimÄ Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sprendimams dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus sudarytai komisijai dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus.

Taikant lingvistinį Å¡ios normos aiÅ¡kinimÄ yra akivaizdu, kad joje nustatyta tvarka, kad praÅ¡ymÄ (teikimÄ ) Komisijai pateikia įstaiga, kurioje yra nuteistasis. Negalima teigti, kad Å¡ioje normoje yra įtvirtinama skirtingos apimties diskrecijos teisė, nei ji įtvirtinta Kodekso 69 straipsnyje, nes Å¡ios dvi normos reguliuoja skirtingus santykius: ApraÅ¡o 4.2 punkte nustatyta, kas teikia Komisijai teikimÄ , o Kodekso 69 straipsnyje – kokios yra perkėlimo į pusiaukelės namus sÄ lygos. Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjo argumentai, susiję su ApraÅ¡o prieÅ¡taravimu Kodekso nuostatoms, atmestini, kartu pažymint, kad pareiÅ¡kėjo nurodomas ApraÅ¡o 4.2 punktas (ir jo taikymas) nesukėlė pareiÅ¡kėjui jokių neigiamų padarinių, nes įstaiga ((duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorius), vadovaudamasi Å¡ia norma, Departamentui teikė teikimÄ dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo į pusiaukelės namus.

Vertinant ginčijamo Departamento sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ yra aktualios Kodekso 69 straipsnio 3 dalies (ginčui aktuali įstatymo redakcija 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. birželio 30 d.) nuostatos, pagal kurias laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sÄ lygomis atliekantys ir Å¡io straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas sÄ lygas atitinkantys nuteistieji, kuriems negali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, atlikę tris ketvirtadalius laisvės atėmimo bausmės ir likus ne daugiau kaip vieneriems metams iki bausmės pabaigos, perkeliami į atvirÄ kolonijÄ , o kai jiems bÅ«tinas intensyvus rengimas prieÅ¡ paleidžiant iÅ¡ pataisos įstaigos, – į pusiaukelės namus.

Kodekso 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sÄ lygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, gali bÅ«ti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami bÅ«ti paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas Å¡ias sÄ lygas:

1) yra atlikę ne mažiau kaip vienÄ ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iÅ¡ dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigÄ vykdymo pradžios;

2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai;

3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones;

4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta;

5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus;

6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.

Nagrinėjamu atveju Komisija savo išvadoje nurodė, kad pareiškėjas vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus, taip pat nenustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu būtų buvęs perkeltas iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.

Komisijos siÅ«lyme neperkelti pareiÅ¡kėjo į pusiaukelės namus be kita ko taip pat nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas baigė SeNAT programÄ , tačiau yra teistas 4 kartus, pripažintas recidyvistu, dabartiniams nusikaltimams yra bÅ«dinga seksualinių nusikaltimų modelio dalis, tačiau kaltę asmuo pripažįsta iÅ¡ dalies, pripažindamas vos kelis faktus; jo nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė ir iÅ¡lieka aktualÅ«s kriminogeniniai veiksniai mÄ stymo ir elgesio srityje, pažanga nėra pakankama, o specialistai nuteistojo dalyvavimÄ SeNAT programoje vertino kaip iÅ¡ dalies sėkmingÄ .

Komisija taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis SVR:20 seksualinės prievartos rizikos vertinimo metodika buvo nustatyta aukÅ¡ta seksualinės prievartos rizika, atlikti įvertinimai glaudžiai siejasi ir su psichopatinių bruožų įvertinimo rezultatais, nustatyta, kad recidyvo tikimybė yra didelė, resocializacijos procesÄ apsunkina kraÅ¡tutinis atsakomybės nepriėmimas (racionalizacija, neigimas, žalos minimizavimas ir neigimas), empatijos stoka.

Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ byloje esančios 2022 m. balandžio 22 d. pareiÅ¡kėjo rizikos vertinimo (OASys) iÅ¡vados matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo nustatyta vidutinė rizika. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad jo rizika buvo akivaizdžiai sumažinta, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog tiek pareiÅ¡kėjo nurodoma buvusi rizika (79 balai), tiek vėlesniu tyrimu nustatyta rizika (42 balai) yra priskiriama prie vidutinės rizikos pagal pirmiau nurodytÄ metodÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas atitinka Kodekso 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ .

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos (Å¡iuo metu galiojantis 10 straipsnis) reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas vadovavosi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad: atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir vieÅ¡ojo administravimo subjekto pareigÄ imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedÅ«rÄ ; pagal gero administravimo principÄ valstybės institucijos turi vykdyti procedÅ«rÄ neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiÅ¡kai vykdomos vieÅ¡ojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019). VieÅ¡ojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimÄ , turi pareigÄ jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

Nagrinėjamu atveju Sprendimas buvo priimtas gavus Komisijos siÅ«lymÄ , jame pateikiama Komisijos nustatyta informacija ir jos vertinimas, taip pat buvo nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindai, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Sprendimo motyvacijos nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti.

Pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo argumentų dėl Komisijos kompetencijos vertinant pareiÅ¡kėjo kriminalinę praeitį, teismas pažymi, kad ApraÅ¡o 8 punkte nustatyta, kad Komisija priimdama sprendimÄ , įvertina: 8.1. likusį laikÄ iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos; 8.2. nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu; 8.3. nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus; 8.4. individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus; 8.5. nusikalstamo elgesio rizikÄ ir jos pokyčius; 8.6. nuteistojo požiÅ«rį į darbÄ , mokymÄ si, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje; 8.7. nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumÄ ir pobÅ«dį; 8.8. ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitÄ ; 8.9. intensyvaus rengimo nuteistajam bÅ«tinumÄ prieÅ¡ paleidžiant jį iÅ¡ pataisos įstaigos; 8.10. kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimui.

Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas darytina iÅ¡vada, kad Komisija turėjo kompetencijÄ vertinti taip pat ir pareiÅ¡kėjo kriminalinę praeitį, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Komisijos kompetencijos ribų peržengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgdama į tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Departamento Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl jo naikinti pareiÅ¡kėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo L. Ž. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Sigita Fomičiova

Indrė Pukanasytė-Biekšė

Gediminas Užubalis