2016-07-27 Nr. AB-15140-3-62-3-00840-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-46-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00840-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. V. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisdamas pareiškėjui D. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitos skundo dalies netenkino.

Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 21 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašyme nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą, kurio paskelbime nedalyvavo, gavo 2015 m. gruodžio 7 d. ir turėjo mažai laiko jį apskųsti, kadangi jis pats nenusimano, teko konsultuotis su teisininku.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Prieš pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo prašymas išnagrinėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009). Tokiu būdu siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jų galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-235/2011).

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Kaip matyti, ABTĮ apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu ir nenumato galimybės pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento, tad ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr. pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. gruodžio 1 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2015 m. gruodžio 15 d., o pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateiktas tik 2015 m. gruodžio 21 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko), t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą. Tačiau pareiškėjas pateikė prašymą dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo, nurodydamas, kad skundžiamas teismo sprendimas jam buvo įteiktas tik 2015 m. gruodžio 7 d., tad turėjo mažai laiko jį apskųsti, kadangi pats nenusimano, teko konsultuotis su teisininku.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nors apeliacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas 6 dienas, sąlyginai nelabai didelė termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi. Tai pagal teismų praktiką nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012). Tai, kad terminas yra praleistas nedaug, apskritai gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012).

Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas tą pačią dieną, t. y. 2015 m. gruodžio 1 d. (b. l. 76). Kaip nurodo pats pareiškėjas bei patvirtina pareiškėjo pateikti duomenys, jam teismo sprendimas pasirašytinai įteiktas 2015 m. gruodžio 7 d. Taigi, pareiškėjas apeliaciniam skundui parengti turėjo 9 dienas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti pripažįstamos objektyviomis ir pakankamai svarbiomis, kad sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Pareiškėjui, gavusiam teismo sprendimą 2015 m. gruodžio 7 d., iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos buvo likęs pakankamas laiko tarpas apeliaciniam skundui parengti ir pateikti laiku. Pareiškėjo pateiktas apeliacinis skundas nedidelės apimties, byla nėra sudėtinga, duomenų, kad pareiškėjas dėl apeliacinio skundo parengimo tikrai turėjo ir konsultavosi su teisininku ir dėl to nespėjo apeliacinio skundo pateikti laiku, nėra.

Net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis nebuvo pakankamai rūpestingas ir neveikė pakankami operatyviai, jo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir objektyviomis, todėl jo prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo D. V. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė