2017-08-28 Nr. AB-15621-3-61-3-03456-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1919-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03456-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramutės Ruškytės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „Pontem“, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN) 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde paaiškino, kad Vilniaus PN, kuriuose atlieka laivės atėmimo bausmę, 2015 m. balandžio 14 d. jam ir kitiems kaliniams buvo pateiktas netinkamas vartoti maisto davinys. Pareiškėjas teigė, jog administracija tą dieną neužtikrino, kad netinkamas vartoti maistas nebūtų pateiktas kaliniams. Nurodė, kad padavus skundą Vilniaus PN, maisto davinio trūkumų tuoj pat nepašalino, nebuvo išduotas lygiavertis maistas, todėl buvo pažeistas Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 14, kuriame numatytos fiziologinės mitybos normos, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pareiškėjas nurodė, kad šios aplinkybės jam sukėlė nepatogumą, dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad 2015 m. balandžio 14 d. Vilniaus PN sveikatos priežiūros tarnybos specialistei patikrinus tos dienos maisto davinius, buvo nustatyta, jog virtos dešrelės buvo blogo kvapo, žalsvo atspalvio, minkštos. Sveikatos priežiūros tarnybos specialistė maisto kokybės žurnale konstatavo, jog minėtos dešrelės maistui netinkamos. Dešrelės buvo nedelsiant išimtos iš 2015 m. balandžio 14 d. nuteistųjų maisto davinio. Atsakovas nurodė, kad nustačius, jog buvo patiekti netinkamos kokybės maisto produktai ir tai nurodžius atitinkamame žurnale bei išimant šiuos produktus iš maisto davinio, nebuvo valstybės valdžios institucijos, t. y. Vilniaus PN veikos neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

Pažymėjo, kad, nepaisant sveikatos priežiūros tarnybos specialistės nustatytos dešrelių blogos kokybės, UAB „Pontem“ darbuotojai, buvo atsakingi už pagaminto maisto išdalinimą, kurie ir išdavė nuteistiesiems minėtas dešreles pietums. Todėl Vilniaus PN 2015 m. balandžio 17 d. raštu griežtai pareikalavo UAB „Pontem“ tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, imtis atitinkamų priemonių gerinant maisto kokybę, priešingu atveju, ir toliau pažeidžiant sutarties sąlygas, bus svarstomas klausimas dėl sutarties nutraukimo. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Pontem“ privalėjo nedelsiant pakeisti blogos kokybės dešreles kitu maistu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pontem“ atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį visa apimtimi. Nurodė, kad tarp UAB „Pontem“ ir Vilniaus PN 2015 m. sausio 15 d. buvo pasirašyta maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 24-3, kuria remiantis, UAB „Pontem“ įsipareigojo teikti nuteistųjų maitinimo paslaugas, o Vilniaus PN įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus PN už suteiktas maitinimo paslaugas 2015 m. balandžio mėnesį sumokėjo visą sumą, jokių atskaitymų neatliko, kas galėtų leisti daryti pagrįsta išvadą, kad maitinimo paslaugos buvo suteiktos tinkamai, laikantis sutarties reikalavimų. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomą dieną, t. y. 2015 m. balandžio 14 d., kai jam buvo pateiktas galimai netinkamos kokybės maistas, joks maisto apžiūros aktas surašytas nebuvo. Taip pat nebuvo atliktas tyrimas dėl netinkamos maisto kokybės. UAB „Pontem“ nesutiko su atsakovo atsiliepime pateiktais teiginiais, kad dešrelės buvo blogo kvapo, žalsvo atspalvio, minkštos, nes galimybė pateikti galimai netinkamos kokybės produktus yra eliminuojame pačiame gamybos procese.

Nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas nepagrįstus skundus, piktnaudžiauja LR administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintu (toliau – ir ABTĮ) administraciniu procesu. Teigė, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl ABTĮ 84 str.aipsnyje numatytų sankcijų skyrimo pareiškėjui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista E. T. teisė į teisės aktais nustatytą tinkamą maitinimą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėdamas bylą teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m,. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (redakcija galiojusi nuo 2015 m. balandžio 1 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Vilniaus PN pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale buvo pažymėta, kad pietums pateiktas maistas buvo netinkamos kokybės. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 14 d. skundu kreipėsi į Vilniaus PN dėl netinkamos kokybės maisto. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pontem“ 2015 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 05-09-194 pareiškėjui nurodė, kad nuteistieji maitinami pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintą valgiaraštį. Balandžio 14 d. buvo pateiktos virtos „Šilo“ dešrelės (gamintojas Kretingalės mėsa). Gavus pranešimą, kad pietų metu valgantieji skundėsi dešrelių kokybe, buvo informuotas gamintojas ir jam pareikšta pretenzija. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. birželio 2 d. raštu Nr. 2S-2388 nurodė, kad daugkartiniai Vilniaus PN administracijos ir Kalėjimų departamento darbuotojų maisto produktų kokybės patikrinimai ir nuteistųjų skundai rodė, kad UAB „Pontem“ nepilnai vykdo įsipareigojimus.

Teismas, į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pontem“ argumentus, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo skundo teiginius susijusius su netinkamo maisto patiekimu, pasisakė, kad pareiškėjas objektyviai tokių įrodymų net ir negalėjo surinkti dėl taikomos laisvės atėmimo bausmės, todėl vertindamas byloje esančių duomenų ir šalių nurodytų aplinkybių prieštaravimus, vadovavosi negatyviuoju įrodinėjimo naštos aspektu, kai sprendimas priimamas tos šalies, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta nenaudai. Įvertinęs Vilniaus PN pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalo duomenis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui 2015 m. balandžio 14 d. buvo pateiktos netinkamos kokybės dešrelės.

Atsižvelgęs į pažeidimo mastą, trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pasisakė, kad nebuvo pagrindo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, todėl sprendė, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kurio pagrindu pareiškėjo skundas būtų tenkinamas (b. l. 120).

Nurodo, kad teismas neįvertino, kad dėl 2015 m. balandžio 14 d. patiekto netinkamo maisto pareiškėjas liko be pietų, todėl jautėsi silpnai, tą dieną negalėjo sportuoti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pontem“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti visa apimtimi (b. l. 124-127). Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjui 2015 m. balandžio 14 d. pietums iš tiesų buvo patiektos netinkamos vartoti dešrelės. UAB „Pontem“ teigimu, tarp jo ir Vilniaus PN 2015 m. sausio 15 d. buvo pasirašyta Maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 24-3, remiantis kuria, UAB „Pontem“ įsipareigojo teikti nuteistųjų maitinimo paslaugas, o Vilniaus PN įsipareigojo už suteiktas nuteistųjų maitinimo paslaugas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Šios sutarties tinkamas įvykdymas yra užtikrintas sutarties vykdymo užtikrinimu. Remiantis Sutarties 11 skyriaus nuostatomis, vienai sutarties šaliai pažeidus sutartį, nukentėjusioji šalis turi teisę pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu. Nurodo, kad UAB „Pontem“ 2015 m. balandžio 14 d. dieną pateikė maitinimą 583 nutiestiesiems, t. y. pateiktas maitinimas visiems įkalinimo įstaigoje esantiems nuteistiesiems. Analogiškam asmenų skaičiui maitinimas suteiktas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. gegužės 16 d. Vilniaus PN už suteiktas maitinimo paslaugas 2015 metų balandžio mėnesį sumokėjo, jokių atskaitymų neatliko, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad maitinimo paslaugos buvo suteiktos tinkamai, laikantis sutarties reikalavimų.

Akcentavo, kad prieš pateikiant pagamintą maistą nuteistiesiems, maistas pereina tam tikras stadijas: nuo produktų maisto gaminimui pristatymo, jų išfasavimo, maisto paruošimo, pagaminto maisto juslinio patikrinimo Vilniaus PN sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo bei pagaminto maisto išdalinimo nuteistiesiems. Šiuo atveju, pačiame gamybos procese maisto kokybė yra tikrinama ir prižiūrima atsakingo įmonės darbuotojo. Kaip nurodo atsakovas pateiktame atsiliepime, sveikatos priežiūros tarnybos specialistei patikrinus minėtus produktus, buvo nustatyta, kad dešrelės buvo su blogu kvapu, žalsvo atspalvio, minkštos. Šiuo atveju UAB „Pontem“ su šiuo teiginiu nesutinka, nes galimybė pateikti menamos kokybės produktus yra visiškai eliminuojama pačiame gamybos procese, antra, nėra įtikinama tokia aplinkybė, kad maistą išdalinantys darbuotojai galėtų išdalinti tokios kokybės maistą nuteistiesiems, kuris net vizualiai atrodo netinkamas vartoti. Be to, atsiliepime nurodoma, kad 2015 m. balandžio 14 d. minėtos dešrelės buvo nedelsiant išimtos iš 2015 m. balandžio 14 d. maisto davinio.

Atkreipia dėmesį, kad 2015 m. balandžio 14 d., kai pareiškėjui buvo pateiktas neva netinkamos kokybės maistas, joks maisto apžiūros aktas (ar kitas dokumentas) sudarytas nebuvo. Joks tyrimas dėl netinkamos maisto kokybės nebuvo atliktas.

Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjas, teikdamas nepagrįstus skundus, piktnaudžiauja administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintu administraciniu procesu. Inicijuodamas nepagrįstus procesus pareiškėjas siekia paįvairinti kasdienybę, dėl ko, tiek proceso šalys, tiek teismai dėl tokių procesų patiria papildomus darbo krūvius, sąlygojančius nereikalingas laiko, darbo ir finansines sąnaudas.

UAB „Pontem” atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių detalizavimą pateiks vėliau.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos teisingumo ministerijos į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus nurodė, kad su jais nesutinka, prašo juos atmesti o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas atsiliepimuose į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus nurodo, kad su jais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją;

LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.

Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniuose skunduose jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniuose skunduose nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

UAB „Pontem“ prašymo dėl jo apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos šalys savo poziciją dėl ginčo esmės, o vėliau ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstė aiškiai ir išsamiai. Byloje surinktas pakankamas įrodymų kiekis. Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes ir apelianto prašymo motyvus, nenustatė pagrindo taikyti išimtį iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės ir bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Kaip teisingai pasisakė pirmosios instancijos teismas pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas tik nustačius neteisėtus Vilniaus PN veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista E. T. teisė į teisės aktais nustatytą tinkamą maitinimą. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmetė.

Įvertinusi byloje esančius duomenis ir apeliantų nurodytus prieštaravimus pirmosios instancijos teismo sprendimui, teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Kita vertus, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas tik tada, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą adm. byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį adm. byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį adm. byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė tik tai, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau šio savo nesutikimo niekaip nedetalizavo, t. y. nepagrindė jokiais įrodymais ar argumentais. Atsižvelgiant į tai, šiuo konkrečiu atveju, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teisės į tinkamą maitinimą pažeidimo pripažinimas yra tinkama ir pakankama priemonė pareiškėjo pažeistai teisei apginti, kadangi, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pažeidimas buvo vienkartinis ir jokių rimtų pasekmių pareiškėjo sveikatai nesukėlė.

Įvertinęs visas byloje esančias faktines aplinkybes ir vadovaujantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo E. T. ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pontem“ apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. T. ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pontem“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramutė Ruškytė

Virginija Volskienė