2021-09-01 Nr. AB-17231-3-61-3-01377-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3575-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01377-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. N. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 12PR-53 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo paskesnį prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį grindė baime, kad bus nužudytas (duomenys neskelbtini), kuris 2011 m. lapkričio 10 d. atsiuntė grasinantį laišką jo broliui. Laiške rašoma, kad pareiškėjo brolis (tarnavęs provyriausybinėse pajėgose ir bendradarbiavęs su (duomenys neskelbtini) kariuomene) yra priešas, todėl jis ir jo šeima bus nužudyti. Papildomai pareiškėjas pateikė 2019 m. kovo 21 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. kaimyno ir (duomenys neskelbtini) rašytus laiškus, kuriuose rašoma, kad (duomenys neskelbtini) vis dar domisi S. N. K. ir nori jį nužudyti. Netenkinus prašymo suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nurodė, kad viskas, ką jis sakė anksčiau, yra tiesa, o dokumentai, kuriuos jis pateikė – originalūs, todėl jis prašė Migracijos departamento laikyti jį prieglobsčio prašytoju ir peržiūrėti ankstesnį sprendimą. 2021 m. kovo 29 d. apklausoje pareiškėjas tvirtino, kad jam prieglobstis turėtų būti suteiktas, nes prieglobstis buvo suteiktas jo kariškiui broliui. Pareiškėjas Lietuvoje gyvena jau beveik trejus metus ir didžiąją laiko dalį jautėsi kaip kalėjime, pablogėjo jo psichinė būsena. Pareiškėjui grįžti į (duomenys neskelbtini) būtų nesaugu dėl (duomenys neskelbtini) ir nekaltai nužudyto S. H. artimųjų keliamo pavojaus. Apklausos metu pareiškėjas pateikė naujai gautą S. M. vardu prisistačiusio asmens rašytą laišką, kuriame laiško autorius prieglobsčio prašytojui ir jo broliams pataria į (duomenys neskelbtini) negrįžti.

1.2. Nesutinka su atsakovo požiūriu, kad pareiškėjo nurodyta laidų informacija laiko požiūriu yra nauja, tačiau savo turiniu nesiskirianti nuo pareiškėjo pirmojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu vertintinos informacijos apie kilmės valstybę bei neatskleidžianti naujų tendencijų, sąlygojančių iš naujo vertinti bendrą padėtį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateiktos informacijos esmė, kad (duomenys neskelbtini) nužudė kariškių, policininko artimuosius, nesvarbu, kariškiai pabėgę iš šalies, ar – ne. Paminėtina, kad pareiškėjo brolis – taip pat kariškis, kuriam buvo suteiktas prieglobstis. Pareiškėjo nurodyti reportažai, su kuriais atsakovas susipažino, patvirtina pareiškėjo pasakojimą ir nuogąstavimus, kad jam, kaip kariškio broliui, kilmės valstybėje gresia pavojus patirti smurtinius veiksmus ar nužudymą iš (duomenys neskelbtini). Pats pavojus ir jau įvykę faktai, kad specialiųjų pajėgų karininko artimieji buvo pagrobti, nužudyti, rodo realią ir pagrįstą grėsmę ir pareiškėjui. Atsakovas paviršutiniškai įvertino šiuos duomenis, nors jie yra tiesioginiai duomenys apie (duomenys neskelbtini) vykstantį smurtą, informacija labai nauja (2021 m. kovo mėn. pabaiga).

1.3. Migracijos departamentas vertino, kad tyrimo metu nerasta informacijos, pagrindžiančios prielaidą, esą pranešimuose minimi specialiųjų pajėgų karininkas ir policijos pareigūnas yra pabėgę iš šalies. Sprendžiant apie tai, kad žmogus patirs neteisėtus veiksmus, nėra reikšminga, ar karininkas, policininkas buvo pabėgę iš (duomenys neskelbtini), ar ne. Tuo atveju, jei jie iš (duomenys neskelbtini) buvo pabėgę, tai tiesiogiai suponuotų visiškai analogišką situaciją pareiškėjo atveju ir neginčijamą tarptautinės apsaugos poreikį. Tačiau net ir tuo atveju, jei jie nebuvo iš (duomenys neskelbtini) pabėgę, tai, kad jų artimieji pagrobti ar nužudyti, taip pat suponuoja prielaidas prieglobsčio suteikimui, nes dėl buvimo kariškio šeimos nariu ar giminaičiu (duomenys neskelbtini) gresia tiesioginis pavojus gyvybei ir sveikatai.

1.4. Nesutinka su atsakovo pozicija, kad savo turiniu informacija apie kilmės valstybę yra nesiskirianti nuo pirmojo prašymo nagrinėjimo metu vertintos informacijos ir neatskleidžianti naujų tendencijų, sąlygojančių iš naujo vertinti bendrą padėtį (duomenys neskelbtini). Atsakovo pirmasis informacijos apie kilmės valstybę vertinimas atsispindėjo 2019 m. vasario 28 d. priimtame sprendime, t. y. vertinimas buvo atliktas daugiau nei prieš dvejus metus. Politiniame bei saugumo kontekste tai yra iš tiesų seni duomenys, faktiškai šių dienų realijų nebeatitinkantis. Net priimdamas skundžiamą Sprendimą atsakovas vadovavosi ne naujausiais duomenimis apie kilmės valstybę, o tais, kuriuos analizavo prieš daugiau nei dvejus metus, t. y. naujo kilmės valstybės informacijos tyrimo neatliko.

1.5. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2021 m. birželio 31 d.), (toliau – ir Aprašas) nenumatyta, kad nagrinėjant paskesnį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo atsakovas neturi pareigos surinkti aktualių ir naujausių duomenų apie kilmės valstybę. Aprašo 115.1 punkte įtvirtintas reikalavimas prašymą vertinti atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę galioja ir nagrinėjant paskesnį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Tačiau pareiškėjo bylos atveju atsakovas šio reikalavimo neįvykdė. Naujausi duomenys apie kilmės valstybę rodo, kad nuo 2021 m. gegužės iš (duomenys neskelbtini) pradės trauktis (duomenys neskelbtini) ir sąjungininkų karinės pajėgos ir galiausiai per trumpą laiką iš (duomenys neskelbtini) bus išvesti kariškiai, dešimtmečius vykdantys misiją. Taigi atsakovas turėjo atsakingai ir remdamasis naujausiais duomenimis išnagrinėti, kokią įtaką (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo saugumui jau turi ir artimiausiu metu turės karių pasitraukimas iš (duomenys neskelbtini) ir kokia tikimybė, tendencijos, kad smurtas ir išpuoliai prieš gyventojus, karių artimuosius auga ar išaugs. Neįvertinus tikrųjų tendencijų, o remiantis tik prieš dvejus metus atliktu kilmės valstybės vertinimu, atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad informacija nepagrindžia prieglobsčio suteikimo poreikio.

1.6. Atsakovas niekaip nėra nustatęs ir paaiškinęs, kad pareiškėjas savo kilmės valstybėje galės pasinaudoti efektyvia apsauga nuo galimo smurto, pagrobimo ar nužudymo. Priešingai, pareiškėjo nurodyti naujienų pranešimai patvirtina, kad šiuo metu, o ne prieš dvejus metus kilmės valstybė nebūtų pajėgi užtikrinti jo saugumo nuo persekiojimo. Tiek pareiškėjo nurodyta laida, tiek laiškas patvirtina, kad jam grįžti į kilmės valstybę nėra saugu. Be to, atsakovas apeliuoja į pareiškėjo jauną amžių ir gyvenimo (duomenys neskelbtini) patirtį.

Pirma, pažymėtina, kad jaunas amžius neapsaugo žmogaus nuo gresiančio beatodairiško smurto. Todėl atsakovas neturi pagrindo vien pareiškėjo jaunu amžiumi ar patirtimi gyvenant (duomenys neskelbtini) pridengti nepagrįstos nuomonės, kad pareiškėjas kilmės valstybėje bus saugus. Antra, pabėgėlių teisėje sutariama, kad vidinės apsaugos alternatyva turi ne tik egzistuoti, bet ir būti realiai prieglobsčio prašytojo pasiekiama. Vėlgi svarbu pažymėti, kad reali prieglobsčio prašytojo galimybė pasinaudoti vidinės apsaugos alternatyva turi būti ne išvykimo, o sprendimo priėmimo momentu.

Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą to neįvertino, t. y. nepasinaudojo aktualiausia ir naujausia pareiškėjo kilmės valstybės informacija, spręsdamas, ar esamuoju metu keičiantis valdžios bei saugumo pusiausvyrai grąžinus pareiškėją į (duomenys neskelbtini) jis galės saugiai gyventi ir išvengti beatodairiško smurto, kankinimų, nužudymo. Nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) bus saugu, grindžiant, kad konfliktas (duomenys neskelbtini) nėra pasiekęs tokį beatodairiško smurto lygį, kad vien dėl buvimo (duomenys neskelbtini) mieste kiltų grėsmė prieglobsčio prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

Atsakovas vadovavosi pakankamai sena ir šių dienų realijų neatitinkančia informacija bei vertinimu, nesurinko ir nesivadovavo naujausia informacija ir tarptautiniais nuogąstavimais. Dėl to laikytina, kad tyrimas dėl papildomos apsaugos poreikio pareiškėjui nebuvo išsamus ir paremtas naujausia informacija, t. y. padaryti šiurkštūs Aprašo reglamentuojamo tyrimo pažeidimai, dėl ko pareiškėjui sudarytos prielaidos patirti beatodairišką smurtą negavus papildomos apsaugos. Minėtų aplinkybių kontekste nepamirština ir tai, kad pareiškėjo brolis yra gavęs prieglobstį.

Jis buvęs kariškis. Taigi naujos kilmės valstybės informacijos kontekste atsakovas turėtų nauju žvilgsniu vertinti, kokia grėsmė pareiškėjui, kaip kariškio šeimos nariui, gali kilti (duomenys neskelbtini), kai jame neliks tarptautinės bendruomenės. Atsakovas neįvertino individualių grėsmių artimiausiu laiku, kurios gali kilti pareiškėjui dėl minėto jo profilio požymio. Dėl nustatytų trūkumų ir poreikio papildyti ir iš naujo atlikti tyrimą, būtinumo surinkti naujus (šiandieninius) duomenis ir informaciją apie (duomenys neskelbtini), ko negalima atlikti bylą nagrinėjant teisme, skundžiamas Sprendimas naikintinas, o pareiškėjo paskesnis prašymas grąžintinas atsakovui iš naujo nagrinėti ir tyrimui papildyti bei iš naujo atlikti.

2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Nagrinėjant prieglobsčio prašymą vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu. Tai, kad pareiškėjo brolis yra buvęs kariškis, Migracijos departamentui buvo žinoma ankstesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

2.2. Susipažinus su pareiškėjo nurodytais 2021 m. kovo mėn. 26–28 d. naujienų pranešimais, nustatyta, kad juose pateikta tokia informacija laiko požiūriu yra „nauja“, tačiau savo turiniu nesiskirianti nuo pareiškėjo pirmojo prašymo suteikti prieglobstį vertintos informacijos apie kilmės valstybę bei neatskleidžianti naujų tendencijų, sąlygojančių iš naujo vertinti bendrą padėtį (duomenys neskelbtini). Nei savaime, nei vertinant ją kartu su kitomis pirmojo pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis ši informacija nepagrindžia prieglobsčio suteikimo poreikio bei nesuponuoja jau Migracijos departamento padarytų išvadų peržiūros būtinybės, todėl nelaikytina „esmine“.

2.3. Pareiškėjo pateiktas laiškas, kaip „įrodymas“, yra nenustatytos kilmės (neįmanoma nustatyti nei kas, nei kur, nei kada jį parašė, vienintelis informacijos apie laiško atsiradimo aplinkybes šaltinis yra pareiškėjas, kuris nedalyvavo nei jį rašant, nei fotografuojant, nei siunčiant), o jo turinys iš esmės apsiriboja tariamai „kaimyno“ pateikiamu grėsmės pareiškėjui vertinimu. Toks neidentifikuoto asmens, kurio galimybės ir kompetencijos vertinti grėsmę neįmanoma patikrinti, pateiktas vertinimas turi ypatingai žemą įrodomąją galią bei nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu laiške pateikiamos informacijos tikrumą. Taip pat pastebėtina, kad tai jau ne pirmas kartas, kai tariamas „kaimynas“ parašo pareiškėjo prieglobsčio poreikį grindžiantį laišką. Ankstesnis laiškas buvo parašytas netrukus po to, kai Migracijos departamentas pirmąjį kartą atsisakė suteikti prieglobstį pareiškėjui. Įvertinus pareiškėjo pateiktus „naujus” įrodymus (naujienų pranešimus ir naują kaimyno laišką) konstatuotina, kad jie neišeina už jo pirmojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu vertintų motyvų ribų bei nelaikytini „naujais duomenimis“. Nagrinėjant ankstesnį prieglobsčio prašymą jau buvo įvertinta tiek (duomenys neskelbtini), tiek S. H. artimųjų motyvacija persekioti pareiškėją bei siekti jo mirties. Atlikęs tyrimą Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo profilis bei jo nurodytos ir tyrimo metu nustatytos aplinkybės nepaaiškina (duomenys neskelbtini) motyvo ir tikslo jį persekioti, taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka (duomenys neskelbtini) persekiojamo asmens profilio. Analogiškai buvo konstatuota, kad pareiškėjo pasakojimas nepaaiškina nužudytojo S. H. giminaičių motyvų dėl jo mirties kaltinti būtent pareiškėją ir netgi siekti jo mirties, o tokią grėsmę tariamai patvirtinantis kaimyno laiškas buvo vertintas kritiškai, kaip neturintis įrodomosios galios.

2.4. Sprendžiant klausimą dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo, buvo įvertinta kilmės valstybės situacija ir visos pareiškėjo individualios aplinkybės, ne tik jaunas amžius ar patirtis gyvenant (duomenys neskelbtini). Papildoma apsauga taip pat gali būti suteikiama, kai asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) įvertinamas kaip žemas bei reikalaujantis svaresnių individualių aplinkybių, siekiant konstatuoti realią grėsmę asmeniui. Įvertinus surinktą informaciją konstatuotina, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, prieš kurias dažniausiai yra nukreipti išpuoliai (prieš karines pajėgas, vyriausybės šalininkus, (duomenys neskelbtini) ir kt.), jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjas yra jaunas vyras, turintis gyvenimo (duomenys neskelbtini) patirties bei darbinės patirties mobiliųjų telefonų taisyme ir prekyboje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad konfliktas (duomenys neskelbtini) nėra pasiekęs tokį beatodairiško smurto lygį, kad vien dėl buvimo (duomenys neskelbtini) mieste kiltų grėsmė prieglobsčio prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, ginčijamame Sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas gali grįžti į kilmės šalį ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) mieste, kur artimųjų ir draugų padedamas sugebės įsikurti, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

2.5. Tai, kad pareiškėjo broliui prieglobstis buvo suteiktas dar 2015 m., buvo žinoma Migracijos departamentui nagrinėjant pirmąjį pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, o naujos informacijos, kaip pareiškėjo situacijai galėtų turėti įtakos tai, kad jo broliui buvo suteiktas prieglobstis, pareiškėjas nepateikė. Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 15 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašymą pareiškėjas motyvavo tuo, jog bus persekiojamas ir nužudytas (duomenys neskelbtini), kuris 2011 m. lapkričio 10 d. atsiuntė grasinantį laišką jo broliui. Laiške buvo rašoma, kad prieglobsčio prašytojo brolis S. N. H. K. (tarnavęs provyriausybinėse pajėgose ir bendradarbiavęs su (duomenys neskelbtini) kariuomene) yra priešas, todėl jis ir jo šeima bus nužudyti. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, priėmė 2019 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. (15/6-9) 12PR-25, kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas 2019 m. kovo 18 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl minėto Migracijos departamento sprendimo panaikinimo. Teismas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2862-426/2019 pareiškėjo skundą tenkino, panaikino atsakovo sprendimą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. (15/6-15) 12PR-118, pakartotinai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas minėtą Migracijos departamento sprendimą vėl apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4994-541/2020 skundą atmetė kaip nepagrįstą, paliko galioti atsakovo sprendimą. Šį teismo priimtą sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2021 m. kovo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021 apeliacinį skundą atmetė. Migracijos departamento Vilniaus skyrius 2021 m. kovo 23 d. informavo, kad 2021 m. kovo 23 d. pareiškėjas supažindintas su informacija apie savanoriško grįžimo į kilmės šalį galimybę bei Tarptautinės migracijos organizacijos teikiamą pagalbą, tačiau savanoriškai grįžti į kilmės valstybę neketina.

Migracijos departamentas 2021 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 1U-5 nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2021 m. kovo 22 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašymą pareiškėjas motyvavo tuo, kad viskas, ką jis sakė anksčiau, yra tiesa, o dokumentai, kuriuos jis pateikė – originalūs, todėl jis prašė laikyti jį prieglobsčio prašytoju ir peržiūrėti ankstesnį sprendimą. 2021 m. kovo 29 d. buvo atlikta išsami prieglobsčio prašytojo apklausa.

Apklausos metu pareiškėjas išreiškė nepritarimą Migracijos departamento sprendimams nesuteikti jam prieglobsčio. Pareiškėjo nuomone, jam prieglobstis turėtų būti suteiktas, nes prieglobstis buvo suteiktas jo kariškiui broliui. Prieglobsčio prašytojas manė, kad grįžti į (duomenys neskelbtini) jam būtų nesaugu dėl (duomenys neskelbtini) ir „nekaltai nužudyto“ S. H. artimųjų keliamo pavojaus (istorija, kuria buvo grindžiamas jo pirmasis prašymas suteikti prieglobstį). Apklausos metu pareiškėjas pateikė tariamai naujai gautą S. M. vardu prisistačiusio asmens rašytą laišką, kuriame laiško autorius prieglobsčio prašytojui ir jo broliams pataria į (duomenys neskelbtini) negrįžti, o „pasilikti ten kur esate“, nes „kaime vyksta baisūs dalykai“, taip pat nurodė, kad grasina S. H. artimieji.

Anot pareiškėjo, laišką parašęs kaimynas jį nunešė prieglobsčio prašytojo sesers vyrui S. H. H., šis nufotografavęs laišką nuotraukas per „Messenger“ programą 2021 m. vasario 24 d. persiuntė prieglobsčio prašytojo broliui, o pastarasis persiuntė pareiškėjui. Laiške taip pat rašoma, kad neva regione kalbama, kad S. H. bendradarbiavo su prieglobsčio prašytoju dėl jo namo pirkimo, todėl jis buvo nužudytas (duomenys neskelbtini), o jo artimieji kaltina prieglobsčio prašytoją dėl S. H. mirties bei nusprendė atkeršyti.

Be to, prieglobsčio prašytojas nurodė neseniai per žinias girdėjęs, kad (duomenys neskelbtini) nužudė prieš (duomenys neskelbtini) kovojančių karių artimuosius, ir yra įsitikinęs, kad tai įrodo jam kylantį pavojų. Migracijos departamentas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus, tyrimo metu surinktus duomenis bei remdamasis Įstatymo 83, 86, 87 straipsniais, Aprašo nuostatomis, nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

6. Teismo vertinimu, atsakovas aplinkybes dėl pareiškėjo „naujos informacijos“ išsamiai išanalizavo Sprendime, t. y. nustatė neatitikimus pareiškėjo pasakojime apie laiško gavimą, kurių ir pats pareiškėjas apklausos metu negebėjo paaiškinti; pateiktas laiškas, kaip įrodymas apskritai, nenustatytos kilmės, o jo turinys iš esmės apsiriboja „kaimyno“ pateikiamu grėsmės pareiškėjui vertinimu; „kaimynas“ ne pirmą kartą parašo pareiškėjo prieglobsčio poreikį grindžiantį laišką. Atsakovas pagrįstai nustatė, kad nauji įrodymai neišeina už pareiškėjo pirmojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu vertintų motyvų ribų bei nelaikytini naujais duomenimis.

7. Teismas, susipažinęs su Migracijos valdybos byloje pateiktais duomenimis, taip pat ištyręs ir įvertinęs teismo posėdžio metu pareiškėjo duotus paaiškinimus, jo naujai pateiktus įrodymus – fotonuotraukas ir video medžiagą iš socialinių tinklų, internetinius šaltinius apie vykstančius karinius, smurtinius veiksmus (duomenys neskelbtini), – darė išvadą, jog pareiškėjas 2021 m. kovo 23 d. prašymui pagrįsti nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo vertintos. Paskesnio prašymo nagrinėjimas apsiriboja tik naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu. Teismo vertinimu, atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, individualiai įvertinta pareiškėjo situacija, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo nurodyti „naujos informacijos“ argumentai bei nustatyti prieštaravimai.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo apklausose nurodytą informaciją apie laiško gavimą, darė išvadą, kad jo pasakojimas nėra detalus, aiškus ir išsamus. Be to, kai kurie paaiškinimai, susiję su pareiškėjo persekiojimu, yra painūs. Atsakovas apklausų metu siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl jo pateikto prašymo suteikti prieglobstį. Pats pareiškėjas, teikdamas painius atsakymus, turėjo suprasti, kad jų turinys negali būti laikomas išsamiu ir detaliu paaiškinimu. Šuo atveju jokių naujų duomenų ar patikslinančių paaiškinimų pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė.

9. Teismas nurodė, kad bylos rašytiniai įrodymai nepatvirtina faktinių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo persekiojimo grėsmę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje. Kritiškai vertinami pareiškėjo argumentai, pagrindžiantys tariamą grėsmę būti persekiojamam jo kilmės valstybėje. Pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti konkrečių faktinių duomenų visuma. Nors vertinant pareiškėjo paaiškinimus, susijusius su baime patirti persekiojimą ar grėsmėmis kilmės šalyje, yra būtina įvertinti tiek (duomenys neskelbtini) ir konkretaus pareiškėjo kilmės regiono – (duomenys neskelbtini) provincijos – kultūrinius, religinius, visuomeninius ypatumus, tiek (duomenys neskelbtini) vidaus situaciją, tai savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio aplinkybių buvimas neturi būti patikrintas, vertinant byloje pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėju ir jo šeimos nariais, taip pat viešai prieinamus duomenis apie padėtį (duomenys neskelbtini) teisės aktų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą tokio pobūdžio bylose, nustatyta tvarka.

Pareiškėjo taip akcentuojama aplinkybė, kad jo broliui S. N. H. K. buvo suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas) Lietuvos Respublikoje dėl galimo jo persekiojimo (duomenys neskelbtini), nėra nauja nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo antrojo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo kontekste ir savaime nesuponuoja nei tokio paties (kaip broliui) sprendimo priėmimo pareiškėjui, nei tokių pat išvadų dėl įrodymų, kurie buvo esminiai priimant sprendimą dėl pareiškėjo brolio. Apie pareiškėjo brolio situaciją išsamiai pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl negali būti suteiktas jam pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Teismas, išsamiai susipažinęs su Migracijos valdybos byloje surinkta medžiaga, prieglobsčio prašytojo apklausomis, pripažino, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo aplinkybių vertimo yra jo pozicija, kurios negalima vertinti kaip pagrindu abejoti jo prašymo tyrimo išsamumu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nei apklausos metu, nei po jos dėl netinkamo vertimo pretenzijų nereiškė.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovas atliko išsamų bei visapusišką situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Sprendime pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo situacija neatitinka Įstatyme nustatytų prieglobsčio suteikimo ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindų. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

III. 11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

11.1. Teismas rėmėsi tik atsakovo pozicija ir tuo, kad klausimas buvo nagrinėtas ankstesnėje byloje. Tačiau pareiškėjo teikti reportažai yra nauji ir rodo gresiančią prievartą būtent šiuo metu. Teismas nevertino aiškios takoskyros tarp ankstesnio prašymo, kuris buvo išnagrinėtas, ir naujų įrodymų. Taip pat teismas neišaiškino, kas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo kontekste laikytina „nauju įrodymu“ ir koks šios sąvokos turinys, nors pareiškėjas skunde kėlė klausimą, kad nauji duomenys yra sietini su nauju papildomu rašytiniu įrodymu apskritai kaip tokiu, o ne su jo turiniu. Pareiškėjas rėmėsi Aprašu ir vertino, kad atsakovas neturėjo teisės atmesti jo pateiktų naujų įrodymų, nes, remiantis teisiniu reglamentavimu, jie priskirtini „naujiems įrodymams“. Neatsakius į pareiškėjo keltą teisės aiškinimo klausimą, liko neatskleista norma, kuri suponuotų, kad įrodymai neturėjo būti atmesti. Naujo įrodymo nagrinėjimo iš esmės ir vertinimo kitų pateiktų duomenų kontekste klausimas aktualus pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį tyrimo turiniui, apimčiai ir išsamumui. Kadangi skundžiamu teismo sprendimu nebuvo atsakyta į keltą teisinę problemą, teismo sprendimas naikintinas, o byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

11.2. Teismas taip pat neanalizavo ir visiškai nepasisakė ir dėl reportažų reikšmės, nors jie turi didelę reikšmę ir patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo profilio asmenys patiria smurtą, nužudymus ir tokie įvykiai yra visai neseni, aktualūs. Į pareiškėjo skundo motyvą, kad jo nurodyti reportažai, su kuriais atsakovas susipažino, patvirtina pareiškėjo pasakojimą ir nuogąstavimus, kad jam, kaip kariškio broliui, kilmės valstybėje gresia pavojus patirti smurtinius veiksmus ar nužudymą iš (duomenys neskelbtini), turėjo būti atsakyta ištiriant ir motyvuotai pasisakant dėl jų reikšmės ar nesivadovavimo jais priežasčių. Teismas netyrė pareiškėjo profilio atitikties asmenų, kurie patiria persekiojimą (duomenys neskelbtini), profiliui. Pareiškėjas skundė atsakovo išvadas, kad prieglobsčio prašytojo profilis bei jo nurodytos ir tyrimo metu nustatytos aplinkybės nepaaiškina (duomenys neskelbtini) motyvo ir tikslo jį persekioti. Atsakovas profilio neatitiktimi grindė atsisakymą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio, tad teismas turėjo atidžiai ištirti tokios motyvacijos pagrįstumą, tačiau to nepadarė. Teismo sprendime neatsispindi jokia analizė šiuo klausimu, todėl laikytina, kad pareiškėjo skundo argumentas nebuvo deramai išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Žinios iš kitų asmenų taip pat yra informacijos ir duomenų apie kilmės šalį ir individualią grėsmę pareiškėjui šaltinis, todėl vien tai, kad laiškas yra iš kaimyno, nėra pagrindas tokius duomenis atmesti ar laikyti, kad nenustatyta laiško kilmė. Nauji duomenys buvo ne tik laiškai, tačiau ir pareiškėjo matyti žinių pranešimai. Byloje peržiūrėjus pranešimus, pasitvirtino pareiškėjo matytų reportažų turinys. Jie turėjo būti vertinami sistemiškai, įskaitant ir naujumo aspektą. Nors nauji įrodymai, kuriuos pateikė pareiškėjas, grindė tuos pačius motyvus, tačiau vien tai, kad jie savo turiniu atskleidžia papildomus, aktualius duomenis, t. y., kad pareiškėju vis dar domisi (duomenys neskelbtini) ir kad jo profilio asmenys (pareigūnų artimieji) patiria išpuolius, smurtą, reiškia, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį turėtų būti vertinamas pateiktų įrodymų kontekste, nes jie rodo persekiojimo ir grėsmės tęstinumą, t. y. pagrindą suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

11.3. Nors, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais, tačiau kategoriškai nesutiktina su tokiu vertinimu ir teismo išvadomis. Pirma, pareiškėjas skunde teismui pateikė aktualius duomenis, kad saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) yra pablogėjusi ir, tikėtina, dar pablogės, išvedus sąjungininkų karius, pateikė publikacijų Lietuvos interneto portaluose aktualijas, patvirtinančias stiprėjančio (duomenys neskelbtini) grėsmę (duomenys neskelbtini).

Taigi pareiškėjas nurodė objektyvius, patikrinamus duomenis, kad grįžti į (duomenys neskelbtini) jam nėra saugu. Antra, būtent atsakovas turėjo pareigą surinkti aktualią ir išsamią informaciją apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) ir galimas grėsmes pareiškėją grąžinus į (duomenys neskelbtini), tačiau to neatliko, o pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl atsakovo padaryto informacijos apie kilmės valstybę rinkimo ir vertinimo pažeidimo. Pareiškėjas tvirtino, kad dvejų metų senumo duomenys, kuriais rėmėsi atsakovas, yra faktiškai nebeaktualūs, kadangi karinių jėgų pusiausvyra, sąjungininkų pasitraukimas prasidėjo neseniai, dėl to vėl atsiranda įtampa, daugėja karinių susirėmimų, išpuolių (duomenys neskelbtini) (tai matyti iš pareiškėjo nurodytų publikacijų).

Todėl atsakovas privalėjo veikti atsakingai ir kompetentingai, kaip atsakinga institucija tinkamai vykdyti savo pareigą surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją, kad būtų tinkamai, teisingai sprendžiama dėl poreikio pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Neįpareigojęs atsakovo ištaisyti šį trūkumą, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje praktikoje taip pat matyti tendencija pripažinti, kad Migracijos departamentas negali išvengti jam priskirtos prievolės rinkti išsamią, naujausią informaciją, kuri atitinka Lietuvos Respublikos ir tarptautiniuose teisės aktuose keliamus reikalavimus.

Nukrypimas nuo formuojamos praktikos ir atsakovui keliamų reikalavimų tiesiogiai lėmė, kad buvo netinkamai išspręstas pareiškėjo papildomos apsaugos suteikimo klausimas neįvertinus aktualios saugumo ir karinės padėties (duomenys neskelbtini). Todėl tiek atsakovas, tiek teismas pažeidė imperatyvias normas, nustatančias pareigą Migracijos departamentui surinkti naujausius duomenis apie kilmės valstybę.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą. Pabrėžia, kad pareiškėjas paskesnį prieglobsčio prašymą grindžia tais pačiais motyvais kaip ir pirmąjį prašymą – baime grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) ir S. H. artimųjų keliamos grėsmės. Šios grėsmės jau buvo įvertintos nagrinėjant pirmąjį pareiškėjo prieglobsčio prašymą bei patvirtintos neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Siekdamas pagrįsti poreikį Migracijos departamentui iš naujo nagrinėti tas pačias aplinkybes, pareiškėjas referavo į naują kilmės valstybės informaciją ir pateikė naujus „įrodymus“ – S. M. vardu pasirašytą laišką bei 2021 m. kovo 26–28 d. naujienų pranešimus. Ši informacija buvo detaliai išanalizuota, o vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su priimtu ginčijamu Sprendimu, tačiau iš esmės nenurodo jo teiginius pagrindžiančios informacijos bei nepateikia duomenų, kurie galėtų pagrįsti jo prieglobsčio prašymą, nedaro ginčijamo Sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu bei neįrodo pirmosios instancijos teismo tariamai neatliktų veiksmų. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas. Tiek Migracijos departamentas, tiek teismas priėmė faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 12PR-53, kuriuo, išnagrinėjus pareiškėjo paskesnį prašymą, jam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Įstatyme nustatytų prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindų.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo prašyme ir apklausos metu nurodytų aplinkybių dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo, todėl priėmė nepagrįstus sprendimus.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. Dėl pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis nuosekliai formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; kt.).

19. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą vertinti, kad šiuo atveju turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija netenkina prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

20. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą. Pareiškėjas, teikdamas naujus įrodymus, nepagrindė jų pateikimo būtinybės, be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio proceso stadijoje nagrinėjant bylą pareiškėjo skundu apibrėžtose ribose jau byloje surinktų įrodymų pagrindu bus pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, todėl prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo atmetamas kaip nepagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-492/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-27-492/2021; ir kt.).

22. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

23. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

24. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

25. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

26. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pažymi, kad atsakovas nevertino jo pateiktos „naujos informacijos“, kuri patvirtina, jog jam kilmės valstybėje gresia pavojus patirti smurtinius veiksmus ar nužudymą iš (duomenys neskelbtini).

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

30. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtas bei netenkintas Migracijos departamento 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu. Minimo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas Vilniaus apygardos administraciniame teisme bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kuris 2021 m. kovo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021 apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

32. Akcentuotina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 str. 1 d.).

33. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad 2021 m. kovo 23 d. pareiškėjas buvo supažindintas su informacija apie savanoriško grįžimo į kilmės šalį galimybę bei Tarptautinės migracijos organizacijos teikiamą pagalbą, tačiau savanoriškai grįžti į kilmės valstybę atsisakė, tuo atsisakydamas vykdyti ir įsiteisėjusį teismo sprendimą bei pateikė naują prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

34. Įstatymo 2 straipsnio 181 dalis nustato, kad paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – tai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas. Įstatymo 2 straipsnio 64 dalis nustato, kad galutinis sprendimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Pažymėtina, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, individualiai įvertinta pareiškėjo situacija, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo nurodyti „naujos informacijos“ argumentai bei nustatyti prieštaravimai pareiškėjo pasakojime apie laiško gavimą, kurių ir pats pareiškėjas apklausos metu negebėjo paaiškinti; pateiktas laiškas, kaip įrodymas apskritai, nenustatytos kilmės, o jo turinys iš esmės apsiriboja „kaimyno“ pateikiamu grėsmės pareiškėjui vertinimu; „kaimynas“ ne pirmą kartą parašo prieglobsčio poreikį grindžiantį laišką. Taigi atsakovas pagrįstai nustatė, kad nauji įrodymai neišeina už jo pirmojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu vertintų motyvų ribų bei nelaikytini naujais duomenimis. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados padarytos visapusiškai ir išsamiai atlikto byloje surinktų įrodymų tyrimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija joms pritaria, tačiau šių motyvų iš naujo nekartoja.

36. Pažymėtina, kad pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, jog jo broliui S. N. H. K. buvo suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas) Lietuvos Respublikoje (2012 m. spalio 15 d.) dėl galimo jo persekiojimo (duomenys neskelbtini), nėra nauja nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo paskesnio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo kontekste ir savaime nesuponuoja nei tokio paties (kaip broliui) sprendimo priėmimo pareiškėjui, nei tokių pat išvadų dėl įrodymų, kurie buvo esminiai priimant sprendimą dėl pareiškėjo brolio. Apie pareiškėjo brolio situaciją išsamiai pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021, kaip ir dėl (duomenys neskelbtini) ir S. H. artimųjų keliamos grėsmės, išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo.

37. Nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl negali būti suteiktas jam pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis bei pareiškėjo argumentus, konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios spręsti, jog jis atitinka pabėgėlio statusui taikytinas nuostatas.

38. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad būtent Migracijos departamentas turėjo pareigą surinkti aktualią ir išsamią informaciją apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) ir galimas grėsmes pareiškėją grąžinus į (duomenys neskelbtini), tačiau to neatliko, motyvuodamas tuo, kad saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) yra pablogėjusi, ir tikėtina, dar pablogės išvedus sąjungininkų karius, be to, būtent Migracijos departamentas turėjo pareigą surinkti aktualią ir išsamią informaciją apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) ir galimas grėsmes pareiškėją grąžinus į (duomenys neskelbtini). Visų pirma pastebėtina, kad galutiniu sprendimu pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo buvo išspręstas dar 2021 m. kovo 17 d., tačiau pareiškėjas atsisakė vykdyti teismo sprendimą, priimti Tarptautinės migracijos organizacijos teikiamą pagalbą ir savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Antra, iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas vertino ir atsižvelgė į tai, kad remiantis turima informacija, šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta ginkluotas konfliktas. Tačiau taip pat teisingai pažymėjo, kad nustačius, jog šalyje vyksta ginkluotas konfliktas, reikia įvertinti, ar esamas smurto lygis ginkluoto konflikto metu yra beatodairiškas. 2020 m. gruodį publikuotose EPPB gairėse konstatuojama, kad visose (duomenys neskelbtini) provincijose pasitaiko beatodairiško smurto atvejų, tačiau nei vienoje provincijoje jis nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo joje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Įvertinus surinktą informaciją konstatuotina, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, prieš kurias dažniausiai yra nukreipti išpuoliai (prieš karines pajėgas, vyriausybės šalininkus, (duomenys neskelbtini) ir kt.), jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjas yra jaunas (gim. (duomenys neskelbtini)) vyras, turintis gyvenimo (duomenys neskelbtini) patirties bei darbinės patirties mobiliųjų telefonų taisyme ir prekyboje.

39. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjų nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjų nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. ne taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė