952e2e89-47f6-458c-a912-4e4ee57659ae · Vilniaus apygardos teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. ATP-15-628/2015Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-08096-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 45.4.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS       2015 m. sausio 12 d.        Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal M. Z. (toliau – M. Z.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teisimo 2014 m. spalio 10 d. nutarimo, kuriuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A.

G. 2014 m. birželio 18 d. nutarimas, dalyje dėl A. D. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d. panaikintas ir administracinė byla A. D. atžvilgiu Å¡ioje dalyje nutraukta,n u s t a t ė :Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresnysis specialistas A. G. 2014 m. birželio 18 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo A. D. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 123 str. 1 d., 127 str. 2 d., ir paskyrė 100 litų baudÄ .

Šiame nutarime konstatuota, kad A. D. 2013 m. lapkričio 25 d., apie 11.44 val., Titnago g. 10, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz 312, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriai nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, prieš sukdamas į dešinę, nepasitraukė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir susidūrė su ta pačia kryptimi tiesiai važiuojančiu automobiliu, eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 18 d., išnagrinėjęs A.

D. apeliacinį skundÄ , Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2014 m. birželio 18 d. nutarimÄ , dalyje dėl A. D. nubaudimo pagal LR ATPK 127 str. 2 d. panaikino ir administracinę bylÄ A. D. atžvilgiu Å¡ioje dalyje nutraukė.M. Z. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ pripažinti A. D. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 127 str. 2 d.Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl priežastinio ryÅ¡io nustatyto, matyti, kad bÅ«tinosios sÄ lygos taisyklės pritaikymas nagrinėjamu atveju rodo, kad bÅ«tent A.

D. Kelių eismo taisyklių pažeidimai (9 p. ir 125 p.) buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Tai patvirtina ir teismo konstatuotos aplinkybės, kad A. D. vairuojamas automobilis buvo nutolęs nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Nei taip važiuoti, nei juo labiau tokiu bÅ«du atlikti posÅ«kio manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę pusę, Kelių eismo taisyklės, M. Z. teigimu, neleidžia.Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai nustatė, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti, kurio iÅ¡ vairuotojų veiksmai buvo bÅ«tinoji eismo įvykio kilimo sÄ lyga, kadangi nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie nukentėjusiojo M.

Z. veiksmų atitiktį Kelių eismo taisyklių reikalavimams, o dalis įrodymų yra prieÅ¡taringi. Atkreipiamas teismo dėmesys į tai, kad pats A. D., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodė, kad jis, važiuodamas leistinu greičiu, matė, kad jam iÅ¡ paskos važiuoja automobilis, t.y. M. Z. vairuojama transporto priemonė. Pats apeliantas taip pat paaiÅ¡kino, kad ilgÄ laikÄ važiavo paskui A. D. vairuojamÄ automobilį, kas, nukentėjusiojo vertinimu, patvirtina, jog jo vairuojamos transporto greitis nagrinėjamu atveju atitiko Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Tokiu bÅ«du, skundžiamo pirmosios instancijos teismo argumentas, kad byloje nėra galimybių nustatyti tikrojo M. Z. važiavimo greičio, ar jis galėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo su A. D. vairuojama transporto priemone, turėtų bÅ«ti atmestinas kaip nepagrįstas. Tuo tarpu aplinkybė, ar M. Z. laikėsi saugaus atstumo, apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju reikÅ¡mės neturi. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymima, kad ne nukentėjusysis trenkėsi į prieÅ¡ais važiuojančiÄ transporto priemonę, o A.

D. Å¡onu kliudė jo automobilį. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nukentėjusysis sprendžia, kad bÅ«tent A. D. turėjo galimybę ir privalėjo įsitikinti, kad jo manevras sukant į deÅ¡inę, prieÅ¡ tai pasitraukus į kairę, kad bÅ«tų lengviau atlikti posÅ«kio manevrÄ , yra saugus ir nebus sudaryta kliÅ«tis kitoms transporto priemonėms. Tokie A. D. veiksmai atitinka bÅ«tino priežastinio ryÅ¡io požymius, kuriam bÅ«dingas dėsningas vidinis reiÅ¡kinių ryÅ¡ys, t.y. toks, kai tam tikromis sÄ lygomis veika visada ar bent jau paprastai sukelia tam tikrus pavojingus padarinius.

Pažymima, kad A. D., be viso ko, atlikdamas posÅ«kio manevrÄ Ä¯ deÅ¡iniÄ jÄ pusę, nebuvo įjungęs įspėjamojo posÅ«kio signalo į deÅ¡inę. Tuo tarpu paties A. D. ir kartu su pastaruoju važiavusio V. P. parodymai, kad posÅ«kio signalas visgi buvo įjungtas, nukentėjusiojo vertinimu, pirmosios instancijos teismo turėjo bÅ«ti atmesti, kaip suinteresuotų asmenų. O, atsižvelgiant į tai, kad kelyje kitų automobilių nebuvo, kÄ patvirtino ir A. D., kritiÅ¡kai vertintini ir liudytoju apklausto A.

M. parodymai.A. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ M. Z. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡oma M. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepime nurodoma, kad eismo įvykio vietoje važiuojamoji kelio dalis yra paženklinta horizontaliuoju kelio ženklinimu, skiriančių jÄ Ä¯ dvi prieÅ¡ingas vienÄ kitai eismo juostas – po vienÄ juosta kiekviena kryptimi, iÅ¡ ko spręstina, kad kelio ruože, kuriame įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, eismas vyksta eismo juostomis viena automobilių eile ta pačia kryptimi.

Apeliantas, važiuodamas ta pačia kryptimi, paskui A. D., privalėjo laikytis saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio Mercedes Benz 312, kad į jį neatsitrenktų (Kelių eismo taisyklių 132 p.) ir laikytis vienos eilės ta pačia kryptimi važiavimo reikalavimo (Kelių eismo taisyklių 122 p.). Tačiau, A. D. sulėtinus greitį ir ruoÅ¡iantis posÅ«kiui į deÅ¡inę – į įvažiavimÄ link pastarojo darbovietės, bei jam parodžius deÅ¡inįjį posÅ«kio signalÄ , apeliantas, užuot stabdęs, pasuko vairÄ link deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, trenkėsi į bordiÅ«rÄ , automobiliu jį perÅ¡oko, dėl ko įvyko susidÅ«rimas su A.

D. vairuojama transporto priemone. Šias aplinkybes patvirtina eismo įvykio vietos schemos bei fotonuotraukos. Tuo tarpu apelianto teiginiai, neva A. D. pasitraukė arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko pastarasis pamanė, kad A. D. suks į kairę, paneigia eismo įvykio vietoje esanti kelio situacija ir išsidėstymas, užfiksuoti eismo įvykio vietos schemose, fotonuotraukose bei vaizdo įrašuose. Iš jų akivaizdžiai matyti, kad duotoje kelio situacijoje jokių įvažiavimų į kairę ar kitų prisijungiančių kelių iš kairės pusės eismo įvykio vietoje nėra.

Apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal LR ATPK 30211 str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumÄ . LR ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylÄ nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, A. D. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. lapkričio 25 d., apie 11.44 val., Titnago g. 10, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz 312, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriai nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra, prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, nepasitraukė kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir susidÅ«rė su ta pačia kryptimi tiesiai važiuojančiu automobiliu, eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai (b. l. 4).BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, A.

D. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad jis įvykio dienÄ važiavo iÅ¡ Titnago g. link Savanorių pr., jis įjungė posÅ«kio signalÄ , ketindamas sukti į deÅ¡inę, matė kad jam iÅ¡ paskos važiuoja kitas automobilis, priekyje automobilių nebuvo. Kai pradėjo daryti posÅ«kio manevrÄ , pajuto smÅ«gį, o tada pamatė priekyje stovintį automobilį. Jis ir kito automobilio vairuotojas iÅ¡kart iÅ¡lipo iÅ¡ automobilių, nesutarimų tarp jų nekilo, kito automobilio vairuotojas iÅ¡kart pripažino, kad jis kaltas dėl eismo įvykio, tačiau vėliau pakeitė pozicijÄ .

Atvažiavę į eismo įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai jį apkaltino, kad jis lenkė posÅ«kyje ir kad automobilį VW Bora prispaudė prie Å¡aligatvio. PareiÅ¡kėjo nuomone VW Bora vairuotojas nepamatė, kad jis daro posÅ«kį, smÅ«gis į jo automobilį buvo prieÅ¡ pat posÅ«kį, jis jau atlikinėjo posÅ«kio manevrÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, jis važiavo apie 10 km/h greičiu, tuo metu daugiau aplink automobilių nebuvo, tik jo automobilis ir VW Bora, kuris prieÅ¡ jam darant posÅ«kį, važiavo už jo.

Vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo A. D. parodymų objektyvumÄ , pažymėtina, kad nustatinėjant aptariamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, vadovautis vien tik pastarojo paaiÅ¡kinimais, kaip teisingai savo apeliaciniame skunde pažymėjo ir nukentėjusysis M. Z., nėra teisinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ administracinę atsakomybę bei visas iÅ¡ to iÅ¡plaukiančias pasekmes, asmuo, siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančių neigiamų padarinių, gali siekti nuslėpti esmines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, todėl tokiu atveju bÅ«tina įvertinti ir kitų byloje apklaustų asmenų parodymus, iÅ¡analizuoti jų tarpusavio sÄ sajas bei jų atitikimÄ kitiems bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtiems įrodymams.Analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ matyti, kad aiÅ¡kinantis tikrÄ sias nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojais buvo apklausti V.

P. ir A. M.. V. P. nurodė, jog eismo įvykio dienÄ jis važiavo automobiliu Mercedes Benz, sėdėjo Å¡alia vairuotojo. A. D. įjungė posÅ«kio signalÄ , o tada į jų automobilį atsitrenkė automobilis VW Bora. Jis tiksliai negalėjo nurodyti, kada įvyko smÅ«gis, paaiÅ¡kino, kad smÅ«gis, jo nuomone, buvo dar iki posÅ«kio. Tuo tarpu, pasak A. M., eismo įvykio dienÄ jis važiavo Å¡alutine gatve į Titnago g., pastebėjo iÅ¡ matymo matytÄ automobilį Mercedes Benz, kuriam iÅ¡ paskos važiavo automobilis VW Bora.

Liudytojas taip pat nurodė, kad jis matė, kaip Mercedes Benz įjungė posÅ«kio signalÄ , pradėjo sukti, o tada įvyko susidÅ«rimas, VW Bora atsitrenkė į Mercedes Benz, tada užšoko ant bordiÅ«ro ir gal kokius 5 metrus pavažiavo į priekį. Vertinant Å¡ių asmenų parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ , svarbu paminėti, kad V. P. įvykio metu važiavo kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu A. D., o A. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. D. jis pažįsta. Å ių duomenų visuma leidžia teismui spręsti apie galimÄ Å¡ių asmenų suinteresuotumÄ bylos baigtimi, todėl sprendžiant A.

D. kaltės klausimÄ jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo kontekste, remtis vien Å¡ių asmenų parodymais nėra tikslinga. Tuo tarpu nukentėjusiuoju pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažintas M. Z. teismui paaiÅ¡kino visiÅ¡kai prieÅ¡ingas nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad jis vairavo VW Bora automobilį, pakankamai ilgai važiavo už Mercedes Benz automobilio, važiavo nevirÅ¡ydamas greičio. Po to jis pamatė, kad Mercedes Benz automobilis sulėtino greitį ir pasitraukė į važiuojamosios dalies vidurį, tarpas buvo gana didelis, todėl jis važiavo tolyn, jis net nepagalvojo, kad Mercedes Benz vairuotojas gali sukti iÅ¡ vidurinės juostos.

Kai Mercedes Benz automobilis pasitraukė link vidurinės linijos, jam dar buvo pakankamas tarpas iÅ¡ deÅ¡inės pravažiuoti. Nukentėjusysis taip pat paaiÅ¡kino, kad nematė, jog kitas automobilis, prieÅ¡Â darydamas posÅ«kio manevrÄ , rodė posÅ«kio signalÄ . AnalogiÅ¡kas aplinkybes M. Z. nurodė ir teismui pateiktame apeliaciniame skunde. Vertinant aptartus M. Z. parodymus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste, akcentuotina, kad juos patvirtina ir 2014 m. kovo 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-3566 (13) konstatuotos iÅ¡vados.

Jame nurodoma, kad tikėtina, jog prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilis Mercedes Benz 312 judėjo deÅ¡iniojo posÅ«kio kreive link įvažiavimo į pastato Nr. 10 teritorijÄ , o automobilis VW Bora vairuotojo buvo nusuktas į deÅ¡inę ir judėjo link deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. PrieÅ¡ pat susidÅ«rimo abu automobiliai važiavo Titnago g. važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse, skirta važiuoti link Savanorių pr. Automobilio VW Bora vairuotojas M. Z. kelio pločio atžvilgiu važiavo prie Titnago g. važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to, o automobilio Mercedes Benz 312 vairuotojas, prieÅ¡ atlikdamas deÅ¡inio posÅ«kio manevrÄ nebuvo pasitraukęs kuo arčiau prie Titnago g. važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to.

Aptariamame ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad tikėtinas Å¡io eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis Mercedes Benz 312, vairuojamas A. D., važiavo Titnago g. ir iÅ¡ padėties deÅ¡iniuoju Å¡onu bÅ«nant nemažesniu kaip 2,3 m atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to automobilio vairuotojo buvo sukamas į deÅ¡inę, j įvažiavimÄ Ä¯ pastato Nr. 10 teritorijÄ ; automobilis VW Bora, važiavęs iÅ¡ paskos ir deÅ¡iniau Mercedes Benz 312, vairuotojui M. Z. sureagavus į atsiradusiÄ kliÅ«tį (automobilį Mercedes Benz 312) buvo pasuktas į deÅ¡inę ir stabdomas; apie 46 km/h greičiu važiuojantis automobilis VW Bora ties įvažiavimo į pastato Nr. 10 teritorijÄ pradžia, priekinės dalies kairiuoju kampu atsitrenkė ir kairiuoju Å¡onu slystamai kontaktavo su apie 16 km/h greičiu deÅ¡iniojo posÅ«kio kreive važiavusio automobilio Mercedes Benz 312 deÅ¡iniuoju Å¡onu; automobilių tarpusavio kontakto metu automobilio VW Bora galinis deÅ¡inys ratas užvažiavo ant deÅ¡iniojo Å¡aligatvio bordiÅ«ro.

Tikėtina, kad automobilio Mercedes Benz 312 vairuotojas, prieÅ¡ atlikdamas deÅ¡inio posÅ«kio manevrÄ , nebuvo pasitraukęs kuo arčiau prie Titnago g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Savanorių pr. deÅ¡iniojo kraÅ¡to, ir apsisukimo manevrÄ pradėjo jo automobiliui deÅ¡iniuoju Å¡onu nuo Titnago g. važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to bÅ«nant nemažesniu kaip 2,30 m atstumu. Tikėtina, kad Å¡ioje kelio eismo situacijoje automobilio Mercedes Benz 312 vairuotojo A. D. veiksmai, - pradėjo posÅ«kio manevrÄ ne nuo Titnago g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Savanorių pr., deÅ¡iniojo kraÅ¡to, - techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ (b. l. 41- 46).

Atsižvelgiant į konstatuotas aptariamo ekspertizės akto iÅ¡vadas, matyti, kad ekspertas kaip tikėtinÄ nagrinėjamo eismo įvykio priežastį įvardijo bÅ«tent A. D. veiksmus, t.y. aplinkybę, jog pastarasis pradėjo posÅ«kio manevrÄ ne nuo Titnago g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Savanorių pr., deÅ¡iniojo kraÅ¡to. Tačiau, toje pačioje eksperto iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad nesant galimybės apskaičiuoti, kokiu tiksliai atstumu nuo susidÅ«rimo vietos buvo automobilis VW Bora pradiniu kliÅ«ties sudarymo momentu, negalima nustatyti, ar automobilio VW Bora vairuotojo M.

Z. veiksmai turėjo įtakos Å¡io eismo įvykio kilimui.Esant Å¡iems prieÅ¡taravimams, ekspertizės aktÄ pateikęs ekspertas H. V. buvo apklaustas ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kur paaiÅ¡kino, kad užduotis atlikti ekspertizę buvo gauta iÅ¡ Vyriausiojo policijos komisariato, užduotyje buvo nurodyti 4 klausimai, jis pateikė iÅ¡vadÄ , kuri buvo gauta modeliuojant bei naudojant specializuotÄ programÄ . Teismo posėdžio metu ekspertas taip pat nurodė, kad jis patvirtina savo pateiktÄ iÅ¡vadÄ .

PaaiÅ¡kino, kad jam buvo pateikta eismo įvykio schema, pagal joje nurodytus matmenis, jis nubraižė eismo įvykio schemÄ , automobilių padėtys turi bÅ«ti tokios, kokios ekspertizės akto 2 lape esančioje schemoje pavaizduotos mėlyna spalva, tačiau pažiÅ«rėjus į nuotraukas, yra matyti, kad automobiliai stovi kitaip. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad raudonai schemoje pavaizduota, kaip automobiliai stovėjo pagal eismo įvykio nuotraukas, o mėlynai pavaizduota, kaip automobilių padėtys užfiksuotos eismo įvykio schemoje.

Taip pat ekspertas nurodė, kad jis planÄ padarė pagal eismo įvykio schemÄ ir paėmęs duomenis iÅ¡ palydovinės nuotraukos. Nurodė, kad atlikdamas tyrimÄ , jis rėmėsi skaičiais, kurie yra schemoje, iÅ¡skyrus automobilių, kadangi Å¡ie skaičiai, nurodyti schemoje, prieÅ¡tarauja eismo įvykio vietos nuotraukoms. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad davė tik tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kadangi kategoriÅ¡ka iÅ¡vadÄ sutrukdė duoti tyrimas, padėtys.Tokiu bÅ«du ekspertas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo pateikta iÅ¡vada, kurioje konstatuota, jog dėl nagrinėjamo eismo įvykio galimai kaltas A.

D., atlikęs neteisėtus veiksmus, yra tik tikėtina, kadangi kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ jam sutrukdė pateikti atliktas tyrimas bei eismo įvykio vietos schemose užfiksuotos eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių padėtys. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pažymėtina, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , teismo procesinis sprendimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo, negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius administracinį teisės pažeidimÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Å iuo atveju nukentėjusiojo M. Z. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės, kad A. D. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai tiesiogiai susiję priežastiniu ryÅ¡iu su pasekmėmis, konkrečiai, eismo įvykio kilimu (abiejų automobilių apgadinimu), nėra patvirtintos jokiais objektyviais duomenimis, neginčijamai patvirtinančiais A. D. kaltę jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme. Å ių aplinkybių kategoriÅ¡kai nepatvirtino ir byloje ekspertizės aktÄ pateikęs ekspertas.

Tuo tarpu pats M. Z. ekspertizės akte užfiksuotas iÅ¡vadas vertina tendencingai, akcentuodamas A. D. kaltę pagrindžiančius įrodymus, visiÅ¡kai ignoruodamas tikėtinÄ akto pobÅ«dį bei reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, kurių dėl tyrimo bei eismo įvykio vietos schemose užfiksuotų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių padėčių, ekspertizės metu nustatyti nepavyko.Kaip teisingai skundžiamame nutarime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, ar pats M.

Z. nepažeidė Kelių eismo taisyklių, ar jo veiksmai taip pat negalėjo sÄ lygoti nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybių. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, ar M. Z. iki eismo įvykio nevirÅ¡ijo leistino greičio, ar laikėsi saugaus atstumo nuo prieÅ¡ jį važiuojančios transporto priemonės, ir ar galėjo laiku sustabdyti savo automobilį ir taip iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Nenustačius Å¡ių aplinkybių, teismas negali daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad bÅ«tent A. D. veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis.

Å ios aplinkybės svarbios ne tik priežastinio ryÅ¡io nustatymui, bet ir tikrųjų eismo įvykio aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimui. Tuo tarpu vien tikėtino pobÅ«džio ekspertizės aktas ir eksperto paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti pagrindu teigti, jog priežastinis ryÅ¡ys tarp A. D. veiksmų ir eismo įvykio kilimo yra nustatytas. Minėta, jog asmuo negali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn remiantis vien tik prielaidomis. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d.

įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį M. Z. apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ , M. Z. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                       Sigita Bieliauskienė