2020-02-05 Nr. AB-2482-3-61-3-01653-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-955-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01653-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje vienam asmeniui priklauso 5,1 kv. m laisvo ploto, tačiau jis buvo laikomas nežmoniškomis ir antisanitarinėmis sąlygomis 7 kv. m ploto kamerose su dar keliais nuteistaisiais. Dalį kameros ploto užėmė lovos ir kiti baldai, todėl neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti. Dėl to buvo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą. Kameros neatitiko higienos reikalavimų, nes vyko remonto darbai. Vykstant darbams, kamerose byrėjo tinkas, buvo dulkių, neužtikrinta tinkama ventiliacija, trūko šildymo, todėl naktimis teko miegoti su rūbais. Dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė didžiulį psichologinį spaudimą, sukrečiančius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, stipriai pablogėjo sveikata, pažeista teisė į orumą.

3. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad kamerose Nr. 321 ir Nr. 310, kuriose atlikinėjo bausmę, nuo suvirinimo darbų buvo pilna kenksmingų dūmų, neveikdavo ventiliacija ir šias aplinkybes gali paliudyti atsikirtime į atsiliepimą nurodytas asmuo, kuris buvo kalinamas kartu. Taip pat pareiškėjas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad yra padarytos pakabos viršutiniams drabužiams, įrengta tualeto reikmenų lentynėlė ir spintelė. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atstovas nepagrįstai tvirtina, kad pareigūnai mandagiai bendrauja ir stengiasi nepažeisti mandagumo ir etikos principų taisyklių.

4. Pareiškėjas papildomame atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad kamerose nėra valymo priemonių. Taip pat nesutiko su atsakovo teiginiu, kad tualete yra užuolaidos. Pareiškėjas tvirtino, kad užuolaidos tualete buvo tik vienoje kameroje, t. y. karantine. Taip pat nurodė, kad atsakovo atstovo nurodytos kameros Nr. 104, Nr. 370, Nr. 323, Nr. 352 yra parodomosios.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Prie atsiliepimo yra pridedamos pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopijos, iš kurių matyti jo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas. Pareiškėjo pozicija, kad minimalus plotas, tenkantis asmeniui, turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą, yra nepagrįstas, nes tokio reikalavimo nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai.

7. Atsakovo atstovas paaiškino, kad kiekvienoje Lukiškių TI-K kameroje yra lentyna maisto produktams susidėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, kurių kiekis priklauso nuo kameroje esančių lovų skaičiaus. Artimiausiu metu visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose bus įrengiamos užuolaidos. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 16 punkte nustatytus reikalavimus.

8. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų kamerose tvarką, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena.

9. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi teisės aktais nustatytais etikos reikalavimais, taip pat vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

10. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Siekiant gauti neturtinės žalos atlyginimą, būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai turėjo tiesioginės įtakos besiskundžiančiam asmeniui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio pareiškėjas pateko į laisvės atėmimo vietą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusios dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 40 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 124, Nr. 321, Nr. 310 buvo kalinamas 15 parų. Pagal byloje esančius dokumentus sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo 0,56 kv. m. Atmetus sanitariniam mazgui tenkantį kameros plotą, pareiškėjui 3 paras (nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 5 d.) tekęs minimalus kameros plotas buvo mažesnis nei 3,6 kv. m, todėl preziumuojama, kad Lukiškių TI-K tinkamai neužtikrino teisės į kalinimą patalpose, nesuteikdamas jam 3,6 kv. m gyvenamojo ploto kamerose, kaip yra nustatyta Įsakymu Nr. V-124, t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentų dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams pagrįstumą, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 124, Nr. 321, Nr. 310. Lukiškių TI-K administracijos reikalų skyriaus tarnybinis pranešimas apie pareiškėjo prašymus ar skundus dėl laikymo sąlygų patvirtina, kad pareiškėjas jo buvimo laikotarpiu Lukiškių TI-K nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. nesikreipė į Lukiškių TI-K direktorių dėl laikymo sąlygų. Atsakovo atstovas pateikė NVSC patikrinimo aktus Nr. PA. 10-23 (16.16.8. 10.12) ir Nr. PA. 10-1838 (16.16.8 10.12) ir nors pateikti duomenys yra neaktualūs ginčo situacijai – neatitinka laikotarpiai, kameros, tačiau Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą pažymėjo, kad kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus, periodiškai atliekama operatyvioji valstybinė sveikatos saugos kontrolė, kurios metu išmatuojama oro temperatūra gyvenamosiose kamerose, taip pat Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Savo ruožtu pareiškėjas, teigdamas, kad Lukiškių TI-K kameros nėra tinkamai vėdinamos, trūko šildymo, nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių argumentų, be kita ko, neįvardino nei kamerų, kurioms neužtikrinta ventiliacija, nei tikslių laikotarpių, kai pareiškėjas buvo laikomas šiose kamerose. Teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamų higienos reikalavimų atmetė kaip neįrodytus.

14. Teismas, akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose, pažymėjo, kad pareiškėjui tenka pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę ir tik bendrai nurodė dėl kameros temperatūros, nešvaros, ventiliacijos, tačiau šių argumentų nedetalizavo (kokiose konkrečiai kamerose, kokiu laikotarpiu ir pan.) ir neindividualizavo (kaip konkrečiai netinkamos sąlygos kamerose pasireiškė pareiškėjo atžvilgiu, kokių priemonių dėl to ėmėsi pats pareiškėjas ir pan.), todėl vien tik bendro pobūdžio teiginys negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. Analogiškai teismas pasisakė ir dėl valymo priemonių neišdavimo, pažymėdamas, kad šią aplinkybę pareiškėjas pagrindė taip pat tik bendrais teiginiais, nedetalizuodamas.

15. Teismas, vadovaudamasis higienos norma HN 134:2015, kuri nenustato tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės) įrengimo sanitariniame mazge, sprendė, kad pareiškėjo teisės dėl tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės) neįrengimo nebuvo pažeidžiamos.

16. Teismas, įvertinęs Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos) 9 punkte nustatytus reikalavimus, vadovaudamasis Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimu, pagal kurį visose Lukiškių TI-K kamerose yra viršutinių drabužių pakabos bei atsižvelgęs į atsakovo atstovo paaiškinimus šioje skundo dalyje, pažymėjo, kad pareiškėjas, teigdamas, kad kameroje, kurioje jis buvo laikomas, nebuvo pakabos viršutiniams drabužiams, neišdėstė jokių aplinkybių, pagrindžiančių šį teiginį. Pareiškėjas taip pat nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją dėl šio kameros trūkumo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas atmetė kaip neįrodytus pareiškėjo argumentus dėl viršutinių drabužių pakabos Lukiškių TI-K kamerose nebuvimo.

17. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir užuolaidų nebuvimo pagrįstumą, vadovaudamasis Europos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.3. punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 15 parų, iš kurių 11 parų kalėjo vienas. Teismas vertino, kad sanitariniai mazgai, kuriuose įrengtos užuolaidos, nelaikytini kaip užtikrinantys privatumą. Neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu pareiškėjas kalėjo 4 paras. Teismas darė išvadą, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose jam būtų užtikrintas privatumas naudojantis tualetu.

18. Teismas, vertindamas skundo argumentų, kad Lukiškių TI-K pareigūnai bendrauja pažeisdami mandagumo ir etikos principų taisykles bei, kad atsakovo atstovo nurodytos kameros Nr. 104, Nr. 370, Nr. 323, Nr. 352 yra parodomosios pagrįstumą, atsakovo atstovo paaiškinimų pagrindu nustatė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo konkrečių faktų, susijusių su galimu pareigūnų netinkamu elgesiu, todėl pareiškėjo pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio laikė neįrodytomis. Analogiškai teismas pasisakė dėl pareiškėjo argumentų, jog kameros Nr. 104, Nr. 370, Nr. 323, Nr. 352 yra parodomosios, teigdamas, kad šią aplinkybę pareiškėjas pagrindė taip pat tik bendrais teiginiais, nedetalizuodamas.

19. Teismas darė išvadą, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto ir privatumą naudojantis tualetu, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nustatyto pažeidimo mastą (tai, kad ginčo laikotarpiu kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei nustatyta norma), šio pažeidimo trukmę (3 paros), į tai, kad 4 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis žymiai pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį spaudimą, emocinę depresiją, Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis vertintinas 40 Eur suma.

III. 20. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą, atmetus atsakovo atstovo melagingus atsiliepime išdėstytus paaiškinimus, tenkinti.

21. Pareiškėjas paaiškina, kad buvo laikomas kameroje Nr. 321, kai kitoje pusėje tame pačiame koridoriuje vyko remonto darbai, vyravo didelis triukšmas, koridorius buvo pilnas kenksmingų dūmų. Dėl šio remonto kameroje Nr. 321, kurioje buvo laikomas, nuo lubų byrėjo tinkas, ventiliacija neveikė, o atidarius langus, buvo šalta, teko būti su rūbais ir striuke. Remonto darbus atlikinėjo Ūkio skyriaus darbuotojai. Dėl remonto patiriamų nepatogumų beldė į kameros duris, norėdamas iškviesti pareigūną, tačiau pareigūnas, jam paaiškinus susiklosčiusią situaciją, neetiškai atsakė ir nekreipė dėmesio į nusiskundimus. Kitą dieną dėl nurodytų aplinkybių paraše skundą, adresuotą atsakovo atstovo direktoriui ir padavė budinčiam pareigūnui, tačiau jis skundą neužregistravo ir suplėšė. Pastarosios aplinkybės apsunkina galimybę įrodyti skundo teiginių dėl kreipimosi į administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų pagrįstumą. Atsakovo atstovo teiginiai, kad kamerose buvo lentynos muilui ir higienos priemonėmis pasidėti, spintelės maistui, pakabos rūbams, yra melas, nes iš televizijos matė, kad atsakovo atstovo filmuojamos kameros yra parodomosios, o kitos kameros neatitinka higienos normų reikalavimų.

22. Pareiškėjo teigimu, jo laikymo sąlygos kameroje Nr. 310 taip pat neatitiko teisės aktų reikalavimų. Buvo šalta, atidarius langą, tekdavo būti su rūbais ir striuke, drėgna, nebuvo ventiliacijos, nesant užuolaidų nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo lentynų, spintelių, pakabų. Šioje kameroje 15 parų buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, todėl esant mažam kameros plotui, nebuvo užtikrinta ploto norma, tenkanti vienam asmeniui. Atsakovo atstovo teiginiai dėl skundų atsakovo atstovo administracijai neteikimo yra melagingi, nes skundai buvo sunaikinami ir grasinama.

23. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis CK nuostatomis, teismų formuojama praktika dėl valstybės civilinės atsakomybės ir neturtinės žalos atlyginimo, pažymi, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas, o nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, kilo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d.

26. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

27. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad kameros neatitiko higienos reikalavimų, vyko remonto darbai, buvo dulkių, neužtikrinta tinkama ventiliacija, trūko šildymo, kamerose nebuvo valymo priemonių, pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamų higienos reikalavimų atmestini kaip neįrodyti. Apeliantas su šiomis teismo išvadomis nesutinka.

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas būtų pažeidęs kokius nors norminius aktus vykdydamas remonto darbus. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę ir tik bendrai nurodė dėl kameros temperatūros, nešvaros, ventiliacijos, tačiau šių argumentų nedetalizavo ir neindividualizavo, todėl vien tik bendro pobūdžio teiginys negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. Analogiškai pasisakytina ir dėl valymo priemonių neišdavimo. Šią aplinkybę pareiškėjas pagrindė taip pat tik bendrais teiginiais, jų nedetalizuodamas.

29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės) įrengimo sanitariniame mazge nenustato, todėl pareiškėjo teisės dėl tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės) neįrengimo nebuvo pažeidžiamos. Šių teismo išvadų apeliantas nenuginčijo.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas, padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto ir privatumą naudojantis tualetu, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į anksčiau išdėstytas aplinkybes, į pažeidimo mastą (tai, kad ginčo laikotarpiu kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui teko mažesnis kameros plotas, nei nustatyta norma), šio pažeidimo trukmę (3 paros), į tai, kad 4 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Pareiškėjas neįrodė, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis žymiai pablogėjo jo sveikata, jis patyrė didžiulį psichologinį spaudimą, emocinę depresiją, Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą.

31. Iš apeliacinio skundo seka, kad apeliantas nesutinka su priteistos sumos dydžiu. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų intensyvumą, į pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan