9544b3f2-5c8e-4680-8c6e-a151e32efb6a · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-663-887/2021 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03384-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.1 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 29 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei, Rasai Marcinkonei, dalyvaujant ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei D. S., atsakovės UAB „Mano Būstas Kaunas“ atstovei advokatei M.

Ž., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Mano BÅ«stas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje I. K., ADB „Gjensidige“. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Mano BÅ«stas Kaunas“ 5 375,78 Eur turtinę žalÄ , 6 procentų palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (2020-12-21 Nr. CBP 7136).

IeÅ¡kovė, vykdydama teismo įpareigojimus, 2021 m. spalio 25 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei patikslintÄ lokalinę sÄ matÄ . Patikslinus žalos sÄ matÄ , ieÅ¡kovė palaiko ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 4 859,64 Eur žalos priteisimo bei atsisako dėl 226,38 Eur dalies ieÅ¡kinio reikalavimų (2021-10-25 Nr. DOK 35591, 2021-11-05 Nr. DOK 37022). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje bei raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS, juridinio asmens kodas 10055752, Maakri 19/1, 10145 Tallinn, Lietuvoje veikusi per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , filialo kodas 302677744, adresas Ukmergės g. 280, LT-06115 Vilnius, 2020 m. liepos 1 d. buvo prijungta prie ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, Ukmergės g. 280, LT - 06115 Vilnius.

Prijungimo metu visos Seesam Insurance AS teisės ir pareigos perėjo draudimo bendrovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Tarp Seesam Insurance AS Lietuvos filialo ir I. K. buvo sudaryta Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartis, poliso Nr. 0084033, kuria laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2021 m. kovo 18 d., buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 23 d. dėl nusidėvėjusios inžinerinės bendro naudojimo įrangos, o būtent trūkus bendrojo naudojimo vandens stovui, dėl išsiliejusio vandens buvo apgadintas apdraustas butas esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Å ios sutarties pagrindu ieÅ¡kovei, kaip Å¡io buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl iÅ¡siliejusio vandens atsiradusiÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė atliko žalos sureguliavimÄ ir iÅ¡mokėjo 5 375,78 Eur draudimo iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos Kauno miesto savivaldybės informacijos bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. A-3552, dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo matyti, kad UAB „Namų priežiÅ«ros centras“ (dabar UAB „Mano BÅ«stas Kaunas“) iki 2021 m. gruodžio 8 d. buvo paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, t. y. 2018 m. spalio 23 d., draudžiamojo įvykio metu, buvo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2018 m. spalio 23 d. vandens avarija įvyko dėl nusidėvėjusios inžinerinės bendro naudojimo įrangos, o bÅ«tent trÅ«kus bendrojo naudojimo vandens stovui. Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo vandens stovo atkarpa ties butu Nr. 8 paveikta korozijos, ant kiaurymių uždėtos laikinos apkabos, matosi, kad vanduo sunkiasi ir per kitas stovo vietas. Atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, tenka pareiga rÅ«pintis tinkama pastato bendrųjų inžinerinių sistemų bÅ«kle, atlikti periodinius stebėjimus bei užtikrinti susidėvėjusių inžinerinės sistemos elementų savalaikį keitimÄ .

Atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo priežiÅ«rÄ , įvyko draudžiamasis įvykis. IeÅ¡kovei atlikus žalos reguliavimÄ buvo iÅ¡mokėta 5 375,78 Eur draudimo iÅ¡moka, todėl draudikas turit teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovės atstovė D. S. 2021 m. liepos 22 d. teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė ieÅ¡kinyje ir paaiÅ¡kinime nurodytais motyvais. Atstovė papildomai paaiÅ¡kino, kad reiÅ¡kia ieÅ¡kinį naudodamiesi subrogacijos teise. Atsakovė yra savo srities profesionalė, kurios pagrindinė funkcija – bendro naudojimo inžinerijos priežiÅ«ra.

Atsakovė laiku nepastebėjo vamzdyno avarinės bÅ«klės, dėl to bute Nr. 8, tualeto patalpoje trÅ«ko bendro naudojimo vandens stovas. Vamzdis nebuvo aklinai uždengtas, pati atsakovė nurodė, kad likviduojant avarijÄ , jokių konstrukcijų, sienų ardyti nereikėjo. Tačiau atsakovė atsakomybę perkelia gyventojams. IÅ¡ statinio apžiÅ«rų aktų akivaizdu, kad atsakovė vamzdynus apžiÅ«rinėjo tik bendro naudojimo patalpose, butuose nebuvo apžiÅ«rima, tokie faktai neužfiksuoti, todėl atsakovė negalėjo užkirsti kelio avarijai.

Matyti, jog kelis kartus iÅ¡ eilės užfiksuoti vamzdynų defektai, tačiau dėl to jokių veiksmų neatliko, nepateikti jokie įrodymai, kad bandė patekti į gyventojų bÅ«stus, tačiau jų neįsileido, neatliko jokių aktyvių veiksmų vamzdynų techninės bÅ«klės nustatymui. Taip pat atsakovė neinformavo nei gyventojų, nei bendrijos apie esamÄ padėtį, t. y. nevykdė savo pareigų. Žala apskaičiuota sistemoje „Sistela“ ir nustatytais normatyvais. Dėl buto apliejimo apgadintos lubos, sienos, grindys, baldai, reikėjo iÅ¡valyti sulietÄ kilimÄ .

Butas buvo remontuotas 2010 metais, o aplietas ir sugadintas 2018 metais. Atsakovė UAB „Mano BÅ«stas Kaunas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡vadas apie įvykio priežastis, padarė remdamasi savo draudėjo paaiÅ¡kinimais, tačiau jis nelaikytinas specialistu/ekspertu, turinčiu atitinkamÄ inžinerinį iÅ¡silavinimÄ ir/ar turinčiu kitų specifinių žinių, įgalinančių jį daryti atitinkamas iÅ¡vadas.

IÅ¡ bylos medžiagos nėra žinoma, kad draudikui, atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimÄ , ar nustatant žalos dydį, bÅ«tų dalyvavę atsakovės specialistai. Taip pat matyti, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų prielaidas teigti, jog bÅ«tent atsakovė yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė savo pozicijai pagrįsti iÅ¡vardina nebegaliojančiame teisės akte - Statybos techniniame reglamente iÅ¡dėstytas nuostatas apie gyvenamųjų namų nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ , tačiau ieÅ¡kovė neįrodinėja, kokias konkrečiai nuostatas atsakovė pažeidė.

Ä®vertinus ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, t. y. praneÅ¡imus apie įvykį, iÅ¡mokos mokėjimo pažymas, sÄ matas, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties. Nepateikiami jokie objektyvÅ«s ir patikimi, tikrÄ jÄ Ä¯vykio priežastį pagrindžiantys įrodymai. Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė bÅ«tų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi.

Siekdama pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę, ieškovė turėtų įrodyti, kad buvo pažeistos atsakovei nustatytos pareigos. Ieškovė apsiriboja konstatavimu, kad įvyko avarija, o tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovė neįrodinėja, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Ieškovė nepateikia nei vieno įrodymo, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai.

Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose - butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rÅ«pintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, apie pastebėtus defektus praneÅ¡ant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais.

Namo administratoriaus paskyrimas nepaÅ¡alina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Å ių subjektų, kaip bendraturčių, pareiga dalyvauti iÅ¡laikant bendrÄ jį turtÄ kyla iÅ¡ įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei Å¡ios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

Dėl Å¡ios priežasties bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint bendrÄ jį turtÄ . Namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda iÅ¡saugoti bendrÄ jÄ nuosavybę. Todėl žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė kyla dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo.

Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas įgyvendina su bendrÄ ja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Dalies funkcijų, t. y. vamzdžių, tame tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų vamzdžių keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų praneÅ¡imÄ apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigÄ bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Vertinant žalos dydžio ir praÅ¡omos priteisti sumos pagrįstumÄ , atkreiptinas dėmesys, kad vien į bylÄ pateiktos fotonuotraukos, lokalinė sÄ mata savaime nepatvirtina žalos masto. Byloje nėra jokių duomenų, kaip atrodė turtas iki apliejimo, nėra aiÅ¡ku ar lokalinėje sÄ matoje nurodyti darbai buvo atlikti bÅ«tent siekiant paÅ¡alinti padarytÄ Å¾alÄ , o ne atliekant einamÄ jį remontÄ , prisidengiant minėtu įvykiu. Byloje esanti medžiaga nepagrindžia, aplietam butui padarytos žalos dydžio, be to, reikalaujama priteisti suma nėra aiÅ¡kiai detalizuota.

Ieškovės išmokėtas žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas. Neįmanoma įsitikinti, ar suinteresuoto asmens ieškovės užsakymu vienašališkai surašytas Aktas yra tinkamas rašytinis įrodymas realiai patirtai žalai nustatyti, todėl ieškovės reikalavimas nepagrįstas. Ieškovė, reikalaudama iš atsakovės žalos atlyginimo, neatsižvelgia į buto būklę. Vertinant byloje esančius įrodymus, ieškovė neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu.

Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog butui remontas darytas dar iki įvykio ir butas nėra naujas. Atsakovės atstovė advokatė M. Ž. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko visiškai atsiliepime nurodytais motyvais. Atstovė papildomai paaiškino, jog dėl to, kad įvyko įvykis dėl bendro naudojimo vamzdyno trūkimo ir šio vamzdyno priežiūra priskiriama atsakovės kompetencijai, ginčo nėra. Ieškovės atstovė tvirtina, kad atsakovė neatliko vamzdynų apžiūros, tačiau namo administravimo funkcijų ir atsakomybės ribos nėra tapačios.

Atsakovė atlikdavo vamzdynų priežiÅ«rÄ butuose, kuomet gaudavo gyventojo praneÅ¡imÄ dėl korozijos, kadangi turėdavo derinti patekimÄ Ä¯ butÄ , be to, vamzdžiai bÅ«davo uždengti. Atsakovė, kiek priklausė jos kompetencijai, dėjo visas pastangas, įvykus avarijai, ėmėsi operatyvių veiksmų žalai lokalizuoti. Tuo tarpu žalos dydis nėra pagrįstas ir įrodytas. IeÅ¡kovė nebendradarbiavo ir nekvietė atsakovės atstovo įvertinti avarijos sukeltos žalos masto. Kyla abejonių, ar tiek vandens pribėgo dėl ginčo avarijos.

Namo administratorius turi pareigÄ prižiÅ«rėti bendro naudojimo objektus, tačiau prie Å¡ios priežiÅ«ros turi prisidėti ir patys gyventojai. PraÅ¡o mažinti žalos dydį, nors taikomas 0,8 procentų nusidėvėjimas, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog butas buvo remontuotas 2010 metais. Vertina, kad nusidėvėjimas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo namo pastatymo – 1987 metų, taikoma 24,8 procentų nusidėvėjimo norma, todėl nusidėvėjimo suma – 1 195,36 Eur.

SÄ matoje buvo nurodyta, jog daiktai taisytini, tačiau buvo įsigyti nauji daiktai, kurių įsigijimo vertė neįrodyta. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo grindžia atsakovės neveikimu, t. y. jai bÅ«nant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų – vamzdynų administratore, neįvykdžius pareigos - neužtikrinus, kad bendro naudojimo vamzdynas nepadarytų žalos. Bylos medžiaga nustatyta, kad pastato (duomenys neskelbtini), administratore paskirta atsakovė, kuri prižiÅ«rėjo jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektÄ (nagrinėjamu atveju – bendrojo naudojimo vamzdį).

Draudikas Seesam Insurance AS Lietuvos filialas ir draudėja I. K. 2018 m. kovo 18 d. sudarė BÅ«sto ir gyventojų turto draudimo sutartį (polisÄ ) Nr. 0084033, kuriuo, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2021 m. kovo 18 d., buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės ekspertas D. G., dalyvaujant M. K. 2018 m. spalio 20 d. surašė Nekilnojamojo turto techninės apžiÅ«ros protokolÄ bei 2018 m. lapkričio 29 d. po papildomos apžiÅ«ros surašė papildomÄ Nekilnojamojo turto techninės apžiÅ«ros protokolÄ , nustatė remontuojamus elementus, turto apgadinimų pobÅ«dį, sugadinimų kiekį, nurodė, kad butas buvo aplietas iÅ¡ aukščiau esančių patalpų – buto Nr. 8 trečiame aukÅ¡te.

SÄ matininkė I. M. 2018 m. gruodžio 4 d. Lokalinėje sÄ matoje Nr. S001 apskaičiavo draudimo iÅ¡mokÄ â€“ nuostolius 5 433,78 Eur. IeÅ¡kovė 2018 m. gruodžio 6 d. draudimo iÅ¡mokÄ pervedė į I. K. sÄ skaitÄ (2020-12-21 Nr. CBP 7136). Apskaičiavus ir pritaikius 347,76 Eur nusidėvėjimÄ , apskaičiuota draudimo iÅ¡moka 5 086,02 Eur (2021-03-24 Nr. DOK 10296). Atlikus perskaičiavimus, 2021 m. spalio 22 d. buvo sudaryta patikslinta Lokalinė sÄ mata Nr. S001, kurioje nurodyta nuostolių suma – 4 820,38 Eur (2021-10-25 Nr. DOK 35591), apskaičiavus ir pritaikius 308,50 Eur nusidėvėjimÄ , apskaičiuota draudimo iÅ¡moka 4 859,64 Eur (2021-11-05 Nr. DOK 37022).

Dėl civilinės atsakomybės. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog byloje nėra ginčo, kad trÅ«kęs vamzdis priklauso atsakovės, kaip administratorės, priežiÅ«rai bei, kad įvykis įvyko dėl trÅ«kusio bendro naudojimo vamzdžio. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo teisės, atlyginti subrogacijos tvarka iÅ¡mokėtÄ draudimo sumÄ iÅ¡ atsakingo asmens, teisėtumo. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui Å¡io patirtÄ Å¾alÄ (iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ ), pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis, Å¡iuo atveju tai yra prievolės, kylančios iÅ¡ delikto. Deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuoja CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normos, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimÄ .

Kadangi kaltė yra preziumuojama (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), tai ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas visų Å¡ių sÄ lygų buvimas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Atsakovė, savo ruožtu, privalėjo įrodyti, jog ji nėra kalta dėl atsiradusios žalos. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė.

Taigi remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu namo bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Å¡io namo butų savininkams. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

Å iuo atveju atsakovė UAB „Mano BÅ«stas Kaunas“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), administratore, kuri atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ . Administratoriaus pareigos numatytos įvykio metu galiojusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintuose nuostatuose „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“.

Kaip minėta pirmiau, namo bendrųjų inžinerinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2008). Be to, kasacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pastato bendraturčiai yra atsakingi už žalÄ be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims. Tačiau tuo atveju, kai žalos padaryta vienam iÅ¡ bendraturčių dėl pastato, esančio bendrÄ ja daline pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Tokiu atveju žalÄ turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 6 priede Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiÅ«ros pagrindinių darbų sÄ raÅ¡e įtraukti 1.1.

Bendrojo pobÅ«džio organizaciniai ir tvarkomieji darbai: 1.1.5. nuotekų Å¡alinimo sistemos priežiÅ«ra (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymÄ ir tarpinių keitimÄ (jei nereikia sistemos ardymo darbų), kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymÄ , siurblių, filtrų, atgalinių vožtuvų, alsuoklių ir automatinių oro iÅ¡siurbimo vožtuvų priežiÅ«ra pagal gamintojo reikalavimus); 1.1.6. geriamojo vandens sistemos priežiÅ«ra (vamzdyno ir uždaromosios armatÅ«ros naudojimo ir sandarumo tikrinimas, periodiÅ¡kai tikrinant uždaromosios armatÅ«ros veikimÄ , paÅ¡alinant nesandarumus srieginėse jungtyse, vamzdynų izoliacijos pažeidimus, siurblių ir filtrų priežiÅ«ra pagal gamintojo reikalavimus); 1.1.8. stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiÅ«ra (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių pavirÅ¡ių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių Å¡iukÅ¡lių, vandens, sniego ir varveklių Å¡alinimas).

Nagrinėjamu atveju apdraustas butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Atsakovės atstovės tvirtinimu administratorė dėjo visas pastangas, siekdama vykdyti savo funkcijas, kiek priklauso jos kompetencijai. Įvykus avarijai, ėmėsi operatyvių veiksmų žalai lokalizuoti. Tačiau atsakovės atstovė taip pat patvirtino, kad administratorės atstovai, vykdydami savo funkcijas, nebandė fiziškai apžiūrėti vamzdynų butuose, įvertinti jų būklę, įvertinti, kuriuose butuose nėra galimybės apžiūrėti vamzdynų dėl jų aklino uždengimo.

Kadangi pagal įstatymÄ kiekvienas gyventojas atsakingas už bendro naudojimo vamzdyno priežiÅ«rÄ , administratorė atlikdavo vamzdynų priežiÅ«rÄ butuose tik gavusi praneÅ¡imÄ dėl vamzdyno korozijos, kadangi reikėdavo derinti patekimÄ Ä¯ bÅ«stÄ bei vamzdynai bÅ«na uždengti (2021-11-08 posėdis 13:45:37). Tačiau teismas vertina, jog administratorė nepagrįstai siekia savo pareigų vykdymÄ bei atsakomybę perkelti tik gyventojams. Teismas sutinka, kad administratorės patekimas į žmonių privačiÄ nuosavybę ir paslėptų po apdaila bendro naudojimo objektų apžiÅ«ra yra apsunkinta, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju nekeliamas klausimas, kad esant visiÅ¡kai tvarkingai namo bendro naudojimo objektų bÅ«klei (nesant konstatuotų defektų), namo administratorė norėjo profilaktiÅ¡kai apžiÅ«rėti bendro naudojimo objektus butuose, bet nebuvo įleistas į kurį nors iÅ¡ butų.

IÅ¡ atsakovės atstovės paaiÅ¡kinimo akivaizdu, kad patekti į butus net nebuvo ketinama. Vykdydama teismo įpareigojimÄ , atsakovė pateikė Statinio techninės priežiÅ«ros žurnalÄ iÅ¡ kurio matyti, jog 2016 – 2018 metų Statinio priežiÅ«ros aktuose stebimi defektai – tiek vandentiekio, tiek fekalinės kanalizacijos vamzdynai laiptinių rÅ«siuose dėl ilgos eksploatacijos trukmės kai kurios vamzdynų dalys yra pakorodavusios bei rekomenduojama susidėvėjusias vamzdynų dalis keisti naujomis (2021-07-19 Nr. DOK 24652).

Nustačius pastaruosius defektus bendro naudojimo patalpose, atsakovė, bÅ«dama profesionalė, turėjo suprasti, kad butuose esančių vamzdynų bÅ«klė analogiÅ¡ka ir galėjo tikėtis avarijos. Tačiau net ir kelis metus iÅ¡ eilės fiksuojant vamzdynų defektus, atsakovė jokių veiksmų nesiėmė – netikrino vamzdynų butuose, neÅ¡aukė gyventojų susirinkimų, neinformavo jų apie esamÄ situacijÄ , prieÅ¡ingų įrodymų teismui nepateikta. Teismo argumentus patvirtina atsakovės pateiktas Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. V18-481876-3, suraÅ¡ytas likviduojant ginčo avarijos padarinius, kuriame užfiksuota, jog bute vamzdis avarinės bÅ«klės (2021-07-20 Nr. DOK 24936).

Todėl vertintina, kad žala atsirado dėl administratorės neveikimo bei darytina iÅ¡vada, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip administratorės pareigas, prižiÅ«rėti bendro naudojimo inžinerines sistemas, dėl ko 2018 m. spalio 23 d. įvyko bendrojo naudojimo vamzdžio avarija ir I. K. priklausančiam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala. Teismas konstatuoja, kad bÅ«tent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rÅ«pinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdynu bei jo priežiÅ«ra – sÄ lygojo žalos atsiradimÄ .

Tai reiÅ¡kia, jog priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei I. K. atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Ä®vertinus pirmiau nurodytas nustatytas aplinkybes bei motyvus, atsižvelgiant į suformuotÄ teismų praktikÄ , ieÅ¡kinys dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimÄ tenkintinas.

Dėl žalos dydžio. IeÅ¡kovė paskaičiavo buto nusidėvėjimÄ ir atsisakė reikalavimo dalies dėl 226,38 Eur (2021-11-05 Nr. DOK 37022). Atsakovės atstovė nurodė, kad nesutinka su žalos dydžiu, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog butas remontuotas 2010 metais, todėl nusidėvėjimas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo namo pastatymo – 1987 metų, taikoma 24,8 procentai nusidėvėjimo norma, todėl nusidėvėjimo suma turėtų bÅ«ti 1 195,36 Eur. Be to, sÄ matoje buvo nurodyta, jog daiktai taisytini, tačiau buvo įsigyti nauji daiktai, kurių įsigijimo vertė neįrodyta.

Su pastaruoju atsakovės atstovės argumentu dėl daiktų vertės, teismas nesutinka. IeÅ¡kovės atstovė nurodė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju iÅ¡ pradžių buvo sprendžiama dėl baldų taisymo, tačiau vėliau tapo aiÅ¡ku, kad ne tik sulieta baldų medžiaga, bet ir iÅ¡brinko mediena, todėl nuspręsta baldus keisti. Å ias nurodytas faktines aplinkybes patvirtino 2021 m. spalio 4 d. teismo posėdžio metu liudytojais apklausti draudimo ekspertas D. G. bei sÄ matininkė I. M.. Pastarieji paaiÅ¡kino, kad ekspertas nuvykęs į vietÄ vertina ir sprendžia, kokios apimties pažeidimai padaryti, ar baldai taisytini, ar keistini, tačiau rekomendacijos pradinės, situacija gali keistis, gali paaiÅ¡kėti, kad baldai netaisytini.

Jeigu žmonės nepateikia prekių įsigijimo kvitų, kaip ir ginčo atveju pateikta tik dalis kvitų (2021-07-21 Nr. DOK 25063), sÄ matininkas baldų kainas vertina pagal informacijÄ esančiÄ vieÅ¡oje erdvėje ir viskas skaičiuojama pagal vidutines rinkos kainas. Abejoti liudytojų paaiÅ¡kinimais teismas neturi pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog trečiasis asmuo su ieÅ¡kove pasirašė BÅ«sto ir gyventojų turto draudimo polisÄ naujai (atkuriamajai) draudimo vertei. IeÅ¡kovo internetiniame puslapyje esančiose vieÅ¡ai prieinamose Gyventojų turto draudimo taisyklėse, dalyje „Kaip apskaičiuojamas nuostolis ir draudimo iÅ¡moka ?“ nurodyta, kad, turto apdrausto atkuriamÄ ja verte, nuostolių dydis yra: jei turtas sugadintas – turto remonto iÅ¡laidos, bet ne daugiau nei tokio paties turto įsigijimo kaÅ¡tai prieÅ¡ pat įvykį, jei turtas sunaikintas ar netektas – analogiÅ¡ko pastato (pastato elementų (įrenginių) įprasta tai vietovei atstatymo vertė ir analogiÅ¡kų namų turto daiktų atkuriamoji vertė prieÅ¡ pat įvykį, iÅ¡skaičiavus iÅ¡likusio turto (liekanų) vertę (10.7. punktas, 10.7.1. ir 10.7.2. papunkčiai).

Tai reiÅ¡kia, kad jeigu turtas apdraustas atkuriamÄ ja verte – nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Vadovaujantis pastarosiomis taisyklėmis, nusidėvėjimas skaičiuojamas, jeigu turtas apdraustas likutine verte. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, Å¡alys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

Viena iÅ¡ tokių procesinių teisių yra ieÅ¡kovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako ieÅ¡kinio. IeÅ¡kovo pareiÅ¡kimas apie ieÅ¡kinio atsisakymÄ , priimtas teismo, yra vienas iÅ¡ civilinės bylos nutraukimo pagrindų (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į CPK 294 straipsnio 2 dalyje nustatytas bylos nutraukimo pasekmes, įstatymas nustato griežtas sÄ lygas ieÅ¡kinio atsisakymo priėmimui. IeÅ¡kinio atsisakymas turi bÅ«ti aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kai suprantamas.

Teismas, priimdamas ieÅ¡kinio atsisakymÄ , privalo įsitikinti, kad ieÅ¡kinio atsisakantis ieÅ¡kovas supranta ieÅ¡kinio atsisakymo teisines pasekmes – naujo tapataus bylos proceso teisme negalimumÄ . IeÅ¡kovo valios atsisakyti ieÅ¡kinio iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka yra formalizuota įstatyme ir jos turi bÅ«ti laikomasi. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas, kreipęsis į teismÄ , turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako ieÅ¡kinio. RaÅ¡ytiniame pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio atsisakymo turi bÅ«ti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmės. Teismas nepriima ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymo, jeigu tokie veiksmai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Å iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kinio reikalavimų dalies atsisakė ieÅ¡kovė - savo srities profesionalė, atstovaujama profesionalaus teisininko, todėl teismas vertina, kad tokie veiksmai neprieÅ¡tarauja nei imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nei vieÅ¡ajam interesui. Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovės 226,38 Eur patikslinto ieÅ¡kinio dalies atsisakymas priimtinas ir civilinė byla Å¡ioje dalyje nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). IeÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kintina, kad bylÄ nutraukus vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovė 2021 m. lapkričio 5 d. pareiÅ¡kime nurodė, jog patikslinus žalos sÄ matÄ , žalos dydis sumažėjo - 4 820,38 Eur, atsisako reikalavimo dalies dėl 226,38 Eur ir palaiko ieÅ¡kinį dėl 4?859,64 Eur (2021-11-05 Nr. DOK 37022). Teismas vertina, kad ieÅ¡kovės paskaičiavimai ydingi tiek matematine prasme, tiek dėl to, kad operuojama sumomis pritaikius nusidėvėjimÄ . Teismas sprendžia, kad pagal patikslintos žalos sÄ matÄ , žalos dydis 4 820,38 Eur, ieÅ¡kovė atsisakė reikalavimo dalies dėl 226,38 Eur, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 4 594,00 Eur (4 820,38-226,38) žalos atlyginimo.

Dėl palÅ«kanų. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vertintina, jog teismas patenkino 95 procentus ieÅ¡kinio reikalavimų.

IeÅ¡kovė byloje patyrė 121,00 Eur iÅ¡laidų dėl žyminio mokesčio mokėjimo, atsakovė byloje patyrė 750,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (360,00 + 210,00 + 180,00) (2021-07-22 Nr. DOK 25136, 2021-10-04 Nr. DOK 32688, 2021-11-08 Nr. DOK 37164). IÅ¡ atsakovės priteistina ieÅ¡kovei 114,95 Eur jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina atsakovei 37,50 Eur jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). IÅ¡ atsakovės valstybei priteistina 7,25 Eur už procesinių dokumentų siuntimÄ (CPK 79 straipsnis, 85 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Iš ieškovės pastarosios išlaidos nepriteistinos, nes neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020 00970). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Mano BÅ«stas Kaunas“, j. a. k. 304175726, 4 594,00 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir 114,95 Eur žyminio mokesčio ieÅ¡kovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, 37,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei UAB „Mano BÅ«stas Kaunas“, j. a. k. 304175726.

Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Mano BÅ«stas Kaunas“, j. a. k. 304175726, 7,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5660. Nutraukti civilinę bylÄ Nr. e2-663-887/2021 pagal ieÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Mano BÅ«stas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje I.

K., ADB „Gjensidige“dalyje dėl 226,00 Eur priteisimo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus. Teisėja Agnė Petkevičienė