952fc21b-e384-4b17-bdf3-16cce60eff55 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3610-643/2014   Proceso Nr. 3-61-3-06425-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 9 d.Vilnius            Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos,rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V.

Å . skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :  pareiÅ¡kėjas V. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu (b. l. 1–4), vėliau su patikslintu skundu (b. l. 28–32), praÅ¡ydamas:

1) atnaujinti praleistÄ trejų metų terminÄ skundui paduoti dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalies;

2) panaikinti 2013-10-10 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM arba atsakovė) sprendimo Nr. 1D-8993(11) dalį, kuria atsisakyta padengti apskaičiuotÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ ;

3) įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ VRM, iÅ¡mokėti jam neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam 1999-08-31 buvo paskirta valstybinė pareigÅ«nų ir karių pensija (toliau – ir pensija) už tarnybÄ , kurios dydis iki 2010-01-01 buvo 1992,54 Lt. Nuo 2010-01-01 pensija jam buvo sumažinta vadovaujantis 2009-12-09 Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsniu.

Kadangi laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. spalio mėn. jis dirbo, turėjo draudžiamų pajamų, todėl, pareiÅ¡kėjo pensija buvo dar kartÄ perskaičiuota ir sumažinta pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Taip pat nurodė, kad jo pensija buvo sumažinta pritaikius ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę.

Savo pozicijÄ grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarimu. PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Seimui priėmus LaikinÄ jį įstatymÄ , o VRM taikius Å¡io įstatymo nuostatas, pareiÅ¡kėjas negavo dalies teisėtai įgytos pareigÅ«nų valstybinės pensijos, t.y. pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebÅ«tų buvęs nustatytas. Taip pat nurodė, kad dėl sumažintos savo pensijos, jis kreipėsi į VRM, tačiau su gautu atsakymu, t.y. 2013-10-10 VRM sprendimu nesutinka, todėl skundžia jį teismui.

 Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerija atsiliepimuose (b. l. 23–25, 38–40) nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo skundu bei patikslintu skundu nesutinka ir praÅ¡o bylÄ nutraukti Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 7 punkto pagrindu arba pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu VRM pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo iÅ¡mokėti jam pensijos nepriemokÄ .

PaaiÅ¡kina, kad įsigaliojus Laikinajam įstatymui nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn., pareiÅ¡kėjo pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ribojant pensijÄ nuo 1,5 VDU iki 1,3 VDU. Atkreipė dėmesį, kad pensijų perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. remiantis Laikinojo įstatymo 15 str. buvo pratęstas iki 2013-12-31. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjo valstybinės pensijos nepriemokos suma dėl Laikinojo įstatymo 5 str. ir pensijos ribojimo nuo 1,5 VDU iki 1,3 VDU yra 30538,54 Lt.

Atsakovės nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ir Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus ministerija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, todėl mano, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimų.Be to, atsakovė remiasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2014, pagal kuriÄ Valstybinių socialinio draudimo įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas buvo pripažintas specialiuoju terminu kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.

VRM teigimu, pareiÅ¡kėjas šį terminÄ yra praleidęs, kadangi apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo 2010 m. vasario mėn., iÅ¡mokėjus pirmÄ sumažintÄ pensijÄ , o į teismÄ su skundu kreipėsi tik 2013-11-02. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡o administracinę bylÄ nutraukti Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 7 d. pagrindu. Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė. PareiÅ¡kėjas, atsakovių, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jie buvo informuoti tinkamai (b. l. 46,47,49).

Byloje yra VRM praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jiems nedalyvaujant (b. l. 40). Administracinė byla iÅ¡nagrinėta bylos Å¡alims nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad:1999 m. rugsėjo 22 d. VRM sekretoriaus sprendimu Nr. 15547 pareiÅ¡kėjui V. Å . už tarnybÄ nuo 1999 m. rugpjūčio 31 d. iki neterminuotai buvo paskirta 1819,28 Lt valstybinė pareigÅ«nų ir karių pensija (b. l. 16). Nuo 2004 m. gegužės 1 d. pareiÅ¡kėjui mokamos pensijos dydis buvo 1992,54 Lt (b. l. 17).2013 m. rugsėjo 26 d.

VRM buvo gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti jam neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį (b. l. 18).2013 m. spalio 10 d. VRM, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės, priėmė sprendimÄ Nr. 1D-8993(11), kuriuo nurodė pareiÅ¡kėjui, kokiu teisiniu pagrindu jo pensija buvo sumažinta ir konstatavo, kad Å¡iuo metu nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ (b. l. 19–20). IÅ¡ 2013 m. spalio 4 d. Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pažymos Nr. 11PP(P)-5825 matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo paskirta 1992,54 Lt dydžio pensija, kuri nuo 2010-01-01 buvo ribojama: 1,3 VDU dydžiu pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, o nuo 2012-09-01 – 1,5 VDU dydžiu, taip pat buvo mažinama pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ir 5 straipsnio nuostatas.

Pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas pareiškėjui pensija buvo ribojama imtinai iki 2012-08-31. Nuo 2012-09-01 iki 2013-08-31 pareiškėjo pensija buvo ribojama pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas (b. l. 21–22). Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstumo ir teisėtumo pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje taip pat keliamas ginčas ir dėl minėto 2013 m. spalio 10 d. VRM sprendimo Nr. 1D-8993(11) teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčui taikytinos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, KraÅ¡to apsaugos ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iÅ¡ Å¡ių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui pensijÄ moka VRM.Valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir VPÄ®, 2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Nuo 2012-09-01 įsigaliojo Å¡io straipsnio dalies pakeitimas (2012 m. birželio 30 d. redakcija), numatantis, kad kiekvienos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuris, iÅ¡skyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d.

Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtÄ valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ , jame buvo nustatyta socialinių iÅ¡mokų (tarp jų ir pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių iÅ¡mokų laikinÄ sumažinimÄ . Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , <...>.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012 m. rugsėjo 1 d.Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ valstybinę pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime taip pat pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijose) nustatytas valstybinių pensijų mažinimas dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties valstybėje susidarius ypatingai situacijai buvo netolygus, nes juo pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos.

Todėl buvo konstatuota, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Kitoks pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Dėl termino kreiptis į teismÄ su skundu atnaujinimo Teisėje egzistuoja teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas, kuris reiÅ¡kia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesÄ , turi teisę kreiptis į teismÄ , tačiau teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Vienas iÅ¡ jų - procesinių terminų laikymasis. Procesiniai terminai žymi ribÄ tiek individams, tiek valstybės institucijoms, nuo kada teisminė kontrolė tampa nebegalima. Reikia pažymėti, kad teisės nuostatų, reguliuojančių procesinius terminus, taikymas teisės į veiksmingÄ teisminę apsaugÄ nepažeidžia. PrieÅ¡ingai, procesinių terminų laikymasis užtikrina lygiateisiÅ¡kumo bei teisinio saugumo reikalavimus, vykdant teisingumÄ .Dėl atsakovės VRM argumento, jog administracinę bylÄ reikia nutraukti ABTÄ® 101 str. 7 d. pagrindu, nes pareiÅ¡kėjas praleido 3 metų terminÄ kreiptis į teismÄ , pažymėtina, kad minėtas terminas pareiÅ¡kėjui buvo atnaujintas 2014 m. vasario 7 d. teismo nutartimi (b. l. 34–35).

Dėl VRM sprendimo panaikinimo PareiÅ¡kėjas vienu iÅ¡ skundo reikalavimu praÅ¡o panaikinti 2013 m. spalio 10 d. VRM sprendimÄ Nr. 1D-8993(11). Teismas pažymi, kad šį sprendimÄ atsakovė priėmė iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės, t.y. ginčijamame sprendime yra pateikiama informacija apie pareiÅ¡kėjui mokamos pensijos dydį bei teisės aktus, kuriais remiantis, Å¡i pensija buvo apskaičiuojama. Be to, Å¡iame sprendime iÅ¡reikÅ¡ta ir atsakovės valia atsisakyti pareiÅ¡kėjui sumokėti susidariusios pensijos nepriemokÄ .

BÅ«tent Å¡is atsisakymas ir yra administracinis aktas, kurį skundžia pareiÅ¡kėjas.Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar priimtas sprendimas neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTÄ® 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ pagrįstumÄ , pirmiausia bÅ«tina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas vieÅ¡ojo administravimo aktu, atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas.Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , gali skundžiamÄ aktÄ panaikinti visÄ arba jo dalį.

Reikia pažymėti, kad skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , skundžiamas aktas ar jo dalis turi bÅ«ti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Å i nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai privalo šį aktÄ ar jo dalį panaikinti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams.

Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį.

Minėta, kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas iÅ¡ esmės kyla dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas panaikinti tik tÄ 2013 m. spalio 10 d. VRM sprendimo Nr. 1D-8993(11) dalį, kuria atsisakyta pareiÅ¡kėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti 1,5 VDU ribojimo pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų.

Minėta, kad pareiÅ¡kėjo pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo mažinama pagrįstai, todėl ginčijama sprendimo dalis, kuria pensija buvo sumažinta remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsniu, yra teisėta, ir Å¡i pareiÅ¡kėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTÄ® 88 str. 1 p.). Dėl reikalavimų priteisti valstybinės pensijos nepriemokÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad teisės į pensijÄ turtiniai aspektai ginami pagal nuosavybės neliečiamumo principÄ , skelbiamÄ Konstitucijos 23 straipsnyje.

Konstitucinis Teismas ne kartÄ savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio iÅ¡mokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, bÅ«tų mokamos ir toliau (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2012 m. vasario 6 d. nutarimas). Teisė į nuosavybę – prigimtinė žmogaus teisė. Ji grindžiama bendromis teisinių valstybių konstitucinėmis tradicijomis bei tarptautiniais įsipareigojimais, susijusiais su žmogaus teisėmis.

Nuosavybės teisių apsauga garantuojama Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio, 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnio nuostatų. Tačiau teisė į nuosavybę nėra absoliuti. Vertinant teisę į pensijÄ nuosavybės teisių apsaugos kontekste, bÅ«tina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrÄ , todėl tam tikrais atvejais Å¡i teisė gali bÅ«ti ribojama laikantis teisinės valstybės, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų ir kitų konstitucinių imperatyvų (mutatis mutandis žr.

Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimÄ , 2012 m. vasario 6 d. nutarimÄ ). Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2013 m. spalio 4 d. pažyma Nr. 11PP(P)-5825 (b. l. 21–22) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui V. Å . paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, kurių konstitucingumas buvo patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu. Kadangi pareiÅ¡kėjas buvo dirbantis asmuo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, jo pensija buvo dar kartÄ perskaičiuota ir sumažinta, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

PareiÅ¡kėjo pensija buvo mažinama pritaikius ir 1,3 VDU pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, kurios nuostatos Konstitucinio Teismo taip pat buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiÅ¡kia teisinį netikrumÄ , pareiÅ¡kėjo teisėtų lÅ«kesčių paneigimÄ Ä¯dėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų pažeidimÄ , todėl toks pensijos sumažinimas nėra pateisinamas.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui V.

Å . laikotarpiu imtinai nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo nepagrįstai neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 1,3 VDU ribojimÄ pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį. Teismo paskaičiavimu valstybinės pensijos nepriemokos dydis dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo ir pensijos ribojimo nuo 1,5 VDU iki 1,3 VDU pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį sudaro 30538,54 Lt (11 pažymos stulpelis).

Su nurodyta pensijos nepriemokos suma sutinka ir atsakovas. PareiÅ¡kėjo pensijos sumažinimas, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikytinas atliktu teisėtai ir pagrįstai.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylÄ dėl teisėjams neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pensijos dalis po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turėjo bÅ«ti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (žr. 2012-07-23 nutartį adm. byla Nr. A552-2747/2012).

Toks teismo aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl VRM kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas nustatė tokį teisinį reguliavimÄ , kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalis pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, neiÅ¡mokėtų pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ , priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas.

Atsižvelgiant į tai, remiantis 2013 m. spalio 4 d. Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pažyma Nr. 11PP(P)-5825 ir Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pareiÅ¡kėjui V. Å . už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 imtinai neteisėtai pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį ir 1,3 VDU ribojimÄ pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, priteistina 30538,54 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas gali pareikalauti papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, todėl įvertinęs valstybės biudžeto vykdymo procedÅ«ras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto iÅ¡laidų sampratÄ , sprendžia, kad teismo priimtas įpareigojimas – pareiÅ¡kėjo naudai priteisti 30538,54 Lt pensijos nepriemokÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, gali bÅ«ti įgyvendintas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime iÅ¡dėstytais motyvais bei vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies (ABTÄ® 88 str. 1 ir 2 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo V. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V. Å . iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 30538,54 Lt (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus penkiasdeÅ¡imt keturis centus) neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 neteisėtai pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 1,3 VDU ribojimÄ pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį.

Ä®pareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, susidariusiÄ 30538,54 Lt pensijos nepriemokÄ iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 1D-8993(11) dalį, kurioje atsisakyta V. Å . pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų ir 1,5 VDU ribojimÄ pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį.   Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                           RÅ«ta Miliuvienė                                                                                                              Margarita Stambrauskaitė                                                                                                                     Liudmila Zaborovska