2020-08-12 Nr. AB-14972-3-61-3-00483-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-839-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00483-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų P. K. ir J. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius, P. K., J. K.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2018 m. sausio 8 d. rašto Nr. 1SD-27-(7.3) dalį, kurioje atsakovas pavedė NŽT Vilniaus rajono skyriui pakviesti asmenis, kuriems Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – ir Projektas) suprojektuoti žemės sklypai (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) be privažiavimo, ir dar kartą jiems išaiškinti dėl galimų nepatogumų juos įteisinant, ir tik asmenims raštu sutikus prisiimti atsakomybę dėl privažiuojamųjų kelių – tęsti Projekto įgyvendinimo šioje dalyje darbus; 2) įpareigoti atsakovą pavesti NŽT Vilniaus rajono skyriui pakeisti 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) ir jo 1 priedo nuostatas, apskritai netvirtinant žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems nėra suprojektuotas būtinas privažiavimas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius priėmė 2017 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo patvirtino Projektą ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus, išskyrus Įsakymo 1.1 punkte nurodytus žemės sklypus. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius neturėdamas pareiškėjo, kaip Projekto derinimo procese dalyvaujančios institucijos, pritarimo, 2017 m. liepos 25 d. patvirtino minėtą projektą. Pareiškėjas savo teises gynė pasinaudodamas išankstine ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka, tačiau Projektas buvo patvirtintas ir tik po 3 mėn., t. y. 2017 m. rugsėjo 20 d. NŽT informavo pareiškėją apie Projekto patvirtinimo faktą. Tokiu būdu pareiškėjas buvo eliminuotas iš žemėtvarkos projekto derinimo bei tvirtinimo proceso. Pareiškėjas 2017 m. spalio 31 d. kreipėsi į NŽT prašydamas panaikinti Įsakymą ir ištaisyti Projekto sprendinius pagal pateiktas pastabas. Pareiškėjui buvo atsakyta ginčijamu 2018 m. sausio 8 d. raštu Nr. 1SD-27-(7.3). Pareiškėjas nurodė, kad analizuojant Projekto sprendinius buvo nustatyta, kad Projekto turinys neatitinka teisės aktų keliamų imperatyvaus pobūdžio reikalavimų. Buvo nustatyta, kad galimybė privažiuoti prie tam tikrų žemės sklypų apskritai nėra reglamentuota. Sklypams Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Projekte nėra numatyti nei vietiniai, nei servitutiniai keliai. Sklypai suprojektuoti taip, kad nėra aišku, kokiu būdu subjektai galės patekti į minėtus žemės sklypus, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių. Tačiau teisės aktai imperatyviai reglamentuoja numatyti privažiavimą prie sklypų. Tai, kad buvo gautas asmenų sutikimas dėl privažiavimo nesuprojektavimo, nesuteikia teisės nevykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos – numatyti privažiavimą.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pretendentai pasirinko žemės sklypus iš laisvos žemės fondo žemės plotų ir savo pasirinkimą suderino pasirašydami Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės teritorijoje rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su VIII, IX eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštyje. Vėliau, net ir Projekto viešo svarstymo metu jokių pretenzijų dėl suformuotų Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo gauta. Be to, 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu P. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad panaikinus Projekto sprendinius, susijusius su šiais sklypais, būtų pažeisti asmenų, kuriems šie žemės sklypai suprojektuoti, teisėti lūkesčiai.

5. Tretieji suinteresuoti asmenys P. K. ir J. K. atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

6. Nurodė, kad sklypai, prie kurių nenumatyta privažiavimo, jau priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims, todėl pareiškėjo pareikšti reikalavimai teisinės reikšmės neturi.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą patenkino ir panaikino NŽT 2018 m. sausio 8 d. rašto Nr. 1SD-27-(7.3) dalį, kuria NŽT pavedė NŽT Vilniaus rajono skyriui pakviesti asmenis, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) be privažiavimo, ir dar kartą jiems išaiškinti dėl galimų nepatogumų juos įteisinant, ir tik asmenims raštu sutikus prisiimti atsakomybę dėl privažiuojamųjų kelių – tęsti Projekto įgyvendinimo šioje dalyje darbus, bei įpareigojo NŽT pavesti NŽT Vilniaus rajono skyriui pakeisti 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) ir jo 1 priedo nuostatas, netvirtinant žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems nėra suprojektuotas būtinas privažiavimas.

8. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2016 m. gruodžio 7 d. gavo derinti VĮ Valstybės žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtą Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Susipažinus su Projekto sprendiniais buvo nustatyta, kad sklypams Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra numatyti nei vietiniai, nei servitutiniai keliai, reikalingi prie suprojektuotų sklypų. Prieš tvirtinant projektą pareiškėjas kreipėsi į NŽT su prašymu įpareigoti skyrių ištaisyti projekto sprendinius, tačiau NŽT Vilniaus rajono skyriaus Įsakymu buvo patvirtintas Projektas ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos ir plotai, išskyrus Įsakymo 1.1 punkte nurodytus žemės sklypus.

9. Pareiškėjas 2017 m. spalio 31 d. kreipėsi į NŽT prašydamas panaikinti Įsakymą ir ištaisyti Projekto sprendinius pagal pateiktas pastabas. Pareiškėjui buvo atsakyta 2018 m. sausio 8 d. raštu Nr. 1SD-27-(7.3). Šio rašto pirmu punktu buvo nuspręsta pavesti Vilniaus rajono skyriui pakviesti asmenis, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), be privažiavimo ir dar kartą jiems išaiškinti dėl galimų nepatogumų juos įteisinus (galimo privažiavimo prie šių žemės sklypų kelio servituto nustatymo sandoriu ar teismo sprendimu) ir tik asmenims raštu sutikus prisiimti atsakomybę dėl privažiuojamųjų kelių – tęsti Projekto įgyvendinimo šioje dalyje darbus. Tuo atveju jei asmenys pakeistų savo nuomonę dėl pasirinktų žemės sklypų ir nesutiktų su jiems suprojektuotais žemės sklypais be privažiavimo, parengti įsakymo pakeitimo projektą ir apie tai informuoti asmenis, kuriems šie žemės sklypai suprojektuoti. Antru punktu buvo nurodyta, kad siekiant įvertinti, ar Projekte suprojektuotiems žemės sklypams, kurių projektiniai pasiūlymai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) teisingai nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas organizuoti susitikimą su Savivaldybe ir VĮ Valstybės žemės fondu. Trečiame punkte buvo nurodyta, kad susitikimo metu nustačius, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas pirmiau minėtiems sklypams nustatyta neteisingai, spręsti klausimą dėl Įsakymo 1 priedo dalies pakeitimo tikslingumo ir apie priimtus sprendimus raštu informuoti savivaldybę, o tuo atveju, jei bus priimtas administracinis aktas dėl Įsakymo 1 priedo dalies pakeitimo, ir asmenis, kuriems Projekte šie žemės sklypai suprojektuoti.

10. Šios administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas gavo atsakovo atsiliepimą, kuriuo atsakovas informavo, kad dalis pareiškėjo reikalavimų yra įvykdyti. Atsakovas neįvykdė reikalavimo – pakeisti Įsakymo ir jo 1 priedo nuostatas – netvirtinant žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems nėra suprojektuotas būtinas privažiavimas, todėl pareiškėjas su patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti NŽT 2018 m. sausio 8 d. rašto Nr. 1SD-27-(7.3) dalį, kuria atsakovas pavedė NŽT Vilniaus rajono skyriui pakviesti asmenis, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) be privažiavimo, ir dar kartą jiems išaiškinti dėl galimų nepatogumų juos įteisinant, ir tik asmenims raštu sutikus prisiimti atsakomybę dėl privažiuojamųjų kelių – tęsti Projekto įgyvendinimo šioje dalyje darbus bei prašydama įpareigoti atsakovą pavesti Vilniaus rajono skyriui pakeisti Įsakymo ir jo 1 priedo nuostatas – netvirtinti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems nėra suprojektuotas būtinas privažiavimas.

11. Teismas vadovavosi žemės reformos žemėtvarkos projektų ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, turinį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką reglamentuojančios Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 2, 24.3, 29.3.1. punktų nuostatomis. Nurodė, kad šiomis teisės nuostatomis reglamentuotas imperatyvus įpareigojimas prie kiekvieno sklypo suprojektuoti privažiavimą.

12. Byloje nebuvo ginčo, kad prie sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra suprojektuotų privažiavimų. Atsakovas šiuo aspektu nurodė, kad Projekto projektavimo metu pretendentai buvo informuoti apie tuos žemės sklypus, prie kurių nėra galimybių numatyti ir suprojektuoti privažiavimus. Pretendentai laisva valia, t. y. turėdami visą informaciją apie sklypus, patys pasirinko sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutikimus patvirtino pasirašydami žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje, t. y. patys sutiko, kad šie žemės sklypai būtų suformuoti be privažiavimų. Nurodė, kad taip pat papildomai gavo P. K., kuriai suprojektuoti sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įpėdinio P. K. įgaliotinio 2018 m. vasario 28 d. sutikimą dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) be privažiuojamojo kelio gavimo, todėl mano, jog turėjo pagrindą atkurti nuosavybės teises į šiuos sklypus.

13. Teismas pažymėjo, jog iš aptartų teisės aktų nuostatų akivaizdu, kad negalima tokia situacija, kad žemės sklypai būtų suprojektuoti taip, kad prie jų nebūtų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais, ar nebūtų nustatyti reikalingi kelio servitutai. Metodikos nuostatos imperatyviai nurodo, kad prie suprojektuoto žemės sklypo turi būti numatytas privažiavimas. Tai, kad šiuo atveju galimybė gauti žemės sklypus be privažiavimo buvo suderinta su suinteresuotais asmenimis, sutikimas patvirtintas raštu ir jokių pretenzijų nebuvo pareikšta, atsakovo veiksmų (sklypų suprojektavimo be privažiavimo) teisėtumo nepatvirtina. Sklypų projektavimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato jokios galimybės, išimčių net ir gavus suinteresuoto asmens sutikimą, suprojektuoti žemės sklypą be privažiavimo, todėl atsakovo veiksmai, kuriuos jis pateisina pačių suinteresuotų asmenų sutikimu gauti sklypus be privažiavimo, iš esmės teisiškai yra ydingi. Teismas sutiko, kad Metodikos nuostatos reglamentuoja projekto autoriui ir suinteresuotam asmeniui derinti, aptarti projektuojamų sklypų ribas, vietą ir kt., tačiau privažiavimas prie sklypo turi būti privalomai numatytas.

14. Dėl pažeistų lūkesčių teismas pažymėjo, kad, priešingai, nei nurodo atsakovas, toks sklypų suprojektavimas suinteresuotiems asmenims ateityje gali objektyviai riboti (apsunkinti) siekti, kad būtu priimti atitinkami administraciniai sprendimai, kuriais būtų suprojektuoti privažiavimai ar kitas patekimas į sklypus, atitinkamai ir kitais būdais ginti savo teises ir teisėtus interesus, nes jiems paskirtų sklypų suprojektavimas nebuvo teisėtas.

15. Atsiliepime trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas nurodė, jog į ginčo sklypus (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) jau yra atkurtos nuosavybės teisės, todėl skunde pareikštų reikalavimų tenkinimas būtų beprasmis. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pareiškėjas reikalavimų panaikinti sprendimus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, nereiškė, todėl šių sprendimų (ir proceso) teisėtumas, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypus, nėra šios administracinės bylos dalykas. Šios nagrinėjamos bylos dalykas yra NŽT 2018 m. sausio 8 d. rašto Nr. 1SD-27-(7.3) dalies teisėtumas ir įpareigojimas NŽT atlikti atitinkamus veiksmus. Todėl ginčas šioje byloje išnagrinėtas tik šių reikalavimų apimtyje, pripažįstant pareiškėjo reikalavimus pagrįstais.

16. Apibendrinant teismas padarė išvadą, kad sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektavimas nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų negali būti pripažintas teisėtu, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti NŽT 2018 m. sausio 8 d. rašto Nr. 1SD-27-(7.3) dalį, kurioje atsakovas pavedė NŽT Vilniaus rajono skyriui pakviesti asmenis, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) be privažiavimo, ir dar kartą jiems išaiškinti dėl galimų nepatogumų juos įteisinant, ir tik asmenims raštu sutikus prisiimti atsakomybę dėl privažiuojamųjų kelių – tęsti Projekto įgyvendinimo šioje dalyje darbus. Pripažinus, kad sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoti pažeidus imperatyvias Metodikos nuostatas, taip pat buvo pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir įpareigoti NŽT pavesti NŽT Vilniaus rajono skyriui pakeisti 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) ir jo 1 priedo nuostatas, apskritai netvirtinant žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems nėra suprojektuotas būtinas privažiavimas.

III. 17. Tretieji suinteresuoti asmenys P. K. ir J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

18. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu NŽT 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 48S-221-(14.48.3) atkūrė nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypai tapo J. ir P. K. nuosavybe. Atsakovui priėmus nurodytą sprendimą, nuosavybės teisių atkūrimo klausimas į ginčo žemės sklypus buvo išspręstas iš esmės. Taigi, šioje byloje susiklostė faktinė situacija, kai pareiškėjas reiškia reikalavimą įpareigoti pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo procese priimtą tarpinį sprendimą, kuriuo patvirtinti suprojektuoti ginčo žemės sklypai, bet galutinio sprendimo, kuriuo buvo išspręstas nuosavybės teisių atkūrimas į ginčo sklypus, pareiškėjas neginčija.

19. Tiek pareiškėjas, tiek pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nuosavybės teisių atkūrimas į ginčo sklypus (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra teisiškai reikšmingas šioje byloje. Tačiau darydamas tokias išvadas, pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kaip priimtu sprendimu yra apginamos pareiškėjo teisės ar įstatymų saugomi interesai. Be to, kaip praktiškai įgyvendinti tokį teismo sprendimą, kai į ginčo sklypus jau atkurtos nuosavybės teisės. Neginčijant NŽT 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 48S-221-(14.48.3), kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo šioje byloje ginčijamo atsakovo rašto panaikinimas ir reikalavimas įpareigoti pakeisti sprendimą dėl ginčo sklypų projekto patvirtinimo, savaime niekaip neapgina pareiškėjo teisių, o juo labiau nepakeičia P. ir J. K. nuosavybės teisės į ginčo sklypus. Todėl tretieji suinteresuoti asmenys teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas realių teisinių pasekmių nesukuria, yra teisiškai beprasmis, todėl turi būti panaikintas.

20. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

21. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir remdamasis klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu padarė neteisingas išvadas.

22. Atsakovas nurodo, kad yra susiklosčiusi situacija, kad Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovėje yra žymiai daugiau pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą nei laisvos žemės. Taigi eliminavus valstybinės žemės plotus, kurie neturi privažiavimo ir prie kurių nėra nustatytų kelio servitutų, būtų iš esmės pažeisti pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą lūkesčiai, kadangi jiems negalėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės.

23. Atsakovas mano, kad Metodikoje negali būti numatytos ir aptartos visos nuosavybės teisių atkūrimo procese kylančios situacijos. Mano, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą Projekto projektavimo metu buvo informuoti apie tai, kad prie jų pasirinktų žemės sklypų nėra galimybės suprojektuoti privažiavimų ir nustatyti kelio servituto, ir laisva valia pasirinko šiuos žemės sklypus, t. y. sutiko, kad šie žemės sklypai būtų suformuoti be privažiavimų, laikytina, kad šių asmenų interesai bus labiau apginti atkuriant nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus negu apskritai užkertant kelią į nuosavybės teisių atkūrimą.

24. Atsakovas pabrėžia, kad nėra jokių abejonių, jog pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą visiškai suprato, kad jiems suprojektuoti žemės sklypai yra be privažiavimo, ir su tuo susijusią jiems tenkančią riziką. Be to, teismo posėdžio metu trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas patvirtino, kad jie nesieks, kad būtų priimti administraciniai sprendimai dėl privažiavimo ar kito patekimo į jiems priklausančius žemės sklypus ir kad juos tenkina esama situacija.

25. Atsakovas pažymi, kad ginčo žemės sklypai yra privati P. K. ir J. K. nuosavybė ir šie asmenys nėra išreiškę valios šių žemės sklypų atsisakyti. Panaikinus Projekto dalį dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektavimo susidarytų situacija, kai nelieka žemės valdos projekto, kurio pagrindu suformuoti žemės sklypai, nors pačių žemės sklypų panaikinti nėra galimybės, kadangi jie yra privati nuosavybė. Teismo sprendime visiškai nepasisakoma, kaip jis turi būti įgyvendintas.

26. Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į NŽT apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

27. Pareiškėjas pabrėžia, kad galiojantys teisės aktai įtvirtina pareigą projektuoti privažiavimą prie kiekvieno žemės sklypo, nenumatant išimčių. Pabrėžia, kad tokia alternatyva kaip asmenų sutikimas projektuoti žemės sklypus be privažiavimo teisės aktuose nereglamentuojama.

28. Atsakovo teiginys, jog pretendentai buvo informuoti apie žemės sklypus, prie kurių nėra galimybių numatyti ir suprojektuoti privažiavimo, byloja apie netiesioginį naštos pasirūpinti privažiavimu prie žemės sklypų perkėlimą patiems pretendentams, vengiant atlikti teisės aktuose numatytas pareigas.

29. Nors atsakovas apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad nėra aišku, kaip turėtų būti įgyvendintas teismo sprendimas, pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendimų (ir proceso), kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypus, teisėtumas nėra šios bylos dalykas.

30. Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į P. K. ir J. K. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

31. Pareiškėjas pabrėžia, kad tokia alternatyva kaip asmenų sutikimas projektuoti žemės sklypus be privažiavimo teisės aktuose nereglamentuojama. Akcentuoja, kad žemės sklypai, kuriems nėra suprojektuotas privažiavimas, ateityje gali būti realizuoti pačių trečiųjų suinteresuotų asmenų, todėl šių asmenų sutikimas šiame etape negali būti laikomas racionaliniu, strategiškai pagrįstu bei teisės aktų reikalavimus atitinkančiu sprendimu.

32. Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamas NŽT 2018 m. sausio 8 d. raštas Nr. 1SD-27-(7.3) savo turiniu yra individualus administracinis aktas, sukeliantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijai tiesiogines pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo NŽT Vilniaus rajono skyriaus įpareigojimo pakeisti 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) ir jo 1 priedo dalis dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo žemės reformos projekte (kai nėra suprojektuoti privažiavimo keliai).

34. Byloje nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos ir plotai. Pareiškėjas, nesutikdamas su Projekte suprojektuotais žemės sklypų, tarp jų kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sprendiniais, nes jie buvo be privažiavimo kelių, 2017 m. spalio 31 d. kreipėsi į NŽT prašydamas panaikinti Įsakymą ir ištaisyti Žemėtvarkos projekto sprendinius pagal pateiktas pastabas.

35. Pareiškėjui į jo 2017 m. spalio 31 d. ir 2017 m. lapkričio 2 d. kreipimąsi buvo atsakyta 2018 m. sausio 8 d. raštu Nr. 1SD-27-(7.3), kurio pirmu punktu buvo nuspręsta pavesti NŽT Vilniaus rajono skyriui pakviesti asmenis, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai, tarp jų kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), be privažiavimo ir dar kartą jiems išaiškinti dėl galimų nepatogumų juos įteisinus (galimo privažiavimo prie šių žemės sklypų kelio servituto nustatymo sandoriu ar teismo sprendimu) ir tik asmenims raštu sutikus prisiimti atsakomybę dėl privažiuojamųjų kelių – tęsti Projekto įgyvendinimo šioje dalyje darbus. Pareiškėjo reikalavimas pakeisti Įsakymo ir jo 1 priedo nuostatas – netvirtinti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems nėra suprojektuotas būtinas privažiavimas, nebuvo įvykdytas, todėl pareiškėjas su patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti NŽT 2018 m. sausio 8 d. rašto Nr. 1SD-27-(7.3) dalį, kuria atsakovas pavedė NŽT Vilniaus rajono skyriui pakviesti asmenis, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) be privažiavimo, ir dar kartą jiems išaiškinti dėl galimų nepatogumų juos įteisinant, ir tik asmenims raštu sutikus prisiimti atsakomybę dėl privažiuojamųjų kelių – tęsti Projekto įgyvendinimo šioje dalyje darbus bei prašydamas įpareigoti atsakovą pavesti Vilniaus rajono skyriui pakeisti Įsakymo ir jo 1 priedo nuostatas – netvirtinti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems nėra suprojektuotas būtinas privažiavimas. Atsakovo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu P. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo ginčijamas byloje.

36. Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog sklypams Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra suprojektuotų privažiavimų, padarė išvadą, kad buvo pažeisti žemės sklypų projektavimą reglamentuojantys teisės aktai, kurie nenumato galimybės projektuoti žemės sklypus be privažiavimo kelių; ta aplinkybė, kad suinteresuotieji asmenys raštu patvirtino sutikimus atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus be privažiavimo ir jokių pretenzijų nepareiškė, negali patvirtinti atsakovo veiksmų (sklypų suprojektavimo be privažiavimo) teisėtumo.

37. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog Metodikos 24.3, 29.3.1 punktuose įtvirtintas reikalavimas, kad prie visų žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane suprojektuotų žemės sklypų būtų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais, bei būtų nustatyti reikalingi kelio servitutai, jų nesant – kad būtų suprojektuoti vietinės reikšmės keliai ar servitutiniai keliai, reikalingi privažiuoti prie suprojektuotų žemės sklypų, pripažįsta pagrįsta teismo išvadą, kad ginčo žemės sklypai buvo suprojektuoti nesilaikant minėtų reikalavimų.

38. Be šio, atsakovo neteisėtus veiksmus pagrindžiančio aspekto, sprendžiant dėl byloje pareikštų reikalavimų tenkinimo, reikšmingais laikytini aspektai, susiję su atsakovo nurodomų neteisėtų veiksmų rezultate kilusių teisinių pasekmių vertinimu bei priemonių, kurios galėtų būti taikomos tokių neteisėtų veiksmų pasekoje kilusių teisinių pasekmių pašalinimui, proporcingumu.

39. Minėta, kad ginčijamo atsakovo 2018 m. sausio 8 d. rašto Nr. 1SD-27-(7.3) dalimi atsakovas pavedė NŽT Vilniaus rajono skyriui pakviesti asmenis, kuriems Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) be privažiavimo, ir dar kartą jiems išaiškinti dėl galimų nepatogumų juos įteisinant, ir tik asmenims raštu sutikus prisiimti atsakomybę dėl privažiuojamųjų kelių – tęsti Projekto įgyvendinimo šioje dalyje darbus. Pareiškėjo reikalavimo tenkinimas – tokios rašto dalies panaikinimas – nagrinėjamu atveju negali sukelti jokių materialinių teisinių padarinių nei pareiškėjui, nei tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nes atsakovo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu P. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Neginčijant sprendimo atkurti nuosavybės teises bei atitinkamų Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, kurie buvo patvirtinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.), nėra teisinės galimybės pašalinti kilusių materialinių teisinių pasekmių, kurių atsiradimui ginčijamo rašto dalis galbūt galėjo turėti poveikį.

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuosavybės teisių atkūrimas, kaip žemės sklypų projektavimo teisinis rezultatas, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), materialines teisines pasekmes (nuosavybės teisių į šiuos žemės sklypus įgijimą) sukėlė tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Jų byloje pareikšta pozicija – nesutikti su skundo reikalavimais, be to, jie nesiėmė priemonių savarankiškai ginti savo galbūt pažeistas savo teises bei teisėtus interesus.

41. Pareiškėjas teismui taip pat nėra nurodęs argumentų, kuriais pagrįstų ginčijamos rašto dalies įtaką jo paties teisėms ir pareigoms bei teisėtiems interesams, taigi laikytina, kad byloje iš esmės nėra pagrindęs savo teisių pažeidimo. Be to, pareiškėjas nėra nurodęs teismui teisinių pagrindų bei aplinkybių, kurie galėtų patvirtinti nagrinėjamu atveju jo galimybes ginti teisme viešąjį interesą.

42. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamos rašto dalies panaikinimas negalėtų turėti jokios įtakos susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams, nėra susijęs su konkrečių subjektų teisių realiu apgynimu, todėl teismo sprendimas dėl jo panaikinimo yra betikslis, formalus ir nepagrįstas.

43. Kitu skundo reikalavimu pareiškėjas prašė teismą įpareigoti atsakovą pavesti NŽT Vilniaus rajono skyriui pakeisti 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) ir jo 1 priedo nuostatas, apskritai netvirtinant žemės sklypų, kuriems nėra suprojektuotas būtinas privažiavimas, siekiama retroaktyvaus poveikio susiklosčiusiems materialiniams santykiams – t. y. iš esmės reikalaujama panaikinti projektavimo sprendinius, kurių pagrindu buvo suformuoti žemės sklypai ir atkurtos nuosavybės teisės, nors, minėta, nėra ginčijami nei sprendimas atkurti nuosavybės teises, nei atitinkama projekto dalis, kaip tai nustato teisės aktai – Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnis, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnis. Taigi net ir pripažįstant pirmosios instancijos teismo išvadas pagrįstomis ta apimtimi, kad Projekte žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoti nesilaikant Metodikos reikalavimų, nesuprojektavus būtinų privažiavimų, šie žemės sklypų formavimo trūkumai objektyviai negali būti ištaisyti pareiškėjo skunde nurodomu būdu, Projekto sprendinių keitimas / panaikinimas po to, kai suformuoti žemės sklypai buvo perduoti tretiesiems asmenims, neatitiktų pažeidimui pašalinti taikomos priemonės proporcingumo kriterijaus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą, ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų atstatymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1627-13, kt.).

45. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė byloje savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 17 str.), nesilaikė žemės reformos projektavimo sprendimams ginčyti teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl tenkinti jo skundą nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teisėjų kolegija, tenkindama apeliacinius skundus, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, kurį priimant buvo netinkamai pritaikytos administracinių bylų teisenos proceso nuostatos (ABTĮ 146 str. 1 d.) bei dėl to buvo neteisingai išspręsta byla, ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų P. K. ir J. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės prašymą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė