9522acd3-a669-45c4-b331-6aba23148f8a · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas P                                                                                            Civilinė byla Nr. e2A-200-856/2016                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01714-2015-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6; 3.3.1.18; 3.3.1.21.                                                                                      ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 24 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2155-169/2015 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „Orlen Lietuva“ dėl skolos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – AB „Lietuvos geležinkeliai“) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ (toliau – AB „Orlen Lietuva“) priteisti 1306,48 Eur skolÄ , 74,03 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 31 Eur žyminį mokestį. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2014 metų rugsėjo mėnesį iÅ¡ Baltarusijos Respublikos teritorijos į Kenos pasienio geležinkelio stotį atvyko AB „Orlen Lietuva“ vagonai su naftos produktais.

Vagonams važiuojant per dinamines svarstykles, 13-ai vagonų buvo nustatytas svorio skirtumas, lyginant su važtaraščiuose nurodytu vagonų ir krovinio bendru svoriu. Å ie vagonai buvo atkabinti nuo bendro traukinio sÄ stato ir pakartotinai persverti Kenos geležinkelio stotyje esančiomis stacionariomis vagonų svarstyklėmis. Buvo nustatytas žymus 13-os vagonų svorių skirtumas, t. y. 2-6 tonomis mažiau nei nurodyta važtaraÅ¡tyje. Dėl paminėtų aplinkybių buvo suraÅ¡yti bendrosios formos aktai Nr. 19-1400601; 19-1400610; 14-1400645; 19-1400645-K1.

Vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 12 straipsnio 2 paragrafu, kuris numato ieÅ¡kovui teisę patikrinti važtaraÅ¡tyje siuntėjo nurodytų duomenų ir pareiÅ¡kimų tikslumÄ bei SMGS 13 straipsnio 4 paragrafu, kuris numato, kad geležinkeliui turi bÅ«ti padengtos jo patirtos vežimo iÅ¡laidos, nenumatytos taikomuose tarifuose, prekių gavėjas privalo atlyginti vagonų atkabinimo nuo bendro traukinio sÄ stato ir pakartotinio jų persvėrimo iÅ¡laidas. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas AB „Orlen Lietuva“ prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieškovas krovinį galėjo patikrinti tik dviem atvejais: jeigu tai yra būtina pagal muitinės taisykles ir dėl kilusios grėsmės traukinių eismo saugumui bei krovinio sveikumui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad krovinio tikrinimas buvo reikalingas ar būtinas, todėl toks ieškovo veiksmas buvo atliktas savavališkai, nesant tam teisinio pagrindo. Ieškovo nurodytos vagonų persvėrimo išlaidos yra susijusios su jo kaip deklaranto atsakomybe, bet ne kaip vežėjo atsakomybe, todėl negali būti laikomos vežimo išlaidomis.

Atsakovas neužsakė papildomų paslaugų iÅ¡ ieÅ¡kovo, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas suteikė papildomas paslaugas. Atsakovui kelia abejonių vagonų svėrimo Kenos geležinkelio stotyje metodas ir rezultatų patikimumas: krovinio siuntėjas krovinio masę nustatė tiesioginiu bÅ«du, o ne sveriant tuščiÄ ir pilnÄ vagonÄ . IeÅ¡kovas tarpinėje (Kenos) stotyje nustatęs krovinio kiekio neatitikimus, galinėje, t. y. Bugenių geležinkelio stotyje, komercinius aktus įformino tik 4 vagonams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo AB „Orlen Lietuva“ ieÅ¡kovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ 1 306,48 € skolÄ , 74,03 € delspinigių, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 380,51 € sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-05-15) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 150,15 € bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nurodė, kad teisinius santykius, susiklosčiusius vežant ginčo vagonus, reglamentuoja ne tik Å¡alių sudaryta sutartis, bet ir Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) nuostatos, nes vagonai buvo vežami Kazachstano Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos, Lietuvos Respublikos geležinkelių.

Lietuva yra SMGS susitarimo dalyvė. Teismas konstatavo, jog krovinio persvėrimas ir tikslaus svorio nustatymas yra bÅ«tinas muitinės procedÅ«roms atlikti, abi Å¡alys su tuo sutinka, tačiau byloje taip pat nustatyta, jog krovinio persvėrimo paslauga yra bÅ«tina ir vežimo sutarties vykdymui. Å iuo atveju tiek vežimo santykiuose, tiek muitinės tarpininko santykiuose dalyvauja tos pačios Å¡alys – ieÅ¡kovas ir atsakovas, tačiau ginčas vyksta dėl vežimo santykių, todėl byloje nesant įrodymų, jog į krovinio deklaravimo paslaugÄ yra įskaičiuotas svėrimo mokestis, laikytina, jog ieÅ¡kovas kaip vežėjas turėjo teisę skaičiuoti atskirÄ mokestį už persvėrimÄ .

Komerciniai aktai yra suraÅ¡yti tik dėl vagonų Nr. 51225456, 51161586, 51276889, 54407549, visais kitais atvejais yra suraÅ¡yti bendrieji aktai. Komercinis aktas yra dokumentas, kuriame užfiksuojamos aplinkybės, galinčios bÅ«ti geležinkelio įmonės ar krovinio siuntėjo (gavėjo) atsakomybės pagrindas. Byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovo pateikti komerciniai ar bendrieji aktai bÅ«tų užginčyti, negaliojantys, todėl nėra pagrindo nesiremti juose nurodytais duomenimis. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, vykdydamas vežėjo funkcijas, pagrįstai atliko krovinio svorio tikrinimÄ , faktiÅ¡kai atliko trylikos vagonų persvėrimÄ , tinkamai nustatė, jog krovinio neto svorio skirtumai tarp važtaraÅ¡tyje nurodyto ir realaus virÅ¡ijo leistinÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-09-10 nutarimu Nr. 909 nustatytÄ normÄ , teisėtai iÅ¡rašė 2014-09-22 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. FCBF Nr. 003925 ir 2014-09-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ FCBF Nr. 003930, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino.             III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Orlen Lietuva“ praÅ¡o prijungti naujai pateikiamus įrodymus, panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 10.1. Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (toliau – SMGS) yra sudarytas atitinkamų valstybių ministerijų, atstovaujant tų valstybių geležinkeliams.

SMGS susitarime nėra numatyta privaloma ratifikavimo procedÅ«ra ir paties susitarimo, jo pakeitimų įsigaliojimo įforminimas paliktas susitarimo Å¡alių valstybių teisės aktams. Nustatyta tvarka paskelbtoje SMGS redakcijoje nurodoma, kad Å¡io susitarimo dalyviai yra atitinkamų valstybių geležinkeliai. Tai reiÅ¡kia, kad SMGS susitarimas yra žemesnio lygmens teisės aktas, neturintis Lietuvos Respublikos įstatymo teisinės galios ir prioriteto prieÅ¡ kitus įstatymus. SMGS susitarimui nesant tarptautine sutartimi, turinčia įstatymo galiÄ , ir neturint prioriteto prieÅ¡ Europos SÄ jungos bei Lietuvos teisės aktus, SMGS nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos atsižvelgiant į Lietuvos ir Europos SÄ jungos teisės aktų nustatomÄ teisinį reguliavimÄ bei jo nepažeisti.

Esant prieÅ¡taravimams tarp SMGS ir aukÅ¡tesnę už jį galiÄ turintiems Europos SÄ jungos ir Lietuvos teisės aktams, turėtų bÅ«ti taikomos pastarųjų nuostatos. 10.2. Teismas padarė teisiÅ¡kai nepagrįstas iÅ¡vadas, jog „krovinio persvėrimo paslauga yra bÅ«tina ir vežimo sutarties vykdymui“ ir „tiek vežimo santykiuose, tiek muitinės tarpininko santykiuose dalyvauja tos pačios Å¡alys - ieÅ¡kovė ir atsakovė“, kurios lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .

Pareigos, atsirandančios ieÅ¡kovui pagal Bendrijos muitinės kodeksÄ (BMK) ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatus (BMKÄ®N), ieÅ¡kovui veikiant kaip deklarantui ir muitinio tranzito procedÅ«ros vykdytojui, taip pat su tuo susiję mokesčiai (persvėrimo mokestis) negali bÅ«ti perkeliami atsakovui, o atitinkamos BMK ir BMKÄ®N nuostatos negali bÅ«ti taikomos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklosčiusiems vežimo santykiams pagal SMGS. Vadinasi, nepagrįsta yra teismo iÅ¡vada, kad atsakovas turi pareigÄ mokėti ieÅ¡kovui mokestį už persvėrimo paslaugas ir Å¡i pareiga atsiranda dėl ieÅ¡kovo kaip krovinio vežėjo prievolių pagal SMGS vykdymÄ . 10.3.

Visų ginčo vežimų atvejais atsakovas buvo krovinio gavėjas, o ne siuntėjas. Taigi, visa atsakomybė už neva neteisingai nurodytus važtaraščio duomenis pagal SMGS yra krovinio siuntėjo, bet ne gavėjo (atsakovo), todėl nėra jokio teisinio pagrindo pagal SMGS 12 straipsnio 1 paragrafÄ atsakomybę už važtaraÅ¡tyje nurodytų duomenų neatitikimÄ perkelti gavėjui, reikalauti iÅ¡ atsakovo sumokėti mokestį už persvėrimo paslaugas. Be to, SMGS 12 str. nenustato vežėjo pareigos patikrinti krovinio svorį vežimo metu.

Teismas neįvertino, kad tiek pagal SMGS 23 str. 4 paragrafo 3 punktÄ , tiek pagal Geležinkelių transporto kodekso 58 str. 5 p. geležinkelis neatsako už krovinio praradimÄ , trÅ«kumÄ ar sužalojimÄ , jeigu krovinys pateiktas gavėjui su nepažeistomis siuntėjo plombomis. 10.4. Ginčo atveju ieÅ¡kovas komercinius aktus dėl krovinio masės trÅ«kumo įformino tik dėl 4 vagonų (Nr. 51161586, 51276889, 51225456 ir 54407549), tačiau ieÅ¡kovas suraÅ¡ytų komercinių aktų nepateikė atsakovui pasiraÅ¡yti, kaip tai numato SMGS 18 straipsnio 6 paragrafas.

Be to, esant tapačioms aplinkybėms dėl duomenų važtaraÅ¡tyje ir realios krovinio masės neatitikimo, likusių ginčo vagonų atveju ieÅ¡kovas iÅ¡ viso neįformino komercinių aktų ir nepateikė atsakovui patikslintų važtos dokumentų. 10.5. IÅ¡ pirminių SMGS važtaraščių Nr. K0103564, Nr. K0103570 ir Nr. K0103569 matyti, kad krovinio svoris pradinėje (iÅ¡siuntimo) stotyje buvo nustatytas matavimo bÅ«du (matuojant krovinio tÅ«rį metrolazde, o paskui atitinkamų skaičiavimų bÅ«du paskaičiuojant masę, įvertinant krovinio temperatÅ«rÄ , tankį ir kitus parametrus), todėl pagal Geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) 44 str. 1 d., krovinio svoris Kenoje turėjo bÅ«ti nustatytas tokiu pat bÅ«du – matavimo, tačiau ieÅ¡kovas, nustatydamas svorį, nesilaikė GTK reikalavimų.

Tai, be kitų priežasčių, lėmė krovinio masės nustatymo neteisingumÄ . 10.6. Kenoje sverdamas svarstyklėmis pilnÄ vagonÄ su kroviniu ir nenustatydamas tuščio vagono svorio, o krovinio svorį skaičiuodamas matematini bÅ«du (atimant iÅ¡ viso vagono bruto svorio skaičių, kuris nurodytas ant vagono rėmo kaip taros svoris), ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai neteisingai nustatė krovinio neto svorį. Vienintelis patikimas bÅ«das nustatyti krovinio neto svorį yra pasverti visÄ vagonÄ su kroviniu (bruto svoris), paskui iÅ¡krauti krovinį ir pasverti tuščiÄ vagonÄ be krovinio.

Tokiu bÅ«du, žinant pakrauto ir tuščio vagono svorius, nustatytus svarstyklėmis, galima tiksliai apskaičiuoti krovinio neto svorį. BÅ«tent tokiu bÅ«du vagonų svėrimas ir krovinio masės nustatymas atliekamas atsakovo gamykloje, Bugenių geležinkelio stotyje, atsakovo turimomis dinaminėmis svarstyklėmis. 10.7. Kenos stotyje naudojamos dinaminės svarstyklės nėra metrologiÅ¡kai patikrintos, todėl, atlikdamas ginčo vagonų svėrimÄ Kenos stotyje pirmÄ kartÄ metrologiÅ¡kai nepatikrintomis dinaminėmis svarstyklėmis, ieÅ¡kovas tiesiogiai pažeidė imperatyvų GTK 44 str. 3 d. ir Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklių 20 p. draudimÄ .

Å is veiksmas negali bÅ«ti pripažintas krovinio svėrimu pirmÄ kartÄ . Sveriant ginčo vagonus Kenos stoties statinėmis svarstyklėmis, kurios turi metrologinę patikrÄ , Å¡is svėrimas atitinka teisės aktus, tačiau yra ne pakartotinis, o pirmas krovinio svėrimas. Dėl to, pasvėręs ginčo vagonus Kenos stoties statinėmis svarstyklėmis, ieÅ¡kovas neturėjo jokio teisinio pagrindo šį veiksmÄ vadinti „persvėrimu“ (pakartotiniu svėrimu) ir negalėjo taikyti PP-LG kainyno 104 punktu (20 lentelė) nustatyto mokesčio. 10.8.

Teismas netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles ir tai galėjo turėti įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo byloje priėmimui. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ praÅ¡o atsisakyti priimti naujus įrodymus, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika SMGS teisinės galios vertinimo srityje, apelianto argumentai Å¡ioje dalyje yra nepagrįsti.

Mažeikių rajono apylinkės teismas savo sprendime detaliai iÅ¡nagrinėjo ir aiÅ¡kiai konstatavo, kad ieÅ¡kovas pagrįstai rėmėsi SMGS nuostatomis ir pagrįstai reikalavo iÅ¡ apelianto padengti geležinkeliui jo vežimo metu patirtas iÅ¡laidas dėl atkabintų vagonų persvėrimo, nustačius netikslius vežamo krovinio masės duomenis, pagrįstai atliko krovinio svorio tikrinimÄ , faktiÅ¡kai atliko trylikos vagonų persvėrimÄ , teisėtai iÅ¡rašė 2014-09-22 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ FCBF Nr. 003925 ir 2014-09-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ FCBF Nr. 003930, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino teisėtai ir pagrįstai.

      Teismas       k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Orlen Lietuva“ praÅ¡o prijungti naujus įrodymus prie bylos ir juos iÅ¡nagrinėti kartu su kitais įrodymais. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus – elektroninio susiraÅ¡inėjimo kopijas, patikros sertifikatÄ ir važtaraščius. PraÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų priėmimo motyvavo tuo, kad bÅ«tinybė pateikti Å¡iuos įrodymus atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė naujų įrodymų nepriimti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis įtvirtina taisyklę, kuomet apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, t. y.:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus;

2) kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad apeliantas turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui visus įrodymus, kuriuos pateikė kartu su apeliaciniu skundu. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad pirmosios instancijos teismui jis buvo pateikęs šiuos įrodymus, o pirmosios instancijos teismas atsisakė juos priimti. Nors apeliantas nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas jau atsiliepime į ieškinį nurodė argumentus dėl metrologiškai nepatikrintų svarstyklių nepatikimumo.

Å iems argumentams pagrįsti atsakovas turėjo pateikti aukščiau minėtus įrodymus, tačiau to nepadarė. Be to, apelianto pateiktų įrodymų nevertino pirmosios instancijos teismas. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 str.). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nacionalinės teisės normos negali prieÅ¡tarauti Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) nuostatoms, o esant nacionalinės teisės ir SMGS susitarimo normų kolizijai, Å¡is turi prioritetÄ prieÅ¡ nacionalinę teisę.

Apelianto teigimu, tokia teismo iÅ¡vada nulėmė teisiÅ¡kai netikslias iÅ¡vadas ir teismo sprendimo nepagrįstumÄ .  16. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) teisinės galios pasisakė 2010 m. gruodžio 10 d. nutartyje, iÅ¡nagrinėjęs AB „Lietuvos geležinkeliai“ kasacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutarties peržiÅ«rėjimo (c. b.

Nr. 3K-3-513/2010).

17. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (toliau – SMGS) nustato tiesioginius tarptautinius geležinkelio vežiojimus, vežant atitinkamų Å¡alių geležinkeliais (Susitarimo 1 straipsnis). Šį tarptautinį susitarimÄ administruoja Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija (vadinamoji OSŽD). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. balandžio 23 d. potvarkiu Nr. 394p pritarė Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos nuostatams, įpareigojo Susisiekimo ministerijÄ parengti reikiamÄ dokumentacijÄ Ä¯stoti į Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijÄ .

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. gegužės 28 d. potvarkiu Nr. 529p įgaliojo Susisiekimo ministerijos Geležinkelio departamento direktorių atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos XX sesijoje (ministrų pasitarime) 1992 m. birželio 1-5 d. ir suteikė jam teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu pasirašyti prisijungimo prie Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos dokumentus (Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. I-1344 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių“ 1, 6 straipsniai, Vyriausybės 1992 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių“ įgyvendinimo tvarkos“ 2 punktas).

Pagal 1991 m. Tarptautinių sutarčių įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintÄ nuostatÄ , įgaliojimus derėtis ir pasiraÅ¡yti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o pasiraÅ¡o Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir kontrasignuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, iÅ¡skyrus įgaliojimus Lietuvos Respublikos vardu derėtis ir pasiraÅ¡yti Å¡io įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Lietuvos Respublikai SMGS įsigaliojo 1992 m. birželio 5 d. (žr.

Susitarimo 41 straipsnis).

18. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad aptariamojo SMGS įvardijimas kaip „tarpžinybinio“ yra sÄ lyginis. Jeigu Lietuvos Respublikos ministerija ar Vyriausybės įstaiga sudaro tarptautinį susitarimÄ su atitinkama užsienio valstybės ministerija ar Vyriausybės įstaiga, ji turi laikytis visų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, t. y. Vyriausybė turi suteikti jai įgaliojimus derėtis dėl tokios sutarties ir jÄ sudaryti, Å¡ios sutartys turi bÅ«ti registruojamos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių registre Užsienio reikalų ministerijoje. SMGS atveju tai buvo padaryta.

19. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 26 straipsnyje įtvirtintas principas pacta sunt servanda skelbia, jog kiekviena įsigaliojusi sutartis jos Å¡alims yra privaloma ir Å¡alys privalo sÄ Å¾iningai jÄ vykdyti. AnalogiÅ¡ka nuostata yra ir nacionaliniame teisės akte – Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Bet kokio valstybės tarptautinio įsipareigojimo pažeidimas yra tarptautinės teisės pažeidimas, lemiantis atsakomybę. Jeigu valstybė yra sutarties dalyvė, Å¡io principo nesilaikymo nepateisina jokie nacionaliniai ribojimai.

Dėl valstybės pareigos laikytis prisiimtų tarptautinės teisės įsipareigojimų ir tarptautinės teisės nuostatų yra ne kartÄ pabrėžta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/1999, 2001 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2001, 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1103/2003, 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1191/2003 ir kt.).

      20. Nacionalinis teisės aktas – Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas (toliau – GTK), reglamentuojantis santykius, atsirandančius iÅ¡ keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo Lietuvos Respublikos geležinkelių transportu, numato, kad geležinkelių transporto veiklÄ reglamentuoja Å¡is Kodeksas, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai. Tarptautiniams keleivių ir bagažo, krovinių vežimams Å¡is Kodeksas taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos dviÅ¡aliai ar daugiaÅ¡aliai susitarimai dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais (GTK 2 str. 2 d.).

Reziumuojant ankščiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ bei kasacinio teismo praktikÄ , konstatuotina, kad Lietuva turi pareigÄ laikytis SMGS nuostatų sprendžiant dėl klausimų, patenkančių į Å¡io Susitarimo reguliavimo sritį. Paneigtinas apeliacinio skundo argumentas, kad SMGS susitarimas yra žemesnio lygmens teisės aktas, neturintis Lietuvos Respublikos įstatymo teisinės galios ir prioriteto prieÅ¡ kitus įstatymus. 21. 2009 m. sausio 19 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas pasirašė Geležinkelių transporto paslaugų sutartį Nr. SP-13 (toliau – Sutartis), pagal kurios 2.1, 2.2 punktų nuostatas ieÅ¡kovas įsipareigojo teikti atsakovui produktų vežimo paslaugas.

Sutartyje Å¡alys susitarė, kad sutarties dalyku taip pat gali bÅ«ti papildomos paslaugos, kurių teikimo tvarka numatyta Sutarties 8 dalyje, o taip pat kiti vežėjo (ieÅ¡kovo) veiksmai, susiję su paslaugų ir papildomų paslaugų teikimu, kurie bÅ«tini tinkamam Å¡ios sutarties vykdymui arba kuriuos užsakė Klientas (atsakovas), ir už kuriuos atsakovas privalo sumokėti Å¡alių sutartÄ kainÄ (Sutarties 3.2 p.). Sutarties 8.2 punkte įtvirtinta, jog už papildomas paslaugas ir kitų produktų vežimÄ Klientas atsiskaito su Vežėju (ieÅ¡kovu) pagal įkainius, nurodytus lokaliniuose teisės aktuose, jeigu Å¡ioje Sutartyje ar atskiruose susitarimuose nenumatyta kitaip.

Sutarties 1.1.9 punkte nurodyta, kad lokaliniai teisės aktai reiÅ¡kia Vežėjo priimtus vidaus aktus, susijusius ir/ar turinčius įtakos Å¡ios Sutarties vykdymui, įskaitant Papildomų paslaugų, susijusių su krovinių vežimu, kainynÄ PP-LG. 2013-11-29 AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. Ä®-1065 patvirtinto papildomų paslaugų, susijusių su krovinių vežimu, kainyno PP-LG 25 skirsnyje 25 lentelės 104 punkte nurodyta, jog už Kenos ir Kybartų pasienio stotyse atliekamÄ vagonų persvėrimÄ , kai užfiksuotas vežamo krovinio svorio neatitikimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai krovinio svorio nuostolis (natÅ«ralus sumažėjimas) atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-09-10 nutarimu Nr. 909 nustatytas normas, už kiekvienÄ persvertÄ vagonÄ taikomas 100,50 € (347,00 Lt) įkainis.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad buvo persverta 13 vagonų, už Å¡ias papildomas paslaugas ieÅ¡kovas paskaičiavo 1 306,48 € sumÄ . Sutartimi Å¡alys patvirtino, kad aiÅ¡kiai supranta, jog lokaliniai teisės aktai gali bÅ«ti juos parengusios ir patvirtinusios Å¡alies keičiami be atskiro kitos Å¡alies sutikimo, nebent Å¡ioje Sutartyje bÅ«tų numatyta kitaip, o taip pat tai, kad atsakovas yra susipažinęs su Å¡ios Sutarties 2 priede nurodytais lokaliniais aktais (3.1.5, 3.1.6 p.).

22. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ , kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Taigi, Å¡alių sudarytos Sutarties nuostatos patvirtina, kad atsakovas įsipareigojo tinkamai atsiskaityti už paslaugas, papildomas paslaugas ir vykdyti visus kitus su Å¡ia Sutartimi bei atskirais tarp Å¡alių sudarytais susitarimais prisiimtus įsipareigojimus.

Sutarties 3.1.4 punktas numato, kad Å¡i sutartis sudaryta laisva abiejų Å¡alių valia, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais, visos Å¡ios Sutarties sudarymo aplinkybės Å¡alims žinomos, visos sÄ lygos individualiai Å¡alių aptartos ir kiekviena Å¡alis galėjo daryti įtakÄ jas nustatant.    23. Apeliantas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad geležinkelio įmonė, kaip muitinio tranzito procedÅ«ros vykdytojas ir deklarantas (ieÅ¡kovas), tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumÄ ir už su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumÄ , ieÅ¡kovo pareigos kyla iÅ¡ teisės aktų (BMK ir BMKÄ®N), o ne iÅ¡ krovinio sutarties.

Su šiuo apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir pažymi, kad minėtų tarptautinių teisės aktų nuostatos taikomos muitinės ir geležinkelio įmonės tarpusavio santykiams reguliuoti, tačiau nereglamentuoja krovinio siuntėjo, gavėjo ir vežėjo tarpusavio santykių. SMGS 2 straipsnio 1 paragrafas numato, kad šis Susitarimas yra privalomas ir galioja geležinkeliams, krovinių siuntėjams bei gavėjams (vežimo sutarties dalyviams), nesvarbu, koks jų valstybinis priklausomumas.

Taigi, santykius tarp krovinio siuntėjo, vežėjo ir krovinio gavėjo, tame tarpe ir atsakomybės ribas, reglamentuoja SMGS susitarimas, o taip pat ir Å¡alių sutartis. Vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad atsakovas turi pareigÄ mokėti ieÅ¡kovui mokestį už persvėrimo paslaugas, ir Å¡i pareiga atsiranda iÅ¡ Å¡alių sudarytos Geležinkelių transporto paslaugų sutarties Nr. SP-13.

24.              Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad visų ginčo vežimų atvejais atsakovas buvo krovinio gavėjas, o ne siuntėjas, taigi, visa atsakomybė už neva neteisingai nurodytus važtaraščio duomenis pagal SMGS kyla krovinio siuntėjui, bet ne gavėjui (atsakovui).

25.              SMGS 7 straipsnio 1 paragrafas numato, kad siuntėjas pradinėje stotyje kartu su kiekviena pateikiama vežti krovinio siunta turi pateikti taisyklingai užpildytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ važtaraÅ¡tį. VažtaraÅ¡tis turi bÅ«ti užpildomas griežtai laikantis SMGS važtaraščio pildymo paaiÅ¡kinimų. Siuntėjas atsako už važtaraÅ¡tyje jo nurodytus duomenis ir pareiÅ¡kimus. Jis atsako už visas pasekmes, kylančias dėl klaidingų, netikslių arba neiÅ¡samių duomenų ar pareiÅ¡kimų pateikimo, taip pat dėl to, kad jie pateikti ne toje važtaraščio skiltyje (SMGS 12 straipsnio 1 paragrafas).

SMGS Tarnybinės 8 straipsnio instrukcijos 8.1 punkte numatyta, jog pradinė stotis, prieÅ¡ priimdama krovinį vežti, turi patikrinti, ar siuntėjas įvykdė tuos SMGS reikalavimus, kuriuos turi įvykdyti iki krovinio pateikimo vežti arba pateikiant ji vežti; jeigu pradinė stotis nustatys, kad siuntėjas neįvykdė atitinkamų SMGS reikalavimų (įskaitant ir pareigÄ tinkamai užpildyti važtaraÅ¡tį), ji turi atsisakyti priimti krovinį vežti. Kadangi pradinė stotis priėmė vežti ginčo krovinį, todėl laikytina, kad siuntėjas įvykdė visus SMGS reikalavimus.

Jeigu kelyje arba galinėje stotyje patikrinus krovinį paaiÅ¡kėjo, kad važtaraÅ¡tyje siuntėjo nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, tai atlikusi patikrinimÄ stotis, vadovaudamasi 18 straipsniu, turi įforminti komercinį aktÄ ir važtaraščio skiltyje „Komercinis aktas“ padaryti žymÄ apie aktÄ . Å iuo atveju susijusi su patikrinimu iÅ¡laidų suma įraÅ¡oma į važtaraÅ¡tį ir iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ siuntėjo, jeigu patikrinimÄ atliko pradinis geležinkelis, arba iÅ¡ gavėjo, jeigu patikrinimÄ atliko galinis geležinkelis (SMGS 12 straipsnio 2 paragrafas).

Bylos aplinkybės patvirtina, kad krovinio persvėrimas buvo atliktas Kenos stotyje, t. y. persvėrimÄ atliko galinis geležinkelis, todėl su krovinių persvėrimu susijusi iÅ¡laidų suma turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ krovinio gavėjo (atsakovo).

26. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad SMGS 12 str. nenustato vežėjo (ieÅ¡kovo) pareigos patikrinti krovinio svorį vežimo metu, o nesant nuostatų dėl vežėjo pareigos tikrinti svorį, reikia vadovautis nacionalinės teisės normomis. Apeliantas nurodo, kad nebuvo SMGS 12 straipsnyje nurodytų sÄ lygų, todėl ieÅ¡kovas neprivalėjo tikrinti krovinio svorio ir reikalauti atlyginti su tuo susijusias iÅ¡laidas. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

27. Nors SMGS 12 straipsnio 2 paragrafo nuostatos numato privalomÄ krovinio patikrinimÄ tik tuo atveju, jei tai yra bÅ«tina pagal muitinės arba kitas taisykles ar dėl kelyje kilusios grėsmės traukinių eismo saugumui ir kroviniui sveikumui, tačiau SMGS 23 straipsnio 1 paragrafas numato, jog geležinkelis atsako pagal Å¡io skyriaus nustatytas taisykles už krovinio pristatymo termino nesilaikymÄ ir už nuostolį, kuris atsirado dėl viso arba dalies krovinio praradimo, masės trÅ«kumo, krovinio sugadinimo, gedimo arba jo kokybės pablogėjimo dėl kitokių priežasčių per visÄ laikÄ nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo iÅ¡davimo galinėje stotyje.

SMGS susitarimo 22 straipsnio 1 paragrafe nustatyta, kad geležinkelis, kuris priėmė vežti krovinį pagal SMGS važtaraÅ¡tį, atsako už vežimo sutarties vykdymÄ nuo krovinio priėmimo vežti pradinėje stotyje iki jo iÅ¡davimo galinėje stotyje. SMGS susitarimo tarnybinės instrukcijos 24.1 straipsnis reglamentuoja, jog tuo atveju, kai galinėje stotyje iÅ¡duodant krovinį bus nustatyta, kad krovinio masės trÅ«kumas virÅ¡ija krovinio masės nuostolio (natÅ«ralaus sumažėjimo) normÄ ir dėl to kalti geležinkeliai, tai tuo atveju, jeigu bus pateikta pretenzija, vežime dalyvavusių geležinkelių atsakomybė nustatoma pagal važtaraÅ¡tyje padarytas atžymas arba pagal komercinius aktus dėl krovinio masės trÅ«kumo.

Esant aukščiau minėtam teisiniam reglamentavimui, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad krovinio masės nustatymas, nustatytos masės palyginimas su krovinio dokumentuose pateiktais duomenimis ir natÅ«ralaus sumažėjimo normos apskaičiavimas yra neatsiejamai susijęs su tinkamu vežimo sutarties įvykdymu, nes geležinkelio įmonė atsako už krovinio masės trÅ«kumÄ , virÅ¡ijantį natÅ«ralaus sumažėjimo normas. Taigi, nors SMGS 12 straipsnio 2 paragrafo nuostatos nenumato vežėjo pareigos tikrinti krovinio svorį, tačiau patikrinimo bÅ«tinumÄ lemia SMGS 23 straipsnio 1 paragrafe numatyta vežėjo atsakomybė.28.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ komercinius aktus įformino tik 4 vagonams, tačiau komercinių aktų nepateikė pasiraÅ¡yti atsakovui, kitiems vagonams iÅ¡ viso neįformino komercinių aktų ir nepateikė atsakovui patikslintų važtos dokumentų. Sutiktina su apelianto argumentu, kad Komerciniai aktai yra suraÅ¡yti tik dėl vagonų Nr. 51225456, 51161586, 51276889, 54407549, visais kitais atvejais yra suraÅ¡yti bendrieji aktai. Tačiau iÅ¡ teismui pateiktų bendrųjų aktų turinio matyti, kad Å¡iuose aktuose nurodyta visa ginčo sprendimui reikalinga informacija: krovinį identifikuojantys duomenys, patikros atlikimo laikas, skirtumas tarp krovinio dokumente nurodyto svorio ir Kenos stoties dinaminių svarstyklių duomenų, informacija apie krovinio plombas, prieigÄ prie krovinio bei sulaikymÄ Kenos stotyje.

Nors atsakovas nurodo, kad devyniems vagonams yra surašyti tik bendrieji aktai, tačiau šiuose aktuose nurodytų duomenų teisingumo apeliantas neginčija, nenurodo, jog nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, todėl konstatuotina, jog šie duomenys, nors ir pateikti kitos formos akte, tačiau yra teisingi. Byloje nėra duomenų, kad bendrieji aktai būtų užginčyti, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti.

29. Apeliantas nesutinka su ieÅ¡kovo nustatytu krovinio svorio nustatymo bÅ«du, nurodydamas, jog vienintelis patikimas bÅ«das nustatyti krovinio neto svorį yra pasverti visÄ vagonÄ su kroviniu (bruto svoris), paskui iÅ¡krauti krovinį ir pasverti tuščiÄ vagonÄ be krovinio. Tokiu bÅ«du, žinant pakrauto ir tuščio vagono svorius, nustatytus svarstyklėmis, galima tiksliai apskaičiuoti krovinio neto svorį, ir bÅ«tent tokiu bÅ«du krovinių svėrimas atliekamas atsakovo gamykloje dinaminėmis svarstyklėmis.

 30. Visų ginčo vagonų svėrimo duomenis atsakovas pateikė atsiliepime į ieÅ¡kinį. Apelianto teigimu, lentelėje nurodyti duomenys ženkliai skiriasi lyginant juos su ieÅ¡kovo nustatytais svoriais Kenos stotyje. Apeliantas nurodo, kad vagonams Nr. 50017540 ir Nr. 57511297 buvo nustatytas neatitikimas atitinkamai 176 kg ir 128 kg, kas nevirÅ¡ija 2 procentų natÅ«ralaus sumažėjimo normų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iuo argumentu, nes iÅ¡ bendrojo akto (kreditinio) Nr. 19-1400645–K1 matyti, kad mokestis už vagono Nr. 57511297 persvėrimÄ nebuvo skaičiuojamas ieÅ¡kovui nustačius, jog krovinio svoris nevirÅ¡ija LR Vyriausybės 2008-09-10 nutarimu Nr. 909 patvirtintų maksimalių krovinio svorio nuostolių (natÅ«ralaus sumažėjimo) normų.

Vagono Nr. 50017540 svorio skirtumas tarp krovinio masės, nurodytos siuntėjo įformintame važtaraÅ¡tyje, ir ieÅ¡kovo apskaičiuotos krovinio masės – 2,42 %, o atsakovo nurodytas skirtumas – 0,37 %. IÅ¡ minėtos lentelės matyti, kad likusiems vagonams nustatytas krovinio masės skirtumas virÅ¡ijo LR Vyriausybės 2008-09-10 nutarimu Nr. 909 patvirtintų maksimalių krovinio svorio nuostolių (natÅ«ralaus sumažėjimo) normÄ . Pats ieÅ¡kovas Å¡ios lentelės grafoje „skirtumas tarp krovinio masės, nurodytos siuntėjo įformintame važtaraÅ¡tyje, ir atsakovo AB „Orlen Lietuva“ nustatytos krovinio masės“ nurodė, jog kitų vagonų krovinių masės skirtumas sudarė nuo 5,84 % iki 14,11 %, taigi pripažino, kad ieÅ¡kovo nustatytas krovinio svoris mažesnis nei nurodytas siuntėjo važtaraščiuose.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo nustatytas skirtumas tarp siuntėjo nurodytos krovinio masės ir atsakovo nustatytos krovinio masės yra netgi didesnis, nei nurodė ieškovas. Skirtumas tarp ieškovo paskaičiuotos krovinio masės ir atsakovo nustatytos krovinio masės yra labai nedidelis ir sudaro 0,22 - 4,59 %. Apelianto teigimu, AB „Orlen Lietuva“ turimomis dinaminėmis svarstyklėmis Bugenių geležinkelio stotyje yra atliekamas tikslus vagonų svėrimas ir krovinio masės nustatymas, todėl atsakovo lentelėje nurodyti duomenys tik patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad 13-ai vagonų buvo nustatytas žymus svorio skirtumas: 2-6 tonomis mažiau, nei nurodyta siuntėjo važtaraščiuose.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apelianto argumentas, kad ieškovas neteisingai nustatė krovinio neto svorį, laikytinas nepagrįstu.

31. Apeliantas skundÄ grindžia argumentu, kad iÅ¡ pirminių SMGS važtaraščių Nr. K0103564, Nr. K0103570 ir Nr. K0103569 matyti, jog krovinio svoris pradinėje (iÅ¡siuntimo) stotyje buvo nustatytas matavimo bÅ«du (matuojant krovinio tÅ«rį metrolazde, o paskui atitinkamų skaičiavimų bÅ«du paskaičiuojant masę, įvertinant krovinio temperatÅ«rÄ , tankį ir kitus parametrus), todėl pagal GTK 44 str. 1 d. krovinio svoris Kenoje turėjo bÅ«ti nustatytas tokiu pat bÅ«du - matavimo.

32. Šį argumentÄ apeliantas grindžia naujai pateikiamais įrodymais – važtaraščiais. Apeliacinės instancijos teismas aukščiau nurodė, kad naujai pateikti įrodymai nepriimami ir nevertinami. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nevertinant naujai pateiktų įrodymų, apeliacinio skundo argumentas, kad Kenos geležinkelio stotyje krovinio svoris turėjo bÅ«ti nustatytas tokiu pat bÅ«du kaip pradinėje stotyje, laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad atsakovui persvėrus visus ginčo vagonus jo metrologiÅ¡kai patikrintomis dinaminėmis svarstyklėmis ir pripažinus, jog krovinių svorio skirtumas vis tik virÅ¡ijo LR Vyriausybės 2008-09-10 nutarimu Nr. 909 patvirtintas normas, apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo krovinio svorio nustatymo bÅ«do nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas ir neturi įtakos pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumui.

    33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, apeliacinio skundo argumentus bei ieÅ¡kovo atsikirtimus į apeliacinį skundÄ , konstatuoja, kad ieÅ¡kovas, vykdydamas vežėjo funkcijas pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ 2009-01-19 Geležinkelių transporto paslaugų sutartį Nr. SP-13, pagrįstai atliko ginčo krovinių persvėrimÄ , tinkamai nustatė, jog krovinio svorio skirtumai virÅ¡ijo Vyriausybės nutarimu leistinÄ normÄ , teisėtai iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurias apeliantas turi pareigÄ apmokėti.

34. Pažymėtina, jog pagal teismų praktikÄ , nustačius, kad teismas tinkamai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

35.              Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normų, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles, todėl priėmė teisiÅ¡kai pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimas paliekamas galioti, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

     Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                  Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė