953e2e58-e58d-4670-b5f2-86b020241558 · Kauno apygardos administracinis teismas

      Administracinė byla Nr. I-377-644/2017 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01895-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 2 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. U. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. U. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-9). PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog laikotarpiu nuo 2013-06-13 iki 2016-08-02 buvo laikomas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirojoje kolonijoje netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, kadangi jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

PaaiÅ¡kino, kad gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ didino patalpose esančių baldų užimamas plotas. Nesutiko su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie miegamųjų vietų skaičių ir bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų plotus. Nurodė, kad patalpose buvo laikoma daugiau asmenų, nei atsakovo atsiliepime nurodyta miegamųjų vietų. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė fizinius nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 16-20, 34-38) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2013-06-13 iki 2016-08-02 buvo laikomas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiame sektoriuje. Duomenų apie tai, kiek buvo konkrečiai asmenų tuo metu pataisos namų gyvenamosiose ir miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas bausmės atlikimo metu, nėra galimybės pateikti, nes tokie duomenys nesisteminami.

PaaiÅ¡kino, kad kamerose ne visos miegamosios vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto užtenka. PareiÅ¡kėjas į pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų sÄ lygų pataisos namuose nesikreipė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar jų pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas, ar dėl įstaigos pareigÅ«nų neveikimo ar veikimo bÅ«tų kilusi žala pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų žalos faktÄ .

Mano, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė nei vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų. Prašė taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jis buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2013-06-13 iki 2016-08-02.Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog į teismÄ nesikreipė anksčiau, kadangi bijojo, kad jam bus pablogintos kalinimo sÄ lygos. Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises.

CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu.Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Nors ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2013-06-13.

Teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo bausmės atlikimo pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis į kompetentingas institucijas. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su kalinimo sÄ lygas reglamentuojančiais teisės aktais, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismÄ kreipėsi 2016-09-20 (b. l. 13), todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminÄ .CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas nurodo, jog dėl pažeistų teisių jis patyrė fizinius nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ ir pan. Teismo vertinimu, jei pareiÅ¡kėjas jautė nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Byloje nėra jokių įrodymų, jog PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nai bÅ«tų grÄ sinę pareiÅ¡kėjui susidoroti.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindÄ kitaip vertinti ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms atsakovo atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2013-06-13 iki 2013-09-19 taikytina trijų metų ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjo buvimas PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nuo 2013-09-20 iki 2016-08-02.Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija arba pataisos namų pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl jo kalinimo pataisos namų patalpose pažeidžiant minimaliÄ teisės aktais reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ .

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Å¡iose kamerų tipo gyvenamosiose patalpose: nuo 2014-11-05 iki 2014-11-15 kamerų tipo patalpoje Nr. 8, nuo 2015-06-01 iki 2015-06-06 kameroje Nr. 9, nuo 2016-07-18 iki 2016-07-21 kameroje Nr. 13, nuo 2016-07-21 iki 2016-08-02 kameroje Nr. 10 (b. l. 31, 32, 50, 51).

Minėtais duomenimis nustatyta, kad kameros Nr. 8 plotas 15,65 kv. m., patalpoje įrengtos 4 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui kameroje teko 3,91 kv. m. (15,65/4); kameros Nr. 9 palotas 14,61 kv. m., įrengtos 4 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui kameroje teko 3,65 kv. m. (14,61/4); kameros Nr. 10 palotas 15,85 kv. m., įrengtos 4 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui kameroje teko 3,96 kv. m. (15,85/4). Duomenų apie areÅ¡tinės kameros Nr. 13, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016-07-18 iki 2016-07-21 (3 paros), plotÄ Ä¯ bylÄ nėra pateikta.Teismas 2016-10-26 nutartimi įpareigojo PravieniÅ¡kių PN-AK pateikti duomenis apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, plotus, kartu su pareiÅ¡kėju laikytų asmenų skaičių, miegamųjų vietų skaičių, tačiau konkrečių duomenų apie areÅ¡tinės kameros Nr. 13, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2016-07-18 iki 2016-07-21, plotÄ byloje nėra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr.

LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui 3 paras kamerų tipo patalpoje Nr. 13 nebuvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma, todėl konstatuotina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK minėtu laikotarpiu pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Å¡iose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: nuo 2013-09-20 iki 2013-11-14 bÅ«rio Nr. 9 gyvenamojoje patalpoje Nr. 7, nuo 2013-11-14 iki 2016-04-25 bÅ«rio Nr. 9 gyvenamojoje patalpoje Nr. 8, nuo 2016-04-26 iki 2016-05-29 bÅ«rio Nr. 6 gyvenamojoje patalpoje Nr. 4, nuo 2016-05-30 iki 2016-08-02 bÅ«rio Nr. 7 gyvenamojoje patalpoje Nr. 4. (b. l. 22, 23, 40, 41). Remiantis minėtais duomenimis, nustatyta, kad 9 bÅ«rio 7 gyvenamosios patalpos plotas 33,82 kv. m., ginčo laikotarpiu Å¡ioje patalpoje buvo įrengtos 7 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui Å¡ioje patalpoje teko 4,83 kv. m. (33,82/7); 9 bÅ«rio 8 patalpos plotas 17,90 kv. m., patalpoje buvo įrengtos 6 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui Å¡ioje patalpoje teko 2,98 kv. m. (17,90/6); 6 bÅ«rio 4 patalpos plotas 35,25 kv. m., patalpoje buvo įrengtos 5 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui Å¡ioje patalpoje teko 7,05 kv. m. (35,25/5); 7 bÅ«rio 4 patalpos plotas 35,84 kv. m., buvo įrengtos 5 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui Å¡ioje patalpoje teko 7,16 kv. m. (35,84/5).PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovo atstovo į bylÄ pateikti duomenys apie miegamųjų vietų skaičių ir gyvenamųjų patalpų plotus neatitinka tikrovės. Nurodė, kad 9 bÅ«rio 7 patalpoje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, 9 bÅ«rio 8 gyvenamojoje patalpoje – 8 vietos, 6 bÅ«rio 4 gyvenamojoje patalpoje gyveno iki 8 asmenų.

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad duomenų apie tai, kiek asmenų ginčo laikotarpiu pataisos namų gyvenamosiose ir miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas bausmės atlikimo metu, nėra galimybės pateikti, nes tokie duomenys nesisteminami, tačiau į bylÄ pateikė duomenis apie gyvenamosiose patalpose įrengtų miegamų vietų skaičių. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais remiasi.

Pats pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog gyvenamosiose patalpose buvo laikomas nurodytas nuteistųjų skaičius į bylÄ nepateikė. Teismo vertinimu, vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų Å¡iuo atveju nepakanka. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo, todėl jo argumentai dėl gyvenamosiose patalpose įrengtų miegamųjų vietų ir laikytų asmenų skaičiaus laikomi deklaratyviais ir atmetami.

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2013-11-14 iki 2016-04-25 9 bÅ«rio 8 gyvenamojoje patalpoje iÅ¡ viso 879 paras (neskaitant laikotarpių, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose – 15 parų) nebuvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma, kadangi jam trÅ«ko 0,12 kv. m. ploto. Todėl konstatuotina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK minėtu laikotarpiu pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, kad daug patalpų ploto užėmė baldai, tačiau, teismas pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose įtvirtintÄ minimaliÄ vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ turi bÅ«ti įskaičiuojamas jose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams.

Todėl teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybe, kad gyvenamojoje patalpoje esantys baldai dar labiau ribojo pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu iÅ¡ viso 879 paras bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir 3 paras kamerų tipo patalpose neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, todėl konstatuotina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė fizinius nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygos buvo pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju vertintinas kaip kankinimas. Tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl konstatuoto pažeidimo galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. patyrė neturtinę žalÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo (minimalios gyvenamojo ploto normos) trukmę – 879 paros bendrabučio tipo patalpose, 3 paros kamerų tipo patalpose, darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi byloje Nr. A-1231-556/2016 paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimÄ , kuriuo už 1012 paras panaÅ¡iomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo PravieniÅ¡kių PN-AK buvo priteista 300 Eur neturtinės žalos) bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 270 Eur neturtinei žalai atlyginti.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grÄ Å¾inami kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, nei reikia pagal įstatymÄ . Pagal ABTÄ® 36 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ , žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis ABTÄ® 36 straipsnio 1 dalies 10 punktu neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾intinas 30 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2016-09-12 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTÄ® 38 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. U. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 270 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Eur 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui R. U. 30 Eur (trisdeÅ¡imt Eur) žyminį mokestį, sumokėtÄ 2016-09-12 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                        Audrius Grauželis