A-261-2986-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-2986/2012

Teisminio proceso numeris Nr. 3-61-3-00161-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 38.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Stasiui Vagnoriui, atsakovo atstovams Tadui Bankauskui ir Birutei Paliukėnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ skundą atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Mažas laivas“, uždarajai akcinei bendrovei „Seinerys“, G. B., K. A., A. Š., N. D., L. D. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Rikneda“ (toliau – ir UAB „Rikneda“, pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 1-5) ir patikslintu skundu (I t., b. l. 78–82) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo (rašto) dalį dėl draudimo UAB „Rikneda“ žvejoti Baltijos jūroje menkes; 2) įpareigoti vietoj laivo LBB-6929 UAB „Rikneda“ įvestą kitą žvejybinį laivą įtraukti į turinčių teisę žvejoti menkes Baltijos jūroje laivų sąrašą ir išduoti jam specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje bei šiam laivui skirti visą menkės kvotą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde paaiškino, kad 2011 m. gegužės 6 d. kreipėsi į Kvotų skirstymo Baltijos jūroje komisijos pirmininką, su prašymu patvirtinti, kad UAB „Rikneda“ įvedus vietoj laivo LBB-6929 kitą žvejybinį laivą, šis laivas bus įtrauktas į turinčių teisę žvejoti menkes Baltijos jūroje laivų sąrašą, jam bus išduotas specialus leidimas žvejoti menkes Baltijos jūroje ir bus skirta menkės kvota. 2011 m. gegužės 17 d. raštu Kvotų skirstymo Baltijos jūroje komisijos pirmininkas nurodė, jog kadangi UAB „Mažas laivas“ turėjo teisę žvejoti Baltijos jūroje visų rūšių žuvis, išskyrus menkes, o laivas LBB-6929, kuriuo žvejojo ši įmonė, taip pat turėjo teisę žvejoti visų rūšių žuvis, išskyrus menkę, UAB „Rikneda“ įtraukta į Žuvų išteklių naudotojų sąrašą vietoje UAB „Mažas laivas“ jos turėtomis sąlygomis. Pareiškėjas manė, kad laivas LBB-6929 buvo išbrauktas iš turinčių teisę žvejoti menkes Baltijos jūroje laivų sąrašo ir panaikinta šiam laivui skiriama menkių kvota be teisinio pagrindo, neįvertinus laivo savininko (naudotojo, turinčio teisę naudoti žuvų išteklius) interesų ir pažeidžiant privačios nuosavybės teises, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija.

1998 m. Lietuvos laivų, kurie turi leidimą žvejoti Europos Sąjungos vandenyse, sąraše, kaip turintis teisę žvejoti menkes, buvo įrašytas laivas LBB-6929. 2000 m. žvejybinio laivo LBB-6929 savininkai buvo išnuomoję šį laivą, tuo metu turėjusį teisę žvejoti menkes Baltijos jūroje, UAB „Seinerys“, kuri gavo menkių kvotas ir vykdė menkių žvejybą Baltijos jūroje. 2000 m. UAB „Seinerys“ iš kito savininko išsinuomojo dar vieną žvejybinį laivą „Viltis“, su kuriuo žvejojo Baltijos jūroje. 2004 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties pagrindu laivą LBB-6929 nuomojo UAB „Mažas laivas“, kuriai nuomos laikotarpiu perduota teisė naudoti žuvies sugavimo kvotas. Nuomos laikotarpiui pasibaigus, t. y. 2005 m. gruodžio 31 d., laivo savininkui turėjo būti sugrąžintas laivas kartu su turimomis kvotomis. 2011 m. sausio 3 d. laivo savininko prašymu UAB „Rikneda“ yra perėmusi laivo LBB-6929 bendrąją talpą, grynąją talpą, bendrąjį galingumą bei laivui LBB-6929 priklausančias teises į žvejybą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2011 m. kovo 16 d. raštu Nr. (15.4)-LV4-1095 informavo, kad UAB „Seinerys“ priklausančiam laivui „Viltis“ buvo leista žvejoti Baltijos jūroje Lietuvos ekonominėje zonoje nelimituotas žuvis: bretlingius ir strimeles. Menkių priegauda buvo leista iš UAB „Seinerys“ menkių turimų sužvejojamų limitų. Laivas „Viltis“ negalėjo būti tuo pačiu metu įrašytas ir į menkes žvejojančių laivų sąrašą, be to, duomenų apie 2000 m. laivų, turinčių teisę žvejoti menkes Baltijos jūroje, sąraše laivo LBB-6929 pakeitimo laivu „Viltis“ nėra.

2011 m. kovo 29 d. pareiškėjas kreipėsi į Kvotų skirstymo Baltijos jūroje komisijos pirmininką, prašydamas pateikti žvejybinio laivo LBB-6929 savininkų pasirašytų dokumentų kopijas dėl šio laivo išbraukimo iš turinčių teisę žvejoti menkes Baltijos jūroje laivų sąrašo ir šiam laivui skirtų menkės kvotų atsisakymo.

Kvotų skirstymo Baltijos jūroje komisijos pirmininkas 2011 m. balandžio 26 d. rašte nurodė, kad, vadovaujantis Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V1-65 „Dėl Baltijos jūroje žvejojančių įmonių, laivų ir Baltijos jūros pakrantėje žvejojančių įmonių ir jų žvejybos vietų sąrašų patvirtinimo“ vienu metu buvo leidžiama žvejoti menkes (viena menkių kvota) laivu LBB-6929 arba „Viltis“. Vadovaudamasi 2005 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V1-8 patvirtintų Žvejybos kvotų skyrimo taisyklių 16.3 ir 17 punktais, Žvejybos kvotų skyrimo komisija 2005 m. sausio 28 d. protokolu Nr. J1-4 ir 2005 m. vasario 25 d. protokolu Nr. J1-9 nutarė UAB „Mažas laivas“ menkių kvotos neskirti. UAB „Mažas laivas“ šį sprendimą apgundė administraciniam teismui, kurio apeliacinė instancija UAB „Mažas laivas“ skundo netenkino. Taip pat Kvotų skirstymo Baltijos jūroje komisijos pirmininkas rašte nepateikė jokios informacijos, kodėl laivas LBB-6929 išbrauktas iš turinčių teisę žvejoti menkes Baltijos jūroje laivų sąrašo ir panaikinta šiam laivui skiriama menkių kvota.

Taigi, visi turimi dokumentai įrodo, kad 1998–2000 m. žvejybinis laivas LBB-6929 turėjo teisę žvejoti menkes Baltijos jūroje, turėjo menkių kvotas bei vykdė menkių žvejybą Baltijos jūroje. Laivas „Viltis“ nebuvo įtrauktas į turinčių teisę žvejoti menkes Baltijos jūroje laivų sąrašą, turėjo teisę gaudyti nelimituotas žuvis Baltijos jūroje, o menkes turėjo teisę gaudyti tik priegaudoje. Nėra jokių duomenų, kad 2004 m. būtų buvusios sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 3D-12 patvirtintų Žvejybos kvotų skyrimo taisyklių, kurios nustatė teisės gauti žvejybos kvotas praradimo atvejus, 15 ir 16 punktus, o tai reiškia, kad žvejybiniam laivui LBB-6929 teisė žvejoti menkes buvo atimta be teisinio pagrindo. UAB „Mažas laivas“ visą laiką buvo skiriama viena menkių kvota, žūklę ši bendrovė visą laiką vykdė vienu laivu LBB-6929. Be to, vykdyti žūklės laivu „Viltis“ negalėjo dėl to, kad šio laivo savininkė 2004 m. paruošė projektą dėl laivo atidavimo supjaustyti į metalo laužą, kurį pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Komisija neturėjo teisės, vadovaudamasi Žuvininkystės departamento direktoriaus 2005 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V1-8 patvirtintų Žvejybos kvotų skyrimo taisyklių 16.3 ir 17 punktais, 2005 m. sausio 28 d. protokolu Nr. J1-4 ir 2005 m. vasario 25 d. protokolu Nr. J1-9 nutarti UAB „Mažas laivas“ menkių kvotos neskirti. Iki minėtų Žvejybos kvotų skyrimo taisyklių priėmimo galiojo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 3D-12 patvirtintos Žvejybos kvotų skyrimo taisyklės, kurios buvo tvirtinamos ministro, o ne departamento, ir jose nebuvo numatyta galimybė naikinti žvejybos kvotą, jei naudotojas turi du nuomojamus laivus ir be jo sutikimo vieno laivo savininkas priima sprendimą atiduoti laivą supjaustyti į metalo laužą.

Žuvininkystės departamento direktoriaus 2005 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V1-8 patvirtintos Žvejybos kvotų skyrimo taisyklės įsigaliojo 2005 m. sausio 20 d. (po jų paskelbimo Valstybės žiniose), kai laivo „Viltis“ savininkės pasirašyta 2005 m. sausio 13 d. sutartis Nr. BPD2004-ZC/FI-4.8.1-01-04/3/0018 su Nacionaline mokėjimo agentūra jau buvo įgyvendinta. Pagal šią sutartį už laivo „Viltis“ atidavimą į metalo laužą išmokama vienkartinė kompensacija, tačiau joje nenumatyta, kad laivo LBB-6929 savininkai įsipareigoja išbraukti jiems nuosavybės teise priklausantį laivą iš turinčių teisę žvejoti menkes Baltijos jūroje laivų sąrašo bei atsisakyti šiam laivui skiriamų menkės kvotų, nes sutarties pasirašymo metu jokie teisės aktai tokių taisyklių nenumatė (jie įsigaliojo tik 2005 m. sausio 20 d.).

Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (I t., b. l. 96–99) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į patikslintą skundą paaiškino, kad UAB „Mažas laivas“ 2010 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Žuvininkystės tarnybą, prašydama išbraukti ją iš žuvų išteklių naudotojų, turinčių teisę žvejoti Baltijos jūroje, sąrašo ir vietoje UAB „Mažas laivas“ įrašyti UAB „Rikneda“ ir perduoti šiai įmonei visas UAB „Mažas laivas“ priklausančias žvejybos Baltijos jūroje teises. To paties Žuvininkystės tarnybos 2010 m. gruodžio 31 d. raštu prašė ir UAB „Rikneda“. Žuvininkystės tarnyba 2011 m. sausio 26 d. raštu Nr. R18-81(6.2) informavo, kad UAB „Rikneda“ yra įtraukta į žuvų išteklių naudotojų, turinčių teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje, sąrašą. Pagal Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. V1-6 „Dėl žuvų išteklių naudotojų, žvejybos laivų, turinčių teisę žvejoti Baltijos jūroje, sąrašų patvirtinimo“ UAB „Mažas laivas“ ir laivui LBB-6929 leidžiama žvejoti visų žuvų rūšis, išskyrus menkes.

Pagal Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-291, 5 punktą UAB „Rikneda“ gali žvejoti Baltijos jūroje visų rūšių žuvis, išskyrus menkes laivu, kurio pajėgumai (GT ir kW) neviršys laivo LBB-6929 pajėgumų. Pagal Žuvininkystės departamento direktoriaus 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V1-65 „Dėl Baltijos jūroje žvejojančių įmonių, laivų ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių įmonių ir jų žvejybos vietų sąrašų patvirtinimo“ vienu metu UAB „Mažas laivas“ buvo leidžiama žvejoti menkes laivu LBB-6929 arba „Viltis“. Žvejybos kvotų skyrimo komisija 2005 m. sausio 28 d. protokolu Nr. J1-4 ir 2005 m. vasario 25 d. protokolu Nr. J1-9 nutarė UAB „Mažas laivas“ menkių kvotos neskirti. Šiuos Žvejybos kvotų skyrimo komisijos sprendimus UAB „Mažas laivas“ apskundė teismui, tačiau teismai skundo netenkino. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-1628/2005 teisėjų kolegija konstatavo, kad Žvejybos kvotų skyrimo komisija teisėtai neskyrė menkių žvejybos kvotos UAB „Mažas laivas“, kuri turėjo laivus LBB-6929 ir laivą „Viltis“, ir kad teisinis pagrindas taikyti Taisyklių 17 punktą buvo. Pagal minėtų taisyklių 16.2 ir 17 punktus, pasirašius sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl laivo atidavimo į metalo laužą, nesvarbu, kas yra tokio laivo savininkas, teisinės pasekmės kyla – menkių žvejybos kvota neskiriama žuvų išteklių naudotojams (antrajam laivui). Įsiteisėjusia ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi jau yra išspręsti klausimai dėl pareiškėjo skunde dėstomų aplinkybių, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pareiškėjo skundas nenagrinėtinas. Be to, pareiškėja skundžia Žuvininkystės tarnybos informacinio pobūdžio raštą, kuris nėra administracinis aktas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Mažas laivas“ atsiliepime į skundą (I t., b. l. 151–152) paaiškino, kad 2004–2005 m. UAB „Mažas laivas“ menkių žvejybą vykdė vienu nuomojamu laivu LBB-6929, kuris turėjo teisę žvejoti menkes Baltijos jūroje, ir dėl to jam buvo skiriama menkių kvota. Išnuomotu žvejybiniu laivu „Viltis“ UAB „Mažas laivas“ žūklės nevykdė. Pagal 2004 m. balandžio 1 d. laivo LBB-6929 nuomos sutarties Nr. 1 2.1.3 punktą laivo nuomos laikotarpiu gautos kvotos (taip pat ir menkių kvota) laivo savininko buvo perduotos naudotis UAB „Mažas laivas“. Kitas žvejybinis laivas „Viltis“ (išnuomotas pagal 2004 m. balandžio 1 d. nuomos sutartį Nr. 2) nebuvo įrašytas į menkes žvejojančių Baltijos jūroje laivų sąrašą ir jas turėjo teisę gaudyti tik priegaudoje (esant menkių limitams iki 10 procentų), todėl šį laivą savininkas nurašė pagal 2005 m. sausio 13 d. sutartį Nr. BPD2004-ZOFI-4.8.1-01-04/3/0018, kurioje nebuvo jokių reikalavimų atimti teisę žvejoti menkes iš laivo LBB-6929, bei šiam laivui priklausančią menkių kvotą. Žuvininkystės departamento direktorius 2005 m. sausio 14 d. patvirtino įsakymą Nr. VI-8, kuriuo žvejybiniam laivui LBB-6929 buvo atimta teisė gaudyti menkes, taip pakeisdamas 2005 m. sausio 13 d. sutarties Nr. BPD2004-ZOFI-4.8.1-01-04/3/0018 sąlygas. Žuvininkystės departamentas neturėjo teisės taikyti minėto 2005 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. VI-8, nes jis įsigaliojo 2005 m. sausio 20 d., t. y. praėjus savaitei po 2005 m. sausio 13 d. sutarties Nr. BPD2004-ZOFI-4.8.1-01-04/3/0018 pasirašymo. Be to, Žuvininkystės departamento 2005 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. VI-8 yra negaliojantis, nes pažeista registracijos procedūra (nebuvo atlikta registracija internete). Žuvininkystės departamentas ignoruoja aplinkybę, kad laivas LBB-6929 ir jam skiriamos menkių kvotos nebuvo UAB „Mažas laivas“ nuosavybė, o priklausė kitam savininkui, kuris, būdamas teisėtas žuvininkystės išteklių naudotojas, jį išsinuomojo su menkių kvotomis nuomos laikotarpiu. Tai patvirtina laivo nuomos sutartis. Laivo LBB-6929 savininkai jokių sutarčių su Nacionaline mokėjimo agentūra nėra pasirašę ir jokios paramos niekada negavo, todėl neaišku, kokiu pagrindu jų nuosavybėje esančiam laivui buvo atimta teisė žvejoti menkes ir menkių kvota.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Rikneda“ skundą kaip nepagrįstą.

Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai teigė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-1628/2005 jau buvo išspręsti klausimai dėl pareiškėjo skunde dėstomų aplinkybių.

Iš Žuvininkystės tarnybos 2011 m. gegužės 17 d. rašto turinio nustatyta, kad pareiškėjui tiesiog buvo atsakyta į jam rūpimą klausimą. Skundžiamas Žuvininkystės tarnybos informacinio pobūdžio raštas nei pareiškėjo teisėms, nei jo interesams įtakos nepadarė. Atsakant į pareiškėjo paklausimą, buvo pateikta atitinkamo pobūdžio informacija. Pateikiant minėtus duomenis pareiškėjui, jokia privaloma elgesio taisyklė nesuformuluota, pateiktas atsakymas nesuteikė nei papildomų teisių, nei nulėmė papildomas pareigas. Todėl, remdamasis išdėstytais argumentais, teismas padarė išvadą, kad skundžiamas 2011 m. gegužės 17 d. raštas nėra teisės aktas ar veiksmas pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jis pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių, todėl pagrindo tenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą raštą nenustatė.

Įpareigojimas vietoj laivo LBB-6929 UAB „Rikneda“ įvestą kitą žvejybinį laivą įtraukti į turinčių teisę žvejoti menkes Baltijos jūroje laivų sąrašą, kaip išvestinis iš 2011 m. gegužės 17 d. rašto panaikinimo, netenkintas, netenkinus pirmojo reikalavimo panaikinti minėtą raštą.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Rikneda“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliaciniame skunde (II t., b. l. 44-48) nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad:

1. 2011 m. gegužės 17 d. rašto R18-857 teisinės pasekmės – teisės žvejoti menkę praradimas, t. y. vietoj laivo LBB-6929 į žūklę įvedus kitą žvejybinį laivą, UAB „Rikneda“ neturi teisės gaudyti menkes Baltijos jūroje ir gauti šiam laivui menkės kvotą.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra išdėstyta teisminio ginčo esmė. Atsakovas nepripažįsta to fakto, kad žvejybinio laivo LBB-6929 savininkai (fiziniai asmenys), turėdami savo nuosavybėje laivą, disponavo ir šiam laivui priklausančiomis teisėmis (tarp jų ir laivo teise gaudyti menkes Baltijos jūroje) ir tik su laivo savininko sutikimu galėjo būti ši teisė atimta. Taip pat ignoruojama aplinkybė, kad žvejybinio laivo LBB-6929 savininkai (fiziniai asmenys) nuomodavo šį laivą su jam priklausančia menkės kvota pagal sutartis (UAB „Seinerys“, UAB „Mažas laivas“), o šių sutarčių pagrindu žuvininkystės departamentas nuomininkams skirdavo menkės kvotą – faktiškai žvejybinio laivo LBB-6929 savininkai (fiziniai asmenys) buvo žuvų išteklių naudotojai. Šių faktų ir aplinkybių ignoravimas sukėlė ir iki šiol sukelia teisines pasekmes - žvejybinio laivo LBB-6929 savininkams (fiziniams asmenims) buvo atimta teisė žvejoti menkes laivu LBB-6929 ir teisė gauti laivui LBB-6929 menkės kvotą. Taigi UAB „Rikneda“, kaip laivo LBB-6929 teisių iš fizinių asmenų perėmėja, prarado teisę žvejoti menkes, vietoj laivo LBB-6929 įrašius kitą žvejybinį laivą, jis taip pat neturės teisės gaudyti menkes Baltijos jūroje ir gauti menkės kvotą. Minėtos aplinkybės teismo sprendime nevertintos.

3. Teismas sprendime neatsižvelgė į faktą, kad laivas „Viltis“ gavo papildomus balus pagal žūklės rezultatus pasirašant sutartį su NMA (remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3D-449 patvirtintų gairių pareiškėjams (pagal 2004-2006 m. BPD) 50 straipsnyje esančios lentelės 1.1. dalį), būtent dėl to, kad buvo pripažintas žvejojantis menkes, kai buvo išnuomotas ir gaudė žuvį UAB „Seinerys“, tačiau UAB „Mažas laivas“ žūklės šiuo laivu iš viso nevykdė. Nesant sugavimų duomenims NMA negalėjo vertinti ir skirti papildomų balų šiam laivui už laikotarpį, kai jis buvo išnuomotas UAB „Mažas laivas“, todėl teismams atsakovas pateikė klaidingą informaciją dėl UAB „Mažas laivas“ ir prioritetinių balų skyrimo laivui „Viltis“, dėl ko buvo priimti nepalankūs UAB „Mažas laivas“ teismų sprendimai (neskirta menkės kvota).

4. Atsakovas neginčija, kad laivo LBB-6929 savininkai buvo išnuomoję laivą pagal 2004 m. balandžio 1 d. nuomos sutartį Nr. 2. UAB „Mažas laivas“ kartu su žuvies sugavimo kvota, kurią perdavė tik nuomos laikotarpiui (2.1.3. p.). Ši sutartis buvo įteikta atsakovui ir tuo pagrindu atsakovas skyrė UAB „Mažas laivas“ menkės kvotą, kuri 2004-2005 metais buvo išgaudyta vienu laivu LBB-6929. Prieš išnuomojant UAB „Mažas laivas“ laivas LBB-6929 buvo išnuomotas UAB „Seinerys“, kuri analogiškai gavo menkės kvotą. Šios sutarties atsakovas niekada neginčijo, tuo faktiškai patvirtindamas kvotų perdavimo nuomos laikotarpiui teisėtumą, kartu ir tai, kad fiziniai asmenys (žvejybinio laivo LBB-6929 savininkai) teisėtai šia kvota disponavo. Kadangi faktą, jog žuvies sugavimo kvotą nuomos laikotarpiu žvejybinio laivo LBB-6929 savininkai perdavė UAB „Mažas laivas“, patvirtina 2004 m. balandžio 1 d. nuomos sutartis Nr. 2, todėl žvejybinio laivo LBB-6929 savininkai turėjo teisę naudoti žuvų išteklius, t. y. buvo žuvų išteklių naudotojai. Taigi laivas LBB-6929 turėjo teisę žvejoti Baltijos jūroje menkes ir ši teisė nebuvo atimta jokiais administraciniais aktais ar teismo sprendimais.

5. Kadangi žuvų išteklių naudotojai, laivo LBB-5929 savininkai, niekada nebuvo pasirašę sutarties su Nacionaline mokėjimo agentūra, todėl 2005 m. sausio 14 d. sausio 14 d. Žuvininkystės departamento direktoriaus įsakymu Nr. V1-8 patvirtintos Žvejybos kvotų skyrimo taisyklės nenumato ir galimybės anuliuoti žuvų išteklių naudotojui teisę gauti menkės kvotą.

Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime (II t., b. l. 55-58) nurodomi iš esmės tie patys argumentai kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde klaidina teismą teigdamas, kad atsakovas neginčija fakto, jog žvejybinio laivo LBB-6929 savininkai (fiziniai asmenys) disponavo teise jų nuosavybėje esančiu laivu žvejoti Baltijos jūroje menkę. Tačiau laivo LBB-6929 savininkai niekuomet nebuvo žuvų išteklių naudotojai, ir žvejybos kvotos jiems niekada nebuvo skirtos. Pagal Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 35 dalį žuvų išteklių naudotojas yra juridinis ar fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos žemės ūkio arba aplinkos ministerijos, arba privataus žuvininkystės vandens telkinio savininko suteiktą teisę naudoti žuvų išteklius šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-291 (Žin., 2007, Nr. 66-2568; 2009, Nr. 85-3614; 2011, Nr. 128-6079) (toliau – ir Taisyklės) 1 punktą, žvejybos kvotos atviroje Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje skiriamos žuvų išteklių naudotojams. Pagal Taisyklių 4 punktą žuvų išteklių naudotojų, turinčių teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje, sąrašus tvirtina Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Laivo LBB-6929 savininkai niekuomet nebuvo įtraukti į žuvų išteklių naudotojų, turinčių teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje, sąrašą t. y. jie nebuvo žuvų išteklių naudotojai ir žvejybos kvotos jiems nebuvo skirtos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011 m. gegužės 17 d. rašto, kuriuo pareiškėjas informuojamas, kad UAB „Rikneda“ įtraukus į Žuvų išteklių naudotojų, turinčių teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje, sąrašą vietoje UAB „Mažas laivas“, ji turi teisę žvejoti tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir UAB „Mažas laivas“.

Byloje nustatyta, kad pagal Žuvininkystės departamento direktoriaus 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V1-65 „Dėl Baltijos jūroje žvejojančių įmonių, laivų ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių įmonių ir jų žvejybos vietų sąrašų patvirtinimo“ vienu metu UAB „Mažas laivas“ buvo leidžiama žvejoti menkes (buvo skiriama viena menkių kvota) laivu LBB-6929 arba „Viltis“, t. y. naudojant tik vieną žvejybos laivą – LBB-6929 arba „Viltis“. Laivas „Viltis“ nuosavybės teise priklausė L. D., kuri 2005 m. sausio 13 d. pasirašė sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl šio laivo supjaustymo ir paramos už tai gavimo. Paraiškos minėtai paramai gauti prioritetų apskaičiavimo dokumentuose buvo nurodyta, kad laivas „Viltis“ yra laivas, žvejojantis menkes, todėl Nacionalinė mokėjimo agentūra nutarė, kad laivas „Viltis“ gali gauti paramą, kadangi surenka reikiamą balų skaičių, papildomai gaudamas balus kaip laivas, žvejojantis menkes. Vadovaudamasi Departamento direktoriaus 2005 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. Vl-8 patvirtintų Žvejybos kvotų skyrimo taisyklių 16.2 ir 17 punktais Žvejybos kvotų skyrimo komisija 2005 m. sausio 28 d. protokolu Nr. JI-4 ir 2005 m. vasario 25 d. protokolu Nr. JI-9 nutarė UAB „Mažas laivas“ menkių kvotos neskirti. Šiuos Žvejybos kvotų skyrimo komisijos sprendimus UAB „Mažas laivas“ apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris skundo netenkino, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 26 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-1628-05 teisėjų kolegija konstatavo, kad Žvejybos kvotų skyrimo komisija teisėtai neskyrė menkių žvejybos kvotos UAB „Mažas laivas“, kuri turėjo laivus LBB-6929 ir laivą „Viltis“. Pagal Žuvininkystės departamento direktoriaus 2005 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. VI-8 patvirtintų Žvejybos kvotų skyrimo taisyklių 16.2 punktą, pasirašius sutartį su NMA po kvotų skyrimo, jeigu naudotojui buvo leista žvejoti vienu laivu, jis išbraukiamas iš tame telkinyje žvejojančių įmonių sąrašo ir nauji naudotojai į tą vietą neįrašomi. Pagal Taisyklių 17 punktą, jeigu naudotojui buvo leista vieną menkių kvotą išgaudyti dviem laivais, pasirašius sutartį su NMA dėl vieno laivo, antrajam laivui menkių kvota neskiriama. Teismas taip pat konstatavo, kad buvo teisinis pagrindas taikyti Taisyklių 17 punkto nuostatas – naudotojui (UAB „Mažas laivas“) buvo leista vieną menkių kvotą išgaudyti dviem laivais; dėl vieno iš jų pasirašyta sutartis su NMA; antrajam laivui menkių kvota tokiu atveju neskiriama. Teismas pažymėjo, kad, pasirašius sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl laivo atidavimo į metalo laužą, nepriklausomai nuo to, kas yra tokio laivo savininkas, menkių žvejybos kvota neskiriama žuvų išteklių naudotojams.

2010 m. gruodžio 30 d. UAB „Mažas laivas“ kreipėsi į Žuvininkystės tarnybą, prašydama išbraukti ją iš žuvų išteklių naudotojų, turinčių teisę žvejoti Baltijos jūroje, sąrašo ir vietoje UAB „Mažas laivas“ įrašyti UAB „Rikneda“ bei perduoti jai visas UAB „Mažas laivas“ priklausančias žvejybos Baltijos jūroje teises (I t., b. l. 122). Analogišką prašymą atsakovui pateikė ir UAB „Rikneda“ (I t., b. l. 123). Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011 m. sausio 26 d. raštu Nr. R18-80 (6.2) UAB „Mažas laivas“ ir UAB „Rikneda“ buvo informuotos, kad 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. VI-5 UAB „Mažas laivas“ yra išbraukta iš naudotojų, turinčių teisę žvejoti atvirojoje Baltijos jūroje, sąrašo (I t., b. l. 125, 131).

2011 m. sausio 26 d. pareiškėjas atsakovui pateikė raštą dėl laivo LBB-6929 žvejybos pajėgumų perdavimo-priėmimo, remiantis 2011 m. sausio 12 d. laivo savininkų raštu dėl minėto laivo pajėgumų perdavimo bei laivo pajėgumų perdavimo-priėmimo aktu. Atsakydamas ir papildydamas ankstesnius savo raštus, atsakovas 2011 m. vasario 1 d. raštu informavo pareiškėją, kad jo įsigyti žvejybos pajėgumai negarantuoja žvejybos kvotų suteikimo įmonei (I t., b. l. 132).

2011 m. vasario 14 d. prašymu UAB „Rikneda“ prašė atsakovo raštiškai patvirtinti, kad jai yra perduotos visos UAB „Mažas laivas“ priklausančios žvejybos Baltijos jūroje teisės ir laivui LBB-6929 priklausančios teisės į žvejybą (I t., b. l. 126). 2011 m. vasario 22 d. raštu atsakovas informavo, kad įmonei UAB „Rikneda“ yra perduotos įmonės UAB „Mažas laivas“ teisės į žvejybą. Taip pat nurodė, kad, jei panaudojant laivo LBB-6929 pajėgumus, bus įsigytas kitas laivas, tai šiam laivui bus suteiktos tos pačios teisės į žvejybą, kokias turėjo laivas LBB-6929 (I t., b. l. 128).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2011 m. kovo 16 d. raštu Nr. (15.4)-LV4-1095 informavo, kad UAB „Seinerys“ priklausančiam laivui „Viltis“ buvo leista žvejoti Baltijos jūroje Lietuvos ekonominėje zonoje nelimituotas žuvis: bretlingius ir strimeles. Menkių priegauda buvo leista iš UAB „Seinerys“ menkių turimų sužvejojamų limitų. Laivas „Viltis“ negalėjo būti tuo pačiu metu įrašytas ir į menkes žvejojančių laivų sąrašą, be to, duomenų apie 2000 m. laivų, turinčių teisę žvejoti menkes Baltijos jūroje, sąraše laivo LBB-6929 pakeitimo laivu „Viltis“ nėra (I t., b. l. 26). 2011 m. kovo 29 d. pareiškėjas kreipėsi į Kvotų skirstymo Baltijos jūroje komisijos pirmininką, prašydamas pateikti žvejybinio laivo LBB-6929 savininkų pasirašytų dokumentų kopijas dėl šio laivo išbraukimo iš turinčių teisę žvejoti menkes Baltijos jūroje laivų sąrašo ir šiam laivui skirtų menkės kvotų atsisakymo (I t., b. l. 25). Kvotų skirstymo Baltijos jūroje komisijos pirmininkas 2011 m. balandžio 26 d. rašte nurodė, kad, vadovaujantis Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V1-65 „Dėl Baltijos jūroje žvejojančių įmonių, laivų ir Baltijos jūros pakrantėje žvejojančių įmonių ir jų žvejybos vietų sąrašų patvirtinimo“ vienu metu buvo leidžiama žvejoti menkes (viena menkių kvota) laivu LBB-6929 arba „Viltis“. Vadovaudamasi 2005 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V1-8 patvirtintų Žvejybos kvotų skyrimo taisyklių 16.3 ir 17 punktais, Žvejybos kvotų skyrimo komisija 2005 m. sausio 28 d. protokolu Nr. J1-4 ir 2005 m. vasario 25 d. protokolu Nr. J1-9 nutarė UAB „Mažas laivas“ menkių kvotos neskirti. UAB „Mažas laivas“ šį sprendimą apskundė administraciniam teismui, kurio apeliacinė instancija UAB „Mažas laivas“ skundo netenkino. Taip pat Kvotų skirstymo Baltijos jūroje komisijos pirmininkas rašte nepateikė jokios informacijos, kodėl laivas LBB-6929 išbrauktas iš turinčių teisę žvejoti menkes Baltijos jūroje laivų sąrašo ir panaikinta šiam laivui skiriama menkių kvota (I t., b. l. 113-114).

Pareiškėjas 2011 m. gegužės 6 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas raštiškai patvirtinti, kad, įvedus vietoj laivo LBB-6929 kitą žvejybinį laivą, šis laivas bus įtrauktas į turinčių teisę žvejoti menkes Baltijos jūroje laivų sąrašą, jam bus išduotas specialus leidimas žvejoti menkes Baltijos jūroje ir šiam laivui bus skirta visa menkių kvota (I t., b. l. 29).

Ginčijamu 2011 m. gegužės 17 d. raštu Nr. Rl 8-857(8.1) „Dėl menkių žvejybos“ pareiškėjas buvo informuotas, kad UAB „Rikneda“ yra įtraukta į Žuvų išteklių naudotojų, turinčių teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje, sąrašą vietoje UAB „Mažas laivas“. UAB „Mažas laivas“ turėjo teisę žvejoti Baltijos jūroje visų rūšių žuvis, išskyrus menkes, taip pat ir laivas LBB-6929, kuriuo žvejojo ši įmonė galėjo žvejoti visų rūšių žuvis, išskyrus menkes (I t., b. l. 100). Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašo panaikinti Žuvininkystės tarnybos 2011 m. gegužės 17 d. rašto dalį dėl draudimo UAB „Rikneda“ žvejoti Baltijos jūroje menkes.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, pripažino, kad skundžiamas atsakovo 2011 m. gegužės 17 d. raštas nėra administracinis aktas ar veiksmas pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, skundžiamas administraciniam teismui, nes jis pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir pažymi, kad, remiantis ABTĮ 1, 2 straipsniais, 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsniu, administraciniai teismai nagrinėja skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-890/2009).

Šių teisės normų sisteminis vertinimas bei teismų praktikos analizė leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Išanalizavus pareiškėjo skundžiamą Žuvininkystės tarnybos 2011 m. gegužės 17 d. raštą, daroma išvada, kad jame nurodyta informacija apie UAB „Mažas laivas“ turėtas teises žvejoti Baltijos jūroje (konkrečiai – teisę žvejoti visų rūšių žuvis, išskyrus menkes, taip pat ir laivo LBB-6929 teisę žvejoti visų rūšių žuvis, išskyrus menkes) ir tų pačių teisių perdavimą pareiškėjui, nėra atsakovo veiksmas (aktas), sukeliantis tiesiogines pasekmes pareiškėjui, o tik informacijos pateikimas apie ankstesnius įvykius, kurie nulėmė esamą pareiškėjo padėtį, taip atsakant į jo kreipimąsi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iki skundžiamo rašto pareiškėjas ir atsakovas ilgą laiką susirašinėjo, teikdami vienas kitam informaciją apie pasikeitusią laivo LBB-6929 teisinę padėtį, UAB „Mažas laivas“ teisių žvejoti perdavimą pareiškėjui, tolesnes pareiškėjo galimybes žvejoti menkes ir kitas žuvis Baltijos jūroje bei kitas aplinkybes. Skundžiamas raštas buvo viena iš minėto susirašinėjimo dalių, todėl jis laikytinas tik informacinio pobūdžio raštu, tačiau ne individualiu teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančiu viešojo administravimo aktu. Vienintelis atsakovo raštas, kuris galėtų būti laikomas individualiu ir teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančiu, gali būti laikomas Žuvininkystės tarnybos 2011 m. vasario 1 d. raštas, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad jo įsigyti žvejybos pajėgumai negarantuoja žvejybos kvotų suteikimo įmonei (I t., b. l. 132). Tačiau, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, skundas (prašymas) administraciniam teismui dėl šio rašto galėjo būti paduodamas per vieną mėnesį nuo minėto individualaus akto įteikimo pareiškėjui dienos. Šia teise pareiškėjas nepasinaudojo, todėl daroma išvada, kad UAB „Rikneda“ praleido individualaus administracinio akto apskundimo terminą bei kreipėsi į teismą dėl rašto, kuris nelaikytinas individualiu administraciniu aktu.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas