2019-07-24 Nr. CB-7559-2-69-3-19690-2017-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1281/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19690-2017-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2019 m. liepos 19 d. gautu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrolė“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė pateikė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo. Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, šia nutartimi: paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mimeta“ iš atsakovės priteistas 22 980,96 Eur nuostolių atlyginimas, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės priešieškinis, ir šia apimtimi priėmė naują sprendimą – atmetė priešieškinį.

Atsakovė savo kasaciniame skunde nurodo, jog bylą nagrinėję teismai, įtraukdami PVM mokėtojo už statybos defektų šalinimą pagal PVM sąskaitas faktūras sumokėtą PVM į nuostolių sumą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalį, 6.249 straipsnį, nes PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą, t. y. gali susigrąžinti PVM, sumokėtą pagal jam išrašytas sąskaitas faktūras. Be to, bylą nagrinėję teismai šiuo aspektu nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006; 2012 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2012; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 42 punktas). Be to, atsakovė argumentuoja, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismai pripažino žala stogo remontui sunaudotų naujų medžiagų kainą, nors nagrinėjant bylą buvo surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad stogui suremontuoti galėjo būti antrą kartą panaudotos atitinkamos senos medžiagos. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas A. Z. patvirtino, kad senos medžiagos galėjo būti pakartotinai panaudotos, o UAB „Almor“ darbuotojas D. R. savo ruožtu paaiškino, kad net nebuvo bandoma išsaugoti ardomų medžiagų. Bylą nagrinėję teismai nesivadovavo šiais įrodymais, nepaaiškino, kodėl juos atmeta. Apibendrinus minėtus įrodymus, teigtina, kad ieškovė neįrodė, jog buvo būtina naudoti naujas medžiagas, ir kad atitinkamai nėra priežastinio ryšio su išlaidomis šioms medžiagoms įsigyti. Atsakovė savo skunde taip pat nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas, laikydamas statybos techninį prižiūrėtoją mažiau atsakingu už statinio normatyvinę kokybę, negu yra rangovas, pažeidė CK 6.696 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 78 dalį ir 19 straipsnį, kitus statybos proceso dalyvių atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus, nes statybos techninis prižiūrėtojas yra atestuotas specialistas, kuris pagal įstatymą yra atsakingas už statinio normatyvinės kokybės reikalavimų laikymąsi. Be to, apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016, 71 punktas).

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, egzistuojant bent vienam CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytam kasacijos pagrindui (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne visais, o tik ypatingais teisės klausimais, siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Teisėjų atrankos kolegija apibendrindama nurodo, jog kasacinis skundas gali būti priimtas tik tada, jeigu skunde nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, įtvirtintas CPK 346 straipsnyje, ir nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą.

Teisėjų atrankos kolegija, plėtodama pirmiau išdėstytus argumentus, papildomai nurodo, jog tais atvejais, kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad nurodomas teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, be to, kad toks pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Tais atvejais, kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su atsakovės kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvais ir išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina kasacijai nustatytų kriterijų, kurie įtvirtinti CPK 346 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepagrindžiama (taip, kaip reikalauja CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir todėl galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už kasacinį skundą (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „STRATEGUM Dargis ir partneriai“ (j. a. k. 304090343), veikiančiai uždarosios akcinės bendrovės „Elektrolė“ (j. a. k. 134959073) vardu ir interesais, 84 (aštuoniasdešimt keturių) Eur žyminį mokestį, 2019 m. liepos 18 d. sumokėtą į valstybės biudžetą (mokėjimo nurodymas Nr. 1636).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Antanas Simniškis