2023-03-15 Nr. AB-5915-3-61-3-05044-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1437-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05044-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2.; 9.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. rugpjūčio 16 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. 22S111852 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dalyvavo protestuose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią (duomenys neskelbtini) mieste (iš viso apie 5 kartus) dėl sudėtingų ekonominių sąlygų (duomenys neskelbtini) bei teisėsaugos pareigūnų smurto prieš taikius protestuotojus. Po dalyvavimo protestuose prieš kilmės šalies režimą, pareiškėjas patyrė spaudimą iš teisėsaugos pareigūnų ir bijo patirti teisėsaugos institucijų persekiojimą, jeigu grįžtų į (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos mėn. atostogų metu paskambinusi sutuoktinė informavo, kad į namus atvyko teisėsaugos pareigūnai, kurie prašė pareiškėją skubiai grįžti pasikalbėti, tačiau kodėl jis yra kviečiamas, nepaaiškino.

2.2. Tai, jog pareiškėjas dar nėra ieškomas ir dar nesusidūrė su realiais, tiesioginiais grasinimais ar kankinimu, nereiškia, jog tokia jo paieškos procedūra negali būti inicijuota jam grįžus į kilmės valstybę. Atsakovas nevertino pagrįstos tikimybės patirti tolimesnį spaudimą iš teisėsaugos institucijų, todėl padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą grįžus į (duomenys neskelbtini) nėra visiškai pagrįsta.

2.3. Atsakovas, pasisakydamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje, vertino tas pačias aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, ir nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Asmenys, (duomenys neskelbtini) veikiantys prieš (duomenys neskelbtini) režimą, susiduria su bauginimu, psichologine bei fizine prievarta, (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos tyrimų metu netinkamai elgiasi su asmenimis juos reguliariai mušdami ir kankindami, o pareigūnų nebaudžiamumas yra rimta teisėsaugos struktūrų problema, saugumo sistemos yra visiškai subordinuotos šalies prezidentui ir nepavaldžios nepriklausomai priežiūrai. Pareiškėjas pagrįstai bijo, kad grįžęs į (duomenys neskelbtini) jis taps viena iš masinio valdžios režimo oponentų persekiojimo aukų. Šios priežastys turi būti pripažintos pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad vertinant pareiškėjo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjo tikslas yra rasti darbo, užsitikrinti savo ateitį ar įsitvirtinti ekonomiškai tvirtesnėje valstybėje. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Nors smurtas prieš protestuotojus buvo taikomas nuo pat rinkimų nakties, prieglobsčio prašytojas į protestus prisijungė tik (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas negalėjo išsamiau nupasakoti protestų, kuriuose dalyvavo, vietų, laiko, datų. Prieglobsčio prašytojas neturi ir įrodymų (dokumentų, fotografijų, vaizdo įrašų ar kt.), kurie patvirtintų jo dalyvavimą protestuose ar dėl šios veiklos kylančias grėsmes.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas pateikė atsakovui Migracijos departamentui prašymą dėl prieglobsčio. Prašymą motyvavo tuo, kad jis dalyvaudavo (duomenys neskelbtini) vykusiuose protestuose, todėl, jam grįžus į (duomenys neskelbtini), tikėtinas teisėsaugos institucijų persekiojimas, dėl kurio kiltų grėsmė jo sveikatai ir net gyvybei. Atsakovas, įvertinęs surinktą medžiagą, 2022 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 22S111852 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

7. Teismas pažymėjo, kad nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas nenurodė konkrečių detalių apie skunde minimą teisėsaugos pareigūnų apsilankymą jo namuose, neteikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas patvirtino, kad pareigūnai jo namuose neatliko kratos. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Migracijos departamentui ir teismui į klausimus atsakinėjo abstrakčiai, nedetalizavo aplinkybių apie dalyvavimą protestuose, teisėsaugos pareigūnų apsilankymą jo namuose kilmės valstybėje. Apklausų Migracijos departamente metu pareiškėjas nurodė, kad pagrindinės išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastys buvo „tironija“ jo kilmės valstybėje ir maži atlyginimai.

8. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas savo baimės grįžti į kilmės valstybę negrindžia jo galimu persekiojimu dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Pareiškėjas abstrakčiai, kaip grėsmę savo sveikatai ir gyvybei nurodo tai, kad jis dalyvavo protestuose prieš kilmės valstybės valdžią ir kad atostogų metu 2021 m. liepos mėnesį jo namuose lankėsi teisėsaugos pareigūnai. Byloje nustatyta, jog pareiškėjo kilmės valstybės institucijos netrukdė jam palikti kilmės valstybės. Pareiškėjas taip pat nemini, kad asmeniškai sulaukė kokių nors policijos ar kitų teisėsaugos institucijų, valstybinių subjektų dėmesio būtent dėl dalyvavimo protestuose, išskyrus anksčiau minėtą pareigūnų apsilankymą, kurio priežasties jis nežino. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jo namuose lankęsi teisėsaugos pareigūnai kratos neatliko, sutuoktinei nenurodė apsilankymo priežasties, todėl pareiškėjas neturi galimybės sužinoti, kodėl jo buvo ieškoma. Jis patvirtino, kad sutuoktinė pareigūnų nebuvo apklausiama.

9. Teismas vertino, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamą persekiojimą ir persekiojimo priežastis (dalyvavimas protestuose) yra bendro pobūdžio, neišsamus, turintis vidinį prieštaravimą. Šiuo atveju, nors pareiškėjas teigia, kad prostestavo prieš (duomenys neskelbtini), valdžią, tačiau negalėjo nurodyti aplinkybių apie (duomenys neskelbtini) rinkimus, paaiškino, jog nesidomėjo, kaip prasidėjo rinkimai, situacija susidomėjo tik tada, kai buvo pradėta mušti žmones (protestuotojus). Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad protestai prieš (duomenys neskelbtini) prasidėjo iš karto po rinkimų (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas prisijungė prie protestų praėjus pusei metų, kadangi, jo teigimu, nepasitenkinimas valdžia „pamažu kaupėsi“.

10. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo pasakojimas apie tikėtiną persekiojimą yra pernelyg abstraktus ir bendro pobūdžio, kadangi jis grindžiamas ne asmenine patirtimi, o trečiųjų asmenų pateikta informacija apie kilmės valstybės pareigūnų elgesį su protestuotojais. Nors pareiškėjas Migracijos departamentui ir teismui nurodė, kad jo baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tikėtinu persekiojimu dėl dalyvavimo protestuose, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad kada nors yra dalyvavęs protestuose.

11. Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus Migracijos departamentui, taip pat išsdėstytus teismo posėdžio metu, teismas pripažino pagrįsta atsakovo išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus, jam trūksta detalumo. Pareiškėjo istorija neleidžia identifikuoti tariamo jo persekiojimo motyvų ir tikslų bei nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Pareiškėjas abstrakčiai pažymėjo, kad jis nepritarė smurtui prieš protestuotojus po (duomenys neskelbtini) rinkimų, taip pat apklausos metu patvirtino, jog viena iš atvykimo į Lietuvą priežasčių – maži atlyginimai kilmės valstybėje. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės akcentuoja aplinkybes, kurios susijusios tik su jo individualiais saugumo, laisvės, integracijos poreikiais ir jų užtikrinimu, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko dėl asmeninių ir ekonominių priežasčių.

12. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai neįrodo, jog pareiškėją (prieglobsčio prašytoją) realiai kas nors persekiotų, kad jam kas nors grėstų.

13. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas rėmėsi aktualiais bylai duomenimis. Nors pareiškėjas nurodė, kad protestuose dalyvavo (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas tyrimo metu informacijos apie (duomenys neskelbtini), vykusius protestus nerado. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje byloje.

14. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento tyrimo metu, taip pat teismo posėdžio metu nenustatyta, jog pareiškėjas yra opozicijos ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios prieš (duomenys neskelbtini) valdžią, veikėjas, žurnalistas, kritikuojantis (duomenys neskelbtini), nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų individualaus persekiojimo rizika dėl UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje išvardintų priežasčių. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatavo, jog individualių aplinkybių, kurios padidintų tokią riziką bei sąlygotų pareiškėjo apsaugos poreikį, nagrinėjamu atveju nėra. Teismas vertino, kad pareiškėjo pateikti abstraktūs paaiškinimai nesudaro prielaidų vertinti, kad jis kada nors asmeniškai susidūrė su grasinimais ar persekiojimu politinių pažiūrų (neigiamo nusistatymo kilmės valstybės prezidento, vyriausybės atžvilgiu) pagrindu.

15. Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje buvo pakankami prašymui tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Pareiškėjas taip pat nepateikė teismui duomenų apie tai, kad atsakovo surinkta informaciją yra iš esmės pasikeitusi. Atsakovo atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Nenustatyta, kad pareiškėjui (prieglobsčio prašytojui) asmeniškai kyla grėsmė jo kilmės šalyje. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsižvelgdamas į atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat neįrodžius, kad prieš pareiškėją buvo panaudoti smurto veiksmai ar, kad jam grėsmė kyla dėl individualių aplinkybių, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas be kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės bei į tai, kad pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, teismas vertino, kad nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas taip pat neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

16. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, nėra pagrindo sprendimo naikinti, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė aplinkybių, susijusių su pareiškėjo dalyvavimu protestuose dėl neteisėtų (duomenys neskelbtini) rinkimų ir galimomis pasekmėmis. Pareiškėjui nebuvo užduodami patikslinamieji klausimai apie ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo pateiktas pasakojimas dėl persekiojimo grėsmės kilmės valstybėje turėjo būti laikomas patikimu įrodymu ir jo nurodytos aplinkybės turėjo būti laikomos nustatytomis. Pareiškėjas negali pateikti visas jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nes tokių įrodymų neturi. Tokia aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjas, nepateikdamas įrodymų, siekia klaidinti, nutylėti reikšmingas aplinkybes arba meluoja tokias aplinkybes buvus. Aplinkybė, kad pareiškėjas ne iš karto pradėjo dalyvauti mitinguose, o tik po to, kai jų metu buvo pradėti mušti žmonės, niekaip nepaneigia galimybės, kad pareiškėjas gali būti persekiojamas dėl dalyvavimo tokiuose mitinguose apskritai, o ne pagal tai nuo kurio momento jis politika domėjosi ar nesidomėjo.

18.2. Pareiškėjo kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) taikiuose protestuose dalyvavusieji sulaikomi ir apkaltinami falsifikuojant kaltinimus, neretai prieš juos taikomos psichologinės ar fizinės poveikio priemonės, žmonės gatvėse sulaikomi pareigūnų. (duomenys neskelbtini) komitetas paskelbė raginimą buvusius protestų dalyvius savanoriškai atvykti prisipažinti. Protestuojančių tapatybės lengvai atpažįstamos vaizdo stebėjimo technikos pagalba, kuri plačiai naudojama siekiant susekti ir patraukti atsakomybėn asmenis, veikiančius prieš (duomenys neskelbtini) režimą. „Freedom house“ 2021 m. ataskaitoje pabrėžė, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga taiko sistemingus, sudėtingus stebėjimo metodus, kad galėtų sekti savo piliečius ir kontroliuoti jų kritišką išraišką.

18.3. Aplinkybė, kad pareiškėjas, siekdamas išvengti persekiojimo ir grėsmės savo kilmės valstybėje, į Lietuvos Respubliką atvyko tikėdamasis čia įsidarbinti ir gauti didesnį atlyginimą nei (duomenys neskelbtini), savaime niekaip nereiškia, kad toks jo tikėjimasis ir buvo pagrindinė/vienintelė jo atvykimo į Lietuvą priežastis.

18.4. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad pareiškėjo patirtas persekiojimas nėra susijęs su UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytomis konvencinėmis priežastimis, tada toks persekiojimas laikytinas susijusiu su papildomos apsaugos suteikimo pagrindais (UTPĮ 87 str. 1 d.), kurie taip pat nebuvo tinkamai įvertinti.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl neišsamaus bylos nagrinėjimo yra deklaratyvūs, nes pareiškėjas nepaaiškina, kokios informacijos jo nebuvo paklausta, kokios informacijos jis teismui nepasakė bei kuo ši informacija yra svarbi nustatant jam kylančias grėsmes. Atsakovas teigia sutinkantis su teismo vertinimu, kad Migracijos departamento surinkta informacija bei ta informacija, kurią pareiškėjas nurodė teismo posėdžio metu buvo pakankama konstatuoti, kad pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu prieglobsčio suteikimo kontekste.

Pareiškėjo istorija neleidžia identifikuoti tariamo jo persekiojimo motyvų ir tikslų bei nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Pareiškėjas abstrakčiai pažymėjo, kad jis nepritarė smurtui prieš protestuotojus po (duomenys neskelbtini) rinkimų, taip pat apklausos metu patvirtino, jog viena iš atvykimo į Lietuvą priežasčių – maži atlyginimai kilmės valstybėje. Atsakovas nurodo sutinkantis su teismo išvada, kad pareiškėjas iš esmės akcentuoja aplinkybes, kurios susijusios tik su jo individualiais saugumo, laisvės, integracijos poreikiais ir jų užtikrinimu.

Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko dėl asmeninių ir ekonominių priežasčių. Įvertinus pareiškėjo nurodytus motyvus dėl asmenų, dalyvaujančių protestuose prieš (duomenys neskelbtini), persekiojimo, darytina išvada, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjo, kaip prieglobsčio prašytojo, baimę. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais.

Pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai neįrodo, jog pareiškėją (prieglobsčio prašytoją) realiai kas nors persekiotų, kad jam kas nors grėstų. Atsakovas pažymi, kad prieglobsčio nagrinėjimo metu yra vertinama ne kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašančio asmens situacija kilmės valstybėje. Pareiškėjo atveju nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

Remiantis Migracijos departamento turima informacija, prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus karinis konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Atsakovas vertina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

21. Byloje taikytina teisė šalims yra žinoma. Ji ne kartą buvo minima pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo bei ginčo nagrinėjimo stadijose, todėl teisėjų kolegija šiame teismo sprendime taikytinos teisės nekartoja, o imasi teisės taikymui reikšmingų aplinkybių vertinimo atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teikia argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.

23. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

24. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

25. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis penkis kartus dalyvavo (duomenys neskelbtini) vykusiuose protestuose, todėl tikėtinas teisėsaugos institucijų persekiojimas, dėl kurio kiltų grėsmė jo sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. jam nesant namuose lankėsi kilmės valstybės teisėsaugos pareigūnai. Pareiškėjas nurodo, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bei neįvertino individualių aplinkybių dėl jam kylančios grėsmės kilmės valstybėje.

26. Teisėjų kolegija tokius pareiškėjo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Apklausų Migracijos departamente metu pareiškėjas nurodė, kad pagrindinės išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastys buvo „tironija“ jo kilmės valstybėje ir maži atlyginimai. Pareiškėjas ir jo atstovas teisme nenurodė konkrečių detalių apie teisėsaugos pareigūnų apsilankymą jo namuose, nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Pats pareiškėjas paaiškino, kad pareigūnai sutuoktinei nenurodė apsilankymo priežasties, tačiau reikalavo, kad pareiškėjas skubiai grįžtų pasikalbėti. Pareiškėjas patvirtino, kad pareigūnai jo namuose neatliko kratos.

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo kilmės valstybės institucijos netrukdė jam palikti kilmės valstybės. Pareiškėjas taip pat nenurodo, kad asmeniškai sulaukė kokių nors policijos ar kitų teisėsaugos institucijų, valstybinių subjektų dėmesio dėl dalyvavimo protestuose, o minėto pareigūnų apsilankymo priežastys jam nežinomos.

28. Teisėjų kolegijos pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, padarytas vertinant byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamą persekiojimą ir persekiojimo priežastis (dalyvavimas protestuose) yra bendro pobūdžio, neišsamus, turintis vidinį prieštaravimą: nors pareiškėjas teigia, kad prostestavo prieš (duomenys neskelbtini), valdžią, tačiau negalėjo nurodyti aplinkybių apie (duomenys neskelbtini) rinkimus, paaiškino, jog nesidomėjo, kaip prasidėjo rinkimai, situacija susidomėjo tik tada, kai buvo pradėta mušti žmones (protestuotojus). Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad protestai prieš (duomenys neskelbtini) prasidėjo iš karto po rinkimų (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas prisijungė prie protestų praėjus pusei metų, kadangi, jo teigimu, nepasitenkinimas valdžia „pamažu kaupėsi“. Todėl pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjo pasakojimas apie tikėtiną persekiojimą yra pernelyg abstraktus ir bendro pobūdžio, grindžiamas ne asmenine patirtimi, o trečiųjų asmenų pateikta informacija apie kilmės valstybės pareigūnų elgesį su protestuotojais. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina nei pareiškėjo tariamo politinio aktyvumo, nei teisėsaugos pareigūnų apsilankymo jo namuose ir tokio apsilankymo priežasčių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu prieglobsčio suteikimo kontekste.

29. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

30. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

31. Byloje nenustatyta jokių realių rizikų pareiškėjui, kad būtų pagrindas baimei patirti elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui.

32. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio pakeisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra teisinių pagrindų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys