2021-11-25 Nr. CB-9831-2-06-3-03014-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-5941

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03014-2020-3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2021 m. lapkričio 16 d. paduotu atsakovės I. M. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT) 2020 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 10E 633 tenkino pareiškėjos (vartotojos) I. M. prašymą, t. y. pripažino pagrįstu reikalavimą nutraukti sudarytą megztinio pirkimo–pardavimo sutartį ir įpareigojo pardavėją UAB „Pilies papėdė“ grąžinti vartotojai už megztinį sumokėtus 36 Eur. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. spalio 7 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą ir, ieškovės UAB „Pilies papėdėje“ ieškinį tenkinus, panaikino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. kovo 26 d. nutarimą.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą ieškinį atmesti, arba, nesant tokios galimybės, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, arba, nesant tokios galimybės, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad yra kasacinio skundo pagrindai remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu – skundžiamame teismo sprendime nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde išdėstyti esminiai argumentai:

1. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Teismai nagrinėdami bylą padarė esminius procesinius teises pažeidimus, nes netinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), juos vertino pasirinktinai, nevertino įrodymų viseto, neargumentavo, kodėl vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmeta arba iš viso nevertina, t. y. visapusiškai neišnagrinėjo bylos aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, kas tiesiogiai įtakojo neteisėto ir nepagrįsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimą. Sprendimas priimtas remiantis tik ekspertizės išvada ir ieškovės argumentais. Ieškovė nepaneigė, kad atsakovė galimai įsigijo dėvėtą megztinį, o kaip tik patvirtino, kad megztinis galėjo būti matuojamas kelių galimų pirkėjų.

2. Skundžiamame sprendime apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad ginčijamame VVTAT nutarime ir išvadoje buvo tinkamai išspręstas klausimas, kad prekė prekinės išvaizdos nėra praradusi, o ekspertizės akto duomenys neįrodo tiesioginio fakto, kad atsakovė megztuką dėvėjo ar kitaip jį naudojo. Ieškovė nepriėmė megztinio, kadangi megztinis buvo stipriai suglamžytas ir skleidė naujiems tekstilės gaminiams nebūdingą kvapą. Ekspertizės aktas neįrodo fakto, kad pati atsakovė dėvėjo megztuką ir nėra pašalintos jokios abejonės byloje, kad dėvėjimą galėjo sukelti kitos ieškovės salono klientės ar megztuko laikymas maišelyje. Ieškovės nepagrįstai nurodė drabužio specifinį kvapą, norėdama išvengti pinigų už megztinį grąžinimo. VVTAT, 2020-03-23 atlikusi megztinio apžiūrą, savo gaminio (paslaugos) vertinimo išvadoje nustatė, kad megztinis nepraradęs prekinės išvaizdos ir vartojamųjų savybių. Ieškovė neįvykdė prievolės pagal CK 6.362 straipsnio 1 dalį grąžinti pinigus pirkėjai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamu teismo sprendimu bei nepagrindžiama, kad bylą išnagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti D. R. už I. M. sumokėtą 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminį mokestį 2021 m. lapkričio 16 d. AB Swedbank.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Artūras Driukas

Egidija Tamošiūnienė