9539d9fe-9be4-478b-8f76-e58fab948815 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1076-560/2012  Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00455-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1., 122.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 28 d.VilniusVilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų AB „Swedbank“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieÅ¡kovo J.

G. (J. G.) praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas J. G. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti AB „Swedbank“ vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Kredito sutarties Nr. 06-078523-FA nutraukimÄ neteisėtu. Taip pat pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui AB „Swedbank“ perimti bei perleisti tretiesiems asmenims įkeistÄ J. G. nuosavybės teise priklausantį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini):

Patalpas Nr. 12 pastate 1E1p, kurių Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Patalpas Nr. 13 pastate 1E1p, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kavinę - barÄ su rÅ«siu 48,19 kv.m. pastate 1E1p, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Prekybos patalpas pastate 1E1p, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); PatalpÄ - kavinę Nr. 4 su rÅ«siu 21,28 kv.m. pastate 1E1p, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-01-17 nutartimi ieÅ¡kovo J. G. praÅ¡ymÄ patenkino ir ieÅ¡kovo reikalavimo įvykdymui užtikrinti pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones - uždraudė atsakovui AB „Swedbank“ perimti bei perleisti tretiesiems asmenims įkeistÄ J.

G. nuosavybės teise priklausantį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini): Patalpas Nr. 12 pastate 1E1p, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Patalpas Nr. 13 pastate 1E1p, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kavinę - barÄ su rÅ«siu 48,19 kv.m. pastate 1E1p, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Prekybos patalpas pastate 1E1p, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); PatalpÄ - kavinę Nr. 4 su rÅ«siu 21,28 kv.m. pastate 1E1p, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. teismas uždraudė atsakovui nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ nurodytÄ turtÄ .

Teismas pažymėjo, kad kredito sutarties, kurios nutraukimas yra ginčijamas pateiktu ieÅ¡kiniu, vykdymas yra užtikrintas hipoteka ir, nutraukus sutartį, atsakovas gali iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal nutrauktÄ kredito sutartį nukreipti į įkeistÄ turtÄ . Å i aplinkybė laikytina pakankama laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentaiAtsakovas AB „Swedbank“ pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-17 nutartį.

Nurodo, kad skundžiama nutartis priimta remiantis tik tuo, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, tačiau visiÅ¡kai neįvertintas ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinimo tikėtinumas. Be to, pirmosios instancijos teismas nepranešė atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimÄ , todėl nebuvo galimybės atsakovui pateikti papildomų įrodymų apie visiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ bei nesÄ Å¾iningumÄ . Pažymėjo, kad 2006-10-18 su ieÅ¡kovu buvo sudaryta Kredito sutartis, kuria J.

G. buvo suteikta 2 400 000 Lt paskola, tačiau ieÅ¡kovas nuo 2009 metų pradžios nebevykdė savo įsipareigojimų, nemokėjo nustatytų mokėjimų. Atsakovas siekė susidariusiÄ situacijÄ iÅ¡spręsti taikiai, tačiau sutarimo su ieÅ¡kovu nerado. IeÅ¡kovas 2010-01-29 pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl kredito sutarčių pakeitimo. Reikalavimų užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant bankui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kredito sutartį. Teismai ieÅ¡kovo reikalavimus atmetė, konstatavus, kad atsakovas nepažeidė pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis, o ieÅ¡kovas yra verslininkas ir iÅ¡ banko gautÄ kreditÄ panaudojo savo verslui, todėl jis prisiėmė rizikÄ dėl savo mokumo.

Atsakovas ieÅ¡kovui nustatė papildomÄ terminÄ Ä¯siskolinimui padengti, tačiau J. G. skolos nesumokėjo, todėl atsakovas sutartį nutraukė ir kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto. Taigi, atsakovas pažymėjo, kad tarp tų pačių, tuo pačiu pagrindu galutiniu teismo sprendimu jau yra iÅ¡spręstas klausimas dėl CK 204 str. taikymo ir konstatuota, kad ieÅ¡kovas neteisėtai atsisakė vykdyti Kredito sutartį, o atsakovas tinkamai vykdė pareigÄ bendradarbiauti ir kooperuotis.

Taigi ieÅ¡kinys grindžiamas jau iÅ¡tirtomis ir teismo įvertintomis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad paskutinį mokėjimÄ pagal Kredito sutartį ieÅ¡kovas atliko 2008-12-24, o pretenzijos pateikimo dienÄ (2011-05-24) jo įsiskolinimas siekė 707 841,72 Lt. IeÅ¡kovas, pareikÅ¡damas nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, akivaizdžiai piktnaudžiauja subjektinėmis teisėmis.IeÅ¡kovas J. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kurį prašė atmesti. Nurodė, kad bylose, kuriose sprendžiamas sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas, yra bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes Å¡iose kategorijos bylose yra sprendžiamas klausimas dėl sutarties tolimesnio egzistavimo.

Tik pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones galima užtikrinti galimybę priėmus palankų ieÅ¡kovui sprendimÄ atkurti iÅ¡ neteisėtai nutrauktos sutarties kylančias teises ir pareigas. Pasak ieÅ¡kovo, nagrinėjamoje byloje bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . Atsiliepime teigiama, kad teismas nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalėjo pateikti įrodymų vertinimo, pasisakyti dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo.

Tuo tarpu iÅ¡ pateiktų ieÅ¡kinio argumentų akivaizdu, kad atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį, nesilaikydamas įstatymų ir sutarties, todėl yra reali grėsmė, kad dėl atsakovo veiksmų teismo sprendimas ateityje gali bÅ«ti neįvykdomas, nes atsakovas jau ėmėsi veiksmų, kad sutarties dalykÄ bÅ«tų bandoma perleisti tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad anksčiau tarp Å¡alių nebuvo spręstas klausimas dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko kredito sutarties nutraukimo teisėtumo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktÄ bylos medžiagÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir atsikirtimus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , neprieÅ¡tarauja Å¡alių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo nutartį nėra pagrindo.Pagal LR CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar bÅ«tina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu bÅ«tų užtikrinta ta pati atsakovo bei ieÅ¡kovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ .

Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Tačiau teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo pareikÅ¡to praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones argumentus, 2012-01-17 skundžiama nutartimi pritaikė praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, t.y. uždraudė atsakovui nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto.

Atskirajame skunde iÅ¡dėstyti apelianto teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip minėta pagal CPK 144 str. 1 d. asmenys, teikiantys praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi tikėtinai pagrįsti savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011).

Nesant akivaizdžių duomenų apie ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieÅ¡kovo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, leidusias daryti iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas. Apelianto teiginiai, jog teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, remdamasis ieÅ¡kovo galimai nepagrįstu reikalavimu, nėra pakankami konstatuoti, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, netenkintinas.

Taip pat nėra pagrindo sutikti, kad ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, todėl teismas laiko nepagrįstais apelianto teiginius, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pažeidžiant CPK 144 str. 1 d. nuostatas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti keliÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi bÅ«ti aiÅ¡kinama vien kaip bÅ«tinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimÄ . Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ir subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių bÅ«simo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas.

IÅ¡ byloje pateiktų duomenų seka, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta Kredito sutartis, kurios įvykdymui ieÅ¡kovas atsakovo naudai yra hipoteka įkeitęs nekilnojamojo turto objektus. Atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį ir pareikalavo grÄ Å¾inti kreditÄ bei sumokėti likusias sumas. Tokį sutarties nutraukimÄ pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu atsakovas ginčija, praÅ¡o jį pripažinti neteisėtu. IÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovo paaiÅ¡kinimų seka, kad bankas kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto.

Akivaizdu, kad, remiantis Kredito sutarties nutraukimu, atsakovui perleidus įkeistÄ ieÅ¡kovo turtÄ tretiesiems asmenims, o teismui konstatavus, kad Kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas, ieÅ¡kovui bÅ«tų padaryta žala, jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, o turto iÅ¡reikalavimas iÅ¡ trečiųjų asmenų taptų neįmanomas arba pareikalautų papildomų teisminių ginčų. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobÅ«džio suvaržymai, dėl kurių taikymo atsakovas patiria neigiamų padarinių.

Tačiau tokių priemonių taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo iÅ¡sprendimo. Tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo.Taigi, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, atskirÄ jį skundÄ nagrinėjantis teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi nagrinėjamoje byloje pritaikė ieÅ¡kovo praÅ¡ytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentai nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337, 338 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                          Dainius Rinkevičius