Legislator Case Law & Legislation
9538c41b-5a11-4edd-a4d8-eb223e2de097 AI generated

9538c41b-5a11-4edd-a4d8-eb223e2de097 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 9538c41b-5a11-4edd-a4d8-eb223e2de097
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-14300-932/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13615-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2015 m. lapkričio 20 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G., nukentėjusiajam T. T., išnagrinėjusi J.

Legislator headnote

AI generated

9538c41b-5a11-4edd-a4d8-eb223e2de097 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Pateikus liudytojui byloje esančiÄ eismo įvykio schemÄ , pastarasis negalėjo atsakyti, kokiomis aplinkybėmis joje yra asmenų, nurodytų T. T. ir J. G., paraÅ¡ai. Tuo metu, kai jis įvykio vietoje sudarė Å¡iÄ schemÄ , buvo tik jis ir jo kolega, schemÄ pasirašė tik jis (E. G.). Eismo įvykio vietos schema yra pasiraÅ¡oma iÅ¡ karto po jos sudarymo (b. l. 35-37).Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. V. parodė, jog tarnybos metu pagal iÅ¡kvietimÄ vyko į Vokiečių gatvę dėl apgadinto „VW Passat“ automobilio.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-14300-932/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13615-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2015 m. lapkričio 20 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G., nukentėjusiajam T. T., išnagrinėjusi J.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : J. G. 2015 m. rugsėjo 5 d., apie 01.29 val., Vokiečių g., Vilniuje, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,82 promilių (po paklaidos) girtumas, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko sugadino abi transporto priemones.

Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126, 219.1, 222 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.Teismo posėdyje apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas J. G. parodė pripažįstantis, jog transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, vairavo neblaivus (su nustatytu girtumu sutinka), Vokiečių gatvėje pravažiuodamas kliudė stovintį automobilį „VW Passat“.

Kontaktas nebuvo stiprus. Jis pavažiavo toliau, iÅ¡lipo. Matė, kad „VW Passat“ įbrėžė deÅ¡inės pusės dureles. Kadangi savininko nebuvo, jis parašė raÅ¡telį, kuriame nurodė savo telefonÄ bei tai, kad savininkas dėl automobilio jam paskambintų. Ä®sitikinęs, kad savininkui nebus kliūčių jį surasti, be to, ir jis pats įsidėmėjo „VW Passat“ numerius, nuvažiavo, tačiau netoli namų buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų. Sutinka, kad jis įvykio vietoje neliko, iÅ¡važiavo, tačiau taip pasielgė palikęs savo kontaktus, nesiekdamas pats pasislėpti ar nuslėpti padarytÄ eismo įvykį (b. l. 26-27).Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis T.

T. parodė, jog jam priklausantį automobilį „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) buvo palikęs Vokiečių gatvėje. Apie 05.30 val., baigęs darbÄ (dirba apsaugos darbuotoju) ir atėjęs prie automobilio, pamatė užkiÅ¡tÄ policijos praneÅ¡imÄ , kuriame buvo nurodyta jam atvykti į policijos įstaigÄ . ApžiÅ«rėjęs automobilį, pamatė, kad jis yra apgadintas (buvo įbrėžtos deÅ¡inės pusės priekinės ir galinės durys, taip pat įbrėžtas tos pačios pusės sparnas).

DienÄ (apie 12 val.) nuvyko į policijÄ , kur parašė paaiÅ¡kinimÄ . TÄ pačiÄ dienÄ , vėliau, kai jau buvo grįžęs namo, pamatė deÅ¡inėje pusėje už valytuvo užkiÅ¡tÄ lapelį, kuriame buvo nurodyta, jog dėl automobilio apgadinimų jis paskambintų nurodytu telefono numeriu. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl Å¡io lapelio nematė anksčiau. Vėliau patikslino, jog minėtÄ lapelį pamatė tada, kai atidarė kapotÄ , norėdamas įpilti langų plovimo skystį. IÅ¡ karto paskambino nurodytam asmeniui, jie sutarė susitikti.

TÄ pačiÄ dienÄ susitiko prie PC „Mandarinas“. Asmuo apžiÅ«rėjo automobilį, sutiko, kad jis padarė apgadinimus, jie susitarė dėl žalos atlyginimo. J. G. jam sumokėjo 300 eurų. Pastarajam jis neturi jokių pretenzijų. Apie tai, kad rado raÅ¡telį, susitiko su jo automobilį padariusiu asmeniu, jis policijos įstaigos neinformavo, nemanė, kad tai yra bÅ«tina (b. l. 35-37). Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. G. parodė, jog tarnybos metu buvo gauti iÅ¡kvietimai, vienas dėl to, kad Vilniaus mieste automobiliu „MB“ važinėjasi neblaivus asmuo, kitas - Vokiečių gatvėje buvo apgadintas automobilis, kaltininkas pasiÅ¡alino.

Pagal „MB“ valstybinius numerius duomenų bazėje nustatė registracijos adresÄ ir kitas policijos ekipažas nuvyko netoli asmens namų, patikrinti, aÅ¡ Å¡is yra grįžęs. Tuo metu pastarasis automobiliu „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip tik parvažiavo prie namų, kur netoliese ir buvo sustabdytas. Tuo tarpu jis (E. G.) kartu su porininku nuvyko į Vokiečių gatvę, kurioje stovėjo apgadintas juodos spalvos „VW Passat“ automobilis. Buvo matyti, jog apgadinimai neseni.

Jie įformino įvykį – užfiksavo apgadinimus, sudarė eismo įvykio schemÄ , surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ . Nukentėjusios transporto savininko įvykio vietoje nebuvo, dėl ko pastarajam buvo paliktas lapelis su Å¡aukimu atvykti į policijÄ . MinėtÄ Å¡aukimÄ jis pats užkiÅ¡o už automobilio valytuvo. Priėjęs jokių kitų lapelių už valytuvų nematė. Tuomet nuvyko į vietÄ , kur buvo sulaikytas „MB“ neblaivus vairuotojas. Pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai kalbėjo, jokių aplinkybių neaiÅ¡kino, tik neigė padaręs pažeidimus.

Pateikus liudytojui byloje esančiÄ eismo įvykio schemÄ , pastarasis negalėjo atsakyti, kokiomis aplinkybėmis joje yra asmenų, nurodytų T. T. ir J. G., paraÅ¡ai. Tuo metu, kai jis įvykio vietoje sudarė Å¡iÄ schemÄ , buvo tik jis ir jo kolega, schemÄ pasirašė tik jis (E. G.). Eismo įvykio vietos schema yra pasiraÅ¡oma iÅ¡ karto po jos sudarymo (b. l. 35-37).Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. V. parodė, jog tarnybos metu pagal iÅ¡kvietimÄ vyko į Vokiečių gatvę dėl apgadinto „VW Passat“ automobilio.

Buvo praneÅ¡ta, jog automobilį apgadino „Mercedes Benz“, kurio vairuotojas pasiÅ¡alino. Ä®vykio vietoje nukentėjusiojo automobilio savininko nebuvo. Jis su kolega apžiÅ«rėjo automobilį, užfiksavo apgadinimus (buvo apgadintos deÅ¡inės pusės durelės, sparnas), sudarė eismo įvykio vietos schemÄ . Tuomet savininkui paliko Å¡aukimÄ , kurį užkiÅ¡o už valytuvo. Jokio raÅ¡telio nematė, jei bÅ«tų palikta informacija su automobilį apgadinusio asmens kontaktais, bÅ«tų neabejotinai jam skambinę, tačiau tokio raÅ¡telio tikrai nematė.

Automobilis stovėjo Vokiečių gatvėje, ta vieta buvo apÅ¡viesta, nebuvo tamsu. Po to kolegos informavo, jog Lazdynėliuose sulaikė galimÄ kaltininkÄ , po ko jie iÅ¡kart iÅ¡vyko nurodytu adresu. Bendravo su „Mercedes Benz“ vairuotoju, Å¡is buvo akivaizdžiai neblaivus, nieko neaiÅ¡kino, kodėl pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos (b. l. 42-43).         J. G. protokolo suraÅ¡ymo metu atsisakė pateikti paaiÅ¡kinimÄ (b. l. 1).Teismas pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, įvertinęs byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog pilnai pasitvirtino abu J.

G. pareikÅ¡ti kaltinimai. VienÄ iÅ¡ inkriminuotų pažeidimų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta ir patvirtina, jog bÅ«damas neblaivus, kliudė Vokiečių gatvėje stovėjusį automobilį „VW Passat“ ir jį nežymiai apgadino. J. G. neneigė aiÅ¡kiai jutęs kontaktÄ , po kurio pavažiavo į priekį, sustojo, iÅ¡lipo, matė esant apgadinimus ant deÅ¡inės pusės durelių (b. l. 26-27). Bylos objektyvÅ«s duomenys patvirtina, jog Vokiečių gatvėje buvo kliudytas ir apgadintas automobilis „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kas užfiksuota tiek eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 8), tiek patvirtinta nukentėjusiojo T. T., liudytojų E. G. ir A. V. parodymais. Tai, kad eismo įvykio metu J. G. buvo neblaivus, pripažino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, girtumo faktÄ patvirtina ir alkotesterio rodmenų kvitas (b. l. 11), iÅ¡ kurio matyti, jog 2015-09-05, 02.33 val. J. G. nustatytas 1,86 promilių (be paklaidos) girtumas (b. l. 11). Taigi laikytina esant pilnai įrodyta, jog J. G. padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .Tuo tarpu dėl kito inkriminuoto pažeidimo J.

G. savo kaltės nepripažįsta ir teigia, jog iš eismo įvykio vietos išvažiavo ne tyčia, o tik po to, kai paliko raštelį su savo duomenimis, t. y. atlikęs veiksmus ir būdamas įsitikinęs, jog nukentėjusiojo automobilio savininkui nekils jokių problemų su juo susisiekti ( b. l. 26-27). Teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertina kritiškai, kaip pastangas sušvelninti savo veiksmų atsakomybę. Visų pirma pažymėtina, jog aplinkybę dėl neva palikto raštelio J.

G. nurodė tik pradėjus nagrinėti bylÄ teisme, o iki tol apie tai net nebuvo užsiminęs. Apie paliktÄ raÅ¡telį, kas neabejotinai yra reikÅ¡minga aplinkybė, pastarasis nieko nesakė ir administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuris, be kita ko, J. G. suraÅ¡ytas ir dėl tyčinio pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, suraÅ¡ymo metu. Pastarasis atsisakė paaiÅ¡kinti bent kokias aplinkybes ir pasiraÅ¡yti protokolÄ . Neabejotinai, kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti savo gynybinę pozicijÄ ir J.

G. atsisakymas teikti paaiÅ¡kinimus ir pasiraÅ¡yti, jokiu bÅ«du, neįrodo jo kaltės, tačiau, vertindamas įrodymus ir darydamas teisines iÅ¡vadas, teismas nebejotinai analizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų patikimumÄ , vertina, kuriais parodymais tikėti, o kuriuos atmesti. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bet ir nukentėjusysis palikto raÅ¡telio versijÄ nurodė ne iÅ¡ karto, o bylos nagrinėjimo teisme metu.

Anot T. T., jis raÅ¡telį pamatė tik po to, kai parašęs paaiÅ¡kinimÄ iÅ¡ policijos sugrįžo namo. Teismas tokius nukentėjusiojo parodymus vertina taip pat kritiÅ¡kai. Neįtikinama, kad pastarasis raÅ¡telį pamatė tik sugrįžęs iÅ¡ policijos įstaigos, nors automobiliu važiavo ir po darbo, kai jau buvo pilnai Å¡viesu, juo vyko ir į policijos įstaigÄ , ir namo, tačiau jokio raÅ¡telio taip ir nematė. Apklausiamas teisme nukentėjusysis T. T. nebuvo pilnai nuoseklus – iÅ¡ pradžių teigė, jog raÅ¡telį rado užkiÅ¡tÄ už valytuvo, o teismui aiÅ¡kinantis detalesnes radimo aplinkybes, jau nurodė, kad jį pamatė tik tada, kai prie namų atidarė kapotÄ , norėdamas į bakelį įpilti langų plovimo skystį (b. l. 35-37).

Galiausiai ir tolesnis pastarojo elgesys leidžia pagrįstai abejoti rasto raÅ¡telio faktu. Nors nukentėjusysis teigė, jog iÅ¡ karto paskambino ir tÄ pačiÄ dienÄ susitiko su J. G., kuris jam atlygino padarytÄ Å¾alÄ , sumokėdamas 300 eurų, tačiau jis tokio fakto dėl nepaaiÅ¡kinamų priežasčių policijos įstaigai nepranešė. Savo ruožtu ir pats J. G., kuriam pareikÅ¡ti kaltinimai dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, nesiėmė jokių veiksmų informuoti tyrimÄ atlikusius pareigÅ«nus, kad jo paties neva paliktos informacijos pagrindu buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, kuriam pilnai atlygino žalÄ .

Tokios aplinkybės, be abejo, nėra esminės, tačiau, vertinant visumoje, leidžia teigti, jog versija apie paliktÄ raÅ¡telį yra iÅ¡galvota ir neatitinkanti tikrovės. Darant tokiÄ iÅ¡vadÄ , reikÅ¡mingais laikytini į įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų parodymai. Teismas tiesiogiai apklausė abu liudytojus (E. G. ir A. V.), tačiau nė vienas jų jokio palikto raÅ¡telio nematė. Pastarieji apžiÅ«rėjo automobilį, fiksavo jo apgadinimus, nukentėjusiojo „VW Passat“ savininkui paliko Å¡aukimÄ , užkiÅ¡dami jį už valytuvo, tačiau jokio raÅ¡telio nerado (b. l. 35-37, 42-43).

Liudytojas A. V. pažymėjo, jog automobilis „VW Passat“ stovėjo apÅ¡viestoje Vokiečių gatvėje, tamsu nebuvo, jei bÅ«tų matę raÅ¡telį, bÅ«tų iÅ¡ karto skambinę nurodytam asmeniui, tačiau Å¡iuo atveju jokios paliktos informacijos nebuvo. Taigi teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, kaip nepagrįstus atmeta J. G. parodymus apie tai, kad jis eismo įvykio vietoje paliko raÅ¡telį su savo duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad J. G. eismo įvykio metu buvo neblaivus, pastarasis turėjo aiÅ¡kų suinteresuotumÄ iÅ¡vengti atsakomybės už kelis administracinius teisės pažeidimus, dėl ko pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, neinformuodamas apie jį policijos įstaigos, kaip tai, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, turėjo padaryti pagal Kelių eismo taisyklių 222 punkte įtvirtintÄ pareigÄ . Tokiu bÅ«du iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu darytina iÅ¡vada, kuria pripažįstama J.

G. pasiÅ¡alinus iÅ¡ eismo įvykio vietos, tokius jo veiksmus kvalifikuojant pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobÅ«dį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimÄ , už kurį jam jau buvo paskirta nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), įvertinama J.

G. asmenybė (aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, su sugyventine augina mažametį sÅ«nų ir nepilnametę dukrÄ (b. l. 24, 25) dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 23), administracine tvarka baustas, turi galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ ). Dėl Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus J. G. baudas, artimas ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkiui, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu įstatyme numatytam minimaliam laikotarpiui.

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskirti J. G. Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ nei numato įstatymas. Pažymėtina, jog darydamas pažeidimÄ administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisiėmė galimas neigiamas pasekmes dėl įstatymo numatytos sankcijos taikymo. Asmuo, vairuodamas transporto priemonę girtumo bÅ«klėje, yra pavojingas visuomenei ir turi prisiimti tokio elgesio pasekmes. Administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo už padarytÄ teisės pažeidimÄ , tiek prevencinių tikslų, siekiant užkirsti keliÄ teisės pažeidimams, todėl vieÅ¡asis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi virÅ¡enybę už asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį ar jo Å¡eimos interesus iÅ¡vengti nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Be to, tam tikri asmeniniai nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kuri nelaikytina ypatinga, išimtine aplinkybe. J. G., kuriam atliekant darbines funkcijas yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę, juo labiau, turėjo būti atsakingas, įvertinti, kad sėsdamas už vairo neblaivus, gali prarasti ne tik teisę vairuoti, kas gali pakenkti jo darbui, galiausiai šeimos interesams, gali nukentėti pajamos, tačiau elgėsi priešingai ir, vidutinio girtumo būklėje, padarė eismo įvykį, iš kurio tyčia pasišalino.

Teismo įsitikinimu, pažeidėjui paskirtos tiek atskiros, tiek galutinė subendrinta administracinė nuobauda nėra per griežta, siekiant nubausti bei auklėti nubaustÄ asmenį, kad Å¡is laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o Å¡ia nuobauda taikyti apribojimai bei jų trukmė nelaikytini akivaizdžiai neproporcingais siekiamiems tikslams. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, 130 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 3 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                313 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a :

J. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam          1 250 eurų dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.J. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam        950 eurų dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, J.

G. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio       3 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintÄ nuobaudÄ â€“ 1 250 (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) eurų dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio            1 dalis). Teisėja                                                                                          Julita Dabulskytė – Raizgienė