953cfedb-fdf6-403c-b4fa-e4cb55c14263 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Nuora?as tikras                                                                                                                                                                              Civilinė byla Nr. 2-765-807/2014Proceso Nr. 2-04-3-01290-2012-6                                                                               Procesinio sprendimo kategorija : 30.10; 116.1(S)                                                                                                                     VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS                                                                                              S P R E N D I M A S                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 22 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė,sekretoriaujant Julijai Taraškevič,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Valdui Bliujui,atsakovui V.

V. ir atsakovo atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo F. K. ieÅ¡kinį atsakovui V. V. dėl atsisakymo iÅ¡duoti sutikimÄ pripažinimo nepagrįstu ir atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti atsakovo atsisakymÄ iÅ¡duoti sutikimÄ Å«kinio pastato 3I1p rekonstrukcijai, pristatant stoginę iÅ¡ pastato pietinės pusės 3,76 m x 4,5 m., iÅ¡ vakarinės pusės apie 1,5 m x 4,5 m, neteisėtu; atidalinti stoginę, kuri pastatyta rekonstruojant Å«kinį pastatÄ 3I1p, pristatant stoginę iÅ¡ pastato pietinės pusės 3,76 m x 4,5 m, iÅ¡ vakarinės pusės apie 1,5 m x 4,5 m, iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jÄ ieÅ¡kovui, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovo F. K. ir atsakovo V. V., bendroji dalinė nuosavybė. 2009-12-23 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo patenkintas atsakovo V. V. ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo sprendimu liko neišspręstas ūkinio pastato 4I1 m ir patalpų antrame namo aukšte 1-4 (10,30 kv. m.) bei 1-5 (5,73 kv. m.) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas, nors toks reikalavimas ieškinyje ir buvo išreikštas.

Su atsakovu Å¡io klausimo iÅ¡spręsti taikiai nepavyko. 2011-08-31 Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme priimtas papildomas sprendimas, kuriuo nuspręsta atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės namo, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 1A1b, patalpas, namo patalpų plane pažymėtas indeksais 1-4 (10,30 kv. m.) ir 1-5 (5,73 kv. m.), bei pagalbinį pastatÄ , žemės sklypo, Å«kinių pastatų ir namo atidalijimo projekte pažymėtÄ 4I1 m. (5 kv. m.), esantį (duomenys neskelbtini). 2012-07-02 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos surašė M.

K. savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , kuriame nurodyta, kad Å«kio pastatas 3I1p rekonstruotas savavaliÅ¡kai, pristatant stoginę iÅ¡ pastato pietinės pusės 3,76 m x 4,5 m, iÅ¡ vakarinės pusės apie 1,5 m x 4,5 m, administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir administracinį nurodymÄ , taip pat pateikė reikalavimÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Kadangi minėta stoginė pastatyta negavus sklypo bendrasavininko leidimo, nesilaikant 3 m atstumo nuo atsakovo sklypo dalies, todėl tam, kad įteisint atliktus rekonstravimo darbus, ieÅ¡kovui reikia gauti atsakovo sutikimÄ .

Atsakovas nereaguoja į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti tokį sutikimÄ , jokių nesutikimo motyvų nepateikė. IeÅ¡kovas tvirtina, kad rekonstruotas Å«kinis pastatas pristatant stoginę niekaip nepažeidžia atsakovo V. V. teisių, netrukdo jam naudotis jo nuosavybe, neblogina vaizdo iÅ¡ jo langų, nes toje vietoje ir taip buvo senas Å«kinis pastatas (lauko tualetas), kurį nauja stoginė uždengia ir iÅ¡ esmės gadina bendrÄ vaizdÄ (b. l. 1-4). A. V. V. savo atsiliepime į ieÅ¡kinį nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad tik po savavaliÅ¡kos statybos aktos suraÅ¡ymo, F. K. ir M. K. kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti raÅ¡ytinį sutikimÄ rekonstruoti Å«kinį pastatÄ 3I1p. Stoginė, kuri buvo pastatyta rekonstruojant Å«kinį pastÄ 3I1p, pastatyta nepriimtinu mažu atstumu nuo atsakovo sklypo ribos, pažeidžiant normatyvinio statybos techninio dokumento reikalavimus, sudaro neigiamÄ poveikį atsakovo žemės sklypui ir jame esančiai tvorai. Atsakovas kategoriÅ¡kai nesutinka su tokiu atstumu nuo jo sklypo ribos ir dėl to jo sutikimas Å«kinio pastato 3I1p rekonstrukcijai pristatant stoginę yra neįmanomas.

Tvirtina, kad statybÄ reglamentuojančių teisės aktų normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimynų ribų yra imperatyvaus pobÅ«džio. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad Å¡ie atstumai galėtų bÅ«ti keičiami teismo spendimu. Atsižvelgiant į tai, atsakovas neprivalo nurodyti savo atsisakymo motyvų (b. l. 46-47).IeÅ¡kovo atstovas advokatas Valdas Bliujus teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinį ir jo reikalavimus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. A.

V. V. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu ir jo reikalavimais nesutiko. Prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovo atstovė advokatė Birutė Rutkauskienė teismo posėdyje su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Pažymėjo, kad į bylÄ nėra pateikta duomenų, kad savavaliÅ¡kos statybos aktas, administracinio teisės pažeidimo protokolas ir administracinis nurodymas bÅ«tų nuginčiti, negaliotų. Atkreipė dėmesį, kad antras ieÅ¡kinio reikalavimas visai nesusijęs su atsakovu.  IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje nustatyta, kad 2009-12-23 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1252-486/2009 nuspręsta atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti V.

V. nuosavybėn: gyvenamojo namo 1A1b dalį, plane pažymėtÄ indeksais 2-1 6,85 kv.m., 2-2 11,88 kv.m., 2-3 9,67 kv.m., iÅ¡ viso 28,4 kv.m., sklypo atidalijimo projekte pažymėtÄ koordinaciniais taÅ¡kais 22, 23, 24, 25, 26, 27; pagalbinį pastatÄ 11I1b 20 kv.m., sklypo atidalijimo projekte pažymėtÄ koordinaciniais taÅ¡kais 17, 18, 32, 33; ½ dalį Å«kinio pastato 2G1b 12,75 kv.m., sklypo atidalijimo projekte pažymėtÄ koordinaciniais taÅ¡kais 14, 15, 18, 16; žemės sklypo dalį sklypo atidalijimo projekte pažymėtÄ raide B ir koordinaciniai taÅ¡kais 8, 9, 12, 13, 14, 15, 2, 3, 37, 20, 21, 22, 23, 24, 25.

Taip pat Å¡iuo sprendimu nutarta atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti M. K. nuosavybėn: gyvenamojo namo 1A1b dalį, plane pažymėtÄ indeksais 1-1 4.94 kv.m., 1-2 10.13 kv.m., 1-3 13,88 kv.m., iÅ¡ viso 28,95 kv.m., sklypo atidalijimo projekte pažymėtÄ koordinaciniais taÅ¡kais 25, 29, 28, 22, 23, 24; pagalbinį pastatÄ 3I1p, sklypo atidalijimo projekte pažymėtÄ koordinaciniais taÅ¡kais 4, 5, 19, 36; ½ dalį Å«kinio pastato 2G1b, sklypo atidalijimo projekte pažymėtÄ koordinaciniais taÅ¡kais 14, 15, 31, 30;

žemės sklypo dalį, sklypo atidalijimo projekte pažymėtÄ raide A ir koordinaciniais taÅ¡kais 1, 2, 15, 14, 13, 12, 9, 10, 11 bei koordinaciniais taÅ¡kais 4, 5, 6, 7, 8, 25, 24, 23, 22, 21, 20, 37, priteisti M. K. ir F. K. nuosavybėn. Be to, V. V. buvo įpareigotas savo lėšomis iki 2010-10-01 įrengti įvažiavimÄ Ä¯ M. K. žemės sklypo dalį, atidalijimo projekte pažymėtÄ raide A tarp koordinacinių taÅ¡kų 9, 10 ir pagalbiniame pastate, atidalijimo projekte pažymėtÄ 2G1b, savo lėšomis iki 2011 metų įrengti pertvarÄ nuo įvažiavimo vartų iki galinės sienos vidurio, atidalijimo projekte pažymėtÄ koordinaciniais taÅ¡kais 14, 15 (b. l. 8-12). 2011-08-31 papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1252-486/2009 nuspręsta atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atsakovės M.

K. nuosavybėn gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 1A1b, patalpas, namo patalpų plane pažymėtas indeksais 1-4 (10,30 kv. m.) ir 1-5 (5,73 kv. m.), bei pagalbinį pastatÄ , žemės sklypo, Å«kinių pastatų ir namo atidalijimo projekte pažymėtÄ indeksu 4I1m (5 kv. m.), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-16). 2012-07-02 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos surašė M. K. savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , kuriame nurodyta, kad Å«kio pastatas 3I1p rekonstruotas savavaliÅ¡kai, pristatant stoginę iÅ¡ pastato pietinės pusės 3,76 m x 4,5 m, iÅ¡ vakarinės pusės apie 1,5 m x 4,5 m. (b. l. 24), administracinio teisės pažeidimo protokolÄ (b. l.

27) ir pateikė reikalavimÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius (b. l. 28). M. K. ir F. K. 2012-07-12 pateikė praÅ¡ymÄ atsakovui duoti sutikimÄ Ä¯teisinti atliktus rekonstravimo darbus arba pateikti nesutikimo motyvus (b. l. 29). Atsakovas jokio raÅ¡tiÅ¡ko sutiko nepateikė ir iki Å¡iol nesutinka su statinio atstumu nuo jo sklypo ribos.Pagrindinis statybos procesÄ reglamentuojantis teisės aktas – Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Jame nustatyti visų statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiai reikalavimai, statybos techninio normavimo, statinių projektavimo ir statybos, naudojimo ir nugriovimo bei visos su statyba susijusios veiklos priežiÅ«ros tvarka, subjektų veiklos Å¡ioje srityje principai ir atsakomybė (Statybos įstatymo 1 straipsnis).

Statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiÅ«ros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Statybos įstatyme įtvirtintus vieÅ¡uosius ir privačiuosius tikslus, užtikrinti statybos teisėtumÄ , įtvirtinti statybos procese dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas, apsaugoti asmenų, kurių interesai gali bÅ«ti pažeisti, teisėtus interesus. Statybos normatyviniuose dokumentuose, be kitų, nustatyti ir reikalavimai statant naujus pastatus ar statinius laikytis nurodytų minimalių atstumų iki gretimų žemės sklypų ribų.

Å ių atstumų konkretus dydis priklauso nuo statomo pastato ar statinio klasifikacijos, parametrų, paskirties. Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalyje nurodyta, kad statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietÄ sklype, yra vieni iÅ¡ esminių statinio projekto sprendinių, o to paties straipsnio 71 dalyje statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, įvardyta kaip savavaliÅ¡ka statyba.

Tai, kad esminiais statinio projekto sprendiniais, be kitų, laikomi ir sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, o Å¡ių sprendinių pažeidimas lemia statybos neteisėtumÄ , nurodyta ir Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime dėl CK 4.103 straipsnio 3 dalies ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi pirmiau nurodytų įstatymo reikalavimų dėl statinio vietos sklype nustatymo laikymasis yra viena iÅ¡ bÅ«tinų statybos teisėtumo sÄ lygų.

Tokių reikalavimų pažeidimas, t. y. statinio statymas mažesniu nei nurodyta atitinkamame teisės akte atstumu iki gretimo žemės sklypo, pagal įstatymÄ leidžiamas tik turint raÅ¡ytinį gretimo žemės sklypo savininko sutikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, suvienodindama iki tol nenuosekliÄ teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant statybÄ reglamentuojančių teisės aktų normas, nustatančias reikalavimus laikytis nurodytų atstumų iki gretimo sklypo ribos, 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V.

O., V. Č. v. V. B., Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija (bylos Nr. 3K-7-230/2010), konstatavo, kad statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, jog statybos darbai bÅ«tų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl Å¡ie reikalavimai negali bÅ«ti vertinami kaip formalus teisės bÅ«ti statytoju, kaip vienos iÅ¡ nuosavybės teisės įgyvendinimo formų, ribojimas. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija akcentavo tai, kad STR 1.01.07:2002 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobÅ«džio ir turi tam tikrus vieÅ¡uosius tikslus; teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad Å¡ie atstumai galėtų bÅ«ti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu; civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiÅ«ra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimÄ statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrÄ jÄ taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti; statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymÄ si.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas praÅ¡o leisti jam iÅ¡duoti sutikimÄ Å«kinio pastato 3I1p rekonstrukcijai, pristatant stoginę iÅ¡ pastato pietinės pusės 3,76 m x 4,5 m., iÅ¡ vakarinės pusės apie 1,5m x 4,5 m. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo žemės sklype (b. l. 51-52) stoginė, kuri buvo pastatyta rekonstruojant Å«kinį pastÄ 3I1p, pastatyta nesilaikant 3 m. atstumo nuo atsakovo sklypo ribos, pažeidžiant normatyvinio statybos techninio dokumento (STR 1.01.07.2002) reikalavimus. Minėta, kad statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus atstumus susisiekimo komunikacijoms ir atraminėms sienutėms statyti, yra imperatyviosios.

Taigi statytojas privalo laikytis nurodytų reikalavimų. Jų nesilaikyti galima tik vienu atveju – jeigu su tuo savanoriškai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas, t. y. jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo kaip savininko teisių apsaugos. Teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę asmeniui sutikti, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius mažesniu nei nustatytu atstumu iki jo sklypo ribos, rodo, jog atstumų iki kaimyninių žemės sklypų nustatymas, siekiant viešųjų statybos proceso teisėtumo tikslų, visų pirma siejamas su trečiųjų asmenų interesų apsauga.

Taigi sutikti ar nesutikti su tuo, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius arčiau nei nustatyta iki sklypo ribos, yra asmens teisė, kurios jis, suprantama, gali atsisakyti, tačiau niekas kitas to negali padaryti už jį. Jokiam kitam asmeniui, taip pat teismui, tokios teisės nesuteikta. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas teismo leisti jam nesilaikyti imperatyviųjų normų reikalavimų, kurie, minėta, kartu yra ir trečiųjų asmenų nuosavybės teisių apsaugos garantija, iÅ¡ esmės praÅ¡o ne pripažinti ir apginti jo teisę statyti, bet sukurti naujÄ teisę.

Tokių teisių gynybos bÅ«dų civiliniuose įstatymuose nenustatyta (CK 1.138 straipsnis). Statytojo teisė – tai teisė statyti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti jiems teisę pažeisti imperatyviÄ sias teisės normas. Teismas negali apginti asmens teisės, kai Å¡is siekia jÄ Ä¯gyvendinti pažeisdamas įstatymus ir kitų asmenų teisėtus interesus (CK 1.137 straipsnio 3, 5 dalys). Kasacinis teismas pirmiau nurodytoje byloje Nr. 3K-7-230/2010 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininkų teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas, todėl kaimyninio sklypo savininkas, atsisakęs duoti sutikimÄ statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki jo sklypo ribos, neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrÄ jÄ taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti.

Taigi teismas neturi kompetencijos duoti sutikimÄ vietoje gretimų žemės sklypų savininkų, nes tik jie patys turi teisę spręsti, kaip jiems įgyvendinti savo nuosavybės teises: atsisakyti dalies savo teisių apsaugos ar ne. Todėl Å¡iuo atveju teismas nevertina pagrįstai ar nepagrįstai, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, atsakovas atsisakė duoti sutikimÄ .Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimas suteikiant ieÅ¡kovui teisę rekonstruoti statinį pažeidžiant imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir nesant kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo, iÅ¡ esmės pažeistų teisingumo, sÄ Å¾iningo principus bei kitų asmenų interesus, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, yra atmestinas.IeÅ¡kovas taip pat reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl minėtos stoginės atidalijimo, kuri pastatyta rekonstruojant Å«kinį pastatÄ 3I1p, pristatant stoginę iÅ¡ pastato pietinės pusės 3,76 m x 4,5 m, iÅ¡ vakarinės pusės apie 1,5 m x 4,5 m, iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jÄ ieÅ¡kovui.

Tačiau kaip jau minėta, 2009-12-23 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu ir 2011-08-31 papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1252-486/2009 M. K. ir atsakovo turtas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės buvo atidalintas, kaip ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ byloje esančio 2013-10-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad M. K., mirusios 2012-12-02, palikimÄ priėmė F. K.. Kaip nurodo ir pats ieÅ¡kovas, ir kÄ patvirtina byloje esantys Nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡ai (b. l. 17-20, 51-55, 93-98) statinys pastatytas jo žemės sklype, todėl Å¡iuo atveju nėra jokio teisiÅ¡ko pagrindo atidalinti stoginę, iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.Atsižvelgiant į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str.

– 179 str.).Sutinkamai su LR CPK 93 str. 1 d. nuostatomis, iš ieškovo atsakovės naudai išieškotinos 1 300,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 150-151). Sutinkamai su LR CPK 92 str. nuostatomis, iš ieškovo valstybės naudai išieškotinos 32,70 Lt pašto išlaidos.Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str., Lietuvos Respublikos CK 1.5 str., 4.75 str., 4.80 str., teismas n u s p r e n d ė :             ieškinį atmesti.Ptiteisti iš ieškovo F.

K., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 300,00 Lt/ 376,51 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo F. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 32,70 Lt/ 9,47 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.            Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme. Teisėja                                                                                                                                       Diana Jankienė                                                                                                                                  Â