2022-05-30 Nr. DBT-76-2-68-3-06974-2022-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-29/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06974-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2022 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turtinės žalos (negautų pajamų) ir neturtinės žalos priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo: 1) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 16 324,95 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimą; 2) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo visos ieškiniu prašomos priteisti 21 324,95 Eur sumos; 4) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė nurodo, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2019 m. kovo 27 d. posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas sprendimas paskirti ieškovei drausminę nuobaudą – kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjos (šioje byloje – ieškovės) skundą; panaikino Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą sprendimą paskirti pareiškėjai drausminę nuobaudą – kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą; įpareigojo Garbės teismą iš naujo spręsti klausimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovė) 2019 m. vasario 25 d. teikimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl drausmės bylos iškėlimo; prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkino iš dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjos (šioje byloje – ieškovės) apeliacinį skundą patenkino; atsakovės – Tarnybos apeliacinį skundą atmetė; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria Garbės teismas įpareigotas iš naujo spręsti klausimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo pagal Tarnybos teikimą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas; kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Ieškovė nurodo, kad dėl neteisėtai ir nepagrįstai jai paskirtos drausminės nuobaudos, ji įgijo teisę reikalauti iš atsakovės turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, nes neteisėtas atsakovės sprendimas apribojo ieškovės, kaip kilnojamojo ir kartu glaudžiai susijusio nekilnojamojo turto vertintojos veiklą, ir ieškovė nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. nevykdė savo veiklos; o taip pat ir teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodo, kad dėl nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos ji patyrė sunkius ilgalaikius išgyvenimus, didelį emocinį sukrėtimą, pažeminimą, buvo sugadinta jos, kaip turto vertintojos reputacija, pablogėjo jos sveikata, vartojo vaistus, turėjo išeiti iš darbo, patyrė nepatogumus; ji taip pat sugaišo daug laiko gindama savo pažeistas teises teismuose, kt.

Ieškovė pateikia argumentus, susijusius jai padarytos su turtinės ir neturtinės žalos pagrindais ir žalos dydžiu. Ieškiniui pagrįsti ieškovė, be kita ko, remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1, 4 dalimis, 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.247 straipsniu, 6.248 straipsnio 1, 3 dalimis, 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.37 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 6, 297 straipsniais, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 13 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, atitinkama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija.

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje pažymi, kad tiek Garbės teismas, tiek Tarnyba yra viešojo administravimo subjektai, o ieškovės keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra susijęs su šių viešojo administravimo subjektų veikla.

Teismas, įvertinęs ieškinio turinį, keliamo ginčo pobūdį, ginčą reglamentuojančių teisės aktų, be kita ko, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto, nuostatas, sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

konstatuoja:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė jai padarytą (ir prašomą priteisti) turtinę ir neturtinę žalą, sieja su Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu sprendimu skirti jai drausminę nuobaudą – kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymu ir kvalifikacijos patikrinimu. Kaip matyti iš ieškinio turinio bei prie ieškinio pridėtų dokumentų, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais minėtas sprendimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo buvo panaikintas.

Pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui, išskyrus tuos, kurie numatyti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-42/2021, 2019 m. vasario 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-6/2019, kt.). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 25 straipsnį, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos priežiūrą atlieka Priežiūros įstaiga, t. y. Tarnyba. Priežiūros įstaiga (Tarnyba), įgyvendindama minėto įstatymo nuostatas, be kita ko, pagal finansų ministro patvirtintas Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisykles atlieka turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių turto arba verslo vertinimo veiklos patikrinimus; nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams; nagrinėja pareiškėjų skundus dėl turto arba verslo vertinimo įmonių ir turto arba verslo vertintojų veiklos Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais (minėto įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktai). Tarnybos nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-344 (nauja redakcija nuo 2020 m. spalio 23 d.). Tarnyba yra Lietuvos Respublikos biudžetinė įstaiga, įsteigta prie Finansų ministerijos; Tarnyba yra finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto; Tarnybos savininkė yra valstybė, Tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendina Finansų ministerija (Tarnybos nuostatų 1, 3, 4 punktai).

Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas jam teisės aktais pavestas funkcijas, veikiantis viešojo administravimo srityje (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18, 20 dalys).

Garbės teismo sudėtis, funkcijos ir įgaliojimai nustatyti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28 straipsnyje, Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192. Garbės teismas veikia vadovaudamasis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir minėtais Nuostatais; Priežiūros įstaiga – Tarnyba užtikrina techninį ir materialinį Garbės teismo aprūpinimą; skiria Garbės teismo sekretorių, organizuoja posėdžius, suderinusi su Garbės teismo pirmininku, rengia posėdžių medžiagą, leidžia posėdžių metu naudotis savo patalpomis, technine įranga, tvarko, saugo Garbės teismo veiklos dokumentus (Garbės teismo nuostatų 2, 3 punktai).

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas nuostatas, Garbės teismo sprendimai bei Priežiūros įstaigos sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Garbės teismo nuostatų 33 punkte įtvirtinta, kad skundžiant Garbės teismo sprendimą vertintojo drausmės byloje atsakovu laikoma Priežiūros įstaiga (t. y. Tarnyba).

Tiek Tarnyba, tiek Garbės teismas, įgyvendindami jiems teisės aktais pavestas funkcijas, be kita ko, susijusias su turto arba verslo vertintojų drausmine atsakomybe, veikia viešosios teisės srityje.

Specialioji teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas teisinio reglamentavimo nuostatas, ieškinyje dėstomas aplinkybes, sprendžia, kad keliamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kaip minėta, ieškovės teigimu, atsiradusios dėl neteisėto ir nepagrįsto Garbės teismo sprendimo (atsakove nurodant Tarnybą) patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte apibrėžtų ginčų kategoriją, kurie priskirtini administracinio teismo kompetencijai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turtinės žalos (negautų pajamų) ir neturtinės žalos priteisimo, Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys