2021-11-10 Nr. AB-23661-3-62-3-02764-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-773-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02764-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN) 60 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Marijampolės PN bausmę atliko nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2019 m. liepos 22 d. Teigė, kad iš pareiškėjo medicininių dokumentų matyti, jog 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. Vilkaviškio ligoninėje jam buvo atliekami (duomenys neskelbtini) tyrimai ir (duomenys neskelbtini) nenustatyta. Marijampolės PN 2019 m. liepos 16 d. atlikus (duomenys neskelbtini) tyrimą jam buvo nustatyti (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 20 d. atlikus kontrolinį tyrimą diagnozė pasitvirtino. Nurodė, kad su pareiškėju vienu metu kartu buvo apgyvendintas nuteistasis, sergantis (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo įsitikinimu, Marijampolės PN nesiėmė užkrečiamųjų ligų prevencijos, sergančius nuteistuosius laikė kartu su sveikaisiais. Tuo pačiu pažymėjo, kad nebuvo supažindintas su (duomenys neskelbtini) infekcijos prevencijos ar asmens higienos priemonėmis.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad Marijampolės PN visose patalpose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis pagal teisės aktus nustatytas minimalus plotas. Gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas nei dirbtinis, nei natūralus apšvietimas, todėl nukentėjo pareiškėjo rega. Patalpos nebuvo tinkamai ventiliuojamos, būdavo drėgnos. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas dažnai sirgdavo peršalimo ligomis. Žiemos metu temperatūra buvo žemesnė nei 18 laipsnių. Dienos metu iš nuteistojo buvo paimami čiužiniai, todėl visą dieną tekdavo laiką leisti ant kietų baldų. Marijampolės PN sanitarinių mazgų būklė buvo netinkama, prausyklose, dušinėje ir tualete neveikė arba buvo sugadinti sanitarinių mazgų įrenginiai; nuo sienų, lubų buvo atsilupę dažai, suskilusios grindų plytelės. Marijampolės PN taip pat nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes nebuvo galimybės jame užsirakinti, tualeto patalpos neturėjo pertvarų ar sienelių. Todėl dėl nurodytų Marijampolės PN neteisėtų veiksmų pareiškėjas susirgo (duomenys neskelbtini), o netinkamos jo kalinimo sąlygos pablogino pareiškėjo psichikos būseną, bendravimą, pažeidė jo orumą.

4. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjui atliekant bausmę buvo užtikrinta minimali vienam asmeniui tenkančio ploto norma. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) būriuose sanitariniai mazgai yra visiškai atskirose patalpose. Kamerų tipo patalpos įrengtos taip, jog vienam asmeniui būtų užtikrintas 3,6 kv. m plotas ir sanitarinio mazgo plotas yra neįskaičiuojamas į bendrą plotą.

5. Atsakovo atstovo teigimu, patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, sanitariniuose mazguose buvo ir yra durys, todėl privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo užtikrintas. Pažymėjo, jog 8 ir 9 kameros yra vienutės, todėl atliekant bausmę šiose kamerose pareiškėjo matyti niekas negalėjo. Patikino, kad baudos izoliatoriuje esantys sanitariniai mazgai vėdinami, taip pat įrengta oro šalinimo sistema. Akcentavo, jog Marijampolės PN atliktų patikrinimų metu nenustatyta jokių higienos normų pažeidimų. Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) kameroje ginčo laikotarpiu buvo iki 9 nuteistųjų.

6. Marijampolės PN paaiškino, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) nebuvo patvirtinta, tik įtariama. Pareiškėjas iš karto nesutiko vykti į ligoninę diagnozei patikslinti, po ilgų įkalbinėjimų jam sutikus vykti į ligoninę, pareiškėjas nedelsiant buvo konvojuotas. Pareiškėjas sąmoningai ilgą laiką žalojo savo sveikatą vartodamas psichotropines, narkotines medžiagas, kurios pažeidė pareiškėjo imuninę sistemą. Marijampolės PN sveikatos priežiūros skyrius neturi jokios informacijos apie tariamai (duomenys neskelbtini) sirgusius ir su pareiškėju kontaktavusius nuteistuosius. Atsakovo atstovo įsitikinimu, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu), 111.1 punktu bei atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nurodė, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu teismui nepateikė tikslių duomenų apie patalpas, kuriose jis atliko bausmę, apie šių patalpų plotą, kartu kalėjusių asmenų skaičių, savo išreikštų prieštaravimų nepagrindė jokiomis kitomis objektyviomis aplinkybėmis. Todėl teismas sprendė, jog pareiškėjo abstraktūs teiginiai negali būti pakankami tam, kad būtų paneigti atsakovo atstovo byloje pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiškėjas, plotą, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių ir jose gyvenusių asmenų skaičių ginčo laikotarpiu. Patalpų plotą, jose esančių sanitarinių mazgų išdėstymą patvirtina ir byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) būrio, baudos izoliatoriaus ir (duomenys neskelbtini) būrio patalpų schemos. Todėl teismas konstatavo, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, todėl vertindamas, ar pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko teisės aktais nustatytas minimalus plotas, vadovavosi oficialiai pateiktais atsakovo atstovo duomenimis. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, priėjo išvados, kad byloje vertinamu laikotarpiu pareiškėjui atliekant bausmę Marijampolės PN Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose reglamentuotos gyvenamojo ploto normos nebuvo pažeistos.

9. Teismas, pasisakydamas dėl čiužinių ir patalynės paėmimo dienos metu, nurodė, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai. Šio skyriaus 220 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis); patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui; pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Taigi, teismas atsižvelgdamas į nurodomą teisinį reguliavimą neturėjo pagrindo konstatuoti Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismas sprendė, kad vien aplinkybė, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nustato pareiškėjui nepatinkantį teisinį reglamentavimą, pagal kurį ribojama asmenų teisė naudotis minkštuoju inventoriumi dienos metu, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai išaiškino, jog reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, apšvietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal paminėtos Higienos normos 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Teismas atkreipė dėmesį, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ginčo laikotarpiu atliko keletą patikrinimų Marijampolės PN, kurių metu buvo patikrintos ginčui aktualios patalpos, t. y. (duomenys neskelbtini) kamerų tipo patalpos. Iš byloje esančių patikrinimo aktų teismas nenustatė, kad ginčo laikotarpiu būtų pažeista Higienos norma HN 134:2015, patikino, jog patalpų dirbtinis apšvietimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė bei patalpų ventiliavimas atitiko Higienos normos HN 134:2015 keliamus reikalavimus. Taip pat teismas nustatė, kad bausmę atliekantiems nuteistiesiems užtikrinama galimybė vėdinti patalpas per langus, taip pat kamerų tipo patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, ir tai patvirtino byloje pateiktas techninis projektas „Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų areštinės įrengimas“ bei nuotraukos, kuriose matyti vėdinimo sistemos įrenginiai. Teismas akcentavo, jog konkretūs parametrai natūraliam patalpų apšvietimui Higienos normoje HN 134:2015 nenustatyti, todėl konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, tačiau tam tikrais ginčo laikotarpiais pareiškėjas atliko bausmę kamerų tipo patalpose, kuriose buvo apribotas natūralaus apšvietimo patekimas.

11. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Higienos normos HN 134:2015 12 punktu, nurodė, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Teismas iš atsakovo atstovo atsiliepime pateiktų duomenų ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų nenustatė Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimų. Taip pat pažymėjo, kad byloje pateiktuose ginčo patalpų sanitarinių mazgų nuotraukose užfiksuoti tvarkingi sanitariniai mazgai, nesuskaldytos grindų ir sienų plytelės.

12. Teismas, pasisakydamas dėl privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu rėmėsi atsakovo atstovo byloje pateiktais duomenimis. Vertino, jog pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių, susijusių su jo privatumo užtikrinimu, t. y. nenurodė kuriose konkrečiai patalpose jam nebuvo užtikrintas privatumas. Teismas iš byloje pateiktų nuotraukų nustatė, kad (duomenys neskelbtini) kamerose sanitarinio mazgo patalpos nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtos durimis, todėl konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) kamerose pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu buvo užtikrintas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas vienas buvo laikomas (duomenys neskelbtini) kameroje laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2018 m. spalio 30 d. ir (duomenys neskelbtini) kameroje laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. Atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ginčytinu klausimu, teismas priėjo išvados, kad nors pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kamerose atliko bausmę vienas, jis galėjo būti matomas kameros duris atidarantiems ar per kameroje esantį langelį jį stebintiems asmenims, todėl konstatavo, kad pareiškėjui atliekant bausmę Marijampolės PN 5 dienas nebuvo užtikrintas privatumas.

13. Teismas iš byloje esančio išrašo iš medicininių dokumentų ir 2020 m. sausio 17 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus veiklos adresu Marijampolės PN pažymos „Dėl nuteistojo V. A.“ (toliau – ir Pažyma) nustatė, kad 2019 m. liepos 16 d. pareiškėjui Marijampolės PN buvo atlikta (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 20 d. nuotrauką įvertino gydytoja (duomenys neskelbtini) ir įtarė (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 22 d. pareiškėjas iš Drausmės grupės kameros buvo atvestas į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyrių ir jam buvo paaiškinta, jog jis turi vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę patikslinti diagnozės. Po pareiškėjo įkalbinėjimų vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę tą pačią dieną jis buvo etapuotas, tačiau duomenų apie tai, jog jis iki 2019 m. liepos 16 d. sirgo (duomenys neskelbtini) nėra. Teismas, be kita ko, kritiškai vertino liudytojų teismo posėdžių metu teiktus paaiškinimus, ir nenustatė, jog pareiškėjas su S. S. atliko bausmę vienoje baudos izoliatoriaus kameroje. 2019 m. liepos 16 d. pareiškėjui atlikus (duomenys neskelbtini) buvo įtarta (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 20 d. pakartotinai buvo atlikta (duomenys neskelbtini) ir diagnozei pasitvirtinus 2019 m. liepos 22 d. nuteistasis buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog Marijampolės PN nepaneigė pareiškėjo skundo teiginių, kad jis iki 2019 m. liepos 16 d. nesirgo (duomenys neskelbtini). Taigi teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN pažeidžiant pareiškėjo teisę atlikti bausmę sveikatai saugiomis sąlygomis, taip pat 5 dienas nebuvo užtikrintas privatumas pareiškėjui atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) kamerose.

14. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti 60 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, vertino tai, kad pareiškėjo susirgimą (duomenys neskelbtini) forma lėmė ne tik Marijampolės PN neteisėti veiksmai (neveikimas), bet ir paties pareiškėjo gyvenimo būdas. Teismas, atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, į teisės aktais ginamos vertybės (sveikatos) objekto apsaugą, į pareiškėjo žalingą sveikatai gyvenimo būdą, jo paties elgesį nustačius diagnozę, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 800 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo atstovo, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

III. 15. Pareiškėjas V. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimo dalį dėl priteisto neturtinės žalos dydžio. Taip pat prašo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Apeliaciniame skunde pažymima, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo bylą bei priėmė sprendimą. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę vienu metu bendrai atliko su (duomenys neskelbtini) sergančiu nuteistuoju. Pataisos įstaigos administracija ignoravo šią pavojingą situaciją, nesiėmė būtinų priemonių, tam, kad užkirstų ligos plitimo galimybes. Pareiškėjui ir kitiems kontaktuojantiems su ligoniu asmenims nebuvo suteikta būtinoji informacija, asmenys nebuvo aprūpinti reikalingomis medicininėmis priemonėmis. Pareiškėjui 2019 m. liepos 16 d. atlikus (duomenys neskelbtini) tyrimą, buvo nustatyti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas pažeidimo faktą, sumenkino pareiškėjui padarytos neturtinės žalos mastą, vertino sveikatos sutrikdymą kaip menkavertį. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kaip Marijampolės PN administracijos veiksmais (neveikimu) buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata, nevertino su tuo susijusių padarinių, pareiškėjo patirtų dvasinių išgyvenimų, apribojimų. Neigiami išgyvenimai smarkiai peržengia įprastus įkalinimo nepatogumus, todėl pareiškėjo nuomone, šie atsakovo atstovo neteisėti veiksmai turėjo būti prilyginami kankinimui.

17. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, aptakiai aptarė pareiškėjo susargdinimo faktą, nenustatinėjo sveikatos sutrikdymo masto. Laikosi pozicijos, jog šie pareigūnų neteisėti veiksmai buvo įrodyti, todėl ginčo dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Ginčas šiuo atveju keliamas dėl teismo priteisto nepagrįstai mažo neturtinės žalos dydžio. Pareiškėjas nurodo, kad teismas ženkliai sumažino teismų praktikoje vyraujantį neturtinės žalos dydį ir aiškiai parodė, jog žalos atlyginimo klausimais valstybė turi privilegijuotą padėtį. Teismas priteisdamas tokį neturtinės žalos dydį nesivadovavo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose bei teisingumo ir protingumo principais.

18. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 800 Eur neturtinės žalos priteisimo ir prašo nepriteisti pareiškėjo prašomo neturtinės žalos dydžio.

19. Marijampolės PN nurodo, jog įstaigoje dirbantys gydytojai ir medicinos specialistai turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotas ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintas medicinos praktikos licencijas, kurios suteikia teisę jiems verstis medicinos praktika. Kiekvienas gydytojas ir medicinos specialistas praktiniame darbe vadovaujasi atitinkamomis medicinos normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, sprendžia kokius tyrimus ir gydymą reikia skirti pacientui. Pažymi, kad įstaigoje esantiems nuteistiesiems įtarus (duomenys neskelbtini), jie detaliam ištyrimui siunčiami į Laisvės atėmimo vietų ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių. Atsakovo atstovas paaiškina, jog pareiškėjui įtarus (duomenys neskelbtini), šis nesutiko vykti į Laisvės atėmimų vietų ligoninę, tik po ilgo gydytojo įkalbinėjimo, sutiko ir tą pačią dieną buvo konvojuojamas. Taigi, atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo susirgimui galėjo turėti įtakos jo pasirinktas gyvenimo būdas, nusilpęs organizmas, amžius, imuninės sistemos būklė, paveldimumas ir kt. Pareiškėjas sąmoningai, sistemingai ilgą laiką žalojo savo sveikatą, vartodamas įvairias narkotines, psichotropines medžiagas, tokiu būdu pažeisdamas imuninę sistemą, susirgo (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Marijampolės PN buvo nesilaikoma teisės aktuose įtvirtintų įkalinimo sąlygų.

21. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies, priteisdamas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo reikalavimo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

22. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo bylą, vertino pareiškėjo sveikatos sutrikdymą kaip menkavertį.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra ta, kad būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas.

25. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

27. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti žalą.

28. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

29. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų, susijusių su pareiškėjo sveikatos sutrikdymu, ir juos įvertino. Todėl teigti, kad sprendimas yra nemotyvuotas, neišsamus, priimtas remiantis tik atsakovo atstovo paaiškinimais, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

31. Teisėjų kolegija nurodo, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Marijampolės PN nepaneigė pareiškėjo skundo teiginių, kad pareiškėjas iki 2019 m. liepos 16 d. nesirgo (duomenys neskelbtini). Atlikdamas bausmę Marijampolės PN pareiškėjas susirgo (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN pažeidžiant pareiškėjo teisę atlikti bausmę sveikatai saugiomis sąlygomis, taip pat 5 dienas nebuvo užtikrintas jo privatumas, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą kalėdamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

33. Administracinių teismų praktikoje, vertinant asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgiama į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį, analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar pakenkta pareiškėjo sveikatai ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

34. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjo susirgimą (duomenys neskelbtini) įtakojo ne išimtinai Marijampolės PN neteisėti veiksmai (neveikimas), bet ir paties pareiškėjo gyvenimo būdas, t.y. susirgimui įtakos turėjo ir paties pareiškėjo netinkamas elgesys (didelis neatsargumas), todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą priteisti mažesnį žalos atlyginimo dydį, nei priklausytų, jei nebūtų nustatyti pareiškėjo netinkami veiksmai, turėję įtakos žalos atsiradimui (CK 6.282 str.).

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, bei atsižvelgdama į teisės aktais ginamos vertybės (sveikatos) objekto apsaugą, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo priteista 800 Eur suma neturtinei žalai atlyginti laikytina proporcinga ir adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturinę žalą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik bendro pobūdžio teiginiais ir nepatvirtina jo neteisėtumo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, prašydamas jo naudai priteisti 60 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nenurodė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėjui turėtų būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

36. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą, pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes detaliai išanalizavo, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą, taigi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu.

37. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė