954dd650-dcc2-4ad8-9487-2520db07d4e4 · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-57-929/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00863-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovo advokato Renaldo Baliūčio (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-1799-2020, panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau ir – Institucija) 2020 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-1799-2020 (toliau ir – nutarimas) A. M. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį ir jam paskirta 500 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu 1 mėnesiui, už tai, kad jis, 2019 m. spalio 10 d. apie 09.40 val. vairuodamas automobilį virÅ¡ijo leistinÄ 90 km/h greitį, važiavo 161 km/h greičiu.

Ä®vertinus prietaiso paklaidÄ 5 km/h vairuotojo naudai, leistinÄ greitį virÅ¡ijo 66 km/h.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Institucijos 2020 m. sausio 30 d. nutarimo panaikinimo, 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi skundÄ atmetė, motyvuodamas tuo, kad A. M. veikoje yra visi bÅ«tinieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, sudėties požymiai. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovas advokatas R. BaliÅ«tis praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teisenÄ A.

M. nutraukti. 3.1. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad teismas nutartyje rėmėsi policijos pareigÅ«no G. R. parodymais, pagal kuriuos, nusižengimo metu jis ir kitas automobilyje buvęs pareigÅ«nas, vizualiai užfiksavo pažeidėjÄ . Tačiau policijos pareigÅ«nas G. R., apklaustas teismo posėdyje, negalėjo prisiminti greitį virÅ¡ijusios transporto priemonės valstybinio numerio, spalvos ir kitų detalių, todėl neaiÅ¡ku, kaip jis galėjo identifikuoti transporto priemonę, jeigu nesugebėjo apibÅ«dinti elementarių jos detalių. 2019 m. spalio 10 d.

G. R. tarnybinis praneÅ¡imas dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo, anot advokato, ne tik, kad nepatvirtina aplinkybių dėl tinkamai užfiksuoto virÅ¡ijamo greičio, bet taip pat ir nepagrindžia fakto, kad 66 km/h greitį virÅ¡ijusi transporto priemonė buvo ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojama A. M.. TÄ patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, tai, kad byloje yra vien tik netiesioginiai įrodymai patvirtino ir pirmos instancijos teisme apklaustas Institucijos atstovas.

Todėl teismas priimdamas nutartį nepagrįstai rėmėsi tik vieno policijos pareigūno G. R. parodymais. 3.2. Skunde nubaustojo advokatas taip pat pažymi, kad teismo nutarties motyvai, jog ,,Prosauga R” KTKS (transporto priemonių valstybinio numerio ženklų nuskaitymo sistemos) dalies pilno funkcionalumo aktyvavimas nepriklauso nuo transporto priemonių greičio matavimo sistemos ,,Prosauga R“ aktyvavimo, tai yra ,,Prosauga R“ gali veikti ir be KTKS pilno funkcionalumo, yra nepagrįsti. Pareiškėjas akcentuoja, jog tariamas A.

M. virÅ¡ytas greitis nebuvo užfiksuotas, kaip priklauso pagal ,,Prosauga R“ instrukcijÄ . Å ios sistemos naudotojo instrukcijos 4.2 punkte nurodyta, kad po greičio virÅ¡ijimo fiksavimo sistema bandys „pagauti“ kadrÄ su transporto priemonės numeriu ir jeigu toks kadras bus „pagautas“, greičio virÅ¡ijimo įvykis bus registruojamas. Taigi, 4.2 punktas numato galimybę nuskaityti automobilio, kuris virÅ¡ijo greitį, valstybinį numerį, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Advokatas nurodo, kad jeigu A.

M. bÅ«tų virÅ¡ijęs greitį, jo vairuojamo automobilio valstybiniai numeriai bÅ«tų buvę užfiksuoti, nes greitį fiksuojanti greičio matavimo sistema „Prosauga R“ buvo įjungta gerokai anksčiau iki tariamo greičio užfiksavimo ir policijos pareigÅ«nų automobilio apsisukimo bandant sustabdyti neva leistinÄ greitį virÅ¡ijusį A. M. automobilį. 3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi užfiksuotos transporto priemonės, važiuojančios 161 km/h greičiu, nuotrauka (b. l. 83), paimta iÅ¡ Administracinių nusižengimų registro bylos ROK.

Nr. (-). Advokato įsitikinimu, vertinant pateiktÄ nuotrauka yra akivaizdu, jog pagal nuotraukos kokybę, oro sÄ lygas, nėra įmanoma nustatyti automobilio markės, modelio, netgi nėra aiÅ¡ki automobilio spalva, o juolab jį vairuojančio asmens lytis (nesimato ar automobilį vairuoja vyras, ar moteris). Byloje esančioje nuotraukoje yra nurodytas greičio fiksavimo laikas tai yra 09:40:46. Tačiau policijos pateiktame filmuotame vaizdo įraÅ¡e matosi, kad transporto priemonių greičio matavimo sistema „Prosauga R“ įjungiama 09:41:00 laiku, o policijos pareigÅ«nai apsisuka su automobiliu apie 09:41:22, siekiant sustabdyti neva leistinÄ greitį virÅ¡ijusį automobilį.

Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad nuotraukoje fiksuotas greitis yra kitu laiku (09:40:46), tai yra dar iki policijos pareigūnams galimai prasilenkiant su A. M. vairuojamu automobiliu (09:41:00 - 09:41:22). Todėl byloje esanti nuotrauka (b. l. 83), niekaip nepatvirtina, kad A. M. viršijo greitį. 3.4. Iš byloje esančios vaizdo įrašo taip pat nesimato, kad greitį viršijo būtent A. M. automobilis. Nutartyje pažymėta, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog ties 15 sekunde, su policijos pareigūnų automobiliu prasilenkia trys automobiliai ir tik ties 21 sekunde, policijos pareigūnų automobilis prasilenkia su A.

M. vairuojamu automobiliu. Tačiau A. M. niekada nepripažino fakto, kad tai buvo jo vairuojamas automobilis, kaip tai nurodoma nutartyje. Vaizdo įraÅ¡e matosi blogos oro sÄ lygos, kad lyja, tačiau nesimato nei automobilio markės, nei jo valstybinio numerio, nei jį vairuojančio asmens, todėl teismo nutarties motyvai, kad laiko tarpas tarp pravažiuojančių automobilių buvo pakankamai didelis ir pareigÅ«nai turėjo galimybę užfiksuoti bÅ«tent A. M. vairuojamo automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), greitį, atmestinis.

Transporto priemonių greičio matavimo sistemos „Prosauga R“ filmuotoje medžiagoje (09:41:17- 09:41:20) yra pravažiuojantys du Å¡viesios spalvos automobiliai, todėl neaiÅ¡ku, kurio konkretaus važiuojančio automobilio važiavimo greitis buvo matuojamas ir bÅ«tent kuris iÅ¡ jų jį virÅ¡ijo. Skunde pažymima, kad pirmos instancijos teisme buvo praÅ¡oma, jog policija pateiktų automobilio fiksavimo nuotraukas iki nuotraukos pateiktos policijos bei automobilio nuotraukÄ (-as) po policijos pateiktos nuotraukos, siekiant įsitikinti, jog tai buvo bÅ«tent A.

M. vairuojamas automobilis. 3.5. Skunde nurodoma, kad prieš sustabdant A. M. automobilį (filmuota medžiaga 09:41:20 - 01:10), policijos pareigūnai aplenkė tris automobilius. Teismas nutartyje pažymėjo, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad ties 15 sekunde, su policijos pareigūnų automobiliu prasilenkia trys automobiliai ir tik ties 21 vaizdo įrašo sekunde, policijos pareigūnų automobilis prasilenkia su A. M. vairuojamu automobiliu. Tačiau iš bylos filmuotos medžiagos nėra aišku, kaip tariamai buvęs ketvirtas A.

M. automobilis atsiranda pirmas iÅ¡ toje eilėje važiavusių, nes iÅ¡ filmuotos medžiagos nesimato, kad bÅ«tų lenkiami automobiliai ir t.t. Todėl akivaizdu, kad A. M. galėjo bÅ«ti per klaidÄ sustabdytas ir neteisėtai apkaltintas padaręs administracinį nusižengimÄ . Å ios aplinkybės paneigia ir policijos pareigÅ«no G. R. parodymus, kad automobilis visada buvo jų akiratyje, todėl objektyviai negalėjo suklysti dėl pažeidimo užfiksavimo. Skunde advokatas akcentuoja, kad A. M. su savo transporto priemone, prieÅ¡ sustabdant policijos pareigÅ«nams, buvo iÅ¡važiavęs iÅ¡ su pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) besiribojančių terminalų, nes keliuose iÅ¡ Å¡ių terminalų yra buvęs verslo reikalais, todėl negalėjo padaryti pažeidimo. 3.6.

Apibendrindamas skundo argumentus advokatas nurodo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. M. kaltę padarius ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . A. M. nevirÅ¡ijo 66 km/h leistino greičio, jo vairuota transporto priemonė nėra užfiksuota greitį fiksuojančios transporto priemonių greičio matavimo sistemos „Prosauga R“, o policijos pareigÅ«nai negalėjo be kitų specialių priemonių nustatyti virÅ¡yto greičio. A. M. kaltė dėl nusižengimo padarymo grindžiama tik subjektyviais liudytojo parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys.

Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, tiek iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas įsakmiai nurodo, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, A. M. atžvilgiu administracinė teisena turi būti nutraukta.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. 5. 2021 m. vasario 1 d. buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovo advokato R. Baliūčio praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ nutarimÄ priėmusio Institucijos A. M. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Advokato teigimu, įrodžius, jog Institucijos nutarimas, kuriuo A. M. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo, yra nepagrįstas, asmuo turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų atlygintos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, skirtos teisinei pagalbai apmokėti. PraÅ¡yme nurodoma, kad A. M. patyrė tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 300 Eur pirmosios instancijos teisme ir 280 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (viso 580 Eur). III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados A. M. atstovo advokato Renaldo Baliūčio apeliacinis skundas atmetamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apygardos teismas, susipažinęs su A. M. atstovo advokato apeliacinio skundo motyvais bei administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimÄ dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, tinkamai iÅ¡analizavo bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog Institucijos nutarimas buvo suraÅ¡ytas surinkus pakankamai duomenų A. M. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo pagrįsti. Pateiktame apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytų iÅ¡vadų bei jas pagrindžiančių motyvų.

7. Apeliaciniame skunde nubaustojo A. M. atstovas advokatas nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodydamas, kad Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų (neužfiksuotas greitį virÅ¡ijusio automobilio valstybinis numeris, jo greitis, jį vairavęs asmuo), patvirtinančių, kad bÅ«tent A. M. 2019 m. spalio 10 d. apie 09.40 val. vairuodamas automobilį virÅ¡ijo leistinÄ 90 km/h greitį ir važiavo 161 km/h greičiu. Ä®vertinus prietaiso paklaidÄ 5 km/h vairuotojo naudai, leistinÄ greitį virÅ¡ijo 66 km/h. Todėl A. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį patrauktas ir nubaustas neteisėtai ir nepagrįstai. Apygardos teismas su tokia skunde iÅ¡dėstyta pozicija nesutinka.

8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. AnalogiÅ¡ka nuostata yra įtvirtinta ir savo reguliavimo metodu bei kitais ypatumais panaÅ¡iame baudžiamajame procese – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, žemiau minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota baudžiamosiose bylose taikant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas yra aktuali ir ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo kontekste (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-209-1020/2018).

9. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).

 Šiame kontekste pažymėtina ir kasacinio teismo pozicija, tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais Lietuvos (pvz., Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

10. Sprendžiant A. M. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusižengimÄ klausimÄ , svarbiais laikytini policijos pareigÅ«no G. R., tai yra asmens, kuris neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymai bei tarnybinio praneÅ¡imo dėl KET pažeidimo duomenys. Apygardos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nutartyje nepagrįstai vadovavosi liudytojo policijos pareigÅ«no G. R. parodymais, kadangi Å¡is liudytojas apklaustas teismo posėdyje negalėjo prisiminti nei greitį virÅ¡ijusios transporto priemonės valstybinio numerio, nei spalvos, nei kitų detalių, todėl ir įvykio metu negalėjo tiksliai identifikuoti greitį virÅ¡ijusios transporto priemonės, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas G. R. parodė, jog jis surašė administracinio nusižengimo protokolÄ . PaaiÅ¡kino, kad administracinio nusižengimo metu jis ir kitas automobilyje buvęs pareigÅ«nas vizualiai užfiksavo pažeidėjÄ . Jie matė automobilio spalvÄ , valstybinį numerį, kuris nebuvo lietuviÅ¡kas, matė, kas vairuoja automobilį (vyras ar moteris), liudytojas patvirtino, kad su automobiliu prasilenkė dviejų ar trijų metrų atstumu, jis visada buvo pareigÅ«nų akiratyje, todėl objektyviai negalėjo suklysti dėl pažeidimo užfiksavimo (b. l. 67-68).

Pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad liudytojas G. R. teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai apibūdinti individualių greitį viršijusio automobilio požymių, nesudaro pagrindo jo parodymus vertinti kaip nepatikimus, ypatingai įvertinus tai, kad šis liudytojas teisme buvo apklaustas praėjus daugiau nei metams po eismo įvykio. Pažymėtina, kad priešingai, nei nurodoma skunde, 2019 m. spalio 10 d. pareigūno G. R. surašyto tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo duomenys, vertinant jį visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais, taip pat patvirtina A.

M. kaltę dėl pažeidimo padarymo. Tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, jog apie 09.40 val. kelyje (duomenys neskelbtini) 17,67 km., automobiliniu greičio matavimo prietaisu ,,Prosauga“ Nr. 003 (patikros liudijimo Nr.(-)), buvo pamatuotas važiuojančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), greitis ir užfiksuotas 161 km/h greitais, kai leistinas 90 km/h. Ä®vertinus 3 procentų paklaidÄ vairuotojo naudÄ , nustatytÄ greitį jis virÅ¡ijo 66 km/h (b. l. 17). Taigi, tarnybiniame praneÅ¡ime yra identifikuotas greitį virÅ¡ijęs automobilis.

11. Sutiktina su skunde nurodytais argumentais, kad A. M. vairuojamo automobilio numeriai nėra užfiksuoti greičio matavimo sistemos „Prosauga R“. Kita vertus, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, transporto priemonių greičio matavimo sistemos ,,Prosauga R” naudotojo vadove yra nurodyta, jog ,,Prosauga” KTKS (transporto priemonių valstybinio numerio ženklų nuskaitymo sistemos) dalies pilno funkcionalumo aktyvumas nepriklauso nuo transporto priemonių greičio matavimo sistemos ,,Prosauga R” aktyvumo (b. l. 21).

Nors skunde ginčijama Å¡i teismo iÅ¡vada, vis dėlto pažymėtina, kad jÄ patvirtina tiek minėtos ,,Prosauga R” sistemos vadovo duomenys, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas Institucijos atstovas R. I. (b. l. 90-91). IÅ¡ to seka, kad prietaisui užfiksavus leistino greičio virÅ¡ijimo atvejį yra daroma nuotrauka, kurioje ne visuomet yra užfiksuojamas ir transporto priemonės valstybinis numeris, nors tokiÄ galimybę, kaip teisingai pastebima skunde, ir numato ,,Prosauga R” vadovo 4.2 punktas.

IÅ¡ Administracinių nusižengimų registro bylos ROK. Nr. (-) pateiktoje nuotraukoje, kuri padaryta greičio matuokliu ,,Prosauga R” Nr. 003, užfiksuota 2019 m. spalio 10 d. 09.40 val. transporto priemonė važiuojanti 161 km/h greičiu (b. l. 83). Nors Å¡ioje nuotraukoje nėra užfiksuotas nei greitį virÅ¡ijusios transporto priemonės valstybinis numeris, nei jÄ vairavusio asmens lytis, tačiau teismo posėdyje apklaustas, tiesiogiai įvykį matęs, liudytojas G. R. patvirtino, kad pareigÅ«nai vizualiai užfiksavo greitį virÅ¡ijusio automobilio numerius, kurie buvo nelietuviÅ¡ki, taip pat automobilio modelį, spalvÄ bei vairuotojÄ .

Pastebėtina, kad nuotraukoje esantis įraÅ¡as MOF (M-judantis, O-prieÅ¡inga kryptimi, F-priekinis radaras) rodo, kad buvo užfiksuotas prieÅ¡inga eismo kryptimis, nei pareigÅ«nų automobilis, judančio automobilio greitis. Be to, kaip matyti, pareigÅ«nai užfiksavę šį automobilį apsisuko, sekė paskui jį ir pasiviję sustabdė, po ko identifikavo pažeidėjÄ bei surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ . Atsižvelgiant į tai, abejoti, kad nuotraukoje užfiksuotas ne A. M. automobilis, nėra pagrindo.

12. Skunde teigiama, kad nuotraukoje yra nurodytas greičio fiksavimo laikas – 09:40:46, tuo tarpu policijos pateiktame vaizdo įraše matosi, kad greičio matavimo sistema „Prosauga R“ įjungiama 09:41:00 laiku, o policijos pareigūnai apsisuka su automobiliu apie 09:41:22 laiku, todėl nuotraukoje fiksuotas greitis yra kitu laiku (09:40:46). Apygardos teismas pažymi, kad vaizdo įrašo laiko duomenys, kuomet įjungiama ,,Prosauga R” sistema ir fotonuotraukoje nurodyto nusižengimo fiksavimo laiko duomenys (pagal kurį yra apsprendžiamas nusižengimo padarymo laikas) nėra sukonfigūruoti taip, kad minučių ar sekundžių tikslumu atitiktų vieni kitus, todėl remtis vien tik šiais argumentais ir jų pagrindu abejoti, kad nuotraukoje užfiksuotas ne A.

M. padaryto pažeidimo laikas nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o dėl blogų oro sÄ lygų nėra įmanoma identifikuoti greitį virÅ¡ijusio automobilio, todėl nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog ties 15 sekunde, su policijos pareigÅ«nų automobiliu prasilenkia trys automobiliai ir tik ties 21 sekunde, policijos pareigÅ«nų automobilis prasilenkia su A. M. vairuojamu automobiliu, nepagrįsta. Apygardos teismas pasisakydamas dėl Å¡ių skundo argumentų pažymi, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o Nr. R9820-191010-094100-094300-20010300 matyti, jog laikotarpiu nuo 09.41.15 iki 09.41.19 su policijos pareigÅ«nų automobiliu prasilenkia trys automobiliai, važiuojantys panaÅ¡iu greičiu ir ties 09.41.21 prasilenkia ketvirtas baltos spalvos ,,(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis, akivaizdžiai važiuojantis greičiau.

Ä®vertinus tai, pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad laiko tarpas tarp pravažiuojančių automobilių buvo pakankamai didelis, tai yra toks, kuris pagrįstai Å¡alina abejonę, kad policijos pareigÅ«nai nustatydami ir identifikuodami pažeidėjÄ galėjo suklysti.

13. Skunde ginčijant tÄ pačiÄ skundžiamos nutarties iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog ties 21 sekunde policijos pareigÅ«nų automobilis prasilenkia su A. M. vairuojamu automobiliu, pažymima, kad nėra aiÅ¡ku, kaip tariamai buvęs ketvirtas A. M. automobilis atsiranda pirmas iÅ¡ toje eilėje važiavusių, nes iÅ¡ filmuotos medžiagos nesimato, kad bÅ«tų lenkiami automobiliai ir pan. Apygardos teismas įvertinęs Å¡iuos skundo argumentus pažymi, kad iÅ¡ minėto vaizdo įraÅ¡o matyti, kaip policijos pareigÅ«nai užfiksavę pažeidimÄ , apsisuka ir seka paskui greitį virÅ¡ijusį automobilį, aplenkdami prieÅ¡ais važiuojančius kitus tris automobilius (past.

– tuos pačius su kuriais prasilenkė 09.41.15 laiku). IÅ¡ to galima spręsti, jog didesniu greičiu važiavęs A. M. automobilis, prieÅ¡ policijos pareigÅ«nams jį sustabdant, taip pat Å¡iuos tris automobilius aplenkė, todėl, pareigÅ«nams jį vejantis, jis važiavo pirmiau nei minėtieji automobiliai. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pareigÅ«nai galėjo per klaidÄ A. M. sustabdyti ir neteisėtai jį apkaltinti padarius administracinį nusižengimÄ . Apygardos teismo vertinimu, skunde nurodytas teiginys, kad A.

M. prieš jį sustabdant galėjo išvažiuoti iš su pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) besiribojančių terminalų, nes keliuose iš jų yra buvęs verslo reikalais, laikytinas tik gynybinė versija, kadangi skunde nepateikiama jokių duomenų, pvz., terminalo, iš kurio nubaustasis neva išvažiavo adreso ir pan.

14. Aukščiau nurodytų ir iÅ¡analizuotų duomenų visuma, sujungus juos į nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę, apygardos teismo manymu, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl A. M. kaltumo padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Priimant skundžiamÄ Institucijos nutarimÄ buvo vadovautasi byloje surinktų įrodymu visuma bei vidiniu įsitikinimu, pagrįstu iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (ANK 569 straipsnio 4 dalis), kurių pagrindu padarytų iÅ¡vadų teisingumas nekelia abejonių. A. M. paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu 1 (vienam) mėnesiui, nenustačius lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, apygardos teismo vertinimu, taip pat paskirta teisingai, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų. Dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo.

15. PareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ A. M. naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 300 Eur už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme ir 280 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ . Apygardos teismas, įvertinęs šį praÅ¡ymÄ , sprendžia, kad jis negali bÅ«ti tenkinamas. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylose proceso iÅ¡laidų priteisimo ar nepriteisimo klausimas sprendžiamas pagal ANK 666 straipsnį. Minėtas straipsnis numato, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnis numato, kokios iÅ¡laidos sudaro proceso iÅ¡laidas. Be kitų nurodytų iÅ¡laidų, proceso iÅ¡laidas taip pat sudaro kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas). Nagrinėjamu atveju yra tikslinga pažymėti, jog kasacinėje praktikoje pasisakyta, kad advokato darbo apmokėjimÄ reguliuoja specialiosios normos (BPK 106 straipsnis), todėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose tokios iÅ¡laidos proceso iÅ¡laidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020).

BPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad advokatui moka pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Taigi, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, BPK 106 straipsnio nuostatomis, bei įvertinus tai, jog A. M. byloje dalyvauja traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens statusu, konstatuojama, jog jis savo nuožiÅ«ra kreipęsis į advokatÄ dėl skundo suraÅ¡ymo ir jo atstovavimo pirmosios instancijos teisme bei dėl to patyręs iÅ¡laidų, turi pareigÄ apmokėti Å¡ias patirtas iÅ¡laidas savo lėšomis.

Be to, jis nagrinėjamoje byloje buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Vadovaujantis iÅ¡dėstytais motyvais, A. M. gynėjo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a : A. M. atstovo advokato Renaldo Baliūčio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties atmesti. Netenkinti A.

M. atstovo advokato Renaldo Baliūčio praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėja Rasa Paužaitė