2022-07-27 Nr. AB-19400-3-62-3-00627-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3471-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00627-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. F. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. F. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja Z. F. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 21S47838 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, jog ji yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė, kilmės šalis) pilietė, kuri, (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėja teigė nurodžiusi realias individualias aplinkybes (duomenys neskelbtini), dėl kurių ji negali pasilikti kilmės šalyje, dėl ko kyla grėsmė jos saugumui. Atsakovo surinkta kilmės šalies informacija patvirtino, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nesutiko su Sprendimu, kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo pareigą atlikti išsamų tyrimą, surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją. Pareiškėja vertino, jog atsakovo surinkti duomenys ir jų įvertinimas neleidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų , t. y., kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį, nebus pažeistos jos teisės ir pagrindinės laisvės. Pareiškėja teigė, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka buvo atliktas tyrimas ir nuspręsta nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nustačius, kad ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies nuostatų. Pareiškėjos paaiškinimas buvo įvertintas kaip turintis trūkumų, nes jis nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis, buvo abstraktus, neišsamus ir bendro pobūdžio. Surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste buvo nutarta pareiškėjos paaiškinimą (duomenys neskelbtini) vertinti kritiškai ir nelaikyti patikimu įrodymu, todėl jos deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje nelaikyta visiškai pagrįsta. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjai kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas tas pačias aplinkybes vertino ir spręsdamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjai suteikimo. Tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės, beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra žemas todėl buvo konstatuota, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

6. Atsakovas vadovavosi Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teigė, jog aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjos išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą, yra detaliai išdėstytos ir įvertintos. Pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, o šių aplinkybių visuma nulėmė, kad pareiškėjos veiksmai buvo įvertinti kaip keliantys ateityje nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovas akcentavo, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjos Z. F. L. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti asmeniui Z. F. L. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo asmeniui Z. F. L. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1. Pareiškėja nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų. Pareiškėja nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prisistatė kaip (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2021 m. liepos 5 d. pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį.

8.2. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 2 d. buvo apklausta dėl prieglobsčio suteikimo aplinkybių. Pareiškėja nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios ji prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje yra tai, kad kilmės valstybėje gresia pavojus jos gyvybei. Pareiškėja teigė, kad, (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos sieną kirto 2021 m. liepos 1 d.

8.3. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

9. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija), (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punktu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose.

10. Teismas nustatė, jog pareiškėja teigė, kad (duomenys neskelbtini), aptarė atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją apie nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) ir priėjo išvadą, kad pareiškėjos paaiškinimas apie (duomenys neskelbtini) yra bendro pobūdžio, nedetalus ir prieštaringas. Teismas nurodė, kad tyrimo metu nebuvo rasta informacijos apie (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti jos paaiškinime nurodytas faktines aplinkybes, teismas vertino, jog atsakovas apklausos metu išsamiai išsiaiškino su pareiškėja susijusias individualias ir konkrečias faktines aplinkybes, būtinas sprendimui dėl pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį priimti. Teismas pareiškėjos paaiškinimo savaime nelaikė įrodymu, pakankamu lygiu patvirtinančiu faktų tikrumą, ir nurodė, jog jos paaiškinimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ir jai kilmės valstybėje gresia pavojus jos gyvybei savaime nelemia pabėgėlio statuso suteikimo. Pareiškėja nebuvo (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos nurodyti įvykiai vyko 2019 m., nuo jų yra praėję daugiau nei dveji metai, pareiškėja tam tikrą laiką nebuvo kilmės valstybėje, nes buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), o konstatavęs, jog nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį, bei aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjai kyla reali persekiojimo rizika, teismas pareiškėjos išsakytą baimę nelaikė visiškai pagrįsta.

11. Atsižvelgęs į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjos paaiškinimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti / areštuoti pareiškėją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, teismas konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį, todėl ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos pačios subjektyviu vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualių aplinkybių, padidinančių tokią grėsmės riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Kadangi beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) kilmės valstybės regione yra žemas, Sprendimu pagrįstai nustatyta, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

12. Teismas, spręsdamas dėl Migracijos departamento sprendimo dalies dėl pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę, priėjo išvadą, kad ši Sprendimo dalis pagrįsta, atitinka Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Atsižvelgęs į tai, kad Migracijos departamento išvada apie pareiškėjos keliamą neteisėtos migracijos grėsmę yra pagrįsta, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui, nenustatyta, jog pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje tvarką, teismas sprendė, kad Sprendimu pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metams atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jos išsiuntimo nėra proporcinga priemonė. Teismas pareiškėjai nustatė 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ir, atitinkamai, nusprendė įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

13. Netenkinęs pagrindinio pareiškėjos skundo reikalavimo dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 14. Pareiškėja Z. F. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjos paaiškinimą ir jį patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų. Pareiškėja pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus ir akcentuoja, kad kilmės valstybės informacija patvirtina pareiškėjai kylančią individualią grėsmę dėl kilmės šalyje vykstančio karinio konflikto. Pareiškėja teigia, kad Migracijos departamentas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo dėl ekonominės kilmės valstybės padėties ir neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, dėl to pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį liko individualiai neįvertintas. Migracijos departamentas taip pat nesurinko aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs, neatitiko reikalavimo surinkti informaciją iš įvairių šaltinių, surinkta informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Pareiškėja akcentuoja, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą ir Migracijos departamento Sprendime. Nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, atsakovas papildomai nurodo, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjos pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėja savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš ją kilmės valstybė būtų naudojusi neteisėtas ekonominio poveikio priemones. Tyrimo metu nenustatyta ir individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei lemtų pareiškėjos apsaugos poreikį, nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Pareiškėja nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, paneigiančių Migracijos departamento išvadą dėl papildomos apsaugos nesuteikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Pareiškėja Z. F. L. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių aplinkybių nenurodo.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjos prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

V. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjai Z. F. L. prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, pripažinęs, kad Migracijos departamento atliktas tyrimas yra išsamus, kad pareiškėja neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui gauti, o jos baimė grįžti į kilmės valstybę nėra visiškai pagrįsta, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos taikymo kriterijų, tačiau konstatavęs, jog 5 metų draudimas pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nėra proporcinga priemonė, tenkino pareiškėjos skundą iš dalies ir sumažino Migracijos departamento Sprendime nustatytus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminus iki 2 metų, o kitą skundo dalį atmetė.

22. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą.

23. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

24. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:

1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija;

3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

25. Pažymėtina, kad Konvencija buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso. Pagal Konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti“.

26. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 3 dalies a punktą tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

27. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (OJ L 180, 29.6.2013, p. 60–95) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) 46 straipsnis reglamentuoja tarptautinės apsaugos prašytojų teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę. Pagal šio straipsnio 1 dalį valstybėms narėms įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos prašytojai turėtų teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę, kuria galėtų naudotis teisme, kad galėtų apskųsti tame straipsnyje nurodytus procesinius sprendimus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį tam, kad būtų laikomasi 1 dalies, valstybėms narėms nustatyta pareiga užtikrinti, jog taikant veiksmingą teisių gynimo priemonę būtų numatytas išsamus ir ex nunc (nuo dabar) faktinis ir teisinis tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimas, įskaitant, atitinkamais atvejais, nagrinėjimą pagal Direktyvą 2011/95/ES, bent vykdant apeliacines procedūras pirmosios instancijos teisme.

28. Pagal aptartas nuostatas nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašytojo skundą (apeliacinį skundą), tarptautinės apsaugos prašymui reikšmingi faktai ir teisės klausimai turėtų būti nagrinėjami skundo nagrinėjimo metu aktualių aplinkybių kontekste (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3235-520/2022).

29. Direktyvos 2011/95/ES V skyriuje, skirtame reikalavimams, taikomiems priskyrimui prie papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų, reglamentuoti, 15 straipsnis apibrėžia didelės žalos kategoriją. Pagal šio straipsnio c punktą didele žala laikytina rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Aiškindamas šią nuostatą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra nurodęs, kad, kiek tai susiję su pagal Direktyvos 2011/95 15 straipsnio c punktą pateiktu tarptautinės apsaugos prašymu, net jei šiame prašyme nesiremiama konkrečiai su prašytojo situacija susijusiomis aplinkybėmis, iš šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies matyti, jog toks prašymas turi būti vertinamas individualiai, todėl reikia atsižvelgti į įvairias aplinkybes. Tarp šių aplinkybių, be kita ko, šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies a punkte yra nurodyti „visi vertintini faktai, susiję su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu“. Konkrečiau kalbant, be kita ko, galima atsižvelgti į ginkluotų susirėmimų intensyvumą, dalyvaujančių ginkluotųjų pajėgų organizuotumo lygį ir konflikto trukmę kaip į veiksnius, į kuriuos atsižvelgiama vertinant realų didelės žalos pavojų, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 15 straipsnio c punktą; taip pat galima atsižvelgti į kitus veiksnius, pavyzdžiui, nesirenkamojo smurto geografinį paplitimą, konkrečią vietovę, į kurią prašytojas patektų, jeigu būtų grąžintas į atitinkamą šalį ar regioną, ir galimai tyčinę agresiją, kurią prieš civilius vykdo kariaujančios šalys (ESTT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo CF, DN, byloje C‑901/19, EU:C:2021:472, 41–43 p.).

30. Atkreiptinas dėmesys ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią valstybėje (į kurią grąžintinas tarptautinės apsaugos prašytojas) praeityje egzistavusios tam tikros aplinkybės gali būti svarbios, norint išsiaiškinti dabartinę toje valstybėje egzistuojančią situaciją, tačiau vertinant atitinkamą riziką svarbiausios yra dabartinės sąlygos (EŽTT 2003 m. spalio 14 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Tomic prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 17837/03; 2004 m. vasario 19 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Hida prieš Daniją, pareiškimo Nr. 38025/02).

31. Pagal Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio (Prašymo nagrinėjimo reikalavimai) 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad: <...> b) būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuro (dabar – Europos Sąjungos paramos agentūra) ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams <...>.

32. Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad V skyriuje nurodytos institucijos per sprendžiančiąją instituciją, prašytoją arba kitu būdu turi gauti bendrą 3 dalies b punkte nurodytą informaciją, reikalingą jų darbui atlikti.

33. Valstybės institucijos – Migracijos departamento, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį, kyla iš Įstatymo, Tvarkos aprašo, kurių normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2013/32/ES tikslus, jų aiškinimą teismų praktikoje. Valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį yra pabrėžiama ir formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021; 2022 m. vasario 17 d. nutartį byloje Nr. eA-1222-502/2022; 2022 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. eA-1318-602/2022; 2022 m. kovo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1463-602/2022; 2022 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2217-442/2022).

34. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad Migracijos departamentas, kuriam pateiktas prašymas ir dėl papildomos apsaugos, turi surinkti ir įvertinti informaciją tiek apie bendrą vyraujančią padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, tiek pareiškėjo gyvenamosios vietos informaciją, surinktą informaciją analizuoti, ar atsižvelgus į pareiškėjo gyvenamosios vietos regioną ir bendrą kilmės valstybės situaciją, yra saugu pareiškėją gražinti į kilmės valstybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2213-881/2022).

35. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymą, t. y. Migracijos departamentui surinkta informacija apie kilmės valstybę turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti aptartų teisės aktų nuostatose: turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės valstybe sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš Europos pabėgėlių fondo, Europos prieglobsčio paramos biuro (dabar – Europos Sąjungos paramos agentūra), Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės valstybėje ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams. Jeigu konkrečioje tarptautinės apsaugos prašymo byloje nustatoma, kad surinkta informacija apie kilmės valstybę neatitinka esminių kriterijų, kuriuos ji turėtų atitikti pagal minėtus teisės aktus, valstybės institucijos pareiga bendradarbiauti su tarptautinės apsaugos prašymo prašytoju ir surinkti pagrindžiančią informaciją, negali būti laikoma tinkamai įvykdyta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1685-968/2022; kt.).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimą informacijos apie (duomenys neskelbtini) aspektu, konstatuoja, kad Migracijos departamentas Sprendime neanalizavo, ar, atsižvelgus į pareiškėjos gyvenamosios vietos regioną ir į bendrą (duomenys neskelbtini) situaciją (naujausius duomenis apie karinį konfliktą), yra saugu pareiškėją grąžinti į kilmės valstybę. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl papildomos apsaugos, neatsižvelgė į viešai skelbiamą informaciją apie (duomenys neskelbtini), t. y. minėtą informaciją vertino tik prieglobsčio suteikimo kontekste. Dar 2017 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini), o Jungtinių Amerikos Valstijų Saugumo departamentas dėl (duomenys neskelbtini) susiklosčiusios situacijos suteikė laikinąjį apsaugos statusą, t. y. aštuoniolikai mėnesių sustabdė (duomenys neskelbtini) piliečių deportaciją (duomenys neskelbtini).

37. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas neįvykdė pareigos surinkti bendrą kilmės šalies informaciją ir ją įvertinti pareiškėjos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo kontekste, todėl Migracijos departamento Sprendimas pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, Sprendimas panaikinamas, o pareiškėjos prašymas dėl pabėgėlio statuso suteikimo grąžinamas nagrinėti iš naujo (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl Migracijos departamento taikytos materialiosios teisės, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat panaikinamas (ABTĮ 147 str.).

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, todėl nepagrįstai pareiškėjos skundą atmetė.

39. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjos skundą, panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjos prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į bendro saugumo kilmės valstybėje aspektus. Tai konstatavus, kiti pareiškėjos ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nėra vertinami, nes jų vertinimas neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti bei nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Z. F. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos Z. F. L. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 21S47838 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjos Z. F. L. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė