2023-03-15 Nr. AB-6011-3-61-3-10185-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-117-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10185-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Ekspertai.eu“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Ekspertai.eu“ skundą atsakovui Lietuvos radijo ir televizijos komisijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Ekspertai.eu“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. S-599 „Dėl televizijos programoje „LRT“ programoje „Panorama“ 2022 m. lapkričio 30 d. paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Komisiją paneigti dezinformaciją ir paskelbti, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto (toliau – ir Komitetas) ir kitų Jungtinių Tautų sutartinių organų išvados ir kiti sprendimai yra teisiškai privalomi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo VšĮ „Ekspertai.eu“ skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, prašydamas įpareigoti Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (toliau – ir LRT) paneigti laidoje „Panorama“ išsakytą dezinformaciją (dezinformacija pasireiškė tuo, kad per visuomenės informavimo priemonę paskleista žinia, jog Komiteto ir kitų Jungtinių Tautų organų išvados nėra privalomos Lietuvai). Komisija Rašte išdėstė poziciją dėl pareiškėjo prašymo bei nurodė, jog laidoje paskelbta informacija Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio prasme nelaikytina neskelbtina informacija.

Teismas pažymėjo, kad nors Raštu atsakyta į pareiškėjo prašymą dėl tam tikrų teiginių paneigimo, tačiau iš Rašto turinio (esmės) matyti, kad jame nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, pareiškėjo teisių ir pareigų, taip pat juo pareiškėjui nėra pritaikytos neigiamo poveikio priemonės. Be to, paprastai per visuomenės informavimo priemonę paskleistų žinių paneigimas kaip teisių gynimo būdas yra susijęs su konkretaus asmens dalykinės reputacijos, garbės ir orumo pažeidimais ir yra būtina sąlyga kreiptis į visuomenės informavimo priemonę dėl duomenų paneigimo asmenims, siekiantiems ginti savo interesus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio tvarka. Teismo vertinimu, tokio turinio Raštas pats savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Tiek pareiškėjo prašyme Komisijai keliami klausimai, tiek pareiškėjo skunde teismui nurodytas keliamo ginčo pagrindas yra kildinami iš pareiškėjo nurodomo viešojo intereso, o ne iš individualių jo teisių ir / ar pareigų užtikrinimo / gynimo.

Teismas akcentavo, kad, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu, sprendimas, priimtas atlikus tyrimą pagal motyvuotą prašymą, arba neveikimas gali būti skundžiami, tačiau tai šiuo atveju neatitinka faktinės situacijos, nes pareiškėjas neprašė atlikti tyrimą dėl neskelbtinos informacijos (prašė paneigimo) ir tokio pobūdžio sprendimas, kuris galėtų būti priimtas pagal Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje numatytą procedūrą, nebuvo priimtas. Kita vertus, bendrosios nuostatos dėl asmeninio suinteresuotumo ginti savo interesus teismine tvarka išlieka ir šios procedūros atveju.

Teismas konstatavo, kad Raštas nesukelia pareiškėjui (individualiai) jokių teisinių pasekmių, nes, net ir panaikinus Raštą, tokia situacija neturėtų teisinės įtakos jo teisėms ir pareigoms. Be to, pareiškėjas su skundu nepateikė įrodymų apie savo įgaliojimus ginti viešąjį interesą, todėl teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką bei pagrindą dėl Rašto, kaip aiškinamojo ir informacinio pobūdžio atsakymo į prašymą, panaikinimo yra negalimas, o pareiškėjo skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas VšĮ „Ekspertai.eu“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį ir bylos nagrinėjimą perduoti kompetentingam, teismingumo reikalavimus atitinkančiam pirmosios instancijos administraciniam teismui.

Pareiškėjas teigia, kad Raštas sukelia VšĮ „Ekspertai.eu“ ir jos žurnalistui A. N. individualias teisines pasekmes: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2016 metų grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje jie abu paminėti kaip grėsmė nacionaliniam saugumui, tačiau Komitetas 2018 m. liepos 26 d. baigiamųjų pastabų Nr. CCPR/C/LTU/CO/4 27 ir 28 punktuose konstatavo, kad Lietuva turi panaikinti visą VSD Grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašą, nes jis pažeidžia Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 ir 21 straipsnius. VšĮ „Ekspertai.eu“ ir minėtas jos žurnalistas yra individualiai suinteresuoti, kad „Lietuvos propaganda“ (LRT ir kiti) nemeluotų apie Komiteto išvadų privalomumą.

Pareiškėjo vertinimu, net tuo atveju, jei VšĮ „Ekspertai.eu“ ir minėtas jos žurnalistas nebūtų individualiai suinteresuoti dezinformacijos paneigimu, dezinformacijos paneigimas vis dėlto būtų „plačių Lietuvos sluoksnių“ interesas, nes Komiteto išvadų privalomojo pobūdžio neigimas sudaro prielaidas pažeidinėti žmogaus teises.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo VšĮ „Ekspertai.eu“ skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad Raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, pareiškėjas tiek prašyme Komisijai, tiek skunde ginčo pagrindą sieja su viešuoju interesu, o ne su individualių savo teisių ir / ar pareigų užtikrinimu / gynimu. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas neprašė atlikti tyrimą dėl neskelbtinos informacijos (prašė paneigimo) ir tokio pobūdžio sprendimas, kuris galėtų būti priimtas pagal Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje numatytą procedūrą, nebuvo priimtas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra nurodęs yra nurodęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015), taip pat negali būti teikiamas skundas dėl informacinio pobūdžio dokumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-502/2022).

Akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Vertinant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 15 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Komisijos pirmininką R. B.. Pareiškėjas laiške paaiškino, kad jis 2022 m. lapkričio 30 d. ir / arba 2022 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į LRT vadovę M. G.-B. ir jos kolegas, prašydamas per vieną darbo dieną nuo šio rašto gavimo paneigti 2022 m. lapkričio 30 d. LRT televizijos laidoje „Panorama“ paskelbtą dezinformaciją (reportaže „Antakalnio paminklų nukėlimas“ buvo cituojamas buvęs teisingumo ministras, advokatas G. B., kuris esą teigė, kad „Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto (JTŽTK) išvados nėra griežtai teisiškai privalomos“) ir informuoti visuomenę, jog visi Komiteto sprendimai Lietuvai yra teisiškai privalomi, o Žurnalistų etikos inspektorė informavo, kad transliuotojų veiklą dėl numanomo dezinformacijos skleidimo prižiūri Komisija. Pareiškėjas Komisijos prašė paprašyti LRT pripažinti, jog skelbė melą, atsiprašyti skaitytojų ir žiūrovų bei apie dezinformacijos paneigimą paskelbti lrt.lt interneto svetainėje, LRT radijuje ir LRT televizijoje.

Komisijos pirmininkas R. B. ginčijamame Rašte nurodė, kad Jungtinių Tautų komitetai gali priimti tik išvadas (anglų kalba – views), kurios yra rekomendacinio pobūdžio, jokie komitetų sprendimai nėra privalomi valstybėms narėms; Komiteto išvados valstybėje narėje yra įgyvendinamos geros valios principu, padarė išvadą, jog minėtoje programoje nebuvo paskelbta Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnyje nurodyta neskelbtina informacija.

Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje išvardyti informacijos tipai, kurie laikytini neskelbtina informacija, tarp jų – dezinformacija (1 p.). To paties įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dezinformacija apibrėžiama kaip tyčia viešai paskleista melaginga informacija.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 5 dalį, asmuo, manydamas, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas paskelbė ir (ar) paskleidė galimai neskelbtiną informaciją, turi teisę kreiptis į už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingą instituciją su motyvuotu prašymu atlikti tyrimą, priimti sprendimą ir taikyti objektyviai būtinas poveikio priemones neskelbtinos informacijos paskelbimo ir (ar) skleidimo atveju. Už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakinga institucija išnagrinėja prašyme nurodytas aplinkybes ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos informuoja prašymą pateikusį asmenį apie nagrinėjimo rezultatus. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės pasitvirtina, apie tai informuojamas prašymą pateikęs asmuo, o už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo prašymą pateikusio asmens informavimo dienos priima sprendimą, kuriuo patvirtinamas neskelbtinos informacijos paskelbimo ir (ar) paskleidimo faktas ir kuriame nurodomos objektyviai būtinos poveikio priemonės, taikytinos viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui. Asmuo gali skųsti priimtą sprendimą, o tais atvejais, kai už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo jo informavimo apie prašyme nurodytų aplinkybių patvirtinimą dienos nepriima sprendimo, asmuo gali skųsti šios institucijos neveikimą, paduodamas motyvuotą skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visuomenės informavimo priemonių pareigą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tokios informacijos paneigimo, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos. Pagal Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 2 dalį, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus tokiu atveju nustato teismas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nei 2022 m. gruodžio 15 d. elektroniniame laiške, nei skunde nenurodė jokių aplinkybių ir / ar argumentų, susijusių su dėl paskleistos nurodytos informacijos, kurią jis laikė dezinformacija, pažeistomis jo teisėmis ar teisėtais interesais arba jo teise šiuo atveju ginti viešąjį interesą.

Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje asmens teisė kreiptis į už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingą instituciją su motyvuotu prašymu atlikti tyrimą, priimti sprendimą ir taikyti objektyviai būtinas poveikio priemones neskelbtinos informacijos paskelbimo ir (ar) skleidimo atveju nėra siejama su to asmens teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimu. Pagal šią teisės normą, teisei paduoti prašymą atlikti tyrimą atsirasti pakanka asmens manymo, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas paskelbė ir (ar) paskleidė galbūt neskelbtiną informaciją. Toje pačioje įstatymo nuostatoje nurodyta ir tai, kad asmuo gali skųsti priimtą sprendimą arba minėtos institucijos neveikimą, paduodamas motyvuotą skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neprašė atlikti tyrimo dėl neskelbtinos informacijos, t. y. nepateikė Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje minimo motyvuoto prašymo, yra pagrįsta tik formaliu pareiškėjo 2022 m. gruodžio 15 d. elektroniniame laiške suformuluoto prašymo vertinimu. Pareiškėjas prašyme aiškiai nurodė savo manymą, kad minėtos laidos reportaže „Antakalnio paminklų nukėlimas“ nurodytas buvusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teiginys, kad: „Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto (JTŽTK) išvados nėra griežtai teisiškai privalomos“, yra neskelbtina informacija – dezinformacija. Iš pareiškėjo ginčijamo Rašto turinio skundo priėmimo stadijoje nėra galimybės nustatyti, kad Komisija pareiškėjo pateiktą prašymą vertino ne kaip prašymą ištirti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo paskelbtos ir (ar) paskleistos informacijos atitiktį Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje išvardytiems neskelbtinos informacijos tipams. Aplinkybė, kad Komisija, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, jog buvo paskelbta ir (ar) paskelbta neskelbtina informacija, galbūt negalėtų taikyti tų poveikio priemonių, kurių pageidauja pareiškėjas (t. y. įpareigoti LRT atsiprašyti, paskelbti dezinformacijos paneigimą ir pan.), neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjas neturi teisės paduoti skundo dėl Rašto.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą vien tuo pagrindu, jog Raštas jam nesukelia teisinių pasekmių, kadangi pareiškėjo teisė paduoti skundą teismui dėl Rašto panaikinimo yra kildintina iš Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Ekspertai.eu“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo viešosios įstaigos „Ekspertai.eu“ skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Dainius Raižys

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė