9526a7ad-6c76-45e5-9c0b-eab5f6923f9b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-123-345/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12618-2012-9                           Procesinio sprendimo kategorijos: 128.19., 122.2.; 122.3.; 122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. sausio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos O.

L. S. pareiÅ¡kimÄ dėl termino nuosavybės teisės įregistravimui atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė, J. S. ir I. S.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu ir prašė atnaujinti pareiÅ¡kėjai įstatymo nustatytÄ terminÄ nekilnojamam turtui įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Nurodė, kad 1993-11-20 sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯gijo 699 m2 ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja už perkamÄ sklypÄ iki sutarties sudarymo sumokėjo visÄ pirkimo kainÄ â€“ 23,12 Lt. Patį sklypÄ pareiÅ¡kėja valdė keletÄ metų iki pirkimo, bet nebuvo nuosavybės teisės. 1993 m. visiems buvo leista iÅ¡sipirkti sodus. Sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 255 str. 1 d. numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi bÅ«ti per tris mėnesius ar kitÄ Ä¯statymų numatytÄ terminÄ Ä¯registruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje.

Sutarties 6 punkte numatyta, kad sutartis turi bÅ«ti įregistruota Vilniaus miesto Žemėtvarkos tarnyboje per vienÄ mėnesį. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 2 d. sutarties neįregistravimas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančiÄ . Sutarties sudarymo metu pareiÅ¡kėjai nebuvo paaiÅ¡kinta pareiga papildomai įregistruoti sutartį ir Å¡ios pareigos neįvykdymo pasekmės. Todėl pareiÅ¡kė valdė, naudojo žemės sklypÄ , bÅ«dama įsitikinusi, kad žemės sklypas jai priklauso nuosavybės teise, nuo 1993 m. buvo sodininkų bendrijos „Šviesa“ nare, mokėjo mokesčius bendrijai, dalyvavo susirinkimuose.

PareiÅ¡kėja gaudavo praneÅ¡imus dėl žemės mokesčio mokėjimo, statėsi sodo namelį. Apie tai, kad sutartis nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, pareiÅ¡kėja sužinojo tik Å¡iais metais, kai sodininkų bendrija paskatino narius susitvarkyti trÅ«kstamus sodo namelių dokumentus ir pareiÅ¡kėja užsakė žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto teritorinis padalinys 2012-08-14 pateikė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktÄ Nr. 49KAM-63878, kuriame informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad ji yra praleidusi terminÄ Ä¯registruoti sutartį. Suinteresuoto asmuo Vilniaus miesto savivaldybės prašė teismo nuožiÅ«rÄ Ä¯vertinti situacijÄ ir atmesti praÅ¡ymÄ .

Nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutarties 1 punktÄ Å¾emės sklypas buvo parduotas pagal Vilniaus miesto valdybos 1993 m. rugsėjo 9 d. potvarkį Nr. 1685V „Dėl sodininkų bendrijos „Šviesa“ žemės pardavimo ir nuomos“. Å io potvarkio 7 punktas numato, kad notariÅ¡kai patvirtinus sutartis per vienÄ mėnesį Žemėtvarkos tarnyboje privalo įregistruoti sodininkų bendrija „Šviesa“ ir jos nariai. Sutarties sudarymo metu galiojusio įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimui nebuvo naikinamasis ir šį terminÄ , praleistÄ dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti.

Tačiau pareiÅ¡kėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų ir įrodymų, jog terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių. Vilniaus miesto savivaldybė ir yra sklypo savininkas, o pareiÅ¡kėja – nuomininkė. SiÅ«lė pareiÅ¡kėjai iÅ¡ naujo iÅ¡sipirkti žemę. Suinteresuotasis asmuo J. S. prašė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir nurodė, kad sodo sklypu visada naudojosi. Ji su seserimi, bÅ«dami vaikais, nesikiÅ¡o į sklypo nuosavybės reikalus, nes tėvas 10 metų iki mirties sirgo.

Tik Å¡iais metais sužinojo, kad kažkas yra ne taip.Suinteresuotasis asmuo I. S. prašė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkinti analogiÅ¡kais motyvais kaip ir J. S..Suinteresuotasis asmuo VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, teismui atnaujinus sandorio įregistravimo terminÄ , praÅ¡o nenustatyti įregistravimo termino minėtam nekilnojamajam daiktui bei daiktinėms teisėms į jį įregistruoti. Nurodė, kad 1993-11-20 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas 699 kv.m. ploto žemės sklypas, esantis SB „Šviesa“, sklypo Nr. F-2, bei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

Ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos O. L. S. pareiÅ¡kimÄ tenkino ir atnaujino pareiÅ¡kėjai 1964 m. CK 255 str. nustatytÄ terminÄ 1993-11-20 valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai, kuria O. L. S. nupirko 699 kv.m. ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), patvirtintai notaro, Rejestro. Nr. 3-1328, įregistruoti VÄ® Registrų centras Vilniaus filiale. Atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėja sudarė sandorį tokiu laikotarpiu, kai privačios nuosavybės teisinių santykių reguliavimas tik formavosi, minėtos nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio įsigaliojimÄ numatančių teisės normų pataisos buvo priimtos nepraėjus nei metams po pareiÅ¡kėjos žemės sklypo įsigijimo, remdamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad CK 255 str. pataisa dėl sandorio registravimo termino atnaujinimo taikytina ir 1993-11-20 sudarytai žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai.

Teismas pripažino, kad terminas įregistruoti 1993-11-20 valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi sutartyje įsakmiai nėra nustatyta bÅ«tent pirkėjo prievolė atlikti teisinę registracijÄ , sandorio neįregistravimo teisinės pasekmės nebuvo aptartos, o taip pat atlikti teisinę reikÅ¡mę turinčius sutarties įregistravimo veiksmus pareiÅ¡kėjai sutrukdė ir teisinių žinių stoka. Teismas pažymėjo, kad praÅ¡ymo tenkinimui prieÅ¡taravo tik Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau nurodė, jog siÅ«lo pareiÅ¡kėjai iÅ¡ naujo iÅ¡sipirkti žemę, kiti suinteresuotieji asmenys prieÅ¡taravimų nėra pareiÅ¡kę, su pareiÅ¡kimu sutinka, todėl sprendė, jog pakartotinis žemės pirkimo-pardavimo sandorio sudarymas nėra tikslingas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo atmesti. Nurodo, kad teismas nutartyje nenurodė pakankamų ir aiÅ¡kių argumentų, dėl ko teismas atmetė ir visiÅ¡kai nevertino suinteresuoto asmens nurodytų argumentų ir motyvų bei kuo remiantis padarė vienokiÄ ar kitokiÄ iÅ¡vadÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pagal 1964 m.

CK 149 str. nuosavybės teisės atsiradimas buvo siejamas su įregistravimo momentu, darytina iÅ¡vada, kad ginčo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties nei per sutarties 6 punkte numatytÄ 1 mėnesio terminÄ , nei per kitÄ protingumo kriterijų atitinkantį laikotarpį pareiÅ¡kėjai neįregistravus, nuosavybės teisės į valstybinės žemės sklypÄ pareiÅ¡kėjai neatsirado. Vilniaus miesto valdybos 1993-09-09 potvarkyje Nr. 1685V įtvirtinta valstybinės žemės pirkėjo pareiga neginčytina, todėl teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog sutartyje nebuvo įsakmiai nustatyta pirkėjo prievolė atlikti teisinę registracijÄ .

PareiÅ¡kėja nenurodė jokių pagrįstų priežasčių dėl kurių praleido terminÄ ir kurios laikytinos svarbiomis, kadangi pareiÅ¡kėja bÅ«dama rÅ«pestinga, protinga ir atidi turėjo teisę pasidomėti įsigyto žemės sklypo nuosavybės teisės iÅ¡vieÅ¡inimo faktu, tačiau dėl nežinomų priežasčių Å¡ia galimybe nepasinaudojo.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėja O. L. S. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, nutartį palikti galioti. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja nebuvo tinkamai informuota apie jos pareigÄ dėl teisinės registracijos.

Teismas teisingai akcentavo, jog sutarties sudarymo metu privačios nuosavybės teisiniai santykiai tik formavosi, todėl teisinio iÅ¡silavinimo neturintiems asmenims trÅ«ko žinių ir patirties suprasti, kad bÅ«tent turto įgijėjas turi pasirÅ«pinti sandorio iÅ¡vieÅ¡inimo aktu. pareiÅ¡kėja visÄ laikÄ nuo sutarties sudarymo naudojosi įsigytu sklypu kaip nuosavu, juo rÅ«pinosi, mokėjo mokesčius bendrijai bei mokesčius už komunalines paslaugas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja O. L. S. 1993-11-20 sudarė valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯gijo 699 m2 ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 23,13 Lt (b.l. 7-9).

Nuo sutarties sudarymo pareiÅ¡kėja buvo Sodininkų bendrijos „Šviesa“ narė, mokėjo nario mokestį ir kitus mokesčius (b.l. 10; 13-18), už įgytÄ Å¾emės sklypÄ mokėjo žemės mokesčius (b.l. 11-12). Sklype statėsi sodo namÄ , prisijungė prie elektros energijos tinklų (b.l. 19-20). 2012 m. užsakiusi žemės sklypo kadastrinius matavimus (b.l. 21-24), pareiÅ¡kėja 2012-08-14 sužinojo, jog yra praleidusi įstatymo nustatytÄ terminÄ Å¾emės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto teritorinis padalinys pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai kreiptis į teismÄ dėl termino atnaujinimo (b.l. 25).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad terminas įregistruoti 1993-11-20 valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi sutartyje įsakmiai nėra nustatyta bÅ«tent pirkėjo prievolė atlikti teisinę registracijÄ , sandorio neįregistravimo teisinės pasekmės nebuvo aptartos, o taip pat atlikti teisinę reikÅ¡mę turinčius sutarties įregistravimo veiksmus pareiÅ¡kėjai sutrukdė ir teisinių žinių stoka. Apeliantas su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, atskirajame skunde nurodo, kad pareiÅ¡kėjos nurodytos priežastys dėl kurių praleistas terminas nelaikytinos svarbiomis.

PrieÅ¡ingai, pagal 1964 m. CK 149 str. nuosavybės teisės atsiradimas buvo siejamas su įregistravimo momentu, todėl ginčo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties nei per sutarties 6 punkte numatytÄ 1 mėnesio terminÄ , nei per kitÄ protingumo kriterijų atitinkantį laikotarpį pareiÅ¡kėjai neįregistravus, nuosavybės teisės į valstybinės žemės sklypÄ pareiÅ¡kėjai neatsirado.Kaip matyti, pareiÅ¡kėjos ir Vilniaus miesto Antakalnio seniÅ«nijos 1993 m. lapkričio 20 d. pardavimo–pirkimo sutartis buvo sudaryta, galiojant senajam Civiliniam kodeksui, galiojusiam iki 2001 m. birželio 30 d.

Minėto Civilinio kodekso 255 straipsnyje (1994 m. gegužės 17 d. redakcija) buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistÄ Å¡Ä¯ terminÄ gali atstatyti teismas (1 dalis); Å¡iame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančiÄ (2 dalis).

Pažymėtina, kad 1993-11-20 pardavimo–pirkimo sutartis buvo neįregistruota Nekilnojamojo turto registre per galiojusio Civilinio kodekso 255 straipsnyje numatytÄ terminÄ , todėl neįsigaliojo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymÄ sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis nebuvo per įstatymo numatytÄ terminÄ Ä¯registruotas, tai toks sandoris negalioja, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistÄ Ä¯registravimo terminÄ atnaujina teismas.

Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad 1993-11-20 valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 6 ir 7 punktuose punkte nors ir nurodyta, jog sutartis turi bÅ«ti įregistruota per vienÄ mėnesį Vilniaus miesto Žemėtvarkos tarnyboje, sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, iÅ¡ kurių vienas paliekamas notariniame biure, o likusieji iÅ¡duodami sutarties Å¡alims, tačiau sutartyje įsakmiai nėra nustatyta, jog prievolė atlikti teisinę registracijÄ priklauso bÅ«tent pareiÅ¡kėjai.

Nors apeliantas ir nurodo, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 1 punktas nustatantis žemės sklypas pirkimo – pardavimo sutartis pagal Vilniaus miesto valdybos 1993-09-09 potvarkio Nr. 1685V 7 punktÄ mėnesio laikotarpiu Žemėtvarkos tarnyboje privalėjo bÅ«ti įregistruota sodininkų bendrija „Šviesa“ ir jos narių, tačiau Å¡ios sÄ lygos neįvykdymas nesudaro pagrindo manyti, jog pareiÅ¡kėjos nurodytos priežastys dėl kurių praleistas terminas nelaikytinos svarbiomis ir Å¡io termino atnaujinti negalima.

Apeliantas nurodo, kad nuosavybės teisės iÅ¡vieÅ¡inimu yra suinteresuotas nuosavybės teisės įgijėjas, kÄ patvirtina ir LR Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 11 punktas, tačiau žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu Å¡i nuostata negaliojo, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sandorio sudarymo metu privačios nuosavybės teisinių santykių reguliavimas tik formavosi, o minėtos nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio įsigaliojimÄ numatančių teisės normų pataisos buvo priimtos nepraėjus nei metams po pareiÅ¡kėjos žemės sklypo įsigijimo, dėl ko teisingai ir pagrįstai sprendė, jog taikytina CK 255 straipsnio pataisa dėl sandorio registravimo termino atnaujinimo ir 1993-11-20 sudarytai žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai.Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas termino praleidimo priežasčių svarbÄ , atsižvelgia nurodytas aplinkybes ir į susidariusiÄ teisinę situacijÄ , taip pat į pareiÅ¡kėjos teisinį neraÅ¡tingumÄ , Å¡eimyninę padėtį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja praleido įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ notariÅ¡kai patvirtintÄ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje dėl nurodytų priežasčių, kurias apeliacinės instancijos teismas pripažįsta svarbiomis.

Spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimÄ , teismas visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistÄ terminÄ nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad termino notariÅ¡kai patvirtintai nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuoti asmenys (CPK 178 straipsnis), tačiau apeliantas tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Įvertinus tai, kad pareiškėja nuolat naudojosi įsigytu žemės sklypu, mokėjo mokesčius bendrijai, rūpinosi juo (b.l. 11-20), be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovė nurodė, kad nors ir prieštarauja pareiškėjos prašymo tenkinimui, tačiau nurodė, jog pareiškėjai siūlė iš naujo išsipirkti žemę (b.l. 62), taip pat įvertinus ir tai, kad kiti suinteresuoti asmenys šio termino atnaujinimui neprieštaravo, todėl pakartotinis žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymas nėra tikslingas, o termino nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.

Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, vadovaudamasi protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiÅ¡kėja terminÄ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminÄ atnaujino. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis paliktina nepakeista. Teisėjas                                                                                           Henrichas Jaglinskis