2021-09-22 Nr. AB-19221-3-61-3-03068-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3462-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03068-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 29.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2019 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. M01-0100-1 „Dėl pateiktos projekto registracijos formos nevertinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Agentūrą įvertinti pateiktą projekto registracijos formą reg. Nr. KK-AM-M01-0100.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam su O. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas). Pareiškėjas, siekdamas gauti kompensacinę išmoką dėl Gyvenamojo namo atnaujinimo, dalyvavo 2019 m. gegužės 27 d. Agentūros interneto svetainėje skelbtame kvietime teikti projektų registracijos formas pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 metų sąmatą detalizuojančio plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. D1-275 (toliau – ir Planas), priemonę „Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo), pasiekiant ne mažesnę nei B namo energinio naudingumo klasę ir sumažinant šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40 proc. lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo“ (toliau – ir Priemonė). Pareiškėjo teigimu, jis 2019 m. birželio 17 d. Agentūroje užregistravo pateiktą projekto registracijos formą reg. Nr. KK-AM-M01-0100, pridėjo energinio naudingumo sertifikatą Nr. GV-0253-00337, kuriame nurodytos dvi svarbios aplinkybės, t. y. kad jis išduotas 2019 m. birželio 14 d. ir kad jame nurodyta B pastato energinio naudingumo klasė. Pasak pareiškėjo, prie projekto registracijos formos jis taip pat pridėjo energinio naudingumo sertifikatą (Nr. GV-0253-00000), patvirtinantį, kad prieš modernizavimą Gyvenamojo namo energinio naudingumo klasė buvo F.

3. Pareiškėjo manymu, Agentūra neanalizavo pateiktų dokumentų turinio, vertino tik pateiktų dokumentų formą, tuo suvaržydama pareiškėjo teisę, atlikus namo modernizavimą iki projekto registracijos formos pateikimo dienos, gauti kompensacinę išmoką. Siekdamas Gyvenamojo namo B energinio naudingumo klasės, pareiškėjas nurodė statybos darbus ūkio būdu atlikęs 2017 metais. Modernizavimo tikslą esą patvirtina įsigytos medžiagos. Pareiškėjo teigimu, energinio naudingumo sertifikatas Nr. GV-0253-00337 patvirtina, kad Gyvenamojo namo B energinio naudingumo klasė buvo pasiekta ir užregistruota 2018 m. birželio 14 d. Gyvenamasis namas statytas prieš 50 metų, jo priestatas – prieš 30 metų, todėl prieš modernizavimą Gyvenamasis namas net teoriškai negalėjo turėti B energinio naudingumo klasės.

4. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Agentūra nurodė, kad atlikusi registracijos formos ir joje pateiktų duomenų vertinimą nustatė, jog energinio naudingumo sertifikatų registre, kurį tvarko ir už kurio duomenų teisingumą atsako Statybos produkcijos sertifikavimo centras (toliau – SPSC), nurodyta, kad Gyvenamojo namo unikaliu numeriu išduotas vienas energinio naudingumo sertifikatas, kuriame nurodyta B energinio naudingumo klasė. Nustačiusi, kad energinio naudingumo sertifikatas iki pastato atnaujinimo nebuvo užregistruotas, Agentūra sprendė, kad pastatas, kuriam prašoma kompensacinė išmoka, sertifikuotas kaip atitinkantis B energinę naudingumo klasę. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybių nustatyti, kokia buvo pastato energinio naudingumo klasė iki modernizavimo darbų, neįmanoma apskaičiuoti ir nustatyti realių ir būtinų išlaidų, skirtų pastatui modernizuoti siekiant sutaupyti šiluminę energiją ir pasiekti B klasę.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. T. skundą.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Agentūra 2019 m. gegužės 27 d. interneto svetainėje www.apva.lt paskelbė kvietimą teikti registracijos formas pagal Priemonę; pareiškėjas 2019 m. birželio 17 d. Agentūrai pateikė registracijos formą reg. Nr. KK-AM-M01-0100, kartu pateikė energinio naudingumo sertifikatą Nr. GV-0253-00337, kuriame pažymėta, kad jis išduotas 2019 m. birželio 14 d., nurodyta B pastato energinio naudingumo klasė, taip pat pridėjo energinio naudingumo sertifikatą (Nr. GV-0253-00000), sudarytą D. M., kuriame nurodyta, kad prieš modernizavimą Gyvenamojo namo energinio naudingumo klasė buvo F; Agentūra ginčijamu Sprendimu atmetė pareiškėjo projektą ir neskyrė finansavimo, motyvuodama, jog nėra žinoma Gyvenamojo namo energinio naudingumo klasė iki pastato atnaujinimo pradžios, Gyvenamasis namas (B energinė klasė) neatitinka kvietimo sąlygų.

8. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 39 dalimi, 12 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-641 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 44–46 punktais bei Plano nuostatomis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Gyvenamojo namo energinio naudingumo sertifikatas iki pastato atnaujinimo būtų užregistruotas SPSC kaip F energinio naudingumo klasė, o nagrinėjamu atveju turi būti įrodytas pats sertifikato įregistravimo faktas. SPSC Gyvenamajam namui 2019 m. birželio 14 d. yra išduotas vienintelis energinio naudingumo sertifikatas, kuriame nurodyta B energinio naudingumo klasė, todėl Agentūra neturėjo pagrindo skirti finansavimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tik registruotas ir paskelbtas sertifikatas yra galiojantis. Nagrinėjamu atveju pastato energinio naudingumo sertifikatas, kuriame nurodyta pastato energetinio naudingumo klasė F, neregistruotas SPSC, todėl yra negaliojantis.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-647-756/2021 panaikino Vilniaus apygardos administracinis teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Agentūros reikalavimas pateikti pastato energinio naudingumo sertifikatą, kuriame būtų nurodyta pastato energinio naudingumo klasė prieš modernizavimą, yra suprantamas ir logiškas, nes kitaip nebūtų galimybės apskaičiuoti prioritetinius balus; neginčytina ir tai, kad tinkamos finansuoti išlaidos yra realios ir būtinos projektui įgyvendinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas, ūkio būdu renovavęs Gyvenamąjį namą 2017 metais, atitiko tinkamų išlaidų sąlygą (tinkamomis laikomos išlaidos, kurios yra patirtos ne anksčiau kaip prieš 3 metus nuo metų, kuriais paskelbtas kvietimas teikti registracijos formas, pradžios ir skirtos projektų, mažinančių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį), o kokios konkrečiai jo patirtos išlaidos buvo realios ir būtinos projektui įgyvendinti, kurias būtų galima finansuoti pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptis iš pareiškėjo pateiktų dokumentų turėtų / galėtų paskaičiuoti Agentūra, galimai pasitelkusi specialistus (ekspertus).

Atsakovo teiginių, kad ekspertas negali įvertinti ir atsakyti į klausimą, kurią energinio naudingumo klasę atitiko Gyvenamasis namas prieš modernizavimą, ir kad visos pareiškėjo bei eksperto išvados yra paremtos prielaidomis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikė nepagrįstais, o pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad išlaidos buvo paskaičiuotos Plane, numatančiame jo teisę į kompensacinę išmoką nurodytu laikotarpiu, nepaneigta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, nei Agentūra, nei pirmosios instancijos teismas neanalizavo eksperto D.

M. surašyto pastato energinio naudingumo sertifikato, teismas neiškvietė jo į posėdį ir neapklausė kaip specialisto. Kilus kokiai nors pagrįstai abejonei dėl šio eksperto sertifikate Nr. GV-0253-00000 nustatytos pastato energinio naudingumo F klasės (iki pastato modernizavimo), teismas turėjo galimybę skirti atitinkamą ekspertizę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad nebūtų nei teisinga, nei protinga, jei asmuo netektų galimybės dalyvauti Priemonėje vien dėl to, kad neturi SPSC įregistruoto sertifikato, patvirtinančio pastato energinio naudingumo klasę iki modernizavimo (kurio metu buvo pasiekta B energinio naudingumo klasė).

Priemonei esant kompensacinio pobūdžio, turėtų būti atsižvelgiama ir į pastato modernizavimo metu buvusias faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei tai, ar asmens elgesys tokioje situacijoje atitiko protingumo ir rūpestingumo kriterijus.

III. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 1 d. sprendimu tenkino pareiškėjo R. T. skundą – panaikino Agentūros Sprendimą ir įpareigojo Agentūrą įvertinti pateiktą projekto registracijos formą Nr. KK-AM-M01-0100.

12. Pirmosios instancijos teismas posėdyje apklausė ekspertą D. M., kuris pateikė paaiškinimus, kad: pareiškėjo kvietimu atliko jo renovuoto Gyvenamojo namo energinio naudingumo paslaugą; pareiškėjas ekspertui pateikė visus dokumentus, ekspertas nuvyko į vietą, pagal faktinius bei dokumentinius duomenis, atlikus skaičiavimus buvo išrašytas energinio naudingumo sertifikatas; iš pareiškėjo sulaukė klausimo, ar galėtų išduoti energinio naudingumo sertifikatą, patvirtinantį Gyvenamojo namo energinę vertę iki modernizavimo; pareiškėjui paaiškino, kad to padaryti negali, nes modernizavimo darbai jau atlikti, pasiūlė pareiškėjui galimybę iš dokumentų atlikti tikėtiną vertinimą, kokia namo energinio naudingumo klasė buvo iki modernizavimo tik iš dokumentų, atlikus skaičiavimus; paaiškino, kad toks dokumentas nėra registruojamas, nes tai tik teorija „kas būtų, jeigu būtų“; pareiškėjas sutiko, pateikė paaiškinimus, kad Gyvenamasis namas iki modernizavimo niekada nebuvo renovuotas;

įvertino nekilnojamojo turto kadastro bylos duomenis ir surašė energinio naudingumo sertifikatą; jei pareiškėjas tokią paslaugą būtų užsakęs iki modernizavimo, išduotą energinio naudingumo sertifikatą F būtų galėjęs tinkamai įregistruoti; skaičiavimai buvo atlikti pagal pareiškėjo paaiškinimus ir dokumentinę medžiagą; jei nebūtų buvusi atlikta modernizacija, pastato energinė vertė iki modernizacijos tikėtina būtų nustatyta F; pareiškėjui išrašydamas energinio naudingumo sertifikatą iki renovacijos pateikė kaip prielaidą, nes užregistruoti tokio sertifikato nėra galimybės;

„tikėtina“ reiškia, kad išduoto sertifikato įregistruoti negalėjo, o sertifikatą surašė iš apskaičiuotų duomenų bei pareiškėjo teiktų paaiškinimų; duomenys buvo skaičiuojami pagal atliktus modernizavimo darbus, gaunant rezultatą, koks energinis Gyvenamojo namo naudingumas buvo iki modernizavimo; atlikus skaičiavimus gali būti nustatoma ir kita energinio naudingumo klasė ir tai priklauso nuo skaičiuojamos programos, kurios yra keičiamos; nagrinėjamu atveju, buvo įvertinta dokumentinė medžiaga, tai, kad Gyvenamasis namas šildomas kietu kuru, bei pateiktus pareiškėjo paaiškinimus, kad iki modernizavimo Gyvenamasis namas nebuvo renovuotas;

į skaičiavimo programą įvedus visus turimus duomenis, gautas atsakymas, kad naudingumas iki renovacijos buvo F klasės; skaičiavimai atlikti sertifikuota programa NRG6, kurios tobulinimų ir pakeitimų ginčo laikotarpiu nebuvo; ekspertas naudojasi tik sertifikuotomis programomis; iš esmės faktiniai duomenys nesiskiria nuo kadastro bylos duomenų.

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog eksperto išvada, paaiškinimai yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, šalių bei eksperto pateiktus paaiškinimus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-647-756/2021 pateiktus išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti eksperto pateiktu vertinimu bei pateiktu sertifikatu Nr. GV-0253-00000. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė Agentūros argumentus, esą šiuo metu nėra galimybės nustatyti, kokia buvo Gyvenamo namo naudingumo klasė, pažymėjo, jog ekspertas paaiškino, kad vertinimas buvo atliktas remiantis ne tik pareiškėjo paaiškinimais, bet ir nekilnojamojo turto kadastro bylos duomenimis bei atlikto modernizavimo medžiagų ir darbų išlaidų vertinimu; ekspertui įvertinus modernizavimui sunaudotas medžiagas, darbų apimtis, pareiškėjo ekspertui pateiktus paaiškinimus ir kadastro bylos duomenis, Gyvenamajam namui energinio naudingumo klasę iki jo renovacijos jis nustatė pagrįstai; ekspertas patvirtino, kad apskaičiuojant naudingumo klasę F naudojo sertifikuotą programą, kuri nebuvo pakeista. Atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų, išskyrus, kad energinio naudingumo klasė turėjo būti nustatyta iki modernizavimo, kokių veiksmų asmuo turi imtis, susidarius tokiai situacijai, t. y. kuomet namo modernizavimas yra atliktas anksčiau nei paskelbta programa, kuria kompensuojamos asmenų, atlikusių modernizavimo darbus, prieš tam tikrą laiko tarpą (ne anksčiau kaip prieš 3 metus nuo metų, kuriais paskelbtas kvietimas teikti registracijos formas, pradžios). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo argumentai, kad kiti asmenys pristatė visus reikiamus dokumentus, nepaneigia šioje byloje pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, kad prieš Gyvenamojo namo modernizavimą jis negalėjo žinoti, kad programa bus vykdoma ir kad bus reikalaujama dokumento, kuris patvirtintų Gyvenamojo namo energinę klasę iki modernizavimo.

14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Agentūra neištyrė pareiškėjo pateiktų įrodymų, neįvertino ginčui reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą, kuris turi būti naikinamas, o Agentūra įpareigojama įvertinti pateiktą projekto registracijos formą Nr. KK-AM-M01-0100 pagal teismo pateiktus išaiškinimus.

IV. 15. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo atmesti pareiškėjo R. T. skundą. Atsakovas taip pat prašo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti SPSC ir įpareigoti jį: pateikti išvadą dėl neregistruoto sertifikato Nr. GV-0253-00000; pateikti išvadą dėl pareiškėjo ir eksperto nuomonės, kad pastato energinė vertė iki modernizacijos tikėtina būtų nustatyta F; pateikti išvadą, ar įvertinus modernizuoti sunaudotas medžiagas, darbų apimtis, pareiškėjo ekspertui pateiktus paaiškinimus ir kadastro bylos duomenis, Gyvenamajam namui energinio naudingumo klasę iki Gyvenamojo namo renovacijos galima tiksliai nustatyti prieš tai buvusią pastato energinio naudingumo klasę ir tikslias namo iki modernizavimo darbų skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudas, siekiant įvertinti, ar modernizavimo darbai jas sumažino ne mažiau kaip 40 proc.; ar galima tiksliai nustatyti, kiek buvo sumažintos skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos, lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, kai pastato energinė vertė iki modernizacijos tik tikėtina, kad būtų nustatyta F.

16. Atsakovas nurodo, kad Agentūra vertindama pareiškėjo paraišką nustatė, kad eksperto sertifikatas Nr. GV-0253-00000, nustatantis pastato energinio naudingumo F klasę (iki pastato modernizavimo) negali būti vadinamas sertifikatu, nes sertifikatu gali būti vadinamas tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotas sertifikatas, kuriame pagal Tvarkos aprašo reikalavimus įvertintas pastato energijos suvartojimas ir nurodoma energinio naudingumo klasė bei kuriam keliami atitinkami reikalavimai. Tik įtrauktas į išduotų Sertifikatų sąrašą sertifikatas yra galiojantis ir gali būti išduodamas užsakovui.

Šiuo atveju, kaip teismo posėdyje pripažino ekspertas D. M., tai kas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo vadinama eksperto sertifikatu Nr. GV-0253-00000, juo negali būti vadinama, nes tai yra tik informacinis lapelis pareiškėjui, todėl jis negali būti vertinamas kaip oficialus dokumentas. Agentūros teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo išpildytas nė vienas Tvarkos apraše įtvirtintas reikalavimas, todėl negalima vadovautis minėtame neoficialiame dokumente pateiktais duomenimis. Atsakovas taip pat pažymi, jog ekspertas D.

M. paaiškino, kad jei pareiškėjas aptariamą paslaugą būtų užsakęs iki modernizavimo, išduotą energinio naudingumo sertifikatą F būtų buvę galima tinkamai įregistruoti. Nagrinėjamu atveju skaičiavimai buvo atlikti pagal pareiškėjo paaiškinimus ir dokumentinę medžiagą, ginčo energinio naudingumo iki pastato renovacijos sertifikatas pateiktas kaip prielaida, o Agentūra, atlikdama paraiškų ir pateiktų dokumentų vertinimą, negali vadovautis prielaidomis. Kompensacinė išmoka rezervuojama tik pagal galiojančiais dokumentais pagrįstas aplinkybes ir vadovaujantis teisės aktais.

Agentūrai svarbu ne tik buvusi namo energinė klasė, bet ir šildymo energijos sąnaudos. Pagrindinis Priemonės tikslas – modernizavus namą pasiekti ne mažesnę nei B namo energinio naudingumo klasę ir sumažinti skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 4 proc., lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo. Nežinodama patvirtintos informacijos apie šiluminės energijos sąnaudas iki projekto įgyvendinimo, Agentūra negali įvertinti, ar projekto tikslas pasiektas, ir negali skirti kompensacinės išmokos.

Visi pareiškėjo skaičiavimai, pagrindžiantys Gyvenamojo namo efektyvumo klasę iki modernizavimo, yra pagrįsti prielaidomis, tai patvirtino teismo posėdyje apklaustas ekspertas ir pats teismas, todėl neįmanoma objektyviai įvertinti, ar pareiškėjo atliktas Gyvenamojo namo modernizavimas atitinka visas Priemonėje nustatytas sąlygas, todėl paramos suteikimas tokiam projektui pažeistų lygybės ir sąžiningumo principus.

17. Pareiškėjas R. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Pareiškėjas pažymi, jog tai, kad jo pateiktas energinio naudingumo sertifikatas, pagrindžiantis pastato energinę klasę F prieš modernizavimą, nėra registruotas, nereiškia, kad jis nėra teisingas – sertifikato registravimas atlieka išviešinimo funkciją, tačiau nedaro įtakos sertifikato turiniui ir pastato energinei klasei. Sertifikavimą prižiūrinti institucija pati duomenų, reikalingų pastato energiniam naudingumui pagrįsti, nerenka, kompiuterine programa yra tik patikrinama, ar yra pakankami ir teisingi energinio naudingumo skaičiavimams naudoti duomenys, ar naudota galiojanti skaičiavimo programos versija, ar galioja sertifikavimo eksperto atestatas, ar pateiktas sertifikatas (jo forma) atitinka nustatytus reikalavimus.

Ekspertas D. M. teismo posėdyje nurodė, kad skaičiavimai buvo atlikti sertifikuota programa. Pareiškėjo teigimu, pastato energinio naudingumo klasė gali būti nustatyta ir remiantis kadastro byla, pareiškėjo paaiškinimais ir pastato apžiūra, kuriuose yra visi duomenys, reikalingi energinio naudingumo skaičiavimams prieš pastato modernizavimą atlikti. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo pateiktas eksperto D. M. sudarytas sertifikatas ir jo suteikta informacija. Pareiškėjas pažymi, kad jis tik „aprengė“ namą iš išorės, nekeisdamas namo konstrukcijų, šią aplinkybę pagrindžia eksperto D.

M. parodymai, kad iš esmės faktiniai duomenys nesiskiria nuo kadastro bylos duomenų. Prieš pradėdamas modernizavimą, pareiškėjas negalėjo žinoti apie ateityje būsiančią programą ir kad bus reikalaujama dokumento, patvirtinančio Gyvenamojo namo energinę klasę iki modernizavimo. Pareiškėjui nebuvo įmanoma įvykdyti atsakovo keliamo reikalavimo pateikti SPSC registruotą energinio naudingumo sertifikatą, kuriame nurodyta Gyvenamojo namo energinio naudingumo klasė prieš modernizavimą, kadangi pastato modernizavimas buvo atliktas 2017 metais.

Pareiškėjas, kaip ir kiekvienas apdairus ir rūpestingas statytojas, atliko pastato modernizavimą pagal jam keliamus reikalavimus ir vengė išlaidų darbams ar tyrimams, apie kurių privalomumą, siekiant įgyti atitinkamas teises (šiuo atveju teisę į kompensacinę išmoką), nebuvo informuotas. Pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad atsiradus galimybei gauti kompensacinę išmoką dėl pastato energinio naudingumo klasės padidinimo iš jo nebus reikalaujama dokumentų tokia forma, kokios jam, veikiant sąžiningai, nėra įmanoma gauti.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad energinio naudingumo sertifikato gali būti reikalaujama tik užbaigus rekonstrukciją. Be to, net ir pagrindžiant po pastato modernizavimo pasiektą energinio naudingumo klasę, energinio naudingumo sertifikatas yra tik vienas iš pavyzdinių dokumentų, kurio gali būti reikalaujama kompensacinei išmokai gauti. Pasak pareiškėjo, tarp jo ir Agentūros susiklostė ne statybos, o administraciniai teisiniai santykiai dėl kompensacinės išmokos, kuriuose, aiškiai to nenurodžius, Tvarkos apraše numatytas teisinis reguliavimas negalėjo būti taikomas.

Agentūra visiškai neatsižvelgė į susiklosčiusią pareiškėjo situaciją ir modernizavimo metu galiojusius teisės aktus, todėl jos reikalavimas dėl sertifikato registravimo neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų.

19. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog Agentūra nenurodė jokių SPSC teisių ir pareigų, kurioms gali turėti įtakos šios bylos išsprendimas. Atsakovas pateikė prašymą gauti naujus įrodymus, tačiau nenurodė priežasčių, dėl kurių toks prašymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, nepagrindė naujų įrodymų būtinybės. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama du kartus, tačiau atsakovas neteikė jokių prašymų, susijusių su SPSC įtraukimu ir išvados teikimu, nors tokią galimybę turėjo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pastato energinio naudingumo klasė nustatoma ne pagal kažkokį tikslų rodiklio dydį, o pagal rodiklio intervalą. Todėl nereikia ekspertinio vertinimo tam, kad būtų nustatyta, jog tikslių rodiklių neįmanoma apskaičiuoti nepriklausomai nuo to, ar sertifikatas yra surašomas prieš pastato modernizavimą, ar po jo, nes nė vienu atveju nėra ardomos pastato konstrukcijos, o duomenys yra imami iš pastato projekto, kadastro ir pastato savininko paaiškinimų. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas po nepalankaus jam sprendimo pirmosios instancijos teisme savo prašymais siekia apeliaciniame teisme pratęsti bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 20. Ginčas byloje kilo dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo nuspręsta nevertinti pareiškėjo R. T. pateiktos projekto pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 metų sąmatą detalizuojančio plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. D1-275, priemonę „Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo), pasiekiant ne mažesnę nei B namo energinio naudingumo klasę ir sumažinant šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40 % lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo“ registracijos formos, pagrįstumo ir teisėtumo.

21. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti eksperto vertinimu bei pateiktu sertifikatu Nr. GV-0253-00000 apie Gyvenamojo namo energinio naudingumo klasę iki jo renovacijos, eksperto vertinimas buvo atliktas remiantis ne tik pareiškėjo paaiškinimais, bet ir nekilnojamojo turto kadastro bylos duomenimis bei atlikto modernizavimo medžiagomis ir darbų išlaidomis.

22. Atsakovas Agentūra su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad sertifikatu gali būti vadinamas tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotas sertifikatas, kuriame pagal Tvarkos aprašo reikalavimus įvertintas pastato energijos suvartojimas ir nurodoma energinio naudingumo klasė bei kuriam keliami atitinkami reikalavimai. Atsakovo teigimu, pareiškėjas tokio sertifikato Agentūrai nepateikė, o jo pateiktame D. M. parengtame sertifikate Nr. GV-0253-00000 nurodyti duomenys, esą Gyvenamojo namo energinė vertė iki modernizacijos buvo F, yra pagrįsti prielaidomis, kuriomis Agentūra, atlikdama paraiškų ir pateiktų dokumentų vertinimą, negali vadovautis.

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2019 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. D1-275 patvirtino Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą detalizuojantį planą, kurio 1.1.2 punkte nustatė, kad fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties namus, kurių statyba yra užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, gali teikti paraiškas pagal priemonę „Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant ne mažesnę nei B namo energinio naudingumo klasę ir sumažinant skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40% lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo“. Kompensacinė išmoka apskaičiuojama pagal fiksuotus dydžius. Projektams taikomi atrankos kriterijai: 1) vertinama pagal turėtą aukščiausią namo energinio naudingumo klasę iki pastato atnaujinimo (modernizavimo) pradžios (aukštesnis balas skiriamas projektams, kurie prieš pastato atnaujinimą (modernizavimą) turėjo žemesnę energinio naudingumo klasę, t. y. jei iki pastato atnaujinimo modernizavimo pastatas buvo: C klasės – 2 balai; D klasės – 4 balai; E klasės – 6 balai; F klasės – 8 balai; G klasės – 10 balų); 2) vertinamas kompensacijos dydis pagal pasirinktas energijos vartojimo efektyvumo priemones (aukštesnis balas skiriamas projektui, kurio kompensacinės išmokos dydis pagal apsirinktas energijos vartojimo efektyvumo priemones yra mažesnis: kai projekto kompensacinės išmokos dydis iki 5 000 Eur – 5 balai; kai projekto kompensacinės išmokos dydis nuo 5 001 Eur iki 7 500 Eur imtinai – 4 balai; kai projekto kompensacinės išmokos dydis nuo 7 501 Eur iki 9 500 Eur imtinai – 3 balai; kai projekto kompensacinės išmokos dydis nuo 9 501 Eur iki 11 500 Eur imtinai – 2 balai; kai projekto kompensacinės išmokos dydis nuo 11 501 Eur iki 14 500 Eur imtinai – 1 balas).

25. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 patvirtintame Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos apraše (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d.) nustatyta, kad įsigaliojus einamųjų metų metinę sąmatą detalizuojančiam planui, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas atsakingosios institucijos interneto svetainėje paskelbiama informacija apie preliminarias kvietimų paskelbimų datas ir pagrindines sąlygas (73 p.). Ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo einamųjų metų metinę sąmatą detalizuojančio plano įsigaliojimo dienos atsakingoji institucija savo interneto svetainėje paskelbia kvietimus teikti paraiškas (paraiškų pateikimo terminus, paraiškų priėmimo ir atrankos būdą, sąlygas ir privalomų su paraiška pateikti dokumentų sąrašą) pagal šios tvarkos aprašo 5.1, 5.2, 5.4 ir 5.7 papunkčiuose nurodytas priemones ir pateikia prašymą Aplinkos ministerijai paskelbti Aplinkos ministerijos interneto svetainėje šią informaciją (74 p.). Užpildyta paraiška teikiama atsakingajai institucijai kartu su privalomai pateiktinais dokumentais. Prie paraiškos privalomai pateikiamų dokumentų (paraiškos priedų) sąrašas, atsižvelgiant į pagal projektų rūšis organizuojamą kvietimą, nustatomas atsakingosios institucijos direktoriaus įsakymu ir skelbiamas atsakingosios institucijos interneto svetainėje (80 p.).

26. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. D1-267 patvirtintame Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų fiziniams asmenims tvarkos apraše nustatyta, kad atitinkamai priemonei skiriama lėšų suma, specialieji reikalavimai ir prioritetiniai atrankos kriterijai pareiškėjams kompensacinėms išmokoms gauti nurodomi metinę sąmatą detalizuojančiame plane (10 p.). Pareiškėjas projektą turi įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančiame name, kurio statyba užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka, pastatas užregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Detalesni reikalavimai dėl pastato statybų užbaigimo ir registravimo laikotarpio kiekvienai priemonei nustatomi tinkamų išlaidų kategorijose, patvirtintose aplinkos ministro įsakymu (11 p.). Dokumentai, įrodantys pareiškėjų atitiktį jiems keliamiems reikalavimams, kuriuos kartu su registracijos forma turi pateikti pareiškėjas, nurodomi atsakingosios institucijos (šiuo atveju Agentūros) interneto svetainėje paskelbtame kvietime. Šiems reikalavimams patikrinti atsakingoji institucija gali naudotis viešomis duomenų bazėmis ir registrais (4 p., 21 p.).

Kompensacinių išmokų fiziniams asmenims, įgyvendinantiems projektus, tinkamomis išlaidomis laikomos išlaidos, kurios yra patirtos ne anksčiau kaip prieš 3 metus nuo metų, kuriais paskelbtas kvietimas teikti registracijos formas, pradžios ir skirtos projektų, mažinančių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įgyvendinimui, jeigu metinę sąmatą detalizuojančiame plane nenumatyta kitaip (22 p.). Konkrečios tinkamų išlaidų kategorijos aplinkos ministro įsakymu nustatomos atskirai kiekvienai metinėje sąmatoje numatytai lėšų panaudojimo sričiai ir (arba) metiniame sąmatą detalizuojančiame plane numatytoms lėšų panaudojimo sričių finansuojamoms priemonėms (23 p.).

Patvirtinus metinį sąmatą detalizuojantį planą, kuriame nurodomos kompensacine išmoka fiziniams asmenims remiamos priemonės specialieji reikalavimai ir prioritetiniai atrankos kriterijai pareiškėjams kompensacinėms išmokoms gauti, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų, jeigu metiniame sąmatą detalizuojančiame plane nenustatyta kitaip, atsakingoji institucija paskelbia savo interneto svetainėje kvietimus teikti registracijos formas projektams pagal patvirtintas priemones įgyvendinti ir kitą reikalingą informaciją (27 p.). Pareiškėjai registracijos formoje ir (ar) su ja privalomuose pateikti dokumentuose turi pateikti informaciją apie įgyvendintų ar ketinamų įgyvendinti Projekto metu priemonių kiekį ir kitą registracijos formoje ir kvietime prašomą informaciją (29 p.).

27. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. D1-493 „Dėl tinkamų projektų išlaidų kategorijų pagal klimato kaitos programos finansavimo kryptis patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. liepos 13 d.) 2.1 punkte nustatyta, kad projektams pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptį „Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40 %, lyginant skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo“ tinkamos finansuoti išlaidos yra nustatytos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“, priede.

Atitinkamai pastarajame (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 2 d.) nustatyta, jog energinį efektyvumą didinančios priemonės yra: 1) šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atnaujinimas (modernizavimas) (šilumos punkto ar katilinės įrengimas, keitimas, pertvarkymas arba individualių katilų ir (ar) karšto vandens ruošimo įrenginių įrengimas ar keitimas; šildymo sistemos atnaujinimas ar pertvarkymas ir (ar) balansavimas, šildymo prietaisų ir (ar) vamzdynų keitimas, ir (ar) vamzdynų izoliavimas, ir (ar) termostatinių ventilių įrengimas, ir (ar) individualių šilumos apskaitos prietaisų ar daliklių sistemos įrengimas; karšto vandens sistemos pertvarkymas, atnaujinimas, vamzdynų keitimas ir (ar) izoliavimas), taip pat energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių (saulės, vėjo, geoterminės ar aeroterminės energijos) įrengimas;

2) vėdinimo sistemos sutvarkymas arba pertvarkymas, įskaitant mechaninio vėdinimo sistemos su šilumogrąžos (rekuperacijos) funkcija įrengimą;

3) stogo ar perdangos pastogėje šiltinimas, įskaitant stogo konstrukcijos sustiprinimą ar deformacijų šalinimą, stogo dangos keitimą, lietaus nuvedimo sistemos sutvarkymą ar įrengimą, arba naujo šlaitinio stogo (be patalpų pastogėje) įrengimas (įskaitant kopėčias ar laiptus į pastogę), apšiltinant jį arba perdangą pastogėje;

4) išorinių sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą, esamų lietvamzdžių demontavimą, įrengimą ar keitimą, elektros, dujų ar kitų sistemų ar įrengimų nuo šiltinamos sienos (cokolio) atitraukimą (išskyrus keitimą naujais) ir nuogrindos sutvarkymą;

5) balkonų ar lodžijų įstiklinimas, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieną projektą;

6) bendrojo naudojimo patalpose esančių langų keitimas ir (ar) bendrojo naudojimo lauko durų (įėjimo, tambūro, balkonų, rūsio, konteinerinės, šilumos punkto) keitimas (įskaitant susijusius apdailos darbus), įėjimo laiptų remontas ir pritaikymas neįgaliųjų poreikiams (panduso įrengimas);

7) butų ir kitų patalpų langų ir balkonų durų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus;

8) rūsio perdangos šiltinimas;

9) liftų atnaujinimas (modernizavimas) – jų keitimas techniniu energiniu požiūriu efektyvesniais liftais, įskaitant lifto ir priėjimo prie lifto pritaikymą neįgaliųjų poreikiams; 10 ) bendrojo naudojimo elektros inžinerinės sistemos ir (ar) apšvietimo sistemos atnaujinimas (modernizavimas) (elektros kabelių keitimas, šviesos diodų (LED) apšvietimo ir automatinės apšvietimo valdymo sistemos įrengimas). Kitos namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės yra: kitų pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (priešgaisrinės saugos, geriamojo vandens, buitinių ir lietaus nuotekų, drenažo, taip pat ir namui priklausančių vietinių įrenginių) atnaujinimas ar keitimas; konstrukcijų (balkonų laikančiųjų konstrukcijų ir saugos aptvarų, stogelių virš įėjimo į pastatą), kurios nesusijusios su energinį efektyvumą didinančiomis priemonėmis, nurodytomis pirmajame šios lentelės skyriuje, keitimas – teisės aktų nustatyta tvarka pripažintos jų avarinės būklės likvidavimas; bendrojo naudojimo laiptinių paprastasis remontas (vidaus sienų, lubų, grindų paruošimas dažymui ir dažymas ir laiptų, laiptų turėklų atnaujinimas ir dažymas).

28. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog nagrinėjamu atveju konkretūs reikalavimai fiziniams asmenims, vykdantiems Priemonę bei siekiantiems gauti finansavimą iš Klimato kaitos programos, taip pat tinkamų projektų išlaidų kategorijos yra nustatytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintuose teisės aktuose – Plane, Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos apraše, Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų fiziniams asmenims tvarkos apraše, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“ priede.

Pažymėtina, jog šiuose teisės aktuose yra pakankamai detaliai aptarti tiek kvietimų teikti paraiškas (įskaitant paraiškų pateikimo terminus, paraiškų priėmimo ir atrankos būdą, sąlygas ir privalomų su paraiška pateikti dokumentų sąrašą) skelbimo reikalavimai, tiek kriterijai (įskaitant susijusius su pastatų nuosavybės teise, baigtumu ir oficialia registracija Nekilnojamojo turto registre, išlaidų patyrimo momentu) finansavimui gauti, tiek tinkamų išlaidų kategorijos, tačiau juose (teisės aktuose) nėra nustatytas specialus reikalavimas pasiektus Priemonės tikslus pagrįsti būtent tik SPSC išduotu (energinio naudingumo sertifikatų registre užregistruotu) energinio naudingumo sertifikatu.

Be to, pirmiau nurodytuose teisės aktuose aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog prie paraiškos privalomai pateikiamų dokumentų (paraiškos priedų) sąrašas nustatomas atsakingosios institucijos direktoriaus įsakymu ir skelbiamas atsakingosios institucijos interneto svetainėje. Nagrinėjamu atveju Agentūra nepateikė duomenų, kad, paskelbus 2019 metų kvietimą teikti paraiškas pagal Priemonę, nustatyta tvarka (Agentūros direktoriaus įsakymu) buvo įtvirtintas reikalavimas iki šio kvietimo (bet ne anksčiau kaip prieš 3 metus nuo metų, kuriais paskelbtas kvietimas teikti registracijos formas) pasiektus Priemonės tikslus pagrįsti konkrečiai SPSC užregistruotu energinio naudingumo sertifikatu.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo nuostatų matyti, jog pastato energinio naudingumo sertifikatas yra nurodomas tik kaip vienas iš pasiektus atitinkamoje priemonėje keliamus tikslus galinčių pagrįsti dokumentų (žr. šio aprašo 129.3 p.), t. y. netgi Klimato kaitos programos finansavimo sąlygas nustatanti ir lėšas kompensacinėms išmokoms skirianti institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, nėra nustačiusi baigtinio pasiektus Priemonės tikslus patvirtinančių dokumentų sąrašo.

29. Šiuo atveju primintina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-647-756/2021 konstatavo, jog situacija, kai asmuo, atlikęs savo gyvenamojo namo modernizavimą dar iki Agentūros paskelbto kvietimo teikti registracijos formas pagal Priemonę, netektų galimybės dalyvauti Priemonėje vien dėl to, kad neturi SPSC įregistruoto sertifikato, patvirtinančio pastato energinio naudingumo klasę iki modernizavimo (kurio metu buvo pasiekta B energinio naudingumo klasė), nėra nei teisinga, nei protinga. Priemonei esant kompensacinio pobūdžio, turėtų būti atsižvelgiama ir į pastato modernizavimo metu buvusias faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei tai, ar asmens elgesys tokioje situacijoje atitiko protingumo ir rūpestingumo kriterijus.

30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pasiektus Priemonei keliamus tikslus pareiškėjas, teikdamas paraišką, galėjo įrodinėti ne tik SPSC išduotu (užregistruotu) pastato energinio naudingumo sertifikatu (kurio, kaip nagrinėjamu atveju nustatyta, atgaline data, negalėjo gauti), bet ir kitais tai patvirtinančiais dokumentais, įskaitant pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų pateiktomis išvadomis. Pažymėtina, jog tokiu atveju yra svarbus pasiektus Priemonės tikslus pagrindžiančio dokumento turinys, t. y. jame pateikti duomenys, kuriais remdamasi Agentūra turėtų įvertinti ir nustatyti projekto atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams ir jam skiriamų balų skaičių, o ne tokio dokumento pavadinimas (pažyma, išvada, sertifikatas ir / ar kt.). Todėl Agentūros argumentai dėl pareiškėjo pateikto dokumento formos ir kad sertifikatu esą gali būti laikomas tik į išduotų Sertifikatų sąrašą įtrauktas sertifikatas, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti ir Agentūros apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti SPSC ir įpareigoti jį pateikti išvadas dėl šioje byloje pateikto SPSC neįregistruoto sertifikato Nr. GV-0253-00000.

31. Pažymėtina, jog Agentūra apeliaciniame skunde nepateikė jokių bylos aplinkybėmis ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis reikėtų pripažinti nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto D. M. pateikto Gyvenamojo namo energinio naudingumo klasės iki jo renovacijos įvertinimo (sertifikatas Nr. GV-0253-00000). Apeliaciniame skunde Agentūra nedetalizavo, kuriuos minėto eksperto nurodytus duomenis ir kodėl laiko prielaidomis, nenurodė, kokios konkrečiai informacijos apie šiluminės energijos sąnaudas iki projekto įgyvendinimo eksperto išduotame dokumente jai trūksta, siekiant skirti kompensacines išmokas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai eksperto D. M. pateiktą išvadą dėl Gyvenamojo namo energinio naudingumo klasės iki jo renovacijos laikė vienu iš bylos įrodymų, pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles ją vertino kartu su kitais byloje pateiktais duomenimis, įskaitant aplinkybes, kad eksperto vertinimas buvo atliktas remiantis ne tik pareiškėjo paaiškinimais, bet ir nekilnojamojo turto kadastro bylos duomenimis, atliktų darbų apimtimi bei patirtomis modernizavimo medžiagų ir darbų išlaidomis. Agentūra nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl jos teiginiai, esą eksperto išvada yra paremta prielaidomis, nelaikytini pagrįstais ir yra atmestini.

32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė