2024-04-24 Nr. AB-6997-3-66-3-00016-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-12-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00016-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 5.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant pareiškėjui Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriui J. K.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui Rokui Stabingiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriaus J. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės (toliau – ir Iniciatyvinė grupė) koordinatorius J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, atsakovas) 2024 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. Sp-64 „Dėl piliečių referendumo iniciatyvinės grupės dėl patariamojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsnio 4 dalies, kitų įstatymų keitimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VRK artimiausiu metu paskirti posėdį piliečių iniciatyvinės grupės 2024 m. kovo 4 d. prašymo svarstymui ir piliečių iniciatyvinės grupės konsultaciniam (patariamajam) referendumui paskelbti, registravimui.

2. Pareiškėjas nurodo, kad VRK 2024 m. kovo 4 d. prašyme registruoti iniciatyvinę grupę (toliau – ir Prašymas) nurodė siūlomo referendumu priimti sprendimo tekstą. Iniciatyvinė grupė, teikdama siūlymus, vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 skirsnio 4, 9 straipsnių, Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis. Taip pat Iniciatyvinės grupės vardu, apie Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies pakeitimo galimybę buvo išsiųstas elektroniniu paštu paklausimas buvusiam Konstitucinio Teismo teisėjui V. S.. Nors jo nuomonė dėl Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies keitimą nebuvo teigiama, tačiau jis pritarė, kad siūlymas būtų teisėtas.

3. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 26 d. nutarime pateiktą išaiškinimą dėl Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies ir teigia, kad jis yra neteisingas, nes Konstitucijoje nėra straipsnio, skelbiančio, kad kiekvienas narys atstovauja visai Tautai. Konstitucijos 55 straipsnio nuostata „Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys“, reiškia tik tiek, kad Seimo narys yra Tautos atstovas, kaip ir kiekvienas pilietis yra Tautos atstovas. Skirtumas tas, kad eilinis pilietis gali atstovauti tik save, pvz., dalyvaudamas rinkimuose ar referendume, reikšdamas savo (tautos atstovo) pilietinę valią, o Seimo narys – atstovauti savo rinkėjus, vykdyti jų (daugumos) pilietinę valią Seime. Visą Tautą atstovauti gali piliečių, taip pat ir Seimo narių dauguma. Konstitucijos pirmasis skirsnis ir jo 4 straipsnis nesuteikia išrinktiesiems jokių teisių ir laisvių veikti nevaržomiems atstovavimo mandato, nesuteikia teisės nevykdyti rinkėjų suverenių aukščiausių galių (rinkėjų priesaikų).

4. Pareiškėjas nurodo, kad VRK Sprendimo išvada, jog Iniciatyvinės grupės pasiūlymas dėl Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies keitimo neatitinka Referendumo konstitucinio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų nei pagal formą, nei pagal turinį, yra neteisinga, nes Iniciatyvinės grupės siūlymas atitinka Referendumo konstitucinio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Taip pat neteisinga Sprendimo išvada, kad „Dėl Iniciatyvinės grupės pasiūlymo keisti Lietuvos Respublikos Seimo ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus pažymėtina, kad šie įstatymai negalioja nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., todėl jų keitimas negalimas“, nes neatitinka proporcingumo ir protingumo principų. Rinkimų kodekso pavadinimas rinkimų įstatymais rinkimų tvarkos nekeičia, todėl siūlymo atmetimas, nesuteikiant teisės šią neesminę klaidą ištaisyti VRK iniciatyvinės grupės registravimo posėdžio metu, yra neproporcingas ir neteisingas.

5. Teigia, kad neteisinga ir VRK Sprendimo išvada dėl Iniciatyvinės grupės pasiūlymo keisti Lietuvos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, suteikiant visoms seniūnijoms Lietuvos teritorijos administracinių vienetų statusus, kadangi siūlymas atitinka Referendumo konstitucinio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus – suderintas su Konstitucijos 2, 4, 9 ir 119 straipsniais, siūlymas aiškus, neklaidinantis, atitinka teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir kitus principus.

6. Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad Iniciatyvinė grupė, ruošdama sprendimo tekstą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Referendumo įstatymu. Padarė neesminę klaidą, Rinkimų kodeksą pavadinusi rinkimų įstatymais, ir pasirengusi šią klaidą ištaisyti grupės registravimo posėdžio metu. Taigi VRK Sprendimas yra neteisingas, todėl naikintinas.

7. Atsakovas VRK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodo, kad Sprendime yra išdėstyti teisiniai argumentai ir motyvai, kodėl Iniciatyvinė grupė dėl patariamojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies, kitų įstatymų keitimo negali būti registruota. Priimdama Sprendimą VRK vadovavosi Referendumo konstitucinio įstatymo 7 straipsniu, 11 straipsnio 3 ir 4 dalimis ir konstatavo, kad Iniciatyvinė grupė referendumui pateikė sprendimą, kuris neatitinka Referendumo konstitucinio įstatymo reikalavimų, todėl Iniciatyvinė grupė negali būti registruota.

9. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad neva visas referendumui teikiamo sprendimo tekstas atitinka tiek Konstitucijos, tiek Referendumo konstitucinio įstatymo nuostatas. Pareiškėjas skunde nepagrindė, kad siūlomas sprendimo tekstas dėl Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies neprieštarauja Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencijai dėl laisvo mandato principo, ir teigė, kad toks išaiškinimas neteisingas, nurodė, kad jis Konstitucijos 4 straipsnį supranta kaip nesuteikiantį teisės išrinktiesiems nevykdyti rinkėjų priesakų. Tokia pareiškėjo pateikta Konstitucijos 4 straipsnio interpretacija nepaneigia Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo.

10. Pareiškėjas sutinka, kad dėl referendumui pateikto sprendimo teksto antros dalies („Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, atsisakant proporcinės rinkimų sistemos, įteisinant tik mažoritarinę (daugumos) rinkimų sistemą (balsavimas už asmenį“) yra padaryta klaida, kurią siūlo taisyti. Atsakovas pažymi, kad pagal Referendumo konstitucinį įstatymą VRK nėra numatyta teisė keisti ar taisyti Iniciatyvinės grupės referendumui pateikto sprendimo tekstą.

11. Dėl referendumui pateikto sprendimo teksto trečios dalies („Pakeisti Lietuvos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, suteikiant visoms seniūnijoms Lietuvos teritorijos administracinių vienetų statusus (reikalingi seniūnijų savivaldos veikimui“), pareiškėjas skunde konstatuoja, kad ši dalis atitinka Referendumo konstitucinio įstatymo ir Konstitucijos reikalavimus, yra aiškus, neklaidinantis, atitinka teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir kitus principus. Savo skunde pareiškėjas detaliau nepaaiškina ir neatsikerta į VRK Sprendime nurodytus argumentus, kad: „sprendimas yra neaiškus, nėra suderintas su Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nuostatomis, nėra pateiktas įstatymo projektas, kuris leistų įvertinti, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus.“ Pareiškėjas siūlo keisti esamą teisinį reguliavimą, tačiau nežino ir negali paaiškinti, kaip toks reguliavimas turėtų atrodyti priėmus referendumui siūlomą sprendimą, kaip bus išspręsti nurodyti prieštaravimai esamam teisiniam reguliavimui. Jeigu to paaiškinti pareiškėjas negali, tai laikytina, kad siūlomi pakeitimai nebus aiškūs ir rinkėjams, kurie eis balsuoti už referendumui teikiamo pasiūlymo tekstą. Todėl VRK Sprendime pagrįstai konstatavo, kad referendumui teikiama ši sprendimo dalis yra neaiški ir neatitinka Referendumo konstitucinio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje 2 punkte nustatytų reikalavimų sprendimo turiniui.

12. VRK priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, atitinkantį Referendumo konstitucinio įstatymo nuostatas ir išsamiai įvertinusi referendumui teikiamo sprendimo tekstą. Sprendimas yra argumentuotas ir motyvuotas, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VRK 2024 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. Sp-64, kuriuo nuspręsta neregistruoti piliečių referendumo iniciatyvinės grupės dėl patariamojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies, kitų įstatymų keitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Byloje nustatyta, kad Iniciatyvinė grupė 2024 m. kovo 4 d. VRK pateikė prašymą įregistruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę dėl patariamojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies, kitų įstatymų keitimo.

15. VRK skundžiamu Sprendimu Iniciatyvinės grupės Prašymo netenkino ir atsisakė registruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę dėl patariamojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies, kitų įstatymų keitimo.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su VRK Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

17. Iniciatyvinė grupė prašė referendumui registruoti, struktūrine prasme, tris atskirus sprendimo tekstus: 1) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies keitimas; 2) Lietuvos Respublikos Seimo ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų keitimas; 3) Lietuvos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo keitimas.

18. Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo (toliau – ir RĮ) 1 straipsnyje pasisakyta, kad šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos piliečių referendumo teisės įgyvendinimo tvarką, referendumo rūšis, referendumo inicijavimo, paskelbimo, organizavimo ir vykdymo tvarką. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 9 straipsnio pirmosios dalies nuostata, kad „svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“, Lietuvos Respublikos piliečiams RĮ ne tik įtvirtinama referendumo teisė, bet ir apibrėžiamas referendumo teisės organizavimas bei jo vykdymo tvarka.

19. Įstatymų leidėjas reikalavimus, taikomus referendumui teikiamiems sprendimams nustatė RĮ 7 straipsnyje. Vienas iš reikalavimų, kurio VRK pripažino buvus nesilaikyta dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies pakeitimo, taikomų referendumui teikiamo sprendimo turiniui ir formai, – referendumui teikiamas sprendimas turi atitikti iš Konstitucijos kylančius reikalavimus. Iniciatyvinė grupė turi referendumui teikiamą sprendimą suderinti su Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis.

20. Atsakovas, atsisakydamas įregistruoti iniciatyvinę grupę, nurodė, kad Seimo narys negali būti įpareigotas atstovauti tik konkrečios rinkimų apygardos rinkėjams (jų daugumui), nes tai nesuderinama su Seimo nario laisvu mandatu, kurio esmė atskleista Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 26 d. nutarime. Dalis Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 26 d. nutarimo, susijusi su laisvo mandato esme, buvo pacituota apskųstame Sprendime bei teisiškai akivaizdžiai iliustruoja, kad referendumui teiktas pirmasis tekstas, susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies teikimu, neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, o tai reiškia, jog Iniciatyvinė grupė referendumui teikiamo pirmojo sprendimo teksto nesuderino su Konstitucijos nuostatomis.

21. Konstitucinis Teismas 2006 m. balandžio 4 d. nutarime yra pažymėjęs, kad Seimo nario laisvo mandato konstitucinio principo negalima aiškinti kaip įtvirtinto tik Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje („Seimo nario laisvas mandatas suponuoja tai, kad Seimo narys <...> turi vadovautis tik Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine (Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalis) – ši jo laisvė negali būti varžoma rinkėjų priesakais, jį iškėlusių politinių partijų ar organizacijų politiniais ar kitokiais reikalavimais, kitų Seimo narių valia“); šis konstitucinis principas įvairiais aspektais atsispindi ir kituose Konstitucijos straipsniuose (jų dalyse), inter alia (be kita ko) įtvirtinančiuose Seimo nario konstitucinį teisinį statusą (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-17-261/2021).

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų reikalavimų, taikomų referendumui teikiamo sprendimo turiniui ir formai, kadangi vien šio aptarto reikalavimo nesilaikymas buvo visiškai pakankamas neigiamo sprendimo priėmimui dėl pirmosios referendumui teikto sprendimo dalies (žr. sprendimo 17 p.).

23. RĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte pasisakyta, jog referendumui teikiamas sprendimas turi būti pateikiamas aiškiai, neklaidinti, neapimti kelių tarpusavyje pagal turinį ir pobūdį nesusijusių klausimų, kelių tarpusavyje nesusijusių Konstitucijos pataisų ar įstatymų nuostatų.

24. Kaip matyti iš Iniciatyvinės grupės VRK pateikto prašymo referendumui siūlytas toks sprendimo tekstas: „Pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalį, išdėstant ją taip: 1) „Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais ir vykdo rinkiminių apygardų, kuriuose yra išrinkti, rinkėjų (daugumos) pilietinę valią; 2) Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, atsisakant proporcinės rinkimų sistemos, įteisinant tik mažoritarinę (daugumos) rinkimų sistemą (balsavimas už asmenį); 3) Pakeisti Lietuvos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, suteikiant visoms seniūnijoms Lietuvos teritorijos administracinių vienetų statusus (reikalingi seniūnijų savivaldos veikimui).“

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktas referendumui sprendimas buvo visiškai nesuderinamas su RĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata.

26. Iš referendumui pateikto sprendimo teksto, susidedančio iš trijų dalių, matyti, kad jis (tekstas) iš esmės apima pagal turinį ir pobūdį nesusijusius klausimus ir nėra pakankamai aiškus. Nėra atskleista, ko vis dėlto siekia Iniciatyvinė grupė, kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies keitimas, susijęs su rinkimų sistema, Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniais vienetais. Taigi, nebuvo paisoma ir šio reikalavimo, t. y. reikalavimo, įtvirtinto RĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte – ši aplinkybė taip pat įgalina patvirtinti atsakovo Sprendimą, nebekartojant pastarajame dokumente (Sprendime) išdėstytų aplinkybių.

27. VRK, spręsdama, ar piliečių referendumo iniciatyvinės grupės laikosi nustatytų reikalavimų, referendumui siūlomą įstatymo projektą vertina ir reikalavimų, kylančių iš Teisėkūros pagrindų įstatymo, kaip specialaus įstatymo, kuriuo reguliuojama norminių teisės aktų rengimo tvarka, kontekste. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo, nustatančio teisėkūros principus, teisėkūros stadijas bei reglamentuojančio valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, 1 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad referendumui siūlomas įstatymo ar kito teisės akto projektas turi atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus, be kita ko, keliamus teisės akto projekto turiniui. Prie pastarųjų visų pirma priskirtini teisėkūros principai, išreiškiantys imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Šiuo aspektu Konstitucinis Teismas 2014 m. liepos 11 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyti reikalavimai, taikomi siūlomo referendumu priimti įstatymo ar kito teisės akto, taigi ir Konstitucijos pakeitimo įstatymo, projekto formai, struktūrai, turiniui ir kalbai; rengiant teisės aktų projektus turi būti vadovaujamasi teisėkūros principais, inter alia iš jų kylančiais reikalavimais teisės aktų, taigi ir siūlomų referendumui, projektų turiniui; pagal sistemiškumo principą teisės normos privalo derėti tarpusavyje: siūlomas priimti teisinis reguliavimas turi būti darnus, siūlomo priimti teisės akto projekto nuostatos turi derėti ir su kitų, aukštesnės ir tos pačios teisinės galios, teisės aktų nuostatomis – Iniciatyvinė grupė nesilaikė ir šio reikalavimo (RĮ 7 str. 1 d. 3 p.).

28. Konstitucinis Teismas 2014 m. liepos 11 d. nutarime taip pat nurodė, kad visi teisės subjektai, inter alia rinkimų (referendumų) organizavimo institucijos, referendumų iniciatyvinės ir kitos piliečių grupės, yra saistomi Konstitucijos, turi jos laikytis ir nepažeisti. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstyta ir tai, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintas Komisijos įgaliojimas registruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę aiškintinas kaip reiškiantis, kad Vyriausioji rinkimų komisija privalo vertinti, ar piliečių referendumo iniciatyvinė grupė laikosi įstatymų nustatytų reikalavimų referendumui siūlomiems įstatymų projektams, inter alia ar Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektu paiso reikalavimų Konstitucijos pataisomis nepažeisti jos nuostatų darnos, laikytis materialiųjų Konstitucijos keitimo apribojimų, ir atsisakyti įregistruoti tokią piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, kurios referendumui siūlomas projektas šių reikalavimų neatitinka.

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas VRK Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas – piliečių referendumo iniciatyvinė grupė negalėjo būti registruojama, todėl skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriaus J. K. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė