95421ae5-36eb-4516-8a50-16c3ed7fccdd · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-141/2013Procesinio sprendimo kategorija 36.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Rasos GudžiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo T. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1828-178/2011 pagal ieÅ¡kovo OAO „Alfa Trans“ ieÅ¡kinį atsakovui T.

B. dėl skolos priteisimo, kur trečiasis asmuo – bankrutuojanti (Å¡iuo metu likviduojama) uždaroji akcinė bendrovė „Logimata“.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas OAO „Alfa Trans“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui T. B., praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 482 526 Lt skolos, 5 % dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad su UAB „Logimata“ 2009 m. liepos 16 d. sudarė sutartį Nr. SAGL 07/001/2009 dėl skolininko UAB „Logimata“ 235 115,02 JAV dolerių skolos kreditoriui OAO „Alfa Trans“ grÄ Å¾inimo terminų ir patvirtino skolos grÄ Å¾inimo grafikÄ .

UAB „Logimata“ įsipareigojo grÄ Å¾inti skolÄ iki 2010 m. liepos 20 d. UAB „Logimata“ prievolės įvykdymas buvo užtikrintas 2009 m. liepos 16 d. laidavimo sutartimi Nr. ATLL-07-/1/2009, kuria atsakovas            T. B. įsipareigojo kaip solidarus skolininkas atsakyti kreditoriui visu savo turtu, jei UAB „Logimata“ neįvykdys savo prievolių. UAB „Logimata“ nustatytu terminu prievolių neįvykdė ir liko skolinga ieÅ¡kovui 180 000,01 JAV dolerių (482 526 Lt).

IeÅ¡kovas 2010 rugpjūčio 13 d. kreipėsi į atsakovÄ dėl prievolės įvykdymo, tačiau ir atsakovas jos neįvykdė. Todėl UAB „Logimata“ skola ieÅ¡kovui (482 526 Lt) turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo (CK 6.81 str.).             Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 10 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo T. B. ieÅ¡kovui OAO „Alfa Trans“ 482 526 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2010 m. lapkričio      2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 8826 Lt žyminio mokesčio, valstybei – 18,20 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.             Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, 2011 m. vasario 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimÄ už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimÄ .

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino: priteisė iÅ¡ atsakovo T. B. 482 526 Lt skolos, 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2010 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo,   8826 Lt žyminio mokesčio, 2900 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, 468 Lt už dokumentų vertimÄ , 100,58 Lt už teismo praneÅ¡imų vieÅ¡Ä paskelbimÄ ieÅ¡kovui OAO „Alfa Trans“, ir 38 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Teismas pažymėjo, kad tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nėra ginčo, jog UAB „Logimata“ ieÅ¡kovui yra skolinga 180 000,01 JAV dolerių, tačiau yra kilęs ginčas, ar laidavimo sutartis tebegalioja ir ar atsakovui kyla pareigos pagal laidavimo sutartį. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad jis neturėjo informacijos apie UAB „Logimata“ prievolių nevykdymÄ ir dėl to jam neatsiranda pareigos pagal laidavimo sutartį. Pažymėjo, kad prievolių vykdymo metu atsakovas buvo didžiausias UAB „Logimata“ akcininkas ir įmonės direktorius, todėl, teismo teigimu, atsakovui labai gerai buvo žinomos visos UAB „Logimata“ veiklos aplinkybės, įskaitant ir tai, kad UAB „Logimata“ nevykdo savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį.

Atsakovo teiginį, kad jo laidavimas pagal laidavimo sutartį yra pasibaigęs, nes ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas praleidus 3 mėnesių terminÄ , teismas taip pat pripažino nepagrįstu ir pažymėjo, kad pačioje laidavimo sutartyje yra nurodyta, jog ji galioja iki pilno įsipareigojimų pagal Å¡iÄ sutartį įvykdymo (laidavimo sutarties 4.1 p.). Todėl, anot teismo, net jei dėl kokių nors priežasčių ieÅ¡kovas ir bÅ«tų pareikalavęs grÄ Å¾inti paskolÄ anksčiau laiko (nors atsakovas Å¡ių aplinkybių neįrodė (CPK 178 str.) ir iÅ¡ bylos medžiagos negalima daryti tokios iÅ¡vados), pareigos pagal laidavimo sutartį atsakovui vis tiek bÅ«tų iÅ¡likusios iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo.

Teismas taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis CK 6.88 straipsnio nuostatomis, 3 mėnesių terminas ieÅ¡kinio padavimo metu dar nebuvo suėjęs - galutinis paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo 2010 m. liepos     20 d., todėl terminas ieÅ¡kiniui paduoti bÅ«tų pasibaigęs 2010 m. spalio 20 d., o ieÅ¡kinys teisme gautas 2010 m. spalio 8 d. Å ių aplinkybių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog laidavimo sutartis yra galiojanti, dėl to atsakovui kyla pareiga įvykdyti visus ja prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.81 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atsakovas T. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat praÅ¡o pripažinti 2009 m. liepos 16 d. Laidavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Anot apelianto, 2009 m. liepos 16 d. Laidavimo sutartis Nr. ATLL-07-/1/2009, kaip atskiro asmens prievolė, buvo sudaryta pažeidžiant 2009 m. liepos 16 d.

Sutarties Nr. SAGL 07/001/2009 „Dėl UAB „Logimata“ skolos grÄ Å¾inimo“ 3.5. punktÄ , kuriame nurodyta, kad skolininko įsipareigojimų įvykdymui pateikiama skolininko dalyvių (akcininkų) laidavimo sutartis. Laidavimo sutartis sudaryta su apeliantu vienasmeniÅ¡kai, nors UAB „Logimata“ dalyviai (akcininkai) tiek skolos gražinimo sutarties, tiek laidavimo sutarties sudarymo dienÄ buvo du – apeliantas T. B. ir M. B.. Todėl laidavimo sutartimi neiÅ¡reikÅ¡ta apelianto, kaip laiduotojo, vidinė valia, kuri pasireiÅ¡kė tuo, kad laiduoti buvo ketinama tik kartu su kitu skolininko UAB „Logimata“ akcininku - M.

B.. Todėl be apelianto (laiduotojo) sutikimo padidėjo jo atsakomybė ir atsirado kitos nepalankios aplinkybės. Taigi, laidavimo sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia, remiantis CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu, kai sandoris sudaromas dėl suklydimo.Laidavimo sutarties sudarymo dienÄ apeliantas nedisponavo lėšomis ar kilnojamuoju bei nekilnojamuoju turtu, kurie bent iÅ¡ dalies atitiktų laidavimu prisiimtų įsipareigojimų dydį. Todėl, vadovaujantis CK 6.77 straipsnio 6 dalimi, toks laidavimas laikytinas neadekvačiu.Teismo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas buvo vienas didžiausių UAB „Logimata“ akcininkų ir laikinai einantis direktoriaus pareigas, bei atsakovui buvo žinomos UAB „Logimata“ veiklos aplinkybės, nesuponuoja fakto, kad atsakovas turi vykdyti prisiimtas prievoles pagal laidavimo sutartį.

Kreditorius, kaip sutarties Å¡alis, turi informuoti apie skolininko prisiimtų įsipareigojimų nevykdymÄ . Å i nuostata, kaip kreditoriaus valios iÅ¡reiÅ¡kimo forma ir laiduotojo įsipareigojimų prisiėmimo forma, yra aptarta laidavimo sutarties 2.5 punkte. Paskutinis                 UAB „Logimata“ mokėjimas pagal skolos gražinimo sutartį atliktas 2009 lapkričio 10 d., todėl skolininko įsipareigojimų nevykdymo faktas atsirado nuo 2009 lapkričio 20 d., o apie skolininko įsipareigojimo nevykdymÄ ieÅ¡kovas informavo tik 2010 rugpjūčio 18 d. (2010 m. rugpjūčio 13 d. ieÅ¡kovo praneÅ¡imu/reikalavimu).

Tai, anot apelianto, suponuoja, kad ieÅ¡kovas nebendradarbiavo su atsakovu (CK 6.64 str. 1 d.) ir iÅ¡ esmės pažeidė pagrindinę savo prievolę pagal laidavimo sutartį, todėl, vadovaujantis CK 6.64 straipsnio 2 dalimi, apeliantui neatsiranda pareigos pagal laidavimo sutartį.Vilniaus apygardos teismas pažeidė apelianto teises į pilnavertę gynybÄ , nes neatsižvelgė į praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00021-10 medžiagÄ .

Anot apelianto, tyrimo medžiagoje yra nustatyta, kada ir kuriame notarų biure ieÅ¡kovas pateikė užginčijimui vekselius (vekseliai pasiraÅ¡yti, vadovaujantis skolos gražinimo sutarties 3.4 p.), todėl bÅ«tų galima įrodyti, kad ieÅ¡kovas nutraukė skolos grÄ Å¾inimo sutartį ir pareikalavo UAB „Logimata“ grÄ Å¾inti visÄ nesumokėtÄ skolos sumÄ (Skolos gražinimo sutarties 5.3.1 ir 5.4 p.), t. y. kad galimai prievolės įvykdymo terminas suėjo 2010 m. pavasarį. Apelianto nuomone, įrodžius Å¡iÄ aplinkybę, jis galėtų apeliuoti į tai, kad vadovaujantis CK 6.88 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovas praleido trijų mėnesių terminÄ dėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atsakovui, kaip laiduotojui, teisme ir laidavimas yra pasibaigęs, bei kad ieÅ¡kovas nebendradarbiavo su atsakovu (CK 6.64 str. 1 d.) ir, vadovaujantis CK 6.64 straipsnio 2 dalimi, atsakovui neatsiranda pareigos pagal Laidavimo sutartį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas OAO „Alfa Trans“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl laidavimo sutarties negaliojimo yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir neturi jokios įtakos apelianto sudarytos laidavimo sutarties galiojimui bei jo įsipareigojimams, kylantiems iÅ¡ laidavimo sutarties.Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad laidavimo sutarties sudarymo dienÄ jis nedisponavo lėšomis, kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, kuris bent iÅ¡ dalies atitiktų prisiimtų įsipareigojimų dydį, nes:

1) pagal laidavimo sutarties 1.1. punktÄ , iÅ¡ laidavimo atsirandanti prievolė ir jos įvykdymas yra nukreiptas ne tik į laidavimo sudarymo dienÄ laiduotojo turėtÄ turtÄ , bet ir į turtÄ , laiduotojo sukurtÄ ateityje;

2) sprendimÄ dėl laiduotojo tinkamumo ir priimtinumo, neatsižvelgiant į tÄ aplinkybę, ar laiduotojas laidavimo sudarymo dienai turi pakankamai turto prievolei užtikrinti ar ne, visais atvejais priima kreditorius, įvertinęs visas, jo nuomone, svarbias su laiduotojo asmeniu susijusias aplinkybes. Å iuo atveju ieÅ¡kovas apeliantÄ laikė patikimu kreditoriaus požiÅ«riu asmeniu, nes laidavimas, kaip skolininko UAB „Logimata“ turimos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, be savo pagrindinės paskirties - užtikrinti skolininko prisiimtų įsipareigojimų įvykdymÄ , taip pat atliko ir prevencinę funkcijÄ , skatinančiÄ laiduotojÄ taip organizuoti skolininko veiklÄ , kad bÅ«tų kaip galima greičiau įvykdyta prievolė ieÅ¡kovui.

Tam, kad atsirastų laidavimas, laiduotojas iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ laiduoti, kurios materiali iÅ¡raiÅ¡ka yra raÅ¡ytinė laidavimo sutartis. Todėl teigti, kad apeliantas neiÅ¡reiÅ¡kė valios laiduoti kreditoriui už tinkamÄ skolininko UAB „Logimata“, kurio pagrindinis akcininkas ir valdymo organo narys buvo apeliantas, prievolių įvykdymÄ nėra pagrindo, kadangi apeliantas tokiÄ savo valiÄ laiduoti aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė, sudarydamas laidavimo sutartį Nr. ATLL-07/1/2009 ir po jos sudarymo iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, sudarytos laidavimo sutarties neginčijo - t. y. apeliantas nėra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinio laidavimo sutarti pripažinti negaliojančia.

Nepagrįstas apelianto teiginys, jog nebuvo laikytasi skolos grÄ Å¾inimo sutarties 3.5 punkto, nes laidavimo sutartyje nebuvo tinkamai iÅ¡reikÅ¡ta jo valia laiduoti ne vienasmeniÅ¡kai, o kartu su kitu skolininko UAB „Logimata“ akcininku M. B.. Laidavimo sutartyje apeliantas nenustatė sÄ lygų, kad Å¡i sutartis bus negaliojanti, jei už skolininko prievolę kreditoriui nelaiduos kiti skolininko dalyviai. Be to, kitas skolininko dalyvis M. B. laidavimo sutarties sudarymo metu ir skolininko prievolių atsiradimo metu buvo tėvystės atostogose ir nedalyvavo skolininko veikloje, todėl tikėtis, kad jis laiduos už prievoles, kurias prisiėmė skolininkas UAB „Logimata“, vadovaujamas apelianto, neatitinka protingumo kriterijų.Nepagrįstas apelianto teiginys, kad laidavimo sutartis turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu.

Pagal teismų praktikÄ , kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio Å¡alies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra pagrindo, nes tokiu atveju Å¡alies suklydimo negalima pateisinti. Tokiu atveju suklystama dėl pačios Å¡alies kaltės, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu prieÅ¡tarautų kitos sandorio Å¡alies, kuri pasikliovė prieÅ¡ingos Å¡alies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai iÅ¡reiÅ¡kia tikrÄ jÄ valiÄ , interesams.

Apeliantas praÅ¡o pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 16 d. laidavimo sutartį           Nr. ATLL-07/1/2009 nuo jos sudarymo dienos, nors bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tokio reikalavimo neteikė, t. y. prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl laidavimo sutarties Nr. ATLL-07/1/2009 pripažinimo negaliojančia pirmosios instancijos teismui pateiktas nebuvo, ir jokios aplinkybės susijusios su laidavimo sutarties negaliojimo pagrindais teisme nagrinėjamos nebuvo. Todėl toks reikalavimas negali bÅ«ti apeliacijos dalykas (CPK 312 str.).Kreipiantis į teismÄ dėl skolos priteisimo, jokie terminai apginti pažeistas teises praleisti nebuvo.

Å alys laidavimo sutartyje aiÅ¡kiai susitarė, kad laidavimo sutartis Å¡alims galioja iki visiÅ¡ko įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo (sutarties 4.1 p.), t. y. Å¡alys laidavimo sutartimi aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai susitarė, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo. Todėl įstatymo nuostatos dėl terminuoto laidavimo Å¡alių sudarytai laidavimo sutarčiai netaikomos.Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas ir nežinojo, jog skolininkas UAB „Logimata“ nevykdo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ieÅ¡kovui.

Apeliantui buvo gerai žinomos visos skolos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui sÄ lygos ir terminai, jis yra skolininko UAB „Logimata“ vienasmenis valdymo organas ir kartu didžiausias akcininkas, valdantis 95 proc. skolininko įstatinio kapitalo. Todėl jis faktiÅ¡kai kontroliuoja skolininkÄ ir jo vardu priima visus sprendimus, susijusius su skolininko veikla. IeÅ¡kovas dėl skolininko neįvykdytos prievolės 2010 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡tu kreipėsi į apeliantÄ , kaip laiduotojÄ , reikalaudamas įvykdyti prievolę už skolininkÄ , o apeliantui 2010 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡te nustatytais terminais neįvykdžius prievolės už skolininkÄ , ieÅ¡kovas 2010 m. spalio 8 d. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ .Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pažeidė pagrindinę savo prievolę pagal laidavimo sutartį, todėl, vadovaujantis CK 6.64 straipsnio 2 dalimi, jam neatsiranda pareigos pagal laidavimo sutartį.

IeÅ¡kovas laidavimo sutarties pagrindu apelianto atžvilgiu neturi jokių pareigų, kadangi pareigas laidavimo sutartis sukuria iÅ¡imtinai laiduotojui, todėl ieÅ¡kovas negali pažeisti to, ko neturi.Nėra pagrindo teigti, jog teismas, neiÅ¡sireikalavęs atsakovo praÅ¡omos ikiteisminio tyrimo medžiagos, pažeidė jo teisę į pilnavertę. Toks apelianto siekis susijęs su jo noru vilkinti procesÄ , nes pagal baudžiamojo proceso teisės normas (BPK 177 str. 1 d.) ikiteisminio tyrimo medžiaga prie nagrinėjamos bylos negali bÅ«ti prijungta.

NeaiÅ¡ku kokias svarbias bylai aplinkybes gali pagrįsti ikiteisminis tyrimas, jei jis yra pradėtas dėl UAB „Logimata“ dalyvių ir valdymo organų atlikto vertybinių popierių klastojimo ir jų realizavimo. Nėra priežastinio ryÅ¡io tarp ikiteisminio tyrimo ir Å¡ios civilinės bylos, nes skiriasi jų pradėjimo/nagrinėjimo pagrindai. Apeliantas savo praÅ¡yme iÅ¡reikalauti atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagÄ aiÅ¡kiai ir konkrečiai nenurodė, kokias aplinkybes jis įrodinėtų ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kokiÄ Ä¯takÄ ji gali turėti nagrinėjamai bylai ir sprendimui.

Teisėjų kolegija konstatuoja:Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimas paliktina nepakeistas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovui T.

B., kaip laiduotojui, atsirado pareiga atsakyti ieÅ¡kovui OAO „Alfa Trans“ pagal 2009 m. liepos 16 d. Laidavimo sutartį Nr. ATLL-07-/1/2009 už trečiojo asmens UAB „Logimata“ prievolės pagal 2009 m. liepos 16 d. sutartį Nr. SAGL 07/001/2009 netinkamÄ Ä¯vykdymÄ .Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog ieÅ¡kovas OAO „Alfa Trans“ su trečiuoju asmeniu UAB „Logimata“ 2009 m. liepos 16 d. sudarė sutartį Nr. SAGL 07/001/2009, kuria trečiasis asmuo pripažino ieÅ¡kovui skolÄ â€“ 235 115,02 USD sumai, atsiradusiÄ už ieÅ¡kovo suteiktas krovinių gabenimo geležinkeliais paslaugas, taip pat įsipareigojo įsiskolinimÄ sumokėti ieÅ¡kovui periodiniais mokėjimais, paskutinio mokėjimo terminÄ nurodant – 2010 m. liepos 20 d. (31-35 b. l.). 2009 m. liepos 16 d. ieÅ¡kovas su atsakovu T.

B. sudarė laidavimo sutartį Nr. ATLL-07-/1/2009, kuria atsakovas įsipareigojo atsakyti ieÅ¡kovui visu savo turtu, jeigu UAB „Logimata“ tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ir/ar jos dalies grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui, kaip kreditoriui, visÄ UAB „Logimata“ skolÄ (įskaitant palÅ«kanas, netesybas ir visas kitas su tuo susijusias prievoles), kuriÄ ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo patvirtino 2009 m. liepos 16 d. sutartimi Nr. SAGL 07/001/2009 dėl skolos grÄ Å¾inimo Å¡ioje sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir terminais.

Å ia laidavimo sutartimi taip pat buvo sutarta, jog skolininko (UAB „Logimata“) ir laiduotojo (T. B.) atsakomybė yra solidarioji (36-40 b. l.).Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, jog atsakovui atsirado pareiga pagal laidavimo sutartį, ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui likusiÄ UAB „Logimata“ nesumokėtÄ paskolos dalį – 180 000,01 JAV dolerių (482 526 Lt).Atsakovas Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ ginčija keliais aspektais: pirma, anot jo, su ieÅ¡kovu sudaryta laidavimo sutartis pripažintina negaliojančia, vadovaujantis CK 1.90 straipsniu, t. y. kai sandoris sudaromas dėl suklydimo, taip pat Å¡i sutartis laikytina neadekvačia, remiantis CK 6.77 straipsnio 6 dalimi; antra, ieÅ¡kovas pažeidęs laidavimo sutarties 2.5 punkto reikalavimÄ , todėl jis laikomas iÅ¡ esmės pažeidusiu pagrindinę savo prievolę pagal laidavimo sutartį, nes nebendradarbiavo su atsakovu (CK 6.64 str. 1 d.), atitinkamai, vadovaujantis CK 6.64 straipsnio 2 dalimi, atsakovui, kaip laiduotojui, neatsirado pareiga pagal laidavimo sutartį.  Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos pagal ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ â€“ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime ieÅ¡kovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimÄ atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimÄ atsakovui, pateikia Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o atsakovas atsiliepime suformuluoja savo atsikirtimus, pateikia Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus arba prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčija tam tikras byloje nustatinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2008; kt.).

Vadinasi, bÅ«tent ieÅ¡kinio, kartu ir prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visiÅ¡kÄ ginčo iÅ¡sprendimÄ . Teismai, priimdami procesinį sprendimÄ , privalo laikytis pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio ribų. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ , atsiradusiÄ laidavimo sutarčių pagrindu. Pažymėtina, kad atsakovo T. B. pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį nagrinėjamu atveju teismas laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį atsakovui, kadangi atsakovas nepaÅ¡alino teismo nustatytų prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumų (145-146, 183-184, 188 b. l.).

Todėl laikoma, jog atsakovas nepareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio, o bylos nagrinėjimo ribos buvo apibrėžtos ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu. Atsakovas savo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstė aplinkybes, kodėl, jo nuomone, laidavimo sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia ir atitinkamai jo atžvilgiu neturi bÅ«ti taikoma atsakomybė, kylanti iÅ¡ Å¡ios sutarties. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso Å¡alių ginÄÄ dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimÄ , bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant Å¡alies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktÄ negaliojančiu, pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma.

Jeigu teismas, nesant Å¡alies ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktÄ negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimÄ , tirti su tuo susijusius įrodymus, bÅ«tų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001; 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1107/2002; 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004; 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2011, kt.).

Kadangi nagrinėjamos bylos atveju akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teismui savo iniciatyva konstatuoti laidavimo sutartį niekine (CK 1.78 str. 5 d.) nėra nustatyta, vien atsikirtimų į ieÅ¡kinį forma, nepareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinio, laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 312 straipsnyje, nustatančiame draudimÄ apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, kuriais įrodinėjamas pagrindo laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia egzistavimas.Kita vertus, apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su laidavimo sutarties sudarymu, t. y. kad ji buvo sudaryta jį suklaidinant ir pažeidžiant sutarties dėl skolos grÄ Å¾inimo 3.5 punktÄ , taip pat Å¡i sutartis laikytina neadekvačia, nepagrįstos, paremtos paties apelianto iÅ¡dėstyta pozicija.

Tai, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta tik su atsakovu ir nebuvo sudaryta su kitu          UAB „Logimata“ akcininku – M. B., savaime nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog laidavimo sutartis buvo sudaryta suklaidinant, kadangi pačioje laidavimo sutartyje nebuvo sutarta, jog atsakovas laiduos už trečiojo asmens prievoles, tik jei papildomai bus sudaryta laidavimo sutartis su kitu akcininku. Be to, akivaizdu, jog sutarties dėl skolos grÄ Å¾inimo 3.5 punktas buvo nustatytas bÅ«tent kreditoriaus, o ne laiduotojo, naudai.

Taigi, pats kreditorius (ieÅ¡kovas) turėjo teisę nuspręsti, ar sudaryta su atsakovu laidavimo sutartis yra pakankama UAB „Logimata“ prievolių užtikrinimo priemonė. Kadangi daugiau laidavimo sutarčių nebuvo sudaryta, akivaizdu, jog ieÅ¡kovas nusprendė, jog Å¡i prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė yra pakankama. Lietuvos apeliacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.77 straipsnio 6 dalį, yra pasisakęs, jog ši dalis aiÅ¡kintina kartu su to paties straipsnio 4 ir 5 dalimis ir reiÅ¡kia, kad skolininkui savo nuožiÅ«ra pasiÅ«lius kreditoriui laiduotojÄ ar vietoj laidavimo pateikus kreditoriui kitÄ adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dÄ , ginčus dėl pasiÅ«lyto laiduotojo sugebėjimo įvykdyti prievolę ar kito prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«do adekvatumo sprendžia teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-339/2012).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas trečiajam asmeniui iÅ¡ esmės konkretizavo, kas gali bÅ«ti laiduotojais pagal laidavimo sutartis – t. y. skolininko (UAB „Logimata“) dalyviai (akcininkai). Taigi, CK 6.77 straipsnio 6 dalis nagrinėjamu atveju netaikytina. Taip pat neturi teisinės reikÅ¡mės apelianto nurodytos aplinkybės, jog laidavimo sutarties sudarymo dienÄ jis nedisponavo lėšomis ar kilnojamuoju bei nekilnojamuoju turtu, nes laidavimo sutartimi jis įsipareigojo atsakyti už trečiojo asmens įsipareigojimų ieÅ¡kovui nevykdymÄ (netinkamÄ vykdymÄ ) ir turtu, gautinu ateityje (laidavimo sutarties 1.1 p.).

Be to, sudarant laidavimo sutartį, bÅ«tent kreditorius sprendžia, ar su konkrečiu laiduotoju sudaryta laidavimo sutartis yra pakankamas skolininko prievolių užtikrinimo bÅ«das, o laiduotojas, pasiraÅ¡ydamas tokio pobÅ«džio sutartį, iÅ¡ esmės pripažįsta, jog jis bus pajėgus įvykdyti skolininko neįvykdytas prievoles. Ginčo laidavimo sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl ji turi įstatymo galiÄ jÄ sudariusioms Å¡alims (CK 6.189 str.), taip pat ir atsakovui, kaip laiduotojui, pasiraÅ¡iusiam Å¡iÄ sutartį.Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas nepagrįstai vadovaujasi CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatomis.Pagal bendrÄ jÄ taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis).

CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Å iuo atveju prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grÄ Å¾inta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

Nagrinėjamu atveju Å¡alys susitarė, jog laidavimo sutartis galios iki pilno įsipareigojimų pagal Å¡iÄ sutartį įvykdymo (laidavimo sutarties 4.1 p., 37 b. l.). Taigi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , tokiu atveju laidavimo sutartis galioja tol, kol bus grÄ Å¾inta visa skola.Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog jam neatsirado pareigos pagal laidavimo sutartį, vadovaujantis CK 6.64 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, t. y. dėl to, kad ieÅ¡kovas, anot jo, nebendradarbiavo su juo, o bÅ«tent, pažeidė laidavimo sutarties 2.5 punkte nustatytÄ pareigÄ pateikti apeliantui, kaip laiduotojui, raÅ¡tiÅ¡kÄ praneÅ¡imÄ apie skolininko įsipareigojimų dėl skolos mokėjimų nevykdymo, nurodant nevykdymo aplinkybes, per 5 darbo dienas nuo pažeidimo.

Teisėjų kolegija, atmesdama Å¡iuos apelianto argumentus, pirmiausia pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.64 straipsnio nuostatas.Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , yra nurodęs, jog nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, t. y. kreditoriaus nepakankamas bendradarbiavimas lemia skolininko negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008).

Å iuo atveju apeliantas įrodinėja, jog jis neprivalo vykdyti savo prievolių pagal laidavimo sutartį, nes ieÅ¡kovas pažeidė terminÄ , per kurį privalėjo praneÅ¡ti raÅ¡tu apie skolininko prievolių nevykdymÄ , bet neįrodinėja, jog bÅ«tent dėl Å¡io termino pažeidimo jam tapo neįmanoma įvykdyti savo prievoles pagal laidavimo sutartį arba laidavimo sutarties vykdymas buvo apsunkintas. Taigi, nagrinėjamu atveju apskritai negali bÅ«ti taikoma CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata.

Atitinkamai, negali bÅ«ti taikoma ir CK 6.64 straipsnio 2 dalis, nustatanti pagrindÄ atleisti skolininkÄ nuo prievolės įvykdymo, kai kreditorius pats pažeidžia prievolę. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nesikreipė į teismÄ su reikalavimu atleisti jį nuo prievolės vykdymo nei savarankiÅ¡ku ieÅ¡kiniu, nei prieÅ¡ieÅ¡kiniu, t. y. toks reikalavimas Å¡ioje byloje nėra pareikÅ¡tas ir nagrinėtas, todėl Å¡is klausimas iÅ¡ esmės negali bÅ«ti ir apeliacijos objektas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiu, jog Laidavimo sutarties 2.5 punkte nustatyto praneÅ¡imo pateikimo termino pažeidimas turi bÅ«ti laikomas esminiu prievolės pažeidimu.Kaip matyti iÅ¡ sutarties dėl skolos grÄ Å¾inimo, UAB „Logimata“ visÄ Ä¯siskolinimÄ turėjo grÄ Å¾inti iki 2010 m. liepos 20 d.

Paskutinį mokėjimÄ trečiasis asmuo įvykdė 2009 m. lapkričio 10 d. (58 b. l.). PraneÅ¡imÄ apie trečiojo asmens prievolių nevykdymÄ ir reikalavimÄ sumokėti skolininko nesumokėtÄ skolÄ ieÅ¡kovas atsakovui iÅ¡siuntė 2010 m. rugpjūčio 13 d. (41, 42 b. l.).Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad laidavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo atsakyti ieÅ¡kovui ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkas UAB „Logimata“, jeigu skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo prievolę, bei į tai, kad atsakovas įsipareigojo laiduoti ne tik skolos grÄ Å¾inimo, bet ir palÅ«kanų, netesybų ir visų kitų su tuo susijusių prievolių įvykdymÄ , sprendžia, jog Å¡iuo atveju buvo pagrindas ieÅ¡kovui kreiptis į laiduotojÄ tada, kai suėjo galutinis skolos grÄ Å¾inimo terminas – 2010 m. liepos 20 d. (Sutarties dėl skolos grÄ Å¾inimo 3.3 p., Laidavimo sutarties 1.1 ir 2.1. p.), o bÅ«tent, kai buvo galima nustatyti galutinę UAB „Logimata“ prievolių neįvykdymo apimtį.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog ieÅ¡kovas, kreipdamasis į jį, kaip laiduotojÄ , pažeidė Laidavimo sutarties 2.5 punkte nustatytus kreipimosi terminus - t. y. pažeidė įsipareigojimÄ kreiptis į laiduotojÄ po 5 darbo dienų nuo pažeidimo. Tačiau toks sutartinio įsipareigojimo pažeidimas negali bÅ«ti laikomas esminiu Laidavimo sutarties pažeidimu ir savaime negali eliminuoti laiduotojo prievolės įvykdyti skolininko UAB „Logimata“ neįvykdytas prievoles, kadangi buvo laidavimo sutartimi buvo sutarta, jog laidavimo sutartis galioja iki visiÅ¡ko įsipareigojimų pagal Å¡iÄ sutartį įvykdymo (Laidavimo sutarties 4.1 p.).

Be to, ieÅ¡kovas į laiduotojÄ kreipėsi nežymiai pažeidęs minėtÄ terminÄ . Anot apelianto, tai, kad jis buvo vienas didžiausių UAB „Logimata“ akcininkų ir laikinai einantis direktoriaus pareigas, bei jam buvo žinomos UAB „Logimata“ veiklos aplinkybės, nesuponuoja fakto, kad jis turi vykdyti prisiimtas prievoles pagal laidavimo sutartį. Tačiau nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovui buvo žinoma, kad UAB „Logimata“ nevykdo savo įsipareigojimų pagal skolos grÄ Å¾inimo sutartį.

Taigi, tas faktas, jog apie UAB „Logimata“ įsipareigojimų nevykdymÄ (pažeidimÄ ) ieÅ¡kovas atsakovÄ informavo vėliau, nei buvo numatyta laidavimo sutarties 2.5 punkte, savaime negali bÅ«ti traktuojamas kaip informavimo pareigos pažeidimas bei tai negali atleisti atsakovo nuo jo, kaip laiduotojo, pareigų vykdymo, nes tai prieÅ¡tarautų pačiai laidavimo sutarties esmei – ja buvo užtikrintas UAB „Logimata“ prievolių įvykdymas.Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog už skolininko (UAB „Logimata“) prievoles ieÅ¡kovui laidavo tiesiogiai su skolininku susijęs asmuo – Å¡io privataus juridinio asmens pagrindinis akcininkas, turintis 2450 vnt. iÅ¡ 2500 vnt. akcijų (204 b. l.), kuris skolos grÄ Å¾inimo laikotarpiu taip pat buvo ir skolininko direktorius (122 b. l.).

Laiduotojas, bÅ«damas pagrindinis skolininko dalyvis ir administracijos vadovas, darė arba galėjo ir turėjo daryti tiesioginę įtakÄ tiek priimant sprendimÄ dėl Å¡io juridinio asmens sudaromų sutarčių (tiek dėl ginčo skolos grÄ Å¾inimo sutarties), tiek dėl prievolių pagal sutartis vykdymo ir kontrolės. Laidavęs už savo valdomo ir kontroliuojamo juridinio asmens prievoles, įsipareigojęs atsakyti už visas skolininko prievoles nepriklausomai nuo jų dydžio ir atsiradusių neįvykdymo pasekmių, atsakovas negali bÅ«ti atleistas nuo solidariosios prievolės grÄ Å¾inti skolÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡sireikalavęs atsakovo praÅ¡omos ikiteisminio tyrimo medžiagos, pažeidė jo teisę į pilnavertę gynybÄ .Anot apelianto, ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtintų, jog ieÅ¡kovas nutraukė skolos grÄ Å¾inimo sutartį ir pareikalavo UAB „Logimata“ grÄ Å¾inti visÄ nesumokėtÄ skolos sumÄ , t. y. kad galimai prievolės įvykdymo terminas suėjo 2010 m. pavasarį, atitinkamai, bÅ«tų galima taikyti CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pagal CK nuostatas, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius lizingo sutartimi prisiimtų prievolių, pareiga jas įvykdyti atsiranda laiduotojui, o kreditorius įgyja teisę reikalauti prievolės įvykdymo ne tik iÅ¡ skolininko, bet ir iÅ¡ laiduotojo (CK 6.76 str. 1 d., 6.81 str. 1 d.). Laidavimo sutartyje sutarties Å¡alys susitarė, jog skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidarioji (1.1 p.), taip pat tai, kad laiduotojas atsisako nuo teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų skolininko turtÄ (2.6 p.).Å iuo atveju aplinkybė, ar skolos grÄ Å¾inimo sutartis buvo nutraukta, ar ne, teisinės reikÅ¡mės neturi.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog skolininkui UAB „Logimata“ yra iÅ¡kelta bankroto byla ir ieÅ¡kovas yra įtrauktas į bankroto bylÄ su 484 992,03 Lt dydžio finansiniu reikalavimu (125 b. l.). BUAB „Logimata“ bankroto administratorius patvirtino, jog Å¡is finansinis reikalavimas buvo pareikÅ¡tas tuo pačiu pagrindu, kaip ir nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys atsakovui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Å¡is ieÅ¡kovo finansinis reikalavimas yra patenkintas. Todėl, jei iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos bÅ«tų nustatyta, kad ieÅ¡kovas nutraukė su UAB „Logimata“ sudarytÄ skolos grÄ Å¾inimo sutartį, tai nesudarytų pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas atleido UAB „Logimata“ nuo neįvykdytų prievolių įvykdymo, o kartu nuo savo pareigų tapo atleistas ir laiduotojas.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju buvo laiduota neterminuotam laikui ir ginčijamoje sutartyje susitarta dėl laidavimo galiojimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo. Taigi, nagrinėjamu atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostata negali bÅ«ti taikoma.Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas kreditoriaus teises pagrindinio skolininko ir laiduotojų atžvilgiu tuomet, kai pagrindiniam skolininkui yra iÅ¡kelta bankroto byla, yra nurodęs, kad bankrutuojant skolininkui, kreditoriui iÅ¡lieka tiek teisė pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ skolininkui jo bankroto byloje, tiek iÅ¡ solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) iÅ¡plaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ laiduotojui, tiek abiem kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Taigi, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, pagrindiniam skolininkui, kuriam Å¡iuo metu iÅ¡kelta bankroto byla, neįvykdžius prievolės, tinkamai realizavo teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ laiduotojui – atsakovui. Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias laidavimo santykius, tinkamai nustatė ir įvertino bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes bei padarė pagrįstas iÅ¡vadas.

Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , vadovaujantis CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatomis, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas tenkinamas iÅ¡ dalies – iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisiant ne 2000 Lt, kaip tai nurodyta pateiktuose bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančiuose dokumentuose (224, 225 b. l.), bet priteisiant Teisingumo ministro    2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 8.11 punktu nustatytÄ maksimalų dydį atitinkančiÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ â€“ 1200 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimÄ nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo T.

B. ieÅ¡kovui OAO „Alfa trans“ 1200 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                  Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                                                            Gintaras Pečiulis                                                                               Donatas Å ernas