951bd077-91f7-4aff-ac09-5bb1fffb76aa · Alytaus apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-2635-393/2023

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00265-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3.; 3.1.7.6; 3.2.3.2.; 3.2.6.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 15 d.

Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui M. M. dėl sudarytos preliminarios namo su pastatais pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi.

Teismas

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas P. M. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti jo, P. M., ir atsakovo M. M. (duomenys neskelbtini) sudarytÄ preliminariÄ pirkimo – pardavimo sutartį dėl ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies kito statinio – Å¡ulnio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi, kuria ieÅ¡kovas įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , o atsakovas pardavė.

Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis su atsakovu M. M. (duomenys neskelbtini) sudarė preliminariÄ pirkimo – pardavimo sutartį dėl ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies kito statinio – Å¡ulnio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas).

Jie susitarė, kad ½ namo su priklausiniais kaina yra 2500,00 Eur, Å¡iÄ sumÄ jis sumokėjo atsakovui sutarties pasiraÅ¡ymo metu, tai patvirtina sutartyje numatyta sÄ lyga dėl pinigų gavimo. Pagal sudarytÄ preliminariÄ pirkimo – pardavimo sutartį, pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki (duomenys neskelbtini). Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl jam nežinomų priežasčių, atsakovas motyvuodavo vengimÄ pasiraÅ¡yti pagrindinę sutartį dėl jo užimtumo, sudėtingo darbo grafiko.

Iki sutarties pasiraÅ¡ymo su juo, atsakovas atlaisvino namÄ , iÅ¡sivežė baldus ir asmeninius daiktus iÅ¡ namo ir Å«kinių pastatų. PasiraÅ¡ant preliminariÄ pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovas perdavė ieÅ¡kovui namo raktus, leido naudotis turtu, todėl buvo atlikti veiksmai bÅ«dingi pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai. Atsakovui priklausanti ½ dalis gyvenamojo namo su pastatais jam buvo perduota valdyti. Atsakovas nereiÅ¡kia jam pretenzijų dėl jo faktinio naudojimosi preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties objektu, kas patvirtina, kad preliminarioji sutarties yra pagrindinė.

IÅ¡ esmės, jo ir atsakovo pasiraÅ¡yta sutartis laikytina pirkimo-pardavimo sutartimi, kadangi, ieÅ¡kovas sumokėjo visÄ kainÄ už pastatus, o pagrindinė notarinė pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta dėl objektyvių priežasčių, atsakovas turėjo nepadengtų skolų pas antstolius, iÅ¡ kurių antstolis V. Z., antstolė A. K. ir antstolis G. S. buvo uždėję turto areÅ¡tus parduodamoms namo su priklausiniais dalims priklausiusioms atsakovui. Todėl ieÅ¡kovas su atsakovu sutarė, kad namas su priklausiniais parduodamas pagal preliminariÄ pirkimo-pardavimo sutartį, o vėliau atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo už namo dalį su statiniais gautais pinigais padengus pradelstas skolas ir panaikinus turto areÅ¡tus, nedelsiant pasiraÅ¡yti pirkimo-pardavimo sutartį pas notarÄ .

Prie Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties, atsakovas pridėjo VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡Ä kuriame matyti esantys turto areÅ¡tai namui ir jo priklausiniams. Å i aplinkybė, patvirtina ieÅ¡kovo teiginius, kad iÅ¡ esmės su atsakovu buvo pasiraÅ¡yta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, kuri atitiko Å¡alių valiÄ ir norus. Pagrindinės sutarties Å¡alys negalėjo sudaryti dėl objektyvių priežasčių, buvusių turto areÅ¡tų parduodamam turtui. Å alys iki preliminariojoje sutartyje nurodyto termino pagrindinės sutarties nesudarė dėl atsakovo kaltės. Jis ne kartÄ ragino atsakovÄ susitikti ir pasiraÅ¡yti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau dėl neaiÅ¡kių priežasčių atsakovas vengė įgyvendinti pagrindinę preliminariosios ½ dalies namo su priklausiniais pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygÄ , nors nebuvo jokių kliūčių Å¡alims pasiraÅ¡yti sutartį pas notarÄ .

Be viso to, ieškovas siekdamas kuo greičiau sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, siekiant pagerinti atsakovo skolas pas antstolius ir taip panaikinti esamus turto areštus ginčijamam turtui, papildomai atsakovui paskolino: pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį 1500 Eur sumai iki 2021-12-31; pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį 2500 Eur sumai iki 2021-10-01; pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį 2500 Eur sumai iki 2021-01-01. Iš dabartinės situacijos darosi aišku, kad atsakovas dalį pinigų skolinosi meluodamas apie esančius turto areštus, nors tuo metu areštų turtui net nebuvo.

Tikėtina, kad dalį pinigų tiesiog naudojo savo reikmėms, o skolos ar jos dalies atsakovas ieškovui nėra gražinęs iki šiol. Jis atsakovui sumokėjo 2500 Eur už namo dalį su priklausiniais, papildomai paskolino atsakovui 6500 Eur jo asmeninių skolų dengimams, kitoms jo reikmėms, tačiau iki šiol nėra oficialiai registruotas kaip atsakovui priklausančių pastatų dalių turto savininkas, taip pat nėra atgavęs ir paskolintų 6500 Eur iš atsakovo, kuriuos skolino su tikslu atsakovui padėti išspręsti susidariusias finansines problemas taip panaikinant ir esamus turto areštus.

Pagal ieÅ¡kovo 2022 m. lapkričio 6 d. gautÄ nuasmenintÄ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä matyti, kad atsakovo turto daliai Å¡iuo metu yra pritaikyti turto areÅ¡tai disponavimo teisei, t. y., antstolės A. A., kuris įregistruotas 2019 m. gegužės 7 d., antstolis V. Z., kuris įregistruotas 2019 m. rugsėjo 17 d., antstolė D. K., kuris įregistruotas 2019 m. spalio 8 d. Pirmasis areÅ¡tas taikytas antstolės A. A. praėjus 375 dienom (1 metai ir 1 sav.) po preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo arba 252 dienom (8 mėn. 1 sav.) nuo ieÅ¡kovo (P. M.) iniciatyva registruotos preliminarios pirkimo -pardavimo sutarties VÄ® Registrų centre.

IÅ¡ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad iki 2019 m. gegužės 7 d. taikyto turto areÅ¡to atsakovas neturėjo ir galėjo oficialias turtines teises į ginčijamÄ daiktÄ perleisti ne tik faktiÅ¡kai, kaip padarė Å¡iuo atveju, bet ir oficialiai perleisti ieÅ¡kovui pagal notaro tvirtinamÄ pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo pasiraÅ¡ytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 13.1. p. jeigu pirkimo - pardavimo sutartis nepasiraÅ¡oma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas gražina jam sumokėtus 2500 Eur ir sumoka pirkėjui 2500 Eur baudÄ .

Tačiau toks teisių gynimo bÅ«das ieÅ¡kovo netenkina, nes ieÅ¡kovas vis dar oficialiai atsakovui priklausančiÄ turto dalį laiko savo nuosavybe. O ir toks teisių gynimo bÅ«das apsunkintų atsakovo finansinę situacijÄ dar labiau, nes teismui nepatenkinus Å¡io ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovas kreiptųsi į teismÄ nauju ieÅ¡kiniu dėl 2500 Eur sumos priteisimo kuri buvo sumokėta atsakovui pagal preliminariÄ pirkimo – pardavimo sutartį už parduotÄ namÄ , bei dėl 2500 Eur dydžio baudos priteisimo iÅ¡ atsakovo.

IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant.

Atsakovas M. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka. Nurodė, kad nuo sutarties pasiraÅ¡ymo praėjo daug laiko, todėl pats tiksliai nepamena, kodėl namo neperrašė pas notarÄ , nors M. jį pardavė. Bet tam turėjo įtakos jo darbas dirbant bare. Dažnai dirbo naktinėse pamainose, po 7 dienas per savaitę, ir kitokiomis pamainomis, todėl neturėjo laiko važiuoti su P. pas notarę, nes nebÅ«tų kam pakeisti manęs darbe. O vėliau, po sutarties pasiraÅ¡ymo su P. jau net negalėjau perraÅ¡yti namo su pastatais pas notarę ko jis nuolat reikalavo, nes jam atrodo, kad vėliau atsirado turto areÅ¡tai namui su pastatams. Namas jam seniai yra nereikalingas, jam jis tik nešė nuostolius, turėjo mokėti komunalinius mokesčius, rÅ«pintis kas pjautų sklype žolę, nors juo nesinaudojau, todėl jį M. ir pardavė, pasiraÅ¡ius sutartį ir gavęs pinigus iÅ¡karto atidavė namo raktÄ ir liepė su namu daryti kÄ jis nori, baldus iÅ¡dalino kaimynams, kitus iÅ¡sivežė į miestÄ kur tuo metu gyveno su brolio Å¡eima. Prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas (duomenys neskelbtini) sudarytÄ preliminariÄ jÄ pirkimo – pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto pripažinti pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi. Nurodo, kad atsakovas vengė sudaryti preliminariÄ sutartį, tačiau yra visos sÄ lygos pripažinti preliminariÄ pirkimo – pardavimo sutartį pagrinde sutartimi. Atsakovas prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovo reikalavimo byloje nepateikė.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė preliminariÄ pirkimo – pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto. Preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis buvo įregistruota VÄ® Registrų centre (duomenys neskelbtini). Å alių pasiraÅ¡ytoje preliminariojoje sutartyje numatyta, kad sutarties objektas yra pagrindinė sutartis dėl nekilnojamojo turto, pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2019 m. balandžio 20 dienos. Å alys susitarė, kad visa nekilnojamojo turto kaina – 2500,00 Eur sumokama preliminariosios sutarties sudarymo metu, atsakovas paraÅ¡u patvirtino, kad pinigus yra gavęs. Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties 5 punkte numatyta, kad pardavėjas (atsakovas) įsipareigoja iki pagrindinės sutarties pasiraÅ¡ymo dienos apmokėti skolas bei kitus mokesčius. Å alys nesudarė pagrindinės sutarties iki nustatyto termino. IeÅ¡kovas nurodė, kad pagrindinės sutarties nesudarymo priežastys yra Å¡ios: atsakovas neatvykdavo pasiraÅ¡yti pagrindinės sutarties dėl jo užimtumo ir darbo, atsakovo turtas buvo areÅ¡tuotas. Atsakovas pateikdamas atsiliepimÄ neprieÅ¡taravo aplinkybėms, kad jis vengė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iÅ¡ jos kyla Å¡alių prievolė aptartomis sÄ lygomis sudaryti pagrindinę sutartį. CK 6.165 straipsnyje įtvirtinta preliminariosios sutarties samprata, iÅ¡ Å¡ios preliminariosios sutarties sampratos darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį, o pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikÅ¡mę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai Å¡aliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra bÅ«sima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali bÅ«ti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiÅ«riu. Nustačius, kad Å¡alys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natÅ«ra. Toks tvirtinimas prieÅ¡tarautų Å¡alių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Atitinkamai jeigu sutartyje yra sÄ lygos, kurios nėra organizacinės, bet susijusios su įsipareigojimais sukurti daiktÄ ar jo dalį, pertvarkyti jį ar atlikti kitokius neorganizacinio pobÅ«džio veiksmus, tai jos gali bÅ«ti kvalifikuojamos savarankiÅ¡kai ir pagal jas sprendžiama dėl pažeistų teisių gynimo, jeigu sutartis pažeidžiama ar atsisakoma jÄ vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018 44 punktas).

Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad nustatant, ar gali bÅ«ti Å¡alių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikÅ¡mę turi Å¡alių atlikti veiksmai, Å¡ių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika (pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012; kt.). Kiekvienu atveju reikia įvertinti, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta sutartis, ar jau buvo iki galo suformuotas objektas, dėl kurio sudaryta sutartis, ar dar turėjo bÅ«ti atliekami darbai, ar sutarties sÄ lygos aiÅ¡kios ir apibrėžė tik organizacinius ar ir faktiÅ¡kus tvarkomojo pobÅ«džio veiksmus, kokius veiksmus įsipareigojo atlikti sutarties Å¡alys ir kas faktiÅ¡kai buvo atlikta. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimÄ , ar sutarties neįvykdė kuri nors Å¡alis ir ar ji atsakinga už neįvykdymÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į Å¡alių elgesį prieÅ¡ ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas nurodo, kad vis dėl to, tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, kadangi atsakovas ieÅ¡kovui perdavė raktus, leido naudotis turtu, turtas buvo perduotas valdyti ieÅ¡kovui, buvo sumokėta pinigų suma už nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y., Å¡alys atlikto veiksmus bÅ«dingus pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai. IÅ¡ esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas pinigus sumokėjo pasiraÅ¡ant Å¡alims preliminariÄ pirkimo – pardavimo sutartį, ieÅ¡kovas turtÄ pradėjo valdyti pasiraÅ¡ius preliminariÄ sutartį, t. y., nekilnojamasis turtas buvo perduotas naudoti ir valdyti po preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo, tÄ patvirtina tiek ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, tiek atsakovo nurodytos aplinkybės atsiliepime. Nors Å¡alys preliminariojoje sutartyje nurodė sutarties objektÄ kaip pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ir sutartis turi bÅ«dingų bruožų preliminariai sutarčiai (susitarta dėl pagrindinės sutarties pasiraÅ¡ymo ateityje, nustatytas terminas iki kada turi bÅ«ti pasiraÅ¡yta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis), tačiau akivaizdu, kad Å¡alių tikrieji ketinimai buvo susitarimas dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, ieÅ¡kovui sumokėti sutartÄ pinigų sumÄ už nekilnojamÄ jį turtÄ , o atsakovui perduoti nekilnojamÄ jį turtÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad preliminariojoje sutartyje buvo susitarta iÅ¡ esmės dėl visų esminių nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sÄ lygų, ieÅ¡kovas yra visiÅ¡kai įvykdęs savo įsipareigojimus, ragino atsakovÄ kuo greičiau pas notarÄ Ä¯statyme nustatyta tvarka įforminti pirkimo – pardavimo sutartį, o atsakovas leido ieÅ¡kovui naudotis nekilnojamuoju turtu. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovas siekdamas iÅ¡saugoti nekilnojamÄ jį turtÄ skolino atsakovui pinigus skoloms padengti, Å¡ių aplinkybių atsakovas atsiliepime neginčijo.

CK 6.309 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad daikto pirkimu ir pardavimu laikomas įsipareigojimas parduoti daiktÄ , jeigu jis kartu perduodamas bÅ«simam pirkėjui valdyti. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , kai viena Å¡alis perduoda pagrindinės sutarties objektÄ valdyti kitai Å¡aliai, o Å¡i sumoka daikto kainÄ ar jos dalį, tai paprastai leidžia teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes Å¡alys atliko bÅ«tent tuos veiksmus, kurie bÅ«dingi pagrindinei sutarčiai, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog visais atvejais buvo sudaryta pagrindinė sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012; 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015 ir kt.). Ä®statymai ir teismų praktika nereikalauja, kad kartu su įsipareigojimu parduoti turi bÅ«ti perduodama nuosavybės teisė. Ginant pažeistas teises pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar buvo perduotas daikto valdymas, o ne nuosavybės teisė. Tai neprieÅ¡tarauja CK 6.305 straipsnio nuostatai ir teismų praktikoje pateiktam iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad nuosavybės perdavimas yra pirkimo–pardavimo sutarties požymis. IÅ¡ tikrųjų, pirkimo–pardavimo sutartimi iÅ¡ pardavėjo už atlyginimÄ (kainÄ ) yra perduodama nuosavybė pirkėjui, tačiau esant ginčui dėl sutarties sudarymo pagal įsipareigojimÄ parduoti ar pirkti daiktÄ (CK 6.309 straipsnio 1 dalis), pakanka nustatyti, kad pardavėjas davė įsipareigojimÄ parduoti daiktÄ , t. y. įsipareigojo perleisti už atlyginimÄ (kainÄ ) nuosavybės teisę, ir daiktÄ perleido valdyti, t. y. leido daryti jam Å«kinį poveikį, jį tvarkyti, įrengti ir atlikti kitus valdymo veiksmus. Å ių sÄ lygų nustatymas patvirtina, kad nuosavybės teisė perėjo iÅ¡ pardavėjo pirkėjui ir įformina pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018 58 punktas).

IÅ¡ aukščiau aptartų faktinių aplinkybių nustatyta, kad Å¡alys iÅ¡ esmės įvykdė sandorį, tačiau jis nėra įformintas notarine tvarka. CK 1.93 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, tačiau tuo pačiu įstatymas numato iÅ¡imtį - CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notaro patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Å iuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalį (nurodytÄ iÅ¡imtį), bÅ«tinos tokios sÄ lygos: sandoris yra dviÅ¡alis; viena sandorio Å¡alis visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė sandorį; kita sandorio Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka.

Sutartis yra dviÅ¡alė, be to aukščiau teismo sprendime nurodytų ir aptartų aplinkybių kontekste akivaizdu, kad sandorio Å¡alys visiÅ¡kai įvykdė sandorį, ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui sutartÄ pinigų sumÄ už nekilnojamÄ jį turtÄ , o atsakovas perdavė nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovui, tai patvirtina jų paaiÅ¡kinimai – atsakovas susirinko savo daiktus iÅ¡ sodybos su Å«kiniais pastatais, ieÅ¡kovas valdo ir naudoja nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y., yra įvykdytas pirkimo – pardavimo sandoris.

Taip pat Å¡ios bylos ginčo kontekste svarbu nustatyti, ar atsakovas vengė įforminti sandorį notarine tvarka. IÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovas vengė sudaryti sutartį, buvo raginimas (pridėtas siųstas raÅ¡tas). IÅ¡ Nekilnojamojo turto bazės iÅ¡rašų (tiek pateiktų ieÅ¡kovo, tiek teismo iniciatyva gautų duomenų), kad atsakovas nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijo (duomenys neskelbtini) pagal Paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ . Atsakovui priklausantis turtas yra areÅ¡tuotas antstolės D. K. nuo 2019 m. spalio 8 d., antstolio V. Z. nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. ir antstolės A. A. nuo 2019 m. gegužės 7 d. Kiti turto areÅ¡tai buvo taikyti nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. spalio 24 d., nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. bei dar iki preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Nėra duomenų, kad turto areÅ¡tas taikytas atsakovo nekilnojamajam turtui sudarant preliminariÄ jÄ pirkimo – pardavimo sutartį ar jÄ Ä¯registruojant. Atsakovo turtui nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. areÅ¡tas nebuvo taikytas. Taigi, akivaizdu, kad atsakovo turtas nebuvo areÅ¡tuotas sudarant (duomenys neskelbtini) preliminariÄ sutartį bei įregistruojant sutartį VÄ® Registrų centre. Atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, iÅ¡ esmės preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ir esant terminui sudaryti pagrindinę sutartį turto areÅ¡tas nebuvo pritaikytas, atsakovas elgėsi pasyviai ir nesudarė pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, kol nebuvo kliūčių sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas pateiktame atsiliepime neginčijo aplinkybių, kad vengė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nėra sudaryta iki Å¡iol dėl atsakovo kaltės. Atsakovas ilgÄ laikÄ nevykdo pareigos sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, taip pažeisdamas ieÅ¡kovo teises, po ieÅ¡kovo daugkartinių reikalavimų sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovo turtas yra areÅ¡tuotas dėl jo kaltės, kas yra laikytina nesÄ Å¾iningu atsakovo elgesiu. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovui yra perduotas nekilnojamasis turtas, kad jis nekilnojamÄ jį turtÄ valdo, yra už jį sumokėjęs visÄ kainÄ , todėl yra pagrindas Å¡alių sudarytÄ (duomenys neskelbtini) preliminariÄ jÄ pirkimo – pardavimo sutartį dėl ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies kito statinio – Å¡ulnio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažinti pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovas teikdamas ieÅ¡kinį sumokėjo 107,00 Eur žyminio mokesčio, kuris yra priteisiamas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti (duomenys neskelbtini) tarp ieÅ¡kovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytÄ preliminariÄ jÄ pirkimo pardavimo sutartį dėl ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies kito statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 107,00 Eur žyminio mokesčio ieškovui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Irma Blekaitienė