951e1835-3e80-4803-84e2-e823ff8f85c4 · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas

Baudžiamosios bylos NrBaudžiamosios bylos Nr. PK-97-548/2015Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00028-2015-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.; 2.9.1.; 2.9.6.; 2.12.2. KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS2015 m. gegužės 11 d.Kaišiadorys Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis, susipažinęs su pareiškėjo V. V. skundu privataus kaltinimo byloje,              n u s t a t ė :Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 2015-05-05 gautas V.

V. skundas, kuriuo praÅ¡oma privataus kaltinimo tvarka iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ P. M. ir pripažinti jį kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)                  154 str. 2 d.; pripažinti V. V. nukentėjusiuoju ir priteisti jam 2000 Eur; priteisti iÅ¡ P. M. visas iÅ¡laidas susijusias su bylos vedimu.SkundÄ atsisakytina priimti. Privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rÅ«Å¡is, kai kaltinimÄ vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas.

Å ios kategorijos bylose bÅ«tent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiÅ¡kimas) atlieka kaltinamojo akto funkcijÄ , nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl Å¡iam procesiniam dokumentui keliami didesni formalÅ«s reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas. PareiÅ¡kimas turi bÅ«ti suraÅ¡ytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 str. įtvirtintų reikalavimų. Be to, privataus kaltinimo bylų procese bÅ«tent nukentėjusysis turi pareigÄ rinkti ir pateikti teismui įrodymus (Lietuvos Respublikos BPK     34 str.).

Jis turi bÅ«ti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visÄ reikiamÄ medžiagÄ , kad bÅ«tų teisingai iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla, kadangi bÅ«tent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkcijÄ .Lietuvos Respublikos BPK 412 str. nurodyta, jog privataus kaltinimo tvarka paduotame skunde ar pareiÅ¡kime turi bÅ«ti nurodyta: nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.PareiÅ¡kėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. keliamų reikalavimų nukentėjusiojo skundo turiniui: nors pareiÅ¡kėjas kaltina P. M. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. kaltinimas paremtas tik paties pareiÅ¡kėjo subjektyviu susidariusios situacijos vertinimu ir interpretavimu.

Taip pat, pareiÅ¡kėjas nenurodo jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo kaltinimÄ , t. y., kad P. M. jį apÅ¡meižė ir kad siekė tokių padarinių. IÅ¡ skundo turinio visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kuo remdamasis V. V. kaltina P. M. paskleidus informacijÄ apie tai, kad jis „kontrabandistas“. Teisinėje valstybėje negali bÅ«ti tokios situacijos, kai be konkrečių faktų pirmiausia asmenims bÅ«tų keliama privataus kaltinimo byla, o tik po to tie faktai renkami. Pats teismas rinkti kaltinimui pagrįsti medžiagos negali, nes taip prisiimtų baudžiamÄ jį persekiojimÄ inicijuojančio asmens vaidmenį.

Teisme faktai turi bÅ«ti tikrinami, ten jie tampa įrodymais, bet konkretÅ«s duomenys apie asmens padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti nurodyti skunde.Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. atsako tas, kas Å¡meižė asmenį, neva Å¡is padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Å iame straipsnyje apraÅ¡yta veika priskiriama nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams asmens garbei ir orumui. Teismų praktikoje garbė suprantama kaip vieÅ¡oji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas.

Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ bÅ«tina ginti asmens garbę ir orumÄ , bet atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį baudžiamoji atsakomybė turi bÅ«ti proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teises ir reputacijÄ (EŽTT sprendimas A. A. prieÅ¡ PortugalijÄ ). Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų bÅ«ti iÅ¡naudotos Å¡velnesnės priemonės (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str.).

Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, iÅ¡naudojus visas kitas galimas teisinės gynybos priemones. Tik pavojinga veika gali bÅ«ti pripažinta nusikalstama. Vertinant pareiÅ¡kėjo privataus kaltinimo tvarka pateiktÄ skundÄ , darytina iÅ¡vada, kad P. M. padaryti veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad juos bÅ«tų galima pripažinti nusikalstama veika.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje veikos pavojingumas suprantamas kaip objektyvi nusikaltimo savybė, nepriklausanti nei nuo įstatymo leidėjo, nei nuo asmenų, taikančių baudžiamÄ sias teisines normas, valios. Nusikalstamos veikos pavojingumas pasireiÅ¡kia žalos, padaromos baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams, dydžiu, ir apibÅ«dinamas dviem rodikliais - pavojingumo pobÅ«džiu, t.y. objekto, kuriam padaroma žala, vertingumu, ir pavojingumo laipsniu. Nors P. M. galimai 2010-03-25 kreipdamasis į pareiÅ¡kėjÄ pasakė „A, kontrabandistas, priėjai liepto galÄ !”, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo esmę ir ginamo objekto reikÅ¡mę, darytina iÅ¡vada, kad jo veiksmai akivaizdžiai neturėjo tokio pavojingumo laipsnio, kad juos galima bÅ«tų pripažinti nusikalstama veika.

Užgaulus asmens pavadinimas, neigiamas apibÅ«dinimas, turi neigiamÄ , žeminantį, įžeidžiantį pobÅ«dį, tačiau vertinant bendrÄ situacijÄ , veika nelaikytina tokia pavojinga, jog civilinės teisinės priemonės bÅ«tų aiÅ¡kiai nepakankamos apginti nukentėjusiojo interesus. Minėta, kad baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos yra traktuojamos kaip „ultima ratio“, t. y. kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi bÅ«ti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis apginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami.

O Å¡iuo atveju susiklostę teisiniai santykiai gali bÅ«ti sprendžiami ir kitos teisės Å¡akos, pavyzdžiui, civilinės teisės, nustatytomis priemonėmis (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-508-2014). Pažymėtina, kad tuo atveju, jei nagrinėjant civilinį ginÄÄ teismas nustatytų, kad vienos iÅ¡ Å¡alių veiksmuose galbÅ«t yra tam tikro nusikaltimo požymių, įstatymo leidėjas teismui suteikia teisę informuoti prokurorÄ apie nustatytas minėtÄ sias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 str.).Dėl aukščiau pateiktų priežasčių V.

V. skundas nepriimtinas ir grÄ Å¾intinas jį padavusiam asmeniui, iÅ¡aiÅ¡kinant, jog iÅ¡taisius nurodytus trÅ«kumus, skundas gali bÅ«ti pateiktas teismui pakartotinai.              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 407 str., 412 str., 440 str.,              n u t a r i a:atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjo V. V. skundÄ ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui.Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                   Ričardas Juodis