2020-05-13 Nr. AB-9685-3-61-3-00761-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-359-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00761-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. D. skundą dėl atsisakymo išduoti vizą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. K. D. (toliau – ir pareiškėja) 2020 m. kovo 2 d. kreipėsi į teismą, nesutikdama su Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai, įsikūrusios Naujajame Delyje, sprendimu atsisakyti išduoti jai vizą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjai iki 2020 m. kovo 27 d. skundo trūkumams pašalinti: pateikti teismui lietuvių kalba surašytą ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą, taip pat žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas pastebėjo, kad skundas buvo surašytas anglų kalba, jis paduotas elektroniniu paštu ir nepasirašytas originaliu arba saugiu elektroniniu parašu, neatitinka kitų skundui keliamų reikalavimų. Be to, paduotas skundas nepriklauso neapmokestinamų skundų kategorijai, todėl pareiškėja turi pateikti žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660; gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM; a. s.: LT24 7300 0101 1239 4300) kvitą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Pareiškėja 2020 m. kovo 18 d. teismui pateiktame rašte nurodė negalinti sumokėti žyminio mokesčio tol, kol negaus teismo banko sąskaitos kodo ir banko pavadinimo, o ambasada Naujajame Delyje negalėjo jai padėti. Pareiškėja buvo išsiuntusi teismui elektroninį laišką, siekdama išsiaiškinti šiuos duomenis, bet iki šiol negavo atsakymo. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja prašė arba pateikti jai reikiamą informaciją, arba priimti jos skundą be žyminio mokesčio.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi nutarė pareiškėjos R. K. D. skundą laikyti nepaduotu ir, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti skundą jį padavusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad pareiškėja, šalindama skundo trūkumus, elektroniniu paštu 2020 m kovo 18 ir 19 d. pateikė teismui skundo vertimą į lietuvių kalbą. Iš skundo ir pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja ginčija Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai 2020 m. vasario 26 d. atsisakymą išduoti jai nacionalinę vizą. Pareiškėja elektroniniame laiške taip pat nurodė, kad neturi galimybės sumokėti 30 Eur žyminį mokestį, kadangi neturi banko kodo ir sąskaitos, į kurią tai galėtų padaryti. Teismas pažymėjo, kad, pagal skunde keliamus reikalavimus, pareiškėjos skundas nepriklauso neapmokestinamų skundų kategorijai, todėl teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartyje, be kita ko, nustatė terminą pateikti žyminio mokesčio kvitą, aiškiai nurodydamas įmokos kodą, gavėją ir sąskaitos numerį, todėl pareiškėjos teiginiai, kad ji šių duomenų neturi, neatitinka tikrovės. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino vieno iš esminių skundo trūkumų – nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė tai patvirtinančio dokumento, teismas nutarė skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai.

III. Pareiškėja R. K. D. atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties prašo išnagrinėti klausimą.

Pareiškėja paaiškina, kad teismas nutarė jos skundą laikyti nepaduotu, nes ji nebuvo sumokėjusi žyminio mokesčio, tačiau šį kartą ji žyminį mokestį sumokėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko), teisės aktuose nurodytais atvejais sumokėti žyminį mokestį ir pateikti sumokėjimą patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-465-662/2018, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-648-575/2019).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas šiuo atveju yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 1 dalį, administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Byloje nėra ginčo, kad, atsižvelgiant į skundo dalyką, pareiškėja turėjo pareigą sumokėti 30 Eur žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2020 m. kovo 27 d. skundo trūkumams pašalinti, tarp jų – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui kvitą arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėja neginčija aplinkybės, kad ji per nustatytą terminą nepašalino minėto skundo trūkumo, t. y. iki 2020 m. kovo 27 d. nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė teismui tai patvirtinančių dokumentų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja per nustatytą terminą nepašalino vieno iš esminių skundo trūkumų, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas jos skundą laikyti nepaduotu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d.).

Pastebėtina, kad pareiškėja nepateikia jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas jos skundą laikyti nepaduotu turėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Nors pareiškėja atskirajame skunde mini, kad jau sumokėjo žyminį mokestį, tačiau ši aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės išvadai, jog ji praleido terminą skundo trūkumams pašalinti. Be to, pareiškėja nepaaiškina, kodėl šio skundo trūkumo negalėjo pašalinti per teismo nustatytą terminą arba nepateikė prašymo šį terminą pratęsti. Pareiškėja 2020 m. kovo 18 d. teismo gautame elektroniniame laiške (b. l. 60–61) buvo nurodžiusi, jog negali atlikti mokėjimo, nes neturi banko sąskaitos kodo ir banko pavadinimo, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, informacija žyminiam mokesčiui sumokėti buvo pateikta 2020 m. kovo 3 d. teismo nutartyje (įmokos kodas 5660; gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM; a. s.: LT24 7300 0101 1239 4300), kuri pateikta pareiškėjai kartu su vertimu į anglų kalbą. Pastarajame elektroniniame laiške pareiškėja teigė pakartotinai kreipusis į teismą, siekdama sužinoti reikiamą informaciją, ir nesulaukusi atsakymo, tačiau pareiškėja nenurodė jokių konkrečių tokio kreipimosi aplinkybių (kada ir į ką kreipėsi) bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Be to, nors pareiškėja teigia sumokėjusi žyminį mokestį, byloje nėra duomenų, jog ji būtų gavusi kokią nors papildomą informaciją mokėjimui atlikti, o iš pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu pateikto dokumento (kuris nėra išverstas į lietuvių kalbą, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartyje buvo išaiškinęs pareiškėjai, jog, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 str. 2 d, dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teismui teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti; b. l. 93) nėra aišku, kam atliktas mokėjimas, jame nurodyta mokėjimo suma – 50 Eur (ne 30 Eur). Anksčiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog pareiškėja susidūrė su svarbiomis, nuo jos valios nepriklausiusiomis kliūtimis šalinant teismo nustatytus trūkumus, ir todėl termino skundo trūkumams pašalinti praleidimą lėmė objektyvios priežastys.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo pareiškėjos skundo trūkumus bei, pareiškėjai šių trūkumų nepašalinus per teismo nustatytą terminą, nutarė skundą laikyti nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. K. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė